Gausi emigracija ir naujų lietuvių bendruomenių formavimasis užsienio šalyse sudaro prielaidas tyrinėti ir migrantų draugijų bruožus, ir jų raidą istorinėje perspektyvoje. Svarbią reikšmę turi Pasaulio lietuvių bendruomenė, įsteigta Antrojo pasaulinio karo politinių pabėgėlių bangos atstovų, siekiant suvienyti pasaulyje pasklidusius lietuvius. Disertacijos tikslas rekonstruoti Pasaulio lietuvių bendruomenės organizacinius ir politinius raidos aspektus XX a. 5–8 dešimtmečiuose. Pirmoji dalis skirta apžvelgti Pirmosios Lietuvos Respublikos migracijos politikos pamokas, sprendžiant pasaulyje pasklidusių lietuvių telkimo problemas. Antrojoje dalyje aptariama Vakarų šalių politika sprendžiant politinių pabėgėlių likimą po Antrojo pasaulinio karo ir su tuo susijusi pasaulio lietuvių telkimo idėjų raida nuo kompaktinio emigravimo galimybės iki naujos, visai lietuvių išeivijai skirtos organizacijos (Pasaulio lietuvių bendruomenės) sukūrimo. Trečiojoje dalyje aprašomos Lietuvių bendruomenių steigimo atskiruose kraštuose sąlygos ir ypatumai; pristatomi PLB institucionalizavimo aspektai, rekonstruojamas PLB vaidmuo formuojant santykius su atskirų kraštų Lietuvių bendruomenėmis, apžvelgiama tų santykių raida; analizuojamas jaunosios išeivijos kartos telkimo klausimas, pristatoma PLB ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos bendradarbiavimo raida. Ketvirtojoje dalyje rekonstruojama ir analizuojama PLB veikla sprendžiant lietuvių išeivijos reprezentavimo ir politinio susiorganizavimo... [toliau žr. visą tekstą] / The studies of emigrant associations abroad and the development of migrant organizations in the world in historical perspective are very important in the present context of Lithuania. One of the most important émigré organisations is the Lithuanian World Community (Pasaulio lietuvių bendruomenė), which was established by political refugees with the goal of uniting all the dispersed Lithuanians over the world. This dissertation presents the organizational and political development aspects of the Lithuanian World Community in the 1940s – 1970s. The first chapter features the lessons of the migration policy in the first Republic of Lithuania and the ideas of mobilizing Lithuanians over the world. Colonization’s plans and impact of civic associations to mobilize Lithuanians abroad are explored. In the second chapter it is analysed how the policy of the Western countries influenced Lithuanian mobilization after the Second World War. Secondly, the establishment of the Lithuanian World Community is reconstructed. The third chapter describes the conditions and explains how the Lithuanian communities were established in the countries of immigration. The organizational structure of the Lithuanian World Community board and the development of its relationship with Lithuanian communities are analyzed. The mobilization of the second generation of Lithuanians in the world is investigated. The development of the relations between the Lithuanian World Community and the World Lithuanian Youth... [to full text]

Magistro darbas tema „Išeivijos požiūris į Sąjūdžio Lietuvą 1987 – 1990 metais“ yra skirtas aptarti, kaip lietuviai gyvenantys svetur vertino, aptariamuoju laikotarpiu vykusius įvykius Lietuvoje. Antrasis pasaulinis karas bei po jo sekusi Lietuvos valstybės okupacija, didelę dalį Lietuvos visuomenės šviesuolių, privertė pasirinkti emigracijos kelią. Per ilgus okupacijos metus, išeiviai išlaikė ryšį su okupuota Lietuvos valstybe bei visomis išgalėmis stengėsi vykdyti kovą dėl Lietuvos nepriklausomybės atstatymo. Gyvenimas emigracijoje, išeivių iš Lietuvos dažnai buvo suvokiamas kaip tremtis ar didžiulė bausmė. Savęs tapatinimas su nužemintųjų generacijos atstovais, buvo gana dažnas egzilų tarpe. Tačiau nepaisydami šios gana skaudžios situacijos, išeiviai iš Lietuvos, savo gyvenimą emigracijoje stengėsi padaryti kuo kokybiškesnį bei naudingą Lietuvos valstybei. Kurdami gyvenimo išeivijoje misijos projektus, egzilai svarbiausiais uždaviniais laikė tautiškumo išsaugojimą, išlikimą biologiškai bei ištikimybės savo tautai išlaikymą. Suvokimas, jog Lietuvos okupacija užsitęs, vertė išeivius ieškoti naujų bendravimo su okupuota Lietuva formų. Bendravimo su okupuota Lietuva klausimas, sukėlė aršias diskusijas išeivių iš Lietuvos bendruomenėje. Baimė, jog bendravimas su okupuota Lietuva, gali būti suprastas kaip okupacijos pripažinimas, buvo stipriausias argumentas tokiam bendravimui neatsirasti. Po ilgų diskusijų bei supratimo, jog bendravimas su okupuota Lietuva gali būti naudingas... [toliau žr. visą tekstą] / Master's thesis on "Approach of the emigrants to Lithuania in 1987 – 1990” is devoted to discussing how the Lithuanians living abroad valued, considered processes that were held in Lithuania. The Second World War and after that the occupation which followed the State of Lithuania, a large part of the Lithuanian public intellectuals, forced to choose the path of emigration. During the long years of occupation, has maintained contact with immigrants in the state of Lithuania been occupied and the utmost care to fight for the restoration of Lithuanian independence. Living in exile, emigration from Lithuania was often perceived as an exile or a major penalty. Self-identification with deportee’s representatives was quite common among the exile. However, despite this rather dire situation, immigrants from Lithuania, their life in exile tried to make the highest quality and good state of Lithuania. When they created a life in exile mission projects, the most important challenges in exile held national identity preservation of biological survival and the maintenance of fidelity they people. Perception that Lithuania's occupation drags on, was the reason why emigrants wanted to communicate with Lithuania. Communication with the issue of occupation of Lithuania has caused fierce debate in the community of emigrants from Lithuania. Fear that the communication with the occupation of Lithuania can be interpreted as recognition of the occupation, was the strongest argument for such... [to full text]

Darbe analizuojamas išeivijos, po II pas. karo pasitraukusios į Jav, etninis identitetas, etninio identiteto sampratos ir jo realizavimo strategijos išeivių organizacijose. Išeivijos tyrimuose etninį ir nacionalinį identitetą įprastai traktuojant kaip susistemintas santykinai stabilias nacionalumo formas, darbe pasirinkta etninį identitetą analizuoti vidinių diasporos kontradikcijų ir galios ryšių pagrindu (lyčių vaidmenų, rasės, etninių grupių skirtumų pagrindu). Darbe remiamasi prielaida, kad tautinio kolektyvumo formos ir praktikos gali ir yra ne tik perkeliamos į emigracinę bendriją, bet ir patiria pastovias transformacijas, nuolatinius ribų nuo kitų etinių grupių pakeitimus ir kitus socialinius pakitimus, taip pat yra identiteto formavimo politikos dalis. Iki šiol išeivijos tyrimuose išeivijos kolektyvinis identitetas ir etninė kultūra buvo traktuojami kaip koherentiška visuma, tuo tarpu etninis tapatumas yra nuolat konstruojamo ir kintamo proceso dalis. Darbe nuspręsta taip pat nesiriboti išeivijos tyrimuose taikyta akultūracijos teorija ir pasirinktas platesnis analizės modelis – per diskursyvines praktikas, apjungiant spaudos analizę ir socialinį išeivijos institucijų tinklą. Tyrimo medžiaga darbe – išeivijos spauda ir išeivijos organizacijos. Darbe pasirinktas tyrimo modelis – spaudos turinio analizė; strategijų analizė, remiantis prielaida, kad lingvistinių reikšmių ir struktūrinė realizacija yra susiję; realizavimo formų analizė - per diasporos organizacijų tinklą... [toliau žr. visą tekstą] / In the paper ethnic identity, concepts of ethnic identity and strategies of those concepts in Lithuanian Exile are analysed. Usually in Lithuanian Exile surveys ethnic and national identities are handled as systematized and relatively stable forms of nationalism. In this paper ethnic identity is analysed on the basis of internal contradictions within diaspora and power relations (on the basis of gender, racial, ethnic groups’ relations). In the paper we predicate that forms and practices of national collectivity are and can not only be transferred to emigrant community but are constantly transformed while changing boundaries and carrying other shifts in relation to other ethnic communities, and is a part of political formation of identity. In ethnic identity surveys collective identity and ethnic culture were handled as coherent unity, whereas ethnic identity is a part of constantly constructed and shifting processes. Hence in the topic not acculturation theory is chosen either but broader analytical model – through discursive practices, taking into account newspapers’ analysis and organizational network in diaspora. Empirical material in the survey chosen is diaspora press and institutions in diaspora. Analytical model – newspapers’ content analysis, analysis of strategies, making presumption that linguistic meanings and structural realization are bound together, analysis of practises of implementation – through diaspora institutions and family model. Tasks in the paper – to... [to full text]

Darbas tiria JAV lietuvių organizacijos, Lietuvos Vyčių, organizacinę ir identiteto istorija nuo įsikūrimo 1913 m. iki šeštojo dešimtmečio pabaigos. Unikalūs šios draugijos bruožai lietuvių išeivijos tarpe yra dvilypio identiteto raiška, bei sąsaja su amerikietiška fraternalizmo tradicija. Tyrimas apžvelgia organizacijos istoriją nuo įsikūrimo, kuomet lietuviškumas ir katalikiškumas kaip tapatumo dėmenys Vyčių tarpe buvo įtvirtinti, iki šeštojo dešimtmečio pabaigos kuomet išryškėjo amerikietiškas identitetas. Tiriama daugialypio identiteto raiška ritualo formoje, siejant ritualo tradiciją su JAV egzistavusia fraternalizmo tradicija. Įvertinama ir XIX a. siekiančių reiškinių įtaka. Darbo tikslas – ištirti Lietuvos Vyčių identiteto ir jo raiškos formų raidą, ypatingą dėmesį skiriant JAV kultūrinės ir socialinės aplinkos įtakai. Šio darbo tezėms keliami uždaviniai yra ištirti religijos kaip identiteto dėmens vaidmenį Lietuvos Vyčių įsteigimo kontekste; įvertinti JAV kultūrinės aplinkos įtaką organizacinėms Lietuvos Vyčių strategijoms; aptarti kalbos kaip tapatumo dėmens vaidmenį, Lietuvos Vyčių refleksiją asimiliacijos atžvilgiu; atsekti amerikietiško patriotizmo plėtrą ir dvilypio identiteto formavimąsi Lietuvos Vyčių tarpe; aptarti Lietuvos Vyčių dvilypio tapatumo raišką visuomeninėje ir politinėje plotmėje; ištirti tapatumo dėmenų sintezę ritualo formoje; susieti Vyčių ritualo formą su fraternalizmo reiškiniu; aptarti Lietuvos Vyčių ypatumus JAV fraternalizmo tradicijos... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis explores the history of the Knights of Lithuania (K of L) in the USA from the time of their establishment in 1913 to the end of the 1950’s. The K of L is unique among Lithuanian-American organizations in that it consciously articulated a dual identity and can also be related to the American tradition of fraternalism. The study covers the organization’s history starting at the time of its establishment, when the Lithuanian and Catholic dimensions of their identity were firmly defined, to the end of the 1950’s, when the American element was being fully articulated. The manifestation of dual identity in ritual form is analyzed, relating this particular tradition with the phenomenon of American fraternalism. Certain influential phenomena dating back to the XIX century are also evaluated. The main purpose of this study is to analyze the historical development of identity and its forms of expression among the K of L, with particular emphasis on the influence of American cultural and social environment. The thesis is formulated by analyzing the following historical issues: the role of religion as an integral dimension of identity in the context of the K of L’s creation, the influence of the American cultural environment on the operational strategies adopted by the K of L, the changing role of language as an element of identity and conscious reflection on this process, the growth of American patriotism and the development of a dual identity among the K of L, the... [to full text]

Darbo tikslas - išskirti pagrindinius dailės cenzorių veiklos metodus t.y. didžiausias dailininkų "nuodėmes" sistemai. Apžvelgti asmenybes, tiesiogiai cenzūravusias dailės kūrinius, trumpai aptarti kodėl nebuvo didesnio pasipriešinimo ideologiniam spaudimui ir koks santykis su cenzoriais buvo Baltijos valstybėse (pavyzdžiu paimta Estija). Taip pat išskirti pagrindiniai cenzorių "apžaidimo" metodai. Darbas suskirstytas į 6 skyrius: 1. Įžanga 2. Cenzoriai ir jų veiklos metodai 3. "Nuodėmių" tipologija 4. Cenzorių apžaidimo metodai 5. Išeivijos dailininkai ir jų ryšiai su sovietų Lietuva. 6. Išvados. Dėstymo pradžioje pateikiama bendra situacija 7' dešimtmečio pradžioje, prisimenamas Kisarauskų atvejis (dėl to ir darbo pradžios data yra simbolinė, žyminti 1960m. pradėtą puolimą prieš V.Kisarauską). Toliau aprašomi asmenys, cenzūravę dailės kūrinius. Į šią kategoriją patenka ir už dailės parodų politiką atsakingi asmenys pvz:. Pranas Gudynas ir aukštuose postuose buvę funkcionieriai pvz:. Genrikas Zimanas. Toliau aiškinamasi, kokias pagrindines "nuodėmes" darydavo dailininkai. Išskirti 6 pagrindiniai nusižengimai : 1. Abstrakcionizmas / Formalizmas 2. Religiniai motyvai 3. Neveiksnumas (nepageidaujamas pasyvumas) 4. Žanrų hierarchijos nepaisymas 5.Nesaikingas deformavimas 6. "Neteisingas" partijos narių vaizdavimas. Besiaiškinant pagrindinius "nukrypimus" analizuojama ir socrealizmo sąvoka, padaromas trumpas ekskursas į Estijos dailininkų situaciją sovietmečiu, aiškinamasi, ar... [toliau žr. visą tekstą] / The goal of my thesis - to emphasise the main methods of art censorship, for instance the biggest "sins" of the greatest artist for the system. Furthermore ,to overlook personalities directly responsable for art cenzorship and to discuss why there were no bigger resistance for ideological pressure and what kind of relation was there with the censors in the Baltic states ( e. c. Estonia). Here i also distinguish the main overcoming methods used by censors. The thesis is divided into six chapters: 1. Introduction. 2. Censors and their action methods. 3. Typology of "sins"/ Features of censorship. 4. Censors' overcoming methods. 5. Emigration and its connections with abroad 6 .Conclusion. Main body of the thesis starts with overlooking the general situation in the early 70's and the case of Kisarauskai ( 1960 date is symbolic due to the beginning of confrontation between Kisarauskas and the government ). Then the censors are described. People responsible for the exhibitions' policy , for instance, Pranas Gudynas and those in high government positions , like Genrikas Zimanas, are also included in this category. Later the main "sins" of the artists' are being overlooked. Six major "faults" are emphasised : 1. Abstractionism / Formalism 2. Religious motifs. 3. Social parasitism 4. Disregarding hierarchy of genres. 5. Imoderate deformation. 6. "Wrong" depiction of party members. While inrpreting the main "deviations" the concept of socialrealism is being discussed, a short... [to full text]

Įvairių priežasčių skatinama XX. a. viduryje išeivijoje jau buvo atsidūrusi nemaža dalis lietuvių tautos. Išeiviai kūrė organizacijas, leido savo leidinius. Šiame darbe siekiama atskleisti šiuo metu gerokai primiršto socialdemokratinio žurnalo „Darbas“, ėjusio JAV 1947–1960 m., istoriją. Tam kelti uždaviniai: atskleisti LDD ir DDT organizacijų idėjines nuostatas, jų narių įnašus į žurnalo leidybą bei bendrą šių organizacijų įtaką žurnalo pobūdžiui; išnagrinėti bandymus į žurnalo leidybą pritraukti organizacijoms nepriklausiusius asmenis, jų įnašus į žurnalo turinį; papildyti istoriografijoje jau žinomas derybų dėl bendro žurnalo leidybos su liberaliosios srovės atstovais nesėkmės priežastis; išnagrinėti žurnalo leidybos problemas, nustatyti jo užsidarymo priežastis, atskleisti bandymus tęsti leidybą ar kurti naujus žurnalus „Darbo“ idėjos pagrindu; atskleisti „Darbe“ skelbtas idėjas, pažiūras ir turinį. LDD, susikūrusi (1932) kaip opozicija JAV lietuvių komunistų tarpe kylančios autoritarinėms tendencijoms, ilgainiui tapo socialdemokratiška organizacija. 1947 m. ji ėmė leisti žurnalą „Darbas“. LDD nariai St. Strazdas, N. Jonuška, J. V. Stilsonas, K. Bielinis, St. Kairys, J. Sonda buvo žurnalo redaktoriais, administratoriais, autoriais. DDT (1954) vienijo kairiųjų pažiūrų jaunimą. Jos nariai J. Repečka, J. Kiznis tapo vyr. redaktoriais. DDT suorganizavo Darbo Fondą ir taip apjungusi intelektines ir finansines žurnalo pajėgas buvo arti to, kad perimtų „Darbą“ į savo rankas... [toliau žr. visą tekstą] / Due to various reasons a great part of the Lithuanian people were living in emigration in the middle of the 20th century. Emigrants have always established organizations, published periodicals. The main aim of this thesis is to reveal the history of forgotten journal “Darbas”, published in the USA in 1947–1960. For this aim the following tasks were set: to reveal ideas of LDD and DDT, the influence on and contributions to the journal of these organizations and their members; to explore the attempts to attract other persons to become authors of “Darbas” and the contribution they made; to complement the already known in historiography reasons why negotiations with liberals inviting them to write for “Darbas” and to have a common journal were unsuccessful; to explore the problems of publishing, to find out the reasons why publishing had to be stopped, to reveal the attempts to continue publishing and to create new journals on the base of “Darbas” idea; to reveal the ideas proposed in and the content of “Darbas”. Established in 1932 to oppose authoritarian tendencies among Lithuanian communists in the USA, LDD gradually became a social democratic organization, which began to publish journal “Darbas” in 1947. Members of this organization (J. V. Stilsonas, K. Bielinis, St. Kairys, etc.) were the editors, the administrators and the authors of “Darbas”. Established in 1954, DDT was the organization that united the leftist youth. Members of DDT J. Repečka, J. Kiznis were chief... [to full text]

Ignas Šeinius – diplomatas, atstovavęs Lietuvą tarpukariu, 1927 m. veiklą nutraukęs, o po Lietuvos okupacijos prisijungęs prie Lietuvos diplomatinės tarnybos (LDT), kurioje kartu su kitais jos nariais kėlė Lietuvos laisvinimo bylą ir reprezentavo tėvynės vardą Vakarų šalyse. Tačiau I. Šeiniaus diplomatinė veikla iki šiol nėra susilaukusi platesnių tyrinėjimų. Greičiausiai viena iš šių tyrinėjimų stokos priežasčių yra tai, kad I. Šeiniaus archyvai ilgai buvo saugomi Švedijoje, ne Lietuvoje. 2011 m. įvykęs jų pargabenimas į Lietuvą sąlygojo naujų istoriografinių tyrinėjimų apie šio diplomato veiklą atsiradimą. Taigi šio darbo tikslas yra išnagrinėti I. Šeiniaus diplomatinę veiklą Švedijoje 1954-1959 m. Didžioji dalis duomenų paimti iš LCVA saugomo I. Šeiniaus fondo 675. Prisijungti prie LDT 1954 m. I. Šeinius buvo paprašytas Stasio Lozoraičio, buvusiam Lietuvos atstovui Švedijoje Vladui Žilinskui išvykus į JAV. Visą atstovavimo laikotarpį I. Šeinius dirbo kaip neoficialus Lietuvos atstovas Skandinavijos valstybėse. Jo veikla rėmėsi keliais pagrindiniais principais: bendradarbiavimu su LDT nariais, iš kurių stipriausi ir nuolatiniai kontaktai buvo palaikomi su LDT šefu S. Lozoraičiu, įvairių Lietuvos laisvinimui svarbių švenčių ir minėjimų organizavimu, politinių įvykių stėbėjimu atstovaujamojoje šalyje ir nuolatiniu pranešinėjimu apie tai kitose šalyse reziduojantiems Lietuvos diplomatams, taip pat naudingų kontaktų atstovaujamai šaliai užmezgimu ir palaikymu bei rūpinimusi... [toliau žr. visą tekstą] / Ignas Scheynius – the diplomat, represented Lithuania in interwar period, after 1927 years he suspended that activity, but after Lithuanian occupation came back and attached to Lithuanian Diplomatic Servise (LDS), where he, together with others members of LDS, raised Lithuanian liberation case and represented Lithuanian name to the West countries. But I. Scheynius diplomatic activity was not explored very widely. Possibly, the one reason of the lack of that kind researches is that the archives of I. Scheynius long time were kept in Sweden, not in Lithuania. In 2011 they were brought to Lithuania and that caused the appearance of new historiography researches about I. Scheynius diplomatic activity. Therefore the aim of this paper is to investigate the diplomatic activity of I. Scheynius in 1954-1959 years. To reach the aim was analysed the documents of I. Scheynius activity saved in Office of the Chief Archivist of Lithuania, number of fund 675. To join to LDS in 1954 I. Scheynius was asked by LDS chief Stasys Lozoraitis, after the last representative in Sweden V. Žilinskas moved to USA. All the time of his agency I. Scheynius worked as unofficial Lithuanian representative in Skandinavia. There was a few main rules of the activity of I. Sheynius: collaboration with others LDS members, of which the strongest and most steady connection was with LDS chief S. Lozoraitis, concerning about the organization of celebrations and commemorations important to Lithuanian liberation... [to full text]

Temos aktualumas išplaukė iš pastarosios emigracijos iš Lietuvos bangos bei jos pasekmių. Galima suskaičiuoti, jog už Lietuvos ribų gyvena ketvirtadalis lietuvių ar lietuvių kilmės asmenų. Šiandienai aktualiausias lietuvių diasporos klausimas – kitokioje kultūrinėje aplinkoje auganti lietuvių karta. Norint išsaugoti šių lietuvių kalbą, tautiškumą bei ryšį su Lietuva, reikalinga imtis nuoseklių priemonių, kurių pagrindinė – lituanistinis švietimas. Pagrindinė tyrimo problema – konfliktas tarp politikos įgyvendinimo krypčių ir emigracijoje gyvenančių lietuvių poreikio šviestis: nors emigracijos iš Lietuvos mastai – išskirtinai į Vakarus, užsienio lietuvių švietimo politikos kryptys nukreiptos į posovietinės erdvės valstybių lietuvių švietimą. Kitaip tariant, analizuojama politika nėra lanksti ir neprisitaiko prie tikslinės grupės poreikių. Pagrindinis darbo tikslas – identifikuoti pagrindines politikos įgyvendinimo problemas, ir teorinio politikos formavimo modelio pagalba nustatyti ar tos problemos nėra „užprogramuojamos“ šiame etape. Pirmojoje dalyje apžvelgiama užsienio lietuvių švietimo politika: jos raida, tikslai ir uždaviniai, teisinės priemonės bei institucijos. Antrojoje dalyje, remiantis racionaliuoju politikos analizės teoriniu modeliu (R.W. Cobb ir C.D. Elder darbotvarkės sudarymas bei H.Simon sprendimų priėmimas), analizuojamas politikos formavimas. Trečiojoje dalyje analizuojami empiriniai politikos įgyvendinimo duomenys: atliekama lyginamoji užsienio lietuvių... [toliau žr. visą tekstą] / The topicality of the present paper emerged from the results which the current wave of emigration from Lithuania brings. It is unofficially stated that quarter of the Lithuanian nation lives abroad. The core issue of the diaspora of Lithuanians results in a distinguished generation growing in different than native cultural environments. To preserve those with the Lithuanian roots it is highly important to devote a pile of consistent measures, one of which is the national education abroad. The main problematic issue discussed under present thesis is the conflict between the approach of policy implementation and present demand of the Lithuanians in emigration: although the extent as well as approach of the emigration from Lithuania is exclusively westwards, the current national educational policy for the Lithuanians living abroad is continually concentrating on neighbouring or post-soviet countries. The main objective of the thesis was to identify the main problems of policy implementation and then, with the rational theoretical background of policy formation analysis, to check whether the main problems of policy implementation are formed or “programmed” while forming the policy. The analysis has proved the hypothesis of the thesis. To summarise the main aspects of the carried out analysis, the following conclusions can be drawn: firstly, although the key priorities are not determined in the policy analysed, the empirical analysis shows that there are clear priorities of... [to full text]