Baigiamajame magistro darbe pateiktos užimtumą apibūdinančios sąvokos ir gyventojų užimtumo kitimo priklausomybė nuo gamybinių jėgų išsivystymo lygio, ekonominių-socialinių ir politinių veiksnių, taip pat analizuojama diskriminacija ir lyčių padėtis darbo rinkoje. Baigiamajame darbe nagrinėjamos moterų užimtumo problemos Lietuvoje ir trumpai apžvelgiamas moterų užimtumas Europos Sąjungoje. Nustatytos pagrindinės moterų užimtumo problemos ir jas lemiantys veiksniai. Pateikti galimi nustatytų priežasčių mažinimo būdai. Atlikus sociologinę apklausą, darbo pabaigoje pateiktas moterų užimtumo didinimo Lietuvoje principinis modelis. Išnagrinėjus teorinius ir praktinius užimtumo aspektus, pabaigoje pateikiamos išvados ir siūlymai. / The bachelor theses describe the notions of business and how residents businesses depend on relations of production development, economics, socials and political factors. The theses also analyse the discrimination and sexual equality at work. The bachelor theses describe the problems of women business in Lithuania and European Union. The reasons of the problems, women face in business, are specified and the way to reduce them is described. Furthermore, the model of women busyness in Lithuania was created in refer to sociological research. Finally, the conclusions and suggestions are drawn.

Patarąjį dešimtmetį Lietuvos socialiniame – ekonominiame gyvenime įvyko daug permainų. Dideliu tempu ir mastu keičiasi demografinių procesų raida. Sumažėjo gimstamumas, stipriai padidėjo mirtingumo, o ypatingai vyrų, lygis. Pasikeitė migracijos srautų kryptys, mastai net tipai. Didelį susirūpinimą kelia ir vedybų mažėjimas ar jų nukėlimas vyresniam amžiui, o neretai ir vedybų atsisakymas. Viso to priežastys dažniausiai esti ekonominio pobūdžio ( užimtumo problemos tiek mieste, tiek kaime, būsto įsigyjimo sunkumai, mažos pajamos ), tačiau pastebimos ir akivaizdžios vertybinių nuostatų kaitos ( mažėja pačios santuokos kaip vertybės svarba, didėja žmonių noras būti laisvais ir nepriklausomais, įsipareigojimų vengimas ). Lietuvos visuomenė pasižymi konservatyviomis pažiūromis, bet vis labiau įsigali modernios šeimos bruožai. Vis didesnės tolerancijos susilaukia poros, gyvenančios neregistravusios santuokos, daugėja porų, auginančių vieną vaiką, o taip pat porų, nusprendusių likti bevaikėmis. Lietuvoje vyksta fundamentalūs šeimos pokyčiai. Kuo karta jaunesnė, tuo liberaliau vertina ��eimos bruožų kaitą, šeimos modernėjimą. Tačiau tokie šeimos pokyčių požymiai, kai gausėjimas vienišų asmenų , vaikų, augančių nepilnose šeimose ir skyrybų, taip pat gimstamumo mažėjimas, tiek vyresnių, tiek jaunesnių kartų vertinami gana nepalankiai, ir vertinimų skirtumai tarp kartų yra nedideli. Požiūriui į modernėjantį šeimos institutą tebėra būdingi nemaži prieštaravimai: dar tebėra gajos... [toliau žr. visą tekstą] / During last ten years, lithuanian social – economical life have been changed. Rapid changes have been manifested through rapid broad – scale demographic reconstruction. In Lithuania the most outstanding features of the demographic changes of the period are: a rapid large – scale decrease of fertility, a rate of mortality, especially for males. Radically changed patterns of migration – the flows, amounts, and even types of migration become different. Decreasing number of marriages or postponement or renouncement of marriage rouse great concern. The reasons of these situations are economic ( difficulty in finding a job, acquiring a dwelling, low income ) and value changes ( the diminishing value of marriage, the increasing desire for independence and autonomy among young people, refusal to accept responsibilities, unmarried cohabitation has become more acceptable ). Regardless of the overall conservative attitude of the society, the modren family is gaining strength: not only are new features of the family becoming more universal, but they are being tolerated to a higher degree or even gaining approval. In Lithuania ongoing fundamental changes in the family. Besides, the clearly expressed move towards more liberal evaluations exhibited by the yonger generations varies quite significantly, depending on different family changes. Features of family changes such as the growing number of single people, of children raised in one – parent families, and of divorces and the... [to full text]

Magistro studijų baigiamasis darbas, 53 puslapiai, 12 paveikslų, 6 lentelės, 50 literatūros šaltinių, lietuvių kalba. RAKTINIAI ŽODŽIAI: paslaugų sektorius, užimtumas, užimtumo lygis, poindustrinė visuomenė, transformacija. Tyrimo objektas: paslaugų sektorius kaimo vietovėse. Darbo tikslas: įvertinti paslaugų sektoriaus poveikį užimtumui kaimo vietovėse. Uždaviniai: • atskleisti vyraujančius požiūrius į gyventojų užimtumo teorines nuostatas; • išanalizuoti paslaugų sektorių ir gyventojų užimtumo struktūros transformacijas poindustrinėje visuomenėje; • išanalizuoti gyventojų užimtumo pokyčius kaimo vietovėse; • įvertinti gyventojų užimtumo problemas ir didinimo galimybes kaimo vietovėse; • pateikti paslaugų sektoriaus plėtros perspektyvas kaimo vietovėse . Tyrimo metodai: • gyventojų užimtumo teorinės nuostatos, paslaugų sektorius ir užimtumo struktūros transformacijos poindustrinėje visuomenėje pateikiami naudojant abstrakcinį, mokslinės literatūros, teisinių dokumentų, straipsnių, konferencijų bei interneto puslapiuose surinktos medžiagos analizės metodus; • analizuojant gyventojų užimtumo struktūros pokyčius kaimo vietovėse naudojami statistiniai duomenų rinkimo bei analizės metodai; • statistinės informacijos sisteminimui naudoti grupavimo, palyginimo bei grafinio vaizdavimo metodai. / Final work of Postgradeduate studies, 53 pages, 12 figures, 6 tables, 50 references, Lithuanian language. KEY WORDS: service sector, employment, employment rate, post-industrial society, transformation. The object of research: service sector in rural areas. The aim of work: evaluate the impact of service sector on employment in rural areas. Objectives: • to reveal the dominating theoretical attitudes of population employment; • to analyse the service sector and the structure transformations of population employment in post-industrial society; • to analyse the changes of population employment in rural areas; • to evaluate the problems and possibilities of population employment in rural areas; • to prefer the perspectives of development of service sector in rural areas. Research methods: • theoretical attitudes of population employment, service sector and the transformations of employment structure in post-industrial society are preferred according to such analysis methods as abstractic, nonfictions, legal documents, articles, conferences and internet material; • analysing the changes of population employment structure in rural areas are used the statistical accumulation and analysis of data methods; • the methods of grouping, comparison and graphic depiction are used for statistical systematize of information.