Bakalauro darbe, remiantis mokslinės literatūros analize ir empiriniu tyrimu, apibendrinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei politinių partijų kūno kultūros ir sporto programinės nuostatos, analizuojama ir vertinama vyriausybės sporto politika. / Physical culture and sport guidelines of the Government of the Republic of Lithuania and Lithuanian political parties are generalized in the article basing on the analysis of scientific literature. The Government’s sport policy is analyzed and assessed. The object of the research – the context of sport policy in the programmes of Lithuanian political parties. The objective of this article – to analyze the aspects of formation of sport policy of the Republic of Lithuania; to define the statements of main political forces in regard to sport; to assess the content of policy guidelines. The urgency of statements of physical culture and sport policy, as well as political parties’ general interest in sport policy is described in the article.

Temos aktualumas išplaukė iš pastarosios emigracijos iš Lietuvos bangos bei jos pasekmių. Galima suskaičiuoti, jog už Lietuvos ribų gyvena ketvirtadalis lietuvių ar lietuvių kilmės asmenų. Šiandienai aktualiausias lietuvių diasporos klausimas – kitokioje kultūrinėje aplinkoje auganti lietuvių karta. Norint išsaugoti šių lietuvių kalbą, tautiškumą bei ryšį su Lietuva, reikalinga imtis nuoseklių priemonių, kurių pagrindinė – lituanistinis švietimas. Pagrindinė tyrimo problema – konfliktas tarp politikos įgyvendinimo krypčių ir emigracijoje gyvenančių lietuvių poreikio šviestis: nors emigracijos iš Lietuvos mastai – išskirtinai į Vakarus, užsienio lietuvių švietimo politikos kryptys nukreiptos į posovietinės erdvės valstybių lietuvių švietimą. Kitaip tariant, analizuojama politika nėra lanksti ir neprisitaiko prie tikslinės grupės poreikių. Pagrindinis darbo tikslas – identifikuoti pagrindines politikos įgyvendinimo problemas, ir teorinio politikos formavimo modelio pagalba nustatyti ar tos problemos nėra „užprogramuojamos“ šiame etape. Pirmojoje dalyje apžvelgiama užsienio lietuvių švietimo politika: jos raida, tikslai ir uždaviniai, teisinės priemonės bei institucijos. Antrojoje dalyje, remiantis racionaliuoju politikos analizės teoriniu modeliu (R.W. Cobb ir C.D. Elder darbotvarkės sudarymas bei H.Simon sprendimų priėmimas), analizuojamas politikos formavimas. Trečiojoje dalyje analizuojami empiriniai politikos įgyvendinimo duomenys: atliekama lyginamoji užsienio lietuvių... [toliau žr. visą tekstą] / The topicality of the present paper emerged from the results which the current wave of emigration from Lithuania brings. It is unofficially stated that quarter of the Lithuanian nation lives abroad. The core issue of the diaspora of Lithuanians results in a distinguished generation growing in different than native cultural environments. To preserve those with the Lithuanian roots it is highly important to devote a pile of consistent measures, one of which is the national education abroad. The main problematic issue discussed under present thesis is the conflict between the approach of policy implementation and present demand of the Lithuanians in emigration: although the extent as well as approach of the emigration from Lithuania is exclusively westwards, the current national educational policy for the Lithuanians living abroad is continually concentrating on neighbouring or post-soviet countries. The main objective of the thesis was to identify the main problems of policy implementation and then, with the rational theoretical background of policy formation analysis, to check whether the main problems of policy implementation are formed or “programmed” while forming the policy. The analysis has proved the hypothesis of the thesis. To summarise the main aspects of the carried out analysis, the following conclusions can be drawn: firstly, although the key priorities are not determined in the policy analysed, the empirical analysis shows that there are clear priorities of... [to full text]

Kad būtų užtikrintas kokybiškas, atitinkantis šiandienos lūkesčius visų pakopų švietimo sektoriaus veiklos lygis, pirmiausia reikia užtikrinti, kad švietimo sektorius būtų efektyviai administruojamas savivaldybėse, nes jos vis daugiau gauna atsakomybės, teisių ir savarankiškumo, administruodamos šį sektorių, kadangi didėja decentralizacijos laipsnis. Todėl yra būtina susipažinti ir išsamiau panagrinėti, kaip yra vykdomas švietimo sektoriaus administravimas savivaldybėje: kokius įgaliojimus ir funkcijas turi vykdyti savivaldybė, užtikrinant švietimo sektoriaus veiklos kokybiškumą, identifikuoti savivaldybių administravimo vykdymo privalumus ir tobulintinas sritis bei pasiūlyti problemų sprendimo būdus. / The theme of final work of the master is „Administration of sector of education in self-managements of Vilkaviskio and Sakių of districts“. The basic concepts: Sector of education, formation of a politics of education, administration (realization) politics of education, function of administration, administration in self-management. The contents of the report: That would be of safeguard the qualitative level, appropriate all to step of sector of education of expectation of our days, in the beginning it is necessary safeguard that the sector of education was effectively administered in self-managements because more and more receives the responsibility, rights and independence at administration of this sector because the degree of decentralization grows. Therefore it is necessary to familiarize and properly to investigate as administration of sector of education in self-management is carried out: what functions and assignments should carry out self-management that of safeguard creative activity of sector of education in self-management, to identify positive features of administration of self-management and to offer of way for the decision of problems. The purpose of research – To generalize system of education at a level of self-management, to estimate sectors of education in self-managements Vilkaviskis and Sakiu districts, to identify available problems and to offer a way for their decision. Work of the master is divided into three sections. In the first section is proving... [to full text]

Lietuvoje pirminio profesinio mokymo politika vis dažniau paliekama aukštojo mokslo užnugaryje. Nacionalinė šalies valdžia irgi nelabai sutaria, kaip turėtų būti formuojama ši viešosios politikos sritis. Todėl šio darbo tikslas - išanalizuoti Lietuvos profesinio mokymo politikos formavimą ir įgyvendinimą, remiantis ne tik įvairiais norminiais dokumentais, bet ir atliekant atvejo analizę (Kauno regione). Analizuojant teorinius profesinio mokymo politikos aspektus, galima pastebėti, jog plačiausiai procesus paaiškina viešosios politikos teorijos, leidžiančios išskirti tam tikrus politikos formavimo bei įgyvendinimo faktorius bei metodus. Tačiau šiandieninė Lietuvos profesinio mokymo politika yra kintanti, todėl konkretaus modelio suformuluoti negalime. Lietuvos profesinio mokymo politikos formavimas ir įgyvendinimas skiriasi, lyginant jų efektyvumo rodiklius. Strateginiai dokumentai suformuluojami, atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų rekomendacijas, o institucijos retai kada pasiekia visus numatytus tikslus. Profesinio mokymo finansavimas irgi yra gana komplikuotas, nes Švietimo ir mokslo ministerija sulaukia Valstybės kontrolės priekaištų dėl nesugebėjo užtikrinti efektyvų lėšų administravimą. Atvejo analizė Kauno regione parodė, kad profesinio mokymo politikos procesus optimistiškai vertina tik ekspertai. Profesinių mokyklų vadovai daugiausia kritikos pateikė mokymo kokybės valdymo procesui bei finansavimo klausimams. Tyrimo metu buvo paneigta nuomonė, kad verslas... [toliau žr. visą tekstą] / The policy of primary vocational training in Lithuania is left out in the back of higher education more often. The national state’s government does not agree upon how this particular public policy sphere should be formed. That is why the aim of this work is to analyze the formation and implementation of Lithuanian vocational training policy, referring not only to different standard documents, but also performing a case analysis (in Kaunas region). While analyzing theoretical aspects of the vocational training policy, it may be noticed that the theories allowing to distinguish particular policy formation and implementation factors and methods explain the processes the best. Nevertheless, Lithuanian vocational training policy today is changing and it is not possible to formulate any concrete model. Lithuanian vocational training policy formation and implementation differ while comparing their rates of efficiency. The strategic documents are formed regarding the recommendations of the international organizations, but institutions rarely achieve the intended goals. The financing of vocational training is also quite complicated as the State Control reproaches the Ministry of Education and Science with its inability to ensure effective administration of resources. The case analysis in Kaunas region showed that the vocational training policy processes are evaluated optimistically only by the experts. The directors of vocational training schools criticized teaching quality process... [to full text]

Daktaro disertacija siekia atsakyti į klausimą – kokie sunkumai kyla formuojant šeimos politiką Lietuvoje? Darbo tikslas - teoriškai ir empiriškai įvertinti formuojamos šeimos politikos adekvatumą šeimos pokyčiams Lietuvoje, atskleidžiant šeimos politikos formavimo problemas ir jų sprendimo būdus. Lietuvos šeimos politikos turinys analizuojamas šeimos statuso ir šeimos ir valstybės santykių apibrėžimo Lietuvos Konstitucijoje, konceptualių šeimos politikos pagrindų, apibrėžiančių šeimos politikos objektą, tikslus ir veiksmų kryptis ir ES prioritetinių veiklos krypčių integravimo nacionalinėje šeimos politikoje kontekste, taip pat analizuojama šeimos politikos priemonių sistema, sudaranti galimybes tėvams derinti darbą ir šeimos gyvenimą, lyginant ją su kitų Europos šalių priemonių sistemomis. Disertacijoje taip pat pristatomi kiekybinio tyrimo "Požiūris į šeimą", atskleidžiantys sociokultūrinį šeimos politikos formavimo kontekstą bei ekspertų požiūris į šeimos politikos formavimo problemas ir šeimos politikos formavimo galimybes. Pabaigoje pristatomas sisteminio požiūrio į šeimos politikos formavimą modelis. / This doctoral thesis investigates the question: what are the challenges of family policy formation in Lithuania? The aim of the research is the theoretical and empirical evaluation of the compliance of family policy with family changes in Lithuania by identifying the problems of family policy formation and ways for their resolution. The content of family policy in Lithuania is analysed in the context of the state-family relationship in the Lithuanian Constitution, conceptual family policy principles defining the object of family policy, objectives and operational trends and integration of the EU operational trends in the national family policy, as well as the system of family policy measures developing possibilities to reconcile work and family life in comparison with system of measures of other European states. The dissertation also presents the analysis of the outcomes of the quantitative research „Attitude to family“ by revealing the socio-cultural context of family policy formation, as well as the outcomes of the experts’ attitude toward the problems of family policy formation and the possibilities for the development of family policy. Finally the dissertation presents the model of a systematic approach towards family policy formation.

This doctoral thesis investigates the question: what are the challenges of family policy formation in Lithuania? The aim of the research is the theoretical and empirical evaluation of the compliance of family policy with family changes in Lithuania by identifying the problems of family policy formation and ways for their resolution. The content of family policy in Lithuania is analysed in the context of the state-family relationship in the Lithuanian Constitution, conceptual family policy principles defining the object of family policy, objectives and operational trends and integration of the EU operational trends in the national family policy, as well as the system of family policy measures developing possibilities to reconcile work and family life in comparison with system of measures of other European states. The dissertation also presents the analysis of the outcomes of the quantitative research „Attitude to family“ by revealing the socio-cultural context of family policy formation, as well as the outcomes of the experts’ attitude toward the problems of family policy formation and the possibilities for the development of family policy. Finally the dissertation presents the model of a systematic approach towards family policy formation. / Daktaro disertacija siekia atsakyti į klausimą – kokie sunkumai kyla formuojant šeimos politiką Lietuvoje? Darbo tikslas - teoriškai ir empiriškai įvertinti formuojamos šeimos politikos adekvatumą šeimos pokyčiams Lietuvoje, atskleidžiant šeimos politikos formavimo problemas ir jų sprendimo būdus. Lietuvos šeimos politikos turinys analizuojamas šeimos statuso ir šeimos ir valstybės santykių apibrėžimo Lietuvos Konstitucijoje, konceptualių šeimos politikos pagrindų, apibrėžiančių šeimos politikos objektą, tikslus ir veiksmų kryptis ir ES prioritetinių veiklos krypčių integravimo nacionalinėje šeimos politikoje kontekste, taip pat analizuojama šeimos politikos priemonių sistema, sudaranti galimybes tėvams derinti darbą ir šeimos gyvenimą, lyginant ją su kitų Europos šalių priemonių sistemomis. Disertacijoje taip pat pristatomi kiekybinio tyrimo "Požiūris į šeimą", atskleidžiantys sociokultūrinį šeimos politikos formavimo kontekstą bei ekspertų požiūris į šeimos politikos formavimo problemas ir šeimos politikos formavimo galimybes. Pabaigoje pristatomas sisteminio požiūrio į šeimos politikos formavimą modelis.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti Šiaulių m. savivaldybės bendruomenės sveikatos tarybos veiklos principai, sveikatos politikos formavimas ir įgyvendinimas Šiaulių mieste. Teorinėje dalyje analizuojama Lietuvos savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybų veikla, Europos Sąjungos ir Lietuvos sveikatos politikos dokumentai bei jų įgyvendinimas bendruomenėje. Išanalizuota Šiaulių m. bendruomenės sveikatos tarybos sveikatos politikos veiklos kryptys, tarpžinybinis bendradarbiavimas. Ketvirtojoje dalyje nagrinėjamas Šiaulių m. bendruomenės sveikatos tarybos narių požiūris apie sveikatos politikos formavimą ir įgyvendinimą Šiaulių m. savivaldybėje, bendruomenės sveikatos tarybos bendradarbiavimo galimybes ir vykdomos veiklos vertinimą. / In the Master‘s Thesis, the principles of health policy development and implementation from Health Community Council of Siauliai city municipality are analyzed. In the theoretical part, analysis of the Health Community Councils activity of Lithuanian municipalities, the European Union and the Lithuanian health policy documents and their implementation in the community are investigated in a theoretical aspect. Data results on Health Community Council health policy activities and inter-agency cooperation are analyzed as well. In the fourth part, there is considered the approach of Health Community Council members to state their opinion about health policy development and implementation, collaborative capabilities and performance assessment in Siauliai city.