Darbo tikslas – atskleisti lyčių lygių galimybių sampratą ir su darbo santykiais susijusią diskriminavimo dėl lyties patirtį šalies ekonomikoje, įvertinti lyčių lygių galimybių aspekto integravimo į rinkos ekonomiką ir valstybės ekonominę politiką galimybes Lietuvoje. Darbo objektas – lyčių lygios galimybės Lietuvoje. Temos aktualumas grindžiamas šiomis prielaidomis: nagrinėjamo reiškinio visuotinis paplitimas, jo daugialypės raiškos formos bei neigiamos socialinės bei psichologinės pasekmės. Darbo uždaviniai – išnagrinėti genderines teorijas ir susisteminti jų požiūrius; apžvelgti tarptautinių institucijų, skatinančių lyčių lygybės aspekto diegimą į socialinį ir ekonominį gyvenimą bei į valstybės politiką, strategijas; atskleisti moterų dalyvavimo darbo rinkoje tendencijas; remiantis statistiniais duomenimis išanalizuoti lyčių lygybės socialinius ir ekonominius aspektus Lietuvoje; atlikti Lietuvos įmonių tyrimą, siekiant įvertinti genderinį pasiskirstymą darbo rinkoje, nustatyti problemines sritis, jų priežastis. Darbo metodai – literatūros šaltinių analizė, statistinių duomenų analizė, palyginimas ir apibendrinimas, SSGG analizė, anketinė apklausa, apklausos rezultatų apdorojimas. Darbe iškelta hipotezė – Lietuvoje genderinė politika nėra efektyvi. Hipotezė tikrinama pagal darbo autorės sukurtą lyčių aspekto integravimo galimybių vertinimo modelį. Teorinėje darbo dalyje pateikiami pagrindinės genderinės ekonomikos ir lyčių lygybės koncepcijos, sąvokos bei apibrėžimai... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the work was to reveal the conception of equal gender opportunities and gender discrimination experience in the field of labour relations in the national economy, to evaluate the possibilities of gender mainstreaming into market economy and national economic policy in Lithuania. The object of the work was equal gender opportunities in Lithuania. The relevance of the work is based on the following assumptions: global prevalence of the analysed phenomenon, its multiple forms of expression and negative social and psychological consequences. The following tasks were set: to analyse gender theories and to structure their approaches; to review strategies of international institutions that encourage gender mainstreaming into social and economic life and national policy; to reveal trends of women’s participation in the labour market; to use statistical data and analyse social and economic aspects of gender equality in Lithuania; to carry out a research of Lithuanian companies in order to evaluate gender distribution in the labour market and to determine problematic spheres and their reasons. Used methodology: analysis of literary resources, analysis of statistical data, comparison and generalisations, SWOT analysis, questionnaire survey, processing of survey results. The following hypothesis was raised in the work: Gender policy is not effective in Lithuania. Hypothesis is tested in accordance to the gender mainstreaming evaluation model created by the author of the work... [to full text]

Lyčių lygių galimybių politika – atskira valstybės vykdomos politikos sritis, reguliuojanti moterų ir vyrų lygybės principo efektyvų įgyvendinimą įvairiose visuomenės gyvenimo srityse. Jos turinį sudaro teisinė principo reglamentacija, programos bei specialios priemonės, kuriomis siekiama sudaryti vienodas galimybes moterims ir vyrams dalyvauti visose visuomenės gyvenimo srityse Da rbo tikslas buvo išanalizuoti moterų ir vyrų lygių galimybių politikos formavimą ir įgyvendinimą Lietuvoje, remiantis Socialinių inovacijų fondo projekto atveju. Šio išsikelto tikslo buvo siekiama per pagrindinių tarptautinių bei Lietuvos teisės akt��, susijusių su lyčių lygybe nagrinėjimą, LR Vyriausybės ir politinių partijų programų, Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2003-2004 ir 2005 – 2009 m. programų analizę, pagrindinių veikėjų, formuojančių ir įgyvendinančių lyčių lygybės politiką Lietuvoje, aprašymą. Siekiant geriau įsigilinti į analizuojamą problemą ir norint atskleisti praktinius efektyvumo aspektus lyčių lygybės srityje Lietuvoje, darbe taip pat naudojamas atvejo analizės metodas - Socialinių inovacijų fondo projekto „Moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimas užimtumo srityje - priemonės, praktika, pokyčiai“, remiamo Europos Sąjungos, analizė. Taip pat buvo atlikti pusiau struktūruoti interviu su šio projekto koordinatore, Socialinių inovacijų fondo direktore Liudmila Mecajeva bei projekto lektorėmis: sociologe Audrone Kisieliene ir LR Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos... [toliau žr. visą tekstą] / Gender equality policy is a part of Government executive policy, which regulates effective implementation of women and men equal principle in various spheres of life. The purport of it comprises of legally regulated principle, programmes and special means, by which women and men equal opportunities of participation in all spheres of life is being formed and ensured. The main aim of the thesis was to analyse the formation and implementation of gender equality policy in Lithuania, using Social innovation fund‘s project case study. To achieve this purpose the analysis of main international and Lithuanian laws on gender equality, programme of the government of the Republic of Lithuania, programmes of political parties, National programmes for gender equality of women and men year 2003-2004 and year 2005 – 2009 has been done, as well as description of main characters (institutions), that form and implement gender equality policy in Lithuania. In purpose to get absorbed in the analysed problem and reveal the practical aspects of efficiency in gender equality sphere in Lithuania, there was used Social Innovation Fund‘s project case study analysis. There were made interviews with Liudmila Mecajeva, a director of Social Innovation Fund and a coordinator of the project, also lecturers of the project: Audrone Kisieliene, a sociologist, and Laima Vengale, a lawyer and an advisor at the Office of the Equal Opportunities Ombudsman of Lithuania. The objective of the analysed project is to... [to full text]

Pasirinkta tema – “Nedarbas ir užimtumas Lietuvoje: lyčių lygių galimybių aspektas”. Vienas svarbiausių šiuolaikinių visuomenių raidos bruožų yra esminiai moterų socialinių vaidmenų pokyčiai – per pastaruosius keturiasdešimt-penkiasdešimt metų jos aktyviai įsitraukė į darbo rinką, švietimą, politiką ir kitas visuomenės gyvenimo sferas. Tačiau tiek ES valstybėse, tiek ir kitose išsivysčiusiose šalyse moterų ir vyrų padėties skirtumai tebėra gana ryškūs, nors pagal įstatymus jie turi lygias teises. Šiandieninė moters situacija šeimoje yra dvilypė: nepaisant to, kad dažniausiai jos yra lygiavertės partnerės, priimant sprendimus, tvarkant biudžetą ir pan., jos tuo pačiu yra ir neapmokama darbo jėga namų ūkyje, visų šeimos narių aptarnautojos ir kasdieninių buitinių poreikių tenkintojos. Būtent nelygus pasidalijimas namų ruošos darbais bene labiausiai atspindi patriarchalines mūsų visuomenės nuostatas, kurių nepakeitė penkiasdešimt aktyvaus moterų dalyvavimo ekonominiame Lietuvos gyvenime metų. / Transformation in social process determined changes of women status. In recent decades new opportunities have opened to women and the gender roles of women have changed greatly. These changes led to changes in the attitudes of women about work which resulted in women becoming more career and education oriented. Today's women are actively participated in economic, political and education life. Although in EU and other developed countries laws make men and women legally equal in their rights changes between men and women are visible. Despite of certain adaptation of society to social changes, it has still remained high degree of traditionality. For instance, although nowadays a role of a woman as an economic provider, decision maker had been significantly enforced, the role of a caretaker in a family still remains to be a prerogative of a woman. As part of the historical process in the development of a patriarchal system, roles and behavior deemed appropriate to the sexes are expressed in values, customs, laws, social roles. Differences between men and women in family jobs share are still showing patriarchy, or the establishment and practice of male dominance over women. While Lithuania had made progress by passing new legislation and creating mechanisms for their implementation, gender equality had not been achieved yet in all spheres. In this thesis was analysed employers approach to the gender equality in labor force in Anyksciai area with the aim to show the situation... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe pateiktos užimtumą apibūdinančios sąvokos ir gyventojų užimtumo kitimo priklausomybė nuo gamybinių jėgų išsivystymo lygio, ekonominių-socialinių ir politinių veiksnių, taip pat analizuojama diskriminacija ir lyčių padėtis darbo rinkoje. Baigiamajame darbe nagrinėjamos moterų užimtumo problemos Lietuvoje ir trumpai apžvelgiamas moterų užimtumas Europos Sąjungoje. Nustatytos pagrindinės moterų užimtumo problemos ir jas lemiantys veiksniai. Pateikti galimi nustatytų priežasčių mažinimo būdai. Atlikus sociologinę apklausą, darbo pabaigoje pateiktas moterų užimtumo didinimo Lietuvoje principinis modelis. Išnagrinėjus teorinius ir praktinius užimtumo aspektus, pabaigoje pateikiamos išvados ir siūlymai. / The bachelor theses describe the notions of business and how residents businesses depend on relations of production development, economics, socials and political factors. The theses also analyse the discrimination and sexual equality at work. The bachelor theses describe the problems of women business in Lithuania and European Union. The reasons of the problems, women face in business, are specified and the way to reduce them is described. Furthermore, the model of women busyness in Lithuania was created in refer to sociological research. Finally, the conclusions and suggestions are drawn.

Globalizacija, kintantys darbo rinkos poreikiai daro įtaką vyresnio amžiaus ( nuo 45 m.) moterų nedarbui, nes praradusios kvalifikaciją ir neturėdamos atitinkamo išsilavinimo dėl įvairių priežasčių: didesnio pasiaukojimo šeimai, visuomeninės nuomonės apie moters vaidmenį, mažesnių fizinių sugebėjimų, sveikatos problemų, materialinių sunkumų, joms sunkiau integruotis į šiuolaikinę darbo rinką. Analizuojant bedarbystės situaciją Lietuvoje, pastebima, kad darbo rinkoje moterų diskriminacija įgyja gan ciniškas formas. Atvira moterų diskriminacija pastebima, kai ieškančios darbo moterys neatitinka darbo skelbimuose plačiai taikomų amžiaus – lyties kriterijų. Moterims siūlomų užsiėmimų ratas ribojamas mažesnės kvalifikacijos ir prestižo darbais (sekretorė, auklė ir pan.), o pradedančioms verslininkėms dirbtinai sudaromos kliūtys gauti lengvatinius kreditus, licenzijas ir pan. Tyrimo metu paaiškėjo, kad dauguma moterų yra įgijusios specialybę, tačiau darbo pagal ją nesusirado ir mano, kad tai yra pagrindinė įsidarbinimo kliūtis. Vyresnio amžiaus (nuo 45 iki 55m) moterims yra svarbus mokymosi ir tobulinimosi motyvas, jos siekia mokytis naujos specialybės, atgaivinti prarastą kvalifikaciją ir dirbti, nes nenori būti bedarbėmis. Tyrimas parodė, žemą vyresnio amžiaus (nuo 55m.) bedarbių moterų mokymosi motyvaciją. Šio amžiaus moterys jaučiasi per senos mokytis, o tai neskatina jų tolesnio mokymosi ir sunkina sėkmingą integraciją į darbo rinką. Vyresnio... [toliau žr. visą tekstą] / Globalization and developing changes of labour market are related with increase of unemployment of older women (above 45 years old). That happens because of several reasons like lack of correspondent education, lost qualification, self-denial for the sake of family, public prejudices about women’s social status, physical health peculiarities, material reasons, etc. The investigation revealed that although most women are educated enough and specialize in some area, the main problem was to acquire a job according to their specialization. Refresher courses for women are quite expensive and thus hardly available for those who need it most, and there are no free refresher courses in Lithuania. Older women (age range from 45 to 55 years) notice motive of professional self improvement or gaining a new profession because they don’t want to be unemployed. Older women also more often then younger ones register in the jobcenter to receive allowance and to get possibility to join free refresher courses for registered unemployed members. Older (above 55) unemployed women are less motivated to develop their skills or study new things and that also aggravate their situation in the labour market. One third part of the unemployed respondents (above 45 years old) of the recent investigation noticed that they work illegally in the households, children care, sewing, knitting, etc. The lack of education, low qualification, low motivation for self-improvement and older age were found as... [to full text]

Magistrinio darbo objektas – moterų politinių lyderių komunikacija. Darbo tikslas – suformuluoti rekomendacinio pobūdžio komunikacinės strategijos gaires moteriai politikei, kuriomis remiantis, ji, tikėtina, laimėtų rinkimus į aukščiausius politinius postus Lietuvoje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apžvelgti problemas su kuriomis susiduria moterys lyderės; atskleisti stereotipų įtaką moterų motyvacijai dalyvauti viešojoje sferoje; ištirti, kokiomis savybėmis turi pasižymėt moteris politinė lyderė; išnagrinėti, kaip save pristato moteris politinė lyderė Lietuvoje; rekomendacijų būdu pateikti komunikacinės strategijos gaires, kuriomis galėtų naudotis moteris politikė, siekianti laimėti rinkimus. Naudojant kokybinio tyrimo interviu su ekspertais metodą bei remiantis žiniasklaidos publikacijų analize, prieita prie išvados, kad moterys lyderės patiria specifinius sunkumus sąlygojamus lyties. Norėdamos užimti aukštus postus, moterys turi įdėti kur kas daugiau pastangų nei kad vyrai. Pažymėtina, kad moteris politinė lyderė turi pasižymėti profesionaliomis lyderio savybėmis. Kuriant įvaizdį politinei lyderei yra netikslinga akcentuoti stereotipiškai su moteriškumu siejamas savybes. Komunikaciniuose pranešimuose turi būti pabrėžiami lyderės privalumai, domėjimasis tautos problemomis, išskirtinumas iš kitų kandidatų. Atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos politinė lyderė K. Prunskienė demonstruoja lyderės savybes. Tačiau kol kas patriarchalinė visuomenė labiau linkusi lyderiais... [toliau žr. visą tekstą] / Gender equality is one of the democracy principals. It should be the same opportunity for man and woman to participate in economical, social, political life. However man and women status is different in our society. Woman is appreciated as a weak gender in many activities despite her skills. Researches showed that woman can be a good leader. She has all necessary qualities. This work aimed at studying woman political communication. The main aim is to create communicative strategy for woman politician which used she could win elections in Lithuania. Politician leader have to be charismatic, professional, honest, active, decided, initiative, powerful. These characteristics link with man in our society. That’s why is difficult to win elections for woman. The quantitative research (interview with experts) maintained that is not purposeful to demonstrate female quality in elections to Parliament. In this way woman could win elections, but she will appreciated only as a woman (gender), not a politician leader. If woman want to work as a professional politician, she have to demonstrate characteristics of leader during elections. It is important to mention, experts agreed what woman politician has to work harder to improve her cleverness. The most known Lithuania politician women Kazimiera Prunskiene during elections to post of the President on 2004 demonstrated both leader and feminine characteristics, our research showed. Experts agreed, for this politician lacked leader... [to full text]

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjamas lygių galimybių principų įgyvendinimas viešųjų institucijų personalo valdyme. Šis bakalauro baigiamasis darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių. Pirmoje dalyje nagrinėjama lygių galimybių samprata, jų problematika mokslo požiūriu, taip pat lygios galimybės darbo rinkoje teoriniu požiūriu. Antra darbo dalis skirta ištirti lygių galimybių principų vietą viešųjų institucijų personalo valdyme, analizuojant personalo valdymo funkcijas, jų atlikimo uždavinius, apžvelgiant šiandieninę lygių galimybių situaciją Lietuvoje ir pasaulyje. Trečia dalis yra empirinė, joje tiriamas lygių galimybių principų taikymas Lietuvos viešųjų institucijų personalo valdyme. Tyrimas pradedamas bendra lygių galimybių darbo rinkoje teisinio užtikrinimo apžvalga. Norint ištirti kaip lygių galimybių principai yra reglamentuojami viešųjų institucijų personalo valdyme, atlikta dokumentų turinio (content) ir statistinių duomenų analizė. Tyrimas patvirtino hipotezę, kad skiriamas didelis dėmesys lygių galimybių principams teisiniame personalo valdymo reglamentavime dar negarantuoja lygių galimybių principų įgyvendinimo ir diskriminacijos reiškiniai viešajame sektoriuje dar vis egzistuoja. / The main aim of bachelor conclusive work "Implementation of the principles of equal opportunities in public institutions personnel management" was to review the equal opportunities principles to the management staff of public institutions. This work consists of three main parts. The first part deals with the concept of equal opportunities, their problems in terms of education, as well as equal opportunities in the labor market in terms of theoretical. The second part of the work is to explore the principles of equal opportunities in personnel management. The third empirical part studied the application of equal opportunities for Lithuanian public institutions personnel management. In research made the analysis of document contents and statistical data analysis confirmed the hypothesis of this bachelor conclusive work. Analysis of the equal opportunities in the public sector's labour market shows that despite advanced laws assuring equal opportunities and positive changes in society, the problems of discrimination still exist.

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama lyčių lygybės politikos įgyvendinimas Šiaulių miesto viešojo sektoriaus institucijose. Tiriamą problemą apibūdina šie klausimai: Kaip lyčių lygybė yra apibrėžiama teisės aktuose ir politinėse dokumentuose, kurie reguliuoja darbo rinkos santykius? Kokios institucijos įgyvendina lyčių lygybės politiką darbo rinkoje? Kokios priemonės gali būti taikomos siekiant lyčių lygybės darbo rinkoje? Šis darbas susideda iš įvado, keturių pagrindinių dalių, išvadų, rekomendacijų, literatūros sąrašo ir priedų. Teorinėje dalyje pateikiama lyčių lygybės samprata moksliniame ir teisiniame diskurse bei pristatomas lyčių lygybės politikos įgyvendinimo mechanizmas. Taip pat remiantis moksline literatūra ir įvairiais ataskaitos tyrimais, atskleidžiama Lietuvos darbo rinkai būdingos diskriminacijos formos. Empirinėje dalyje pristatomi kokybinio tyrimo metu apklaustų 10 informantų analizės rezultatai. Informantų vertinimai leidžia teigti, kad viešojo sektoriaus institucijos siekiant lyčių lygybės politikos darbo rinkoje taiko įvairaus pobūdžio priemones (lanksčias darbo formas, atostogas ir kt.). Taip pat tyrimo metu paaiškėjo, kad priemonių taikymas priklauso nuo organizacijos darbo veiklos specifikos, jos dydžio ir darbuotojų pasiskirstymo lyties bei amžiaus atžvilgiu. / Undergraduate thesis examines the implementation of gender policy of the Public Sector Institutions in the Siauliai city. The investigated problem is defined by the following questions: What is the meaning of gender equality in the legislation and policy documents that regulate the relationship of labor market? What are the institutions that implement gender equality policies in the labor market? What measures can be applied to achieve gender equality in the labor market? This work consists of introduction, the four main components, conclusions, recommendations, references and appendices. The theoretical part presents the conception of the gender equality in the scientific and political discourse and the mechanism for its implementation. Also on the basis of scientific literature and various research reports, the forms of discrimination typical of the Lithuanian labor market are disclosed. The empirical part presents the results of analysis of 10 informants interviewed during the qualitative study. Informants estimation suggests that public sector bodies to achieve gender equality in employment policy is applied by various means (flexible forms of work, holidays, etc.). Also, the study shows that the apllication of measures is depended on the organization's activities, its size and the distribution of employees in respect of gender and age.

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama mokslinė literatūra, siekiant atskleisti lyčių lygybės principų įgyvendinimą: sampratą ir taikymo sritis, apžvelgiant istorines jų įgyvendinimo prielaidas bei reglamentavimą Lietuvoje. Buvo atlikta lygių galimybių principų įgyvendinimo analizė, atskleidžianti pozityviuosius veiksmus bei lygių galimybių principų įgyvendinimo institucinius aspektus. / This thesis analyses scientific literature with a purpose to unveil the implementation of the principles of gender equality: that is, it analyses the meaning and application of gender equality principles while taking its historical implementation prerequisites together with legal regulation into account within the scope of Lithuania. This paper is based on the analysis of the implementation of equal opportunities principle. Such analysis unfolds the potential positive outcomes together with some institutional aspects that are essential to the implementation of the principle of equal opportunities.

Šio magistro darbo objektas yra lyčių lygybės principo įgyvendinimas viešojo sektoriaus institucijose, ypatingą dėmesį skiriant vyrų ir moterų galimybėms užimti aukščiausias vadovaujančias pareigas. Išanalizavus vadovų priėmimo į darbą proceso etapus, siekiama išsiaiškinti, kas lemia moterų – įstaigos vadovių skaičių. Pagrindinis darbo klausimas yra kokie veiksniai sąlygoja mažesnį moterų skaičių vadovaujančiuose postuose Lietuvos valstybės tarnyboje. Magistro darbe keliamos trys hipotezės: Hipotezė 1. Atrankos į įstaigų vadovų postus procesas turi lemiamos įtakos moterų skaičiui vadovaujančiose pozicijose valstybės tarnyboje. Hipotezė 2. Lyčių lygybės politika Lietuvoje įgyvendinama vertikaliai (sektoriniu principu). Hipotezė 3. Lietuvos sociokultūrinė aplinka neigiamai įtakoja moterų galimybes užimti vadovaujančias pareigas. Kadangi lyčių lygybės politika yra priskiriama horizontaliosioms politikoms, teoriniu darbo pagrindu pasirinktas horizontalusis politikos valdymas. Tačiau moterų ir vyrų problemoms spręsti nepakanka vien politinių priemonių. Todėl, siekiant visapusiškai išnagrinėti pasirinktą temą, darbe remiamasi modeliu, kuriame sujungiami viešosios politikos, individo ir sociokultūrinės aplinkos lygmenys. Šis magistro darbas yra vienas pirmųjų bandymų pažvelgti į moterų atstovavimo sprendimų priėmimo srityje problemą kompleksiškai, įvertinant įvairių kintamųjų įtaką galutiniam rezultatui – mažam moterų skaičiui tarp aukščiausio lygio vadovų Lietuvos valstybės... [toliau žr. visą tekstą] / The linking of democracy with gender equality is a generally accepted principle. It is widely recognized that women’s equal participation in decision making is not only a demand for simple justice but can also be seen as a necessary condition for states sustainable development and economic growth. Despite the achievements on the legal fronts at both international and national level, the participation of women in decision making as equal partners with men has not yet been achieved. Despite the fact that women constitute over 70 percent of civil servants in Lithuania, they have secured bare 30 percent representation in leading positions. The subject of this master thesis is gender equality in the public sector institutions, with particular emphasis on men's and women's ability to occupy the highest managerial positions. The main question is what factors lead to lower women representation in senior civil service posts in Lithuania. The main tasks of the work are: first, to analyze how the management of gender equality policy influence women's representation in decision-making; secondly, to investigate whether there is a gap between the formal and actual gender equality in Lithuania; thirdly, to ascertain whether the Lithuanian socio-cultural environment is conducive to the growth of the number of women in leading positions; and finally, to examine the impact of the recruitment system on women's ability to become a head of institution. Master thesis poses three hypotheses: The... [to full text]