Ignas Šeinius – diplomatas, atstovavęs Lietuvą tarpukariu, 1927 m. veiklą nutraukęs, o po Lietuvos okupacijos prisijungęs prie Lietuvos diplomatinės tarnybos (LDT), kurioje kartu su kitais jos nariais kėlė Lietuvos laisvinimo bylą ir reprezentavo tėvynės vardą Vakarų šalyse. Tačiau I. Šeiniaus diplomatinė veikla iki šiol nėra susilaukusi platesnių tyrinėjimų. Greičiausiai viena iš šių tyrinėjimų stokos priežasčių yra tai, kad I. Šeiniaus archyvai ilgai buvo saugomi Švedijoje, ne Lietuvoje. 2011 m. įvykęs jų pargabenimas į Lietuvą sąlygojo naujų istoriografinių tyrinėjimų apie šio diplomato veiklą atsiradimą. Taigi šio darbo tikslas yra išnagrinėti I. Šeiniaus diplomatinę veiklą Švedijoje 1954-1959 m. Didžioji dalis duomenų paimti iš LCVA saugomo I. Šeiniaus fondo 675. Prisijungti prie LDT 1954 m. I. Šeinius buvo paprašytas Stasio Lozoraičio, buvusiam Lietuvos atstovui Švedijoje Vladui Žilinskui išvykus į JAV. Visą atstovavimo laikotarpį I. Šeinius dirbo kaip neoficialus Lietuvos atstovas Skandinavijos valstybėse. Jo veikla rėmėsi keliais pagrindiniais principais: bendradarbiavimu su LDT nariais, iš kurių stipriausi ir nuolatiniai kontaktai buvo palaikomi su LDT šefu S. Lozoraičiu, įvairių Lietuvos laisvinimui svarbių švenčių ir minėjimų organizavimu, politinių įvykių stėbėjimu atstovaujamojoje šalyje ir nuolatiniu pranešinėjimu apie tai kitose šalyse reziduojantiems Lietuvos diplomatams, taip pat naudingų kontaktų atstovaujamai šaliai užmezgimu ir palaikymu bei rūpinimusi... [toliau žr. visą tekstą] / Ignas Scheynius – the diplomat, represented Lithuania in interwar period, after 1927 years he suspended that activity, but after Lithuanian occupation came back and attached to Lithuanian Diplomatic Servise (LDS), where he, together with others members of LDS, raised Lithuanian liberation case and represented Lithuanian name to the West countries. But I. Scheynius diplomatic activity was not explored very widely. Possibly, the one reason of the lack of that kind researches is that the archives of I. Scheynius long time were kept in Sweden, not in Lithuania. In 2011 they were brought to Lithuania and that caused the appearance of new historiography researches about I. Scheynius diplomatic activity. Therefore the aim of this paper is to investigate the diplomatic activity of I. Scheynius in 1954-1959 years. To reach the aim was analysed the documents of I. Scheynius activity saved in Office of the Chief Archivist of Lithuania, number of fund 675. To join to LDS in 1954 I. Scheynius was asked by LDS chief Stasys Lozoraitis, after the last representative in Sweden V. Žilinskas moved to USA. All the time of his agency I. Scheynius worked as unofficial Lithuanian representative in Skandinavia. There was a few main rules of the activity of I. Sheynius: collaboration with others LDS members, of which the strongest and most steady connection was with LDS chief S. Lozoraitis, concerning about the organization of celebrations and commemorations important to Lithuanian liberation... [to full text]

Apie valstybės įvaizdį Lietuvoje kalbama jau ne pirmi metai. Vienas pirmųjų rekomendacijų Lietuvos įvaizdžio kūrimo klausimu dar 1998 metais pateikė Renaldas Gudauskas. Tuo metu jis apibūdino Lietuvos įvaizdžio situaciją kaip „tarpinę tarp nežinomos ir perspektyvios šalies“, ir kalbėjo apie tai, kad įvaizdžio kūrimas turėtų būti strateginis Lietuvos politikos uždavinys, kad pasaulį būtina vieningai ir objektyviai informuoti apie valstybės interesus, vertybes, vidaus ir užsienio vykdomos politikos prioritetus. Per devynerius metus nedaug tėra padaryta, ir Renaldo Gudausko išsakytos mintys yra aktualios ir dabar. Šiuolaikiniame pasaulyje valstybės įvaizdis įgauna vis didesnę svarbą. S. Anholt valstybių įvaizdžių vertinimo 2006 metų ketvirto ketvirčio ataskaitoje yra išsakyta mintis, kad globalizacija sąlygoja valstybių tarpusavio konkurenciją dėl dėmesio, pagarbos, investorių pasitikėjimo, turistų, žiniasklaidos, bei kitų valstybių vyriausybių, tad stiprus teigiamas valstybės įvaizdis suteikia lemiamą konkurencinį pranašumą. Valstybei yra svarbu suprasti, kaip ji yra suvokiama pasaulio visuomenės, kokią įtaką jos įvaizdžiui turi šalies pasiekimai ir nesėkmės, turimas turtas ir įsipareigojimai, žmonės ir gaminama produkcija. Globalioje informacinėje visuomenėje, kuri pasižymi beveik neribotomis informacijos apsikeitimo galimybėmis, kiekvienai valstybei yra svarbu sukurti ir palaikyti teigiamą įvaizdį. Pasaulio visuomenės aukštas informuotumo apie kitas šalis lygis bei praktiškai... [toliau žr. visą tekstą] / It is not the first time when talk about the Lithuanian image appears. Renaldas Gudauskas was one of the initiators who has offered some recommendations about it in 1998. He has described the situation about Lithuanian image as something “in-between unknown and perspective country”. Not so much have changed after nine years, so Renaldas Gudauskas’ thoughts are relevant now. Nation image is getting more and more important nowadays. There was a notion in Simon Anholt Nation Brand Index 2006 Q4 Report that “globalization means that countries compete with each other for the attention, respect and trust of investors, tourists, […] the media, and the governments of other nations, so a powerful and positive national image provides a crucial competitive advantage”. It is essential for countries to understand how they are seen by publics around the world; how their achievements and failures, their assets and their liabilities, their people and their products are reflected in their brand image. A high level of information about other countries access and almost unlimited access to different kind of information about one’s own country brings some unexpected features while creating nation’s image in the global information society. It is impossible to create the nation’s image in such kind of society when using one-way communication process. It is feedback maintenance that is one of the most important parts of nation’s image creating process. Internet is a communication channel that is... [to full text]

Disertacijoje nagrinėjamas diplomatijos vaidmuo Pietų Kaukazo valstybių saugumo politikoje, pasitelkiant geopolitinių kodų metodą ir regioninio saugumo komplekso teoriją. Sudėtinis teorinis analizės modelis yra grindžiamas neorealistine tarptautinių santykių samprata, o diplomatijos analizėje naudojama racionalistinė tarptautinių santykių paradigma. Tyrimas apima laikotarpį nuo Pietų Kaukazo valstybių nepriklausomybės atgavimo devintojo dešimtmečio pradžioje iki 2008 m. vėlyvo pavasario. Pietų Kaukazo valstybių geopolitinių kodų studija yra pirmasis tokio pobūdžio bandymas identifikuoti Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos geopolitinius savitumus ir individualios bei regioninės geostrateginės raidos galimybes. Tyrimas pateikia naują požiūrį į Pietų Kaukazo regioninio saugumo komplekso egzistavimą, taip revizuodamas ankstesnius tyrimus. Disertacijoje atskleista Pietų Kaukazo valstybių diplomatijų, apibrėžtų geopolitinių kodų ir identifikuoto regioninis saugumo komplekso tarpusavio priklausomybė. Taip pat išanalizuota šiuolaikinė tarptautinė sistema ir, didelę įtaką Pietų Kaukazui turintys, transatlantinių santykių principai. Išvadose, tarp kitų įžvalgų, pažymima, kad pagrindinė diplomatijos reikšmė yra komunikacijos tarp regiono politinių lyderių palaikymas ir trinties mažinimas, taip sulaikant valstybes nuo įšaldytų konfliktų sprendimo jėga. / The dissertation, based on the method of geopolitical sketches and the theory of regional security complex, provides with assessment of the role of diplomacy in security policy of the South Caucasus states. Neorealist approach to international relations, fallowed by rationalist paradigm used for analysis of diplomacy, determines the background of theoretical model of analysis. The research is based on the timeframe from early independence of regional states in the last decade of the twentieth century till late spring of 2008. The study of South Caucasus geopolitical sketches is the first attempt, of such kind, to identify geopolitical peculiarities and options for development of Armenia, Azerbaijan and Georgia. The study provides with new approach to the existence of the regional security complex in the South Caucasus and consequently reassesses the studies conducted earlier. Dissertation discovers the interdependence among diplomacies of the South Caucasus states, defined geopolitical sketches and identified regional security complex. Contemporary international system and principles of transatlantic relations, bearing considerable impact on the South Caucasus, were analyzed as well. Among other insights listed in conclusions, it was envisaged that the main tangible role of diplomacy is to maintain communication of political leaders and minimize frictions between states preventing settling of frozen conflicts by coercive measures.

Disertacijoje nagrinėjama Lietuvos ir Prancūzijos politinių bei diplomatinių santykių dinamika 1919–1940 m. Atspindima Prancūzijos įtaka Lietuvos nepriklausomybės tarptautinio pripažinimo procesui. Analizuojamas Prancūzijos poveikis Vilniaus klausimo sprendimui tarptautinėse institucijose 1920–1923 m. ir Prancūzijos pozicija dėl Lietuvos santykių su Lenkija. Tiriami Lietuvos vyriausybės santykiai su prancūzų administracija Klaipėdos krašte 1920–1923 m. Nagrinėjama Prancūzijos kaip Klaipėdos konvencijos signatarės laikysena ginant Klaipėdos krašto gyventojų interesus 1925–1939 m. Įvertinamas Lietuvos ir SSRS politinių ryšių poveikis santykiams su Prancūzija. Analizuojama Prancūzijos įtaka Lietuvos dalyvavimui Baltijos valstybių vienijimosi projektuose. Tiriamos Lietuvos vyriausybės pastangos sustiprinti valstybės saugumą, įsijungiant į Prancūzijos ir SSRS 1934–1935 m. kurtą Rytų paktą. Tiriamos Lietuvos valstybės pastangos gauti Prancūzijos politinę paramą, 1938 m. gavus Lenkijos ultimatumą ir 1934–1935 m. ir 1938–1939 m. pr. Vokietijai taikant spaudimą dėl Klaipėdos krašto. Apibrėžiamas Prancūzijos požiūris į Lietuvos okupaciją ir aneksiją. Disertacijos rengimui naudoti Lietuvos centriniame valstybės archyve, bibliotekų rankraštynuose, Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos Diplomatinių archyvų centre saugomi ir publikuoti istoriniai šaltiniai. / The thesis deals with the dynamics of the political and diplomatic relations between Lithuania and France in 1919–1940. The influence of France on the process of the international recognition of Lithuania’s independence is reflected. The impact of France on solving the issue of Vilnius between 1920 and 1923 and the position of France on the relations between Lithuania and Poland are analysed. The relations of the Government of Lithuania and French administration in Klaipėda region between 1920 and 1923 are considered. The attitude of France as a signatory of Klaipėda Convention in defending the interests of the inhabitants of Klaipėda region between 1925 and 1939 is investigated. The impact of the political relations between Lithuania and the USSR on the relations with France is assessed. The influence of France on Lithuania’s participation in the projects of unification of the Baltic States is analysed. The attempts of the Government of Lithuania to strengthen the state’s security when joining the Eastern Pact in 1934–1935 are analysed. The attempts of the Lithuanian State to obtain a political support of France after Poland issued the ultimatum in 1938 and with Germany exerting pressure in 1934-1935 and 1938-1939 for Klaipėda region are examined. The position of France on Lithuania’s occupation and annexation is defined. Historical sources stored in the Lithuanian Central State Archives and the Centre for Diplomatic Archives of the Ministry of Foreign Affairs of France were... [to full text]

The thesis deals with the dynamics of the political and diplomatic relations between Lithuania and France in 1919–1940. The influence of France on the process of the international recognition of Lithuania’s independence is reflected. The impact of France on solving the issue of Vilnius between 1920 and 1923 and the position of France on the relations between Lithuania and Poland are analysed. The relations of the Government of Lithuania and French administration in Klaipėda region between 1920 and 1923 are considered. The attitude of France as a signatory of Klaipėda Convention in defending the interests of the inhabitants of Klaipėda region between 1925 and 1939 is investigated. The impact of the political relations between Lithuania and the USSR on the relations with France is assessed. The influence of France on Lithuania’s participation in the projects of unification of the Baltic States is analysed. The attempts of the Government of Lithuania to strengthen the state’s security when joining the Eastern Pact in 1934–1935 are analysed. The attempts of the Lithuanian State to obtain a political support of France after Poland issued the ultimatum in 1938 and with Germany exerting pressure in 1934-1935 and 1938-1939 for Klaipėda region are examined. The position of France on Lithuania’s occupation and annexation is defined. Historical sources stored in the Lithuanian Central State Archives and the Centre for Diplomatic Archives of the Ministry of Foreign Affairs of France were... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjama Lietuvos ir Prancūzijos politinių bei diplomatinių santykių dinamika 1919–1940 m. Atspindima Prancūzijos įtaka Lietuvos nepriklausomybės tarptautinio pripažinimo procesui. Analizuojamas Prancūzijos poveikis Vilniaus klausimo sprendimui tarptautinėse institucijose 1920–1923 m. ir Prancūzijos pozicija dėl Lietuvos santykių su Lenkija. Tiriami Lietuvos vyriausybės santykiai su prancūzų administracija Klaipėdos krašte 1920–1923 m. Nagrinėjama Prancūzijos kaip Klaipėdos konvencijos signatarės laikysena ginant Klaipėdos krašto gyventojų interesus 1925–1939 m. Įvertinamas Lietuvos ir SSRS politinių ryšių poveikis santykiams su Prancūzija. Analizuojama Prancūzijos įtaka Lietuvos dalyvavimui Baltijos valstybių vienijimosi projektuose. Tiriamos Lietuvos vyriausybės pastangos sustiprinti valstybės saugumą, įsijungiant į Prancūzijos ir SSRS 1934–1935 m. kurtą Rytų paktą. Tiriamos Lietuvos valstybės pastangos gauti Prancūzijos politinę paramą, 1938 m. gavus Lenkijos ultimatumą ir 1934–1935 m. ir 1938–1939 m. pr. Vokietijai taikant spaudimą dėl Klaipėdos krašto. Apibrėžiamas Prancūzijos požiūris į Lietuvos okupaciją ir aneksiją. Disertacijos rengimui naudoti Lietuvos centriniame valstybės archyve, bibliotekų rankraštynuose, Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos Diplomatinių archyvų centre saugomi ir publikuoti istoriniai šaltiniai.

Pasibaigus Šaltajam karui JAV buvo linkusios pasikliauti tik savo kietosios galios pajėgumais ir nuvertinti valstybės patrauklumo galią tarptautiniuose santykiuose. Tačiau Irako krizė ir jos kontekste kilęs didžiulis europiečių pasipriešinimas JAV galios naudojimo būdui pasaulyje parodė, kad sprendimas palikti JAV įvaizdžio formavimąsi savieigai buvo klaidingas. 2005 m. buvo pradėta JAV viešosios diplomatijos (VD) kampanija Vokietijos ir Prancūzijos visuomenių atžvilgiu, tačiau antiamerikanizmo lygis “senojoje” Europoje per 2003 – 2006 m. laikotarpį iš esmės nepasikeitė. Kodėl JAV VD nepagerino JAV įvaizdžio Vokietijoje ir Prancūzijoje? Šio darbo tikslas ir yra atrasti atsakymą į šį klausimą. Iš pirmo žvilgsnio galima manyti, kad JAV VD kampanijos tikslas buvo paaiškinti JAV politiką Irako atžvilgiu, tačiau, remiantis “šalininkų – priešininkų” hipoteze, teigiančia, kad neigiamų nuostatų esminiais klausimais pakeisti yra neįmanoma, toks tikslas atrodo abejotinai. Darbe keliama hipotezė, jog JAV siekia sukurti naują “geranoriško hegemono” įvaizdį vokiečių ir prancūzų akyse. Siekiant šią hipotezę patvirtinti arba paneigti, buvo atliktas JAV VD Vokietijos ir Prancūzijos visuomenių atžvilgiu turinio tyrimas, kurio tikslas buvo išsiaiškinti JAV VD taktiką. Darbe keliami šie uždaviniai: ištirti VD ypatybes; atlikti antiamerikanizmo analizę: ištirti, kokie pagrindiniai klausimai sudaro antiamerikanizmą, bei nustatyti, kokios yra bendros europiečių ir amerikiečių vertybės bei grėsmės... [toliau žr. visą tekstą] / In the beginning of the 21st century the U.S. suffered an image crises, which was rooted in the behavior of the U.S. government preceding the war in Iraq in 2003. In 2005 it was realized that the U.S. must explain itself better to the world and especially to Europeans who were considered to be the traditional allies. A campaign of public diplomacy (PD) that is supposed to be the means to increase soft power of a country was started in the “old” Europe, but public opinion did not change. The question here is what went wrong that the PD campaign didn’t produce any results. That is the aim to be met in this study. The study is limited to U.S. PD towards Germany and France. It might seem that the PD campaign was aimed at explaining the U.S. policies concerning Iraq war. But as the “constituency – adversary” hypothesis, raised by Ch.Wolf and B.Rosen, states, it’s impossible to change attitudes towards an issue if they are highly negative. So it’s doubtful that the U.S. would have started a PD campaign on such an ill-based tactics. This study raises a hypothesis that the U.S. seek to create a new image of a benevolent hegemony. In order to verify the hypothesis it’s necessary to perform the following tasks: to go through the main points of PD theory; to analyze the phenomenon of anti – Americanism; to asses whether the PD messages are directed at the substance of anti – Americanism or at the common values and threats. 1. Public diplomacy as a means to conduct foreign policy. PD is... [to full text]

Magistro darbo objektas – tarptautinė ir tarpkultūrinė valstybinių institucijų komunikacija. Darbo tikslas – išanalizuoti tarptautinės bei tarpkultūrinės komunikacijos pobūdį valstybinėse institucijose, ištirti tarpkultūrines problemas, su kuriomis susiduria Lietuvos Respublikos kultūros atašė savo veikloje, bei pateikti pasiūlymus jų įveikimui bei sėkmingam kultūros dialogo užmezgimui. Darbo uždaviniai: pateikti tarptautinės valstybinės institucijos komunikacijos sampratą ir pobūdį, atskleisti tarptautinės bei tarpkultūrinės komunikacijos sąvokų skirtumus; išanalizuoti pagrindines kultūrų skirtingumo išorines apraiškas, pateikti G.Hofstede kultūrų klasifikavimo modelį; atskleisti komunikacinės bei kultūrinės kompetencijos būtinumą tarptautinėje bei tarpkultūrinėje komunikacijoje; pateikti kultūros atašė veiklos sritis kultūros diplomatijos sferoje; įvertinti tarpkultūrinių barjerų svarbą kultūros atašė tarnyboje bei pateikti pasiūlymus kultūros dialogo tobulinimui. Atlikus lietuvių bei užsienio autorių mokslinės literatūros analizę, prieita prie išvados, kad valstybinės institucijos tarptautinė komunikacija suvokiama kaip dviejų ar daugiau valstybių institucijų komunikacija siekiant realizuoti bendrą tikslą. Valstybinių institucijų tarptautinės komunikacijos mastai priklauso nuo jų vykdomų funkcijų. Vystydama veiklą, valstybinė institucija keičiasi su išorine aplinka informacija, idėjomis, gauna išteklius projektų įgyvendinimui, tuo užtikrinamas jos funkcionavimas... [toliau žr. visą tekstą] / The target of this masters work – international and intercultural communication between public institutions. The aim of the work – to analyse the format of international and intercultural communication of public institutions, to explore the intercultural problems in work of a cultural attache of Republic of Lithuania, to give solutions for solving them and starting successful cultural dialogue. The goals of the work: to represent the conception and format of international communication of public institution, to show the differences between conception of international and intercultural communication, to analyse the main external manifestations of cultures difference, to represent the cultures classification model of G. Hofstede, to reveal the necessity of communicative and cultural expertise in international and intercultural communication, to lay down the fields of work of cultural attache in cultural diplomacy area, to evaluate the importance of intercultural barriers in work of cultural attache and to give suggestions for improving the cultural dialogue. After making the analysis of literature Lithuanian and foreign authors, we made a conclusion that public international communication is knowable as communication between two or more public institutions for realisation of common target. Intercultural communication is knowable as a process of information changing between people who represent different cultures. We can also understand that intercultural communication is... [to full text]

Europos Komisijos išorės tarnyba ir jos vaidmuo Europos Sąjungos diplomatinės tarnybos tinkle – Lietuvoje nauja, visiškai netyrinėta tema. Todėl šio darbo autorė siekia išanalizuoti Europos Komisijos išorės tarnybos delegacijų vaidmenį ir statusą Europos Sąjungos diplomatinės tarnybos tinkle, taip pat įžvelgti šio vaidmens ir statuso pokyčius. Siekiant minėto tikslo, šiame darbe iškeliami tokie svarbiausi uždaviniai:  Pristatyti Tinklinio valdymo viešajame sektoriuje perspektyvą, išskiriant tinklinį užsienio politikos valdymą;  Apibūdinti naujas Tinklinio valdymo perspektyvoje formuluojamas diplomatijos formas bei pritaikyti šią perspektyvą Europos Sąjungos diplomatinės tarnybos struktūros analizei;  Iškelti Europos diplomatijos formos trečiosiose šalyse vystymosi hipotezes;  Apibrėžti Europos Komisijos išorės tarnybos vietą Europos Sąjungos diplomatinės tarnybos tinkle, apibūdinant Išorės tarnybos struktūrą, plėtrą, institucionalizacijos procesą, naujausias administracines šios tarnybos reformas bei funkcijas;  Identifikuoti Europos Komisijos išorės tarnybos delegacijų statuso, veiklos pobūdžio, santykių su kitais tarptautinės arenos veikėjais bei vaidmens Europos Sąjungos diplomatinės tarnybos tinkle pokyčius;  Apibūdinti kaip praktiškai vyksta Europos Komisijos delegacijų ir valstybių narių diplomatinių tarnybų bendradarbiavimas trečiosiose šalyse. Svarbiausios šio darbo išvados pažymi, kad Europos Komisijos išorės tarnyba išvystė funkcinę, į vartotoją orientuotos... [toliau žr. visą tekstą] / External Service of the European Commission and it‘s role in network of EU diplomatic service is a new and not researched topic in Lithuania. Therefore the author of this paper seeks analyse the role and status of delegations of the External Service of the European Commission in network of European Union diplomatic service and also to detect mutation of their role and status. There were several main goals set for this purpose:  To introduce Networked approaches to public sector, putting stress on networked governance of foreign policy;  To define the new forms of diplomacy formulated in Networked approach and to apply this approach for the review of constitution of EU diplomatic service;  To hypothesize on development of European diplomacy form in third countries;  To determine the role of External Service of the European Commission in the network of EU diplomatic service defining the formation, development, process of institutionalization, latest administrative reforms and functions of the External Service.  To identify the mutation of status and brief of delegations of the European Commission in third countries, also to define changes in their relationships with the other actors of international arena and in their role in Network of EU diplomatic service.  Characterize the process of cooperation between delegations of the European Commission and embassies of member states of EU in third countries. Main conclusions of this paper say that the External Service of the... [to full text]

Darbe siekiama išanalizuoti Lietuvos kariuomenės atstovų, dalyvaujančių tarptautinėse taikos rėmimo operacijose, vykdomos viešosios diplomatijos įtaką kuriamam valstybės vidaus įvaizdžiui. Pastaroji tema iškelia problemą, reikalaujančią ištirti, ar dėmesys viešajai diplomatijai yra pakankamas, atsižvelgiant į jos nešamą naudą įvaizdžio formavimo procese. Siekiant tikslingos ir konkrečios analizės, apibrėžiamos darbo ribos – darbe neanalizuojamos visos taikos rėmimo operacijos, kuriose dalyvauja Lietuvos atstovai, o orientuojamasi tik į NATO vykdomas tarptautines operacijas, kuriose tarnauja Lietuvos kariai, t.y. Afganistanas, Irakas bei Kosovas, į kurį 2009-aisiais metais buvo nusiųstas paskutinis Lietuvos karių būrys ir Lietuvos misija šiame krašte šiuo metu jau yra baigta, tačiau dalyvavimas joje neabejotinai turėjo įtakos Lietuvos įvaizdžiui. Ieškant atsakymo pateikiama viešosios diplomatijos samprata, išskiriant svarbiausias dimensijas ir įrankius, analizuojama viešosios diplomatijos įtaka formuojant ne tik šalies išorinį, bet ir vidinį įvaizdį, atskleidžiama, kaip Lietuvos kariuomenės atstovų dalyvavimas tarptautinėse taikos palaikymo operacijose prisideda prie valstybės įvaizdžio formavimo. Atlikus apklausų duomenų palyginimus bei rezultatų analizę išaiškėjo, kad visuomenė pasitiki Lietuvos kariuomenės institucija bei remia šalies narystę NATO. Ir nors mato iškylančius neigiamus dalyvavimo taikos rėmimo operacijose aspektus, t.y. padidėjusias valstybės biudžeto... [toliau žr. visą tekstą] / The main objective of this study is to analyze how public diplomacy implemented in peacekeeping operations by the Lithuanian army representatives influences country’s image. The subject gives a rise to a problem which needs a deeper analysis: it is vital to find out if attention drawn to public diplomacy by the state officials is sufficient, to consider the benefit it brings to the image formation process. In pursuance of purposeful analysis it is necessary to define the limits of the research – this study does not analyze all peacekeeping operations but focuses only on the NATO-led international operations in which Lithuanian soldiers are employed, i.e. the operations of Afghanistan, Iraq and Kosovo. The Kosovo operation is already finished for us as the last squad was sent on 2009, but the participation in this mission still has an influence to Lithuania’s image. This study presents the conception of public diplomacy, characterizes its main dimensions and instruments, analyzes the influence of public diplomacy on shaping an external and internal country image and reveals how the participation of Lithuanian army representatives in international peacekeeping operations contributes to the image of the state. The survey data comparisons and analysis of the results showed a public confidence in Lithuanian Armed Forces and support to country's membership in NATO. Although citizens witness the negative aspects of partaking in peacekeeping operations, i.e. an increase in... [to full text]

Santrauka Diplomatinio protokolo kaita kaip veidrodis atspindi visus visuomenės gyvenimo pokyčius. Didelę įtaką diplomatiniam protokolui turėjo revoliucinės idėjos, reikalavusios keisti visa ką, įskaitant diplomatų, kaip valstybių atstovų, tarpusavio bendravimą. Lygybės siekis ir aristokratiškų manierų atmetimas buvo pirmasis bandymas radikaliai keisti diplomatinį protokolą. Tačiau šis bandymas nebuvo iki galo sėkmingas. Iš pagrindų pakeistus tarpusavio bendravimo taisykles, vėliau vėl buvo bandoma sugrįžti prie anksčiau nusistovėjusių normų. Vis dėl to liko naujovių. Nuo XX amžiaus pradžios iki mūsų dienų dėl sparčiai tobulėjančių logistikos ir telekomunikacijos technologijų, į diplomatinio protokolo erdvę patenka vis daugiau ir naujų veikėjų. Komunikacija darosi intensyvesnė, tai savo ruožtu sąlygoja tarptautinio bendravimo taisyklių paprastėjimą. Intensyvus technologijų vystymas padarė žiniasklaidą aktyvia diplomatinės komunikacijos tarpininke, tarnaujančia ne tik kaip komunikacinio pranešimo kanalas, bet ir kaip pranešimo interpretuotoja. Diplomatinio protokolo erdvės plėtimasis įtraukia diplomatinės komunikacijos dalyvius į praktiškai nepertraukiamą komunikacijos procesą, kuris tampa kasdienybe. Šis tapsmas vėlgi sąlygoja protokolo taisyklių paprastėjimą ir bendravimo betarpiškumo didėjimą. Diplomatinis protokolas, nors ceremonijų ir ritualų bei diplomatų tarpasmeninis bendravimas supaprastėjo, vis dėlto yra būtina tarptautinės komunikacijos priemonė, kuria naudojasi ne... [toliau žr. visą tekstą] / ABSTRACT The developments in diplomatic protocol unquestionably reflect, as on a mirror, all the social, historical, economic, geopolitical and technological changes that through the passage of time take place in the life of any society. Revolutionary ideas can be considered some of the most influential factors affecting diplomatic protocol, as they sought a thorough transformation that would not leave a single sphere of life untouched, not even the way diplomats should interact. The frenetic pursuit of equality and refusal of aristocratic manners was the first though unsuccessful attempt to radically change diplomatic protocol. Interpersonal communication rules established by revolutionary force would later on turn back to previously set norms. Yet some innovations remained, at least in the revolutionary spirit that would always stir the minds of future generations to find new agents of change. The rapidly advancing logistics and telecommunication technologies led to an expansion of the diplomatic protocol arena, onto which more and more players can be seen entering from the most varied walks of life and professions. Communication amongst them has become more intense than ever before, and this has undoubtedly conditioned the need to simplify the rules of interpersonal communication. The smart pace of technological development has also made of mass media an active mediator, which does not only function as a communication channel, but has also taken the role of information... [to full text]