Tyrimo objektas – bedarbių, augusių ilgalaikių bedarbių šeimose, gyvenimo siekiai. Tyrimo aktualumą atspindi probleminiai klausimai: 1) kaip tėvų ilgalaikė bedarbystė įtakoja vaikų gyvenimo siekius? 2) kokiais gyvenimiškais siekiais pasižymi bedarbiai, augę ilgalaikių bedarbių šeimose. Probleminiai klausimai suponavo tyrimo tikslą: ištirti tėvų ilgalaikio nedarbo įtaką vaikų gyvenimo siekiams. Iškelti tyrimo uždaviniai: 1) aptarti asmenybės gyvenimo siekių formavimosi turinį; 2) atskleisti ilgalaikio nedarbo poveikį šeimos funkcionavimui; 3) išryškinti tėvų ilgalaikės bedarbystės poveikį vaikų gyvenimo siekiams; 4) atskleisti bedarbių, augusių ilgalaikių bedarbių šeimose, gyvenimo siekių ypatumus. Iškelta tyrimo hipotezė: ilgalaikių bedarbių šeimose augę bedarbiai pasižymi žemesniais gyvenimo siekiais lyginant su bedarbiais, augusiais šeimose, nepriskirtinose ilgalaikių bedarbių kategorijai. Darbe panaudoti teoriniai (mokslinės literatūros ir dokumentų analizė), empiriniai (kiekybinis ir kokybinis) ir statistiniai tyrimo metodai. Mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad ilgalaikė bedarbystė kaip būklė ir statusas neišvengiamai įtakoja asmens ir jo artimiausios aplinkos socialinį ir asmeninį gyvenimą bei savimonę. Ši įtaka pasireiškia negalėjimu pilnavertiškai tenkinti asmeninių ir socialinių poreikių bei dalyvauti visuomenės gyvenime, o tuo pačiu iškreipia moralinių normų ir bendrabūvio taisyklių suvokimą. Ilgalaikių bedarbių šeimose stipriai... [toliau žr. visą tekstą] / The influence of parent‘s long-term unemployment towards the children‘s life aspirations is analysed in this paper. The paper is based on the doctrin that the jobless who has lived within the family of long-term unemployed are distinquished for the lower life aspirations on comparison to the jobless who has lived within the family of parents who weren’t unemployed. The problematic questions have reflected the topicality of this research: 1) what influence the parent‘s long-term unemployment has towards the children‘s life aspirations? 2) what kind are the life aspirations of the jobless who has lived within the family of long-term unemployed? The aim of the research is to explore the influence of parent‘s long-term unemployment toward the children‘s life aspirations. The next tasks have been realized in the work: 1) to discuss the content of the pesonal development of the life aspirations; 2) to reveal the influence of long-term unemployment towards the families function; 3) to show the influence of parent‘s long-term unemployment towards the children‘s life aspirations; 4) to reveal the peculiarities of the life aspirations of the jobless who has lived within the family of long-term unemployed. The methods of the research has been used: theoretical (analysis of the academic literature), empirical (the quantitative and the qualitative analysis), statistical. The theoretical analysis of the research problem show that the long-term unemployed as the state... [to full text]

Pasaulis išgyvena sparčius, visaapimančius ir principinius pokyčius. Mokslo pasiekimai, informacinių technologijų panaudojimas didžiuliu greičiu veržiasi į mūsų gyvenimą, pakeisdami įprastines ir nusistovėjusias normas ir taisykles. Veiklos pasaulis, kaip niekas kitas, išgyvena naujoves ir permainas. Tačiau technologinė revoliucija apima ne tik objektyviąją veiklos pasaulio pusę. Ji yra visų darbuotojų išsilavinimo, kvalifikacijos, nuostatų ir pažiūrų transformacijos priežastis. Jei darbuotojai nespėja keistis, prisitaikyti prie naujų pokyčių, jie iškrenta iš darbo rinkos. Pagal statistikos duomenis iš darbo rinkos iškrenta vidutinio amžiaus suaugusieji. Druskininkų darbo biržos duomenimis, tai sudaro 61 procentą visų užsiregistravusiųjų darbo biržoje. Darbo rinkoje vyrauja įsitikinimas, kad vyresnio amžiaus asmenys prasčiau atlieka savo darbą nei jaunesni. Tačiau mokslininkai teigia visiškai priešingai: darbe nėra reikšmingo skirtumo tarp vyresnio amžiaus ir jaunesnių darbuotojų darbo atlikimo. Kai žmogus neatranda savęs, nepatenkina savo lūkesčių profesinėje srityje arba nesuspėja su pokyčiais, įvyksta stagnacija profesinėje karjeroje. Žmogui, iškritusiam iš darbo rinkos, kartais būna sudėtinga pačiam planuoti savo individualią karjerą, t.y. rūpintis savo profesine karjera, todėl jam turėtų padėti kompetetingos institucijos, kaip pavyzdžiui, Druskininkų darbo birža. Mano manymu, problema ta, kad vidutiniojo amžiaus suaugusieji, darbo biržos klientai, susiduria su... [toliau žr. visą tekstą] / In Lithuania, Personal Career planning is important because of changes in market economy. Personal Career planning is one of main conditions, which makes it possible to solve the problems of unemployment. It is very important factor for unemployed of Druskininkai Employment Agency. In the first chapter it“s discribes the theory of career awareness ( A. G. Watts, D. Super, J. Holland, D. Hall ) and it“s analyzed personal career, which continues all life long, career strategies ( Arthuras M., Claman P., DeFillippi R.), and career conception human developmental theroies. Tthe second chapter it“s describes motyvations theories by A.Maslow, E.Ericson, C.Alderfer, McClelland, F. Herzberg, S.Mill, J.Benthon, W.Edwards, V.Vroom. In this chapter, more details the Personal Development.A lot atention is paid to identity crisis. Evry person, even the strongest character, may have periods in his life when he needs help, when he cannot manage on this own. Periods of crisis are part of our life. In oder to overcome difficulties one has to make decisions, solve problems, ascertain himself. ( It is one of our privilege to apply to other people for help). The second chapter also describes the work of Druskinkų Employment Agency. The third chapter described the reseach, which was made in Druskininaki Employment Agency. Main purpose of the research are: 1.To ascertain the the unemployed standpoint to Personal Career. 2. To emphasize the importance of career. 3. To emphasize the problems... [to full text]

Šalies politinio, ekonominio, socialinio gyvenimo pokyčiai šiandien kaip niekad yra spartūs ir keičiantys kiekvieno piliečio gyvenimą. Pagrindiniais informacines visuomenės ištekliais tampa žmonių žinios bei gebėjimai. Dabartiniame amžiuje išsilavinimas ir kvalifikacija yra vieni svarbiausių įsidarbinimo garantų. Spartaus mokslo ir komunikacijos progreso, informacijos sklaidos ir švietimo reformų, visuomeninio gyvenimo bei politinių-ekonominių pasikeitimų sąlygomis naujų žinių ir įgūdžių įgijimas tampa savaiminiu ir nepertraukiamu poreikiu. Jau pagrindinėje mokykloje jaunas žmogus susiduria su profesinio rinkimosi ketinimais ir galimybių juos realizuoti paieškomis. Tuo metu tampa aktuali šeimos, mokyklos draugų, mokytojų, socialinių pedagogų, profesijos patarėjų, psichologų įtaka bei parama. Patarimai ir žinios, kaip teisingai pasirinkti tolimesnį profesinį, mokymosi kelią, jaunam žmogui yra būtini ir labai naudingi. Nuo racionalaus profesinės veiklos pasirinkimo priklauso „tiek žmonių asmeninės, tiek visuomeninės gerovės augimas“ (Petrauskaitė, 1996). Tai atskleidžia profesinio pasirinkimo problemiškumą ir su tuo susijusio profesinio konsultavimo svarbą nuolat kintančiame veiklos pasaulyje. Reikšmingi yra valstybiniai dokumentai, reglamentuojantys profesinį informavimą, orientavimą ir konsultavimą: Profesinio rengimo Baltoji knyga (1999), Lietuvos Respublikos profesinio rengimo įstatymas (1997), Mokymosi visą gyvenimą memorandumas (2001), Lietuvos Respublikos Švietimo... [toliau žr. visą tekstą] / Today's labor market is becoming more demanding requirements in the workforce. One of the most important requirements - vocational training, job skills, the ability to master new skill competencies. As a result, many people, especially young couples, faced with serious employment problems. Changes in the economic - political life, information technology development, scientific and technological innovation, reform of the education system today, for the people, especially young people, offer many new opportunities for professional development. Professional information and counseling, vocational training, job skills promotion is one of the key measures to help unemployed young people to plan their career, increase their employment opportunities. The object of the research – activity of the labor market exchange in planning professional career of young unemployed. The purpose of the research is – to identify possibilities to improve services of planning of professional career (provided by labor exchange) for young unemployed. The following tasks were formulated in order to achieve the purpose: 1. To identify the role of planning of professional career (provided by labor exchange) for young unemployed in the context of lifelong learning. 2. To identify the role of labor exchange in planning of professional career (provided by labor exchange) for young unemployed. 3. To describe specific activities of labor exchange in planning professional career (provided by... [to full text]

Pastaraisiais metais itin pasikeitusi darbo rinka nulėmė ir Lietuvos darbo biržos veiklos prioritetus. Daugelio institucijų bendro darbo dėka šalyje didėja gyventojų užimtumas ir mažėja nedarbas, tačiau atsirado ir nauja darbo rinkos problema,- kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, su kuriuo vis dažniau susiduria mūsų šalies darbdaviai. Darbo birža padeda įtraukti daugiau bedarbių į aktyvias darbo rinkos politikos priemones, įgyti aukštą profesinę kvalifikaciją ir stiprina jų galimybę įsitvirtinti darbo rinkoje. Kaimo gyventojai nėra pasirengę konkuruoti ir įsitvirtinti darbo rinkoje, neturi profesinio pasirengimo, nedirbo ilgiau negu dvejus metus arba ieško pirmo darbo. Didžiausias dėmesys, įgyvendinant užimtumo programas –bus skiriamas darbui su darbdaviais. Tikslinių vizitų pas darbdavius dėka bus aiškinama darbo biržos teikiamų paslaugų nauda, taip pat bus stengiamasi išsiaiškinti kokių paslaugų pageidauja įmonių vadovai. Viena svarbiausių makroekonomikos problemų yra nedarbas. Nedarbas, mažindamas pajamas, keisdamas žmogaus nuostatas, didindamas psichologinę įtampą ir nepasitikėjimą ateitimi, daugeliui žmonių apsunkina kasdienį gyvenimą, mažina jų socialinį ir ekonominį aktyvumą. Todėl nedarbo problema yra politinių ir ekonominių diskusijų objektas. Aukštas nedarbo lygis – viena didžiausių ekonominių ir socialinių XXI amžiaus pradžios problemų ne tik Lietuvoje, bet beveik visose Europos ir pasaulio šalyse. Lietuvoje nedarbo problema, ypač kaimiškuose regionuose, kasmet... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this paper, ”Motivation and Restriction of Rural Unemployed Placement”, is to establish the factors motivated and restricted placement of rural unemployed. This subject is not researched enough and as a result devices for solving of this problem are not effective. In this way, there was discussed the problem of unemployment and there were analysed appropriate laws of the Republic of Lithuania and the main documents of the European Union. Besides, there were sifted the methods of unemployment reducing and offering service for unemployed. Moreover, the jobcentre of Švenčionys has made some research in order to clarify motivation of unemployed. After having discussed and practiced in the current research, the following conclusions could be drawn: 1. Research of qualities of rural unemployed placement. 2. Features stimulated placement of rural unemployed. 3. Features restricted placement of rural unemployed. In this case, jobcentres could seek for new and effective implements for rural unemployed incorporating. Integrated programmes could be formulated as well as a professional briefing and consultation could be joined to self-knowledge and in-service training.

Pastaruoju metu Lietuvos darbo rinka susiduria su rimtais iššūkiais. Nuo praėjusio dešimtmečio pradžios Lietuvos demografinė raida kinta iš esmės. Visų demografinių procesų (gimstamumo, šeimos formavimo, mirtingumo, migracijos) pokyčiai neigiami. Demografinė jų pasekmė – spartus gyventojų senėjimas, kuris keičia santykį tarp visuomenės kuriančiosios ir vartojančiosios dalies, reiškiasi naujais iššūkiais šalies biudžetui, socialinei sferai, paslaugų plėtrai. Demografiniai veiksniai keičiantys populiacijos ypatumus skatina domėtis pagyvenusio žmogaus gyvenimu. Šiuolaikinėje visuomenėje ūkio plėtra ir žmonių gerovė pirmiausia priklauso nuo žmogiškųjų išteklių apimties bei kokybės. Todėl visų darbingo amžiaus gyventojų įtraukimas į darbo rinką ir pagalba įsitvirtinant šioje rinkoje yra svarbi šalies ekonominės bei socialinės gerovės augimo sąlyga. Tyrimo tikslas - Atskleisti pagyvenusio amžiaus žmonių karjeros galimybes. Tyrimo objektas - Pagyvenusio amžiaus žmonių karjera. Siekiant tikslo iškeltos šios užduotys: • Analizuoti demografinius veiksnius senstančioje visuomenėje. • Analizuoti Europos ir Nacionalinę politiką pagyvenusių žmonių atžvilgiu. • Charakterizuoti pagyvenusio amžiaus žmonių senėjimo procesus ir užimamą vietą darbo rinkoje. • Nustatyti darbdavių požiūrį į pagyvenusio amžiaus žmonių karjeros galimybes. • Nustatyti bedarbių požiūrį į pagyvenusio amžiaus žmonių karjeros galimybes. • Atskleisti skirtumus tarp darbdavių ir bedarbių požiūrių į pagyvenusio amžiaus... [toliau žr. visą tekstą] / Lately the labour market in Lithuania is encountering serious challenges. Since the beginning of the decade Lithuania’s demographic process has been changing to the very essence. All the changes in demographic processes (birth, family planning, death, migration) are negative. Their demographic consequence – rapid ageing, which changes the relation between societies productive and consuming parts, new challenges appear in the countries budget, social sphere and service development. Demographic factors that change the singularity of the population motivate the rise of interest in the lives of the elderly. In this contemporary society the development of the economy and the well being of the people primarily depends on the human resources and their quality. For that reason it is really important for the country’s social and economic development for people to establish themselves strongly in the labour market while they are still of an employable age. The purpose of this research – To reveal career possibilities for elderly people. The object of research - The careers of the elderly. To achieve this purpose these tasks were performed: • analyse the demographic factors in the ageing society. • analyse European and National politics towards the elderly. • characterise the processes of the ageing of elderly people and their position in the labour market. • determine the employers view towards the career of elderly people. • determine the view of unemployed people towards the careers... [to full text]

Darbas yra viena iš pagrindinių žmogaus vertybių. Jis suteikia kiekvienam saviraiškos galimybę, didina saugumo jausmą ir padeda kurti materialinę gerovę. Bedarbystė – rimta socialinė ir psichologinė darbo neturinčio žmogaus problema. Nepakankamos investicijos į pramonės, paslaugų, transporto ir statybos sektorius sukuria perteklinę darbo jėgą ir didina nedarbą. Padidėjus bendram nedarbui, visada išauga ilgalaikė bedarbystė. Ilgalaikio nedarbo metu prarandama turėta kvalifikacija ir gebėjimai, mažėja bendravimo aplinka, blogėja žmogaus fizinė ir psichinė sveikata. Ilgalaikė bedarbystė sukelia ne tik socialines ir ekonomines problemas, bet pakeičia žmogaus mąstymą ir pasitikėjimą savimi. Ilgalaikiai bedarbiai kovodami su skurdu, nepritekliais susitaiko su esama padėtimi ir nesiryžta nieko keisti savo gyvenime. Didžioji dalis ilgalaikių bedarbių neturi stiprios motyvacijos sugrįžti į darbo rinką, o norintieji įsidarbinti dažnai nepasitiki savimi ir nežino, kaip tai padaryti. Karjeros projektavimas – padeda suderinti kiekvieno žmogaus galimybes su darbo rinkos keliamais reikalavimais. Tačiau siekiant sugrąžinti ilgalaikius bedarbius į darbo rinką susiduriama su socialiniais ir psichologiniais veiksniais, kurie stipriai lemia šių žmonių karjeros projektavimą. Šiame darbe keliamas klausimas, kaip socialiniai ir psichologiniai veiksniai lemia ilgalaikių bedarbių karjeros projektavimą? Aprašoma darbo biržos konsultantų veikla ir siūlomos užimtumo priemonės ilgalaikių bedarbių... [toliau žr. visą tekstą] / Labour is one of the most important values in person’s life. It gives everyone an opportunity to self - expression, increases a feeling of security and helps to create material well-being. Unemployment is very serious social and psychological problem to unemployed. Inadequate investments in industry, service, transport and constructional sectors create redundancy and increase unemployment. Long-term unemployment always increases when enlarge general unemployment. Long-term unemployment is a cause of qualification and abilities loss, physical and psychical health problems. Long-term unemployment makes not only social and economic problems, but it also changes thinking of person and reduces self-confidence. The long-term unemployed abide by the circumstances and hesitate to make changes in their life, when they are fighting with poverty. Most of the long-term unemployed do not have strong motivation to come back to the labour market. The returning minority often have self-confidence problems or do not know how to come back. Career designing helps to combine person abilities with requirements of the labour market but it is confronted with social and psychological factors, which have strong influence to career designing. In this paper the question is raised, in what ways social and psychological factors affect career designing of the long-term unemployed. It discusses about work of labour exchange consultants and employment tools for the long-term unemployed career designing. The... [to full text]

Tyrimo problema: neapibrėžtos vyresnio amžiaus bedarbių įsidarbinimo problemos ir jų sprendimo būdai. Tyrimo objektas: vyresnio amžiaus bedarbių įsidarbinimo problemos. Tyrimo tikslas: išskirti vyresnio amžiaus bedarbių įsidarbinimo problemas ir pateikti jų sprendimo būdus. Tyrimo uždaviniai: 1. apibrėžti karjeros projektavimo svarbą mokymosi visą gyvenimą kontekste; 2. apibrėžti karjeros sampratos teorinius aspektus; 3. apibūdinti esamą vyresnio amžiaus bedarbių įsidarbinimo situaciją Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse narėse; 4. atskleisti vyresnio amžiaus bedarbių įsidarbinimo problemas; 5. pateikti rekomendacijas vyresnio amžiaus bedarbių įsidarbinimo problemų sprendimui. Teoriniai tyrimo metodai: mokslinės literatūros, vadovėlių, mokslinių straipsnių, dokumentų, įstatymų ir teisės aktų analizė, siekiant apibrėžti karjeros projektavimo svarbą mokymosi visą gyvenimą kontekste, apibrėžti karjeros sampratos teorinius aspektus, apibūdinti situaciją susijusią su vyresnio amžiaus bedarbiais. Empiriniai tyrimo metodai. Siekiant atskleisti vyresnio amžiaus bedarbių įsidarbinimo problemas buvo parengta anketa vyresnio amžiaus bedarbiams. Magistro darbą sudaro įvadas ir dvi pagrindinės dalys: teorinė ir empirinė. Tyrime dalyvavo 100 Joniškio darbo biržoje registruotų vyresnio amžiaus bedarbių. Tyrimas atliktas 2008 metų spalio – lapkričio mėn. Atlikus mokslinės literatūros, dokumentų analizę bei empirinį tyrimą, suformuluotos išvados ir rekomendacijos, atskleistos vyresnio... [toliau žr. visą tekstą] / The problem of research – the problems of employment of the unemployed senior people are not defined and the ways to solve these problems are not determined. The object of research – the problems of employment of the unemployed senior people. The aim of research - to define the difficulties faced by the unemployed senior people while looking for a job and determine the ways for their solution. The tasks of research:: 1. to define the relevance of career designing in the context of lifelong learning; 2. to define the theoretical aspects of career concept; 3. to describe the situation of employment of the unemployed senior people in Lithuania and European Union countries; 4. to reveal the problems of employment of the unemployed senior people; 5. to provide recommendations for solving the employment problems of the unemployed senior people. The theoretical methods of research: the analysis of the scientific sources, textbooks, scientific articles, documents and legislation has been used to determine the relevance of career designing in the context of lifelong learning as well as to define the theoretical aspects of career concept and to describe the situation of unemployed senior people in labour market. The empirical methods of research: questionnaire has been used to reveal the problems of employment of the unemployed senior people. The master thesis is composed of introduction and two main parts: theoretical and empirical. 100 of unemployed senior people registered in... [to full text]

Nedarbo problema yra viena didžiausių socialinių ir ekonominių problemų. Kaimo gyventojų tarpe nedarbo problema kiekvienais metais tampa vis aktualesnė. Siekiant padėti integruotis į darbo rinką asmenims, padidinti jų įsidarbinimo motyvaciją bei mažinti nedarbą taikomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. Šiame darbe mėginama išsiaiškinti kaip dalyvavimas vienoje ar kitoje aktyvios darbo rinkos politikos priemonėje veikia bedarbių įsidarbinimo motyvaciją, kokiose priemonėse dažniausiai dalyvauja miesto ir kaimo bedarbiai, kas lemia žmogaus veržimąsi į darbą. Tyrimo problema - informacijos apie aktyvių darbo rinkos politikos priemonių taikymą, skatinant kaimo ir miesto bedarbių įsidarbinimo motyvaciją, stoka. Tyrimo tikslas - išsiaiškinti kokios aktyvios darbo rinkos politikos priemonės labiausiai skatina kaimo ir miesto bedarbių įsidarbinimo motyvaciją. Tyrimo klausimas - kokios aktyvios darbo rinkos priemonės labiausiai skatina įsidarbinimo motyvaciją kaimo ir miesto bedarbiams? Tyrimo objektas - aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, skatinančios kaimo ir miesto bedarbių įsidarbinimo motyvaciją. Tyrimo uždaviniai - Apžvelgti vykdomą Lietuvos darbo biržos bei Prienų rajono politiką bei apibūdinti kaimo ir miesto bedarbių grupes. Išanalizuoti siūlomas aktyvias darbo rinkos politikos priemones kaimo ir miesto bedarbių užimtumo gerinimui. Apibūdinti asmenybės poreikius grindžiančias motyvacijos teorijas. Empiriškai patikrinti aktyvių darbo rinkos politikos priemonių... [toliau žr. visą tekstą] / An unemployment problem is one of the biggest social and economic problems. Every year unemployment issue among the rural inhabitants is becoming more and more relevant. Active labour market policy is applied in order to help people to integrate themselves into labour market, to increase their employment motivation and to decrease unemployment. In this work there has been tried to clarify how participation in one or another mean of active labour market policy influences employment motivation of the unemployed, in which means the rural and urban inhabitants more often take part, what determinates a person’s push to work. The issue of the research – lack of information of applying means of active labour market policy encouraging employment motivation of the rural and urban unemployed. The aim of the research is to ascertain what means of active labour market policy mostly encourage employment motivation of the rural and urban unemployed. The question of the research - What means of active labour market policy mostly encourage employment motivation of the rural and urban unemployed? The object of the research - means of active labour market policy which encourage employment motivation of the rural and urban unemployed. Goals of the research - to survey underway policy of Lithuanian labour exchange and Prienai district and define groups of the rural and urban unemployed. To analyze suggested means of active labour market policy in order to improve employment of the rural and... [to full text]

Sutrikus darbo rinkos pusiausvyrai, susiformavo grupės žmonių, nesugebėjusių prisitaikyti prie sparčiai besikečiančių darbo rinkos reikalavimų. Didžiausi pokyčiai įvyko Lietuvos kaime, kur, nykstant kolūkiams, įsivyravo smulkūs ūkininkų ūkiai, kuriuose pastebimas nepilnas ūkio narių užimtumas, neefektyvus darbas, mažas darbo našumas. Nekūrę savo ūkio, neradę ar neieškoję darbo kitur, kaime vis daugiau žmonių tapo bedarbiais. Didėjantis bedarbių skaičius kaime, pakoregavo ir darbo biržos veiklą, kadangi reikėjo sukurti prieinamą kaimo žmogui konsultavimo paslaugų tinklą. Taip darbo biržos darbuotojai susidūrė su specifine bedarbių grupe, kaimo gyventojais, kurie, turėdami savo mažus ūkius ir iš principo galintys pragyventi iš jų ar trumpai dirbant pas ūkininkus, nerodo didelio suinteresuotumo ir motyvacijos susirasti pastovų darbą. Darbo biržai, konsultuojant tokius bedarbius, iškyla būtinybė numatyti ir suformuluoti efektyvias bedarbių konsultavimo formas bei priemones, atrasti galimybę padaryti konsultavimo paslaugas labiau prieinamas, plėsti jų tinklą. Besikreipiantys į darbo biržą kaimo gyventojai yra specifinė grupė ne tik todėl, kad turėdami savo ūkį visada turi erdvę savęs realizavimui, bet dažnai būna ir nepakankamo išsilavinimo ar turi nepaklausią profesiją. Kaimo gyventojų finansinė padėtis dažnai riboja jiems galimybę persikvalifikuoti laisvai renkantis mokymo įstaigą. Ilgalaikių bedarbių, nedirbančių metus ir ilgiau, kaime yra apie trečdalis. Kaime didžiausią... [toliau žr. visą tekstą] / After the balance of the work market went to pieces, a group of people who did not manage to adapt to the changing requirements of the work market was formed. The biggest changes hit the countryside of Lithuania where tiny individual farms were introduced after the collapse of collective farms. These farms feature incomplete employment of its members as well as ineffective work and low productivity. Some of the villagers who did not found their own farms, did not find or did not try to search for a job elsewhere, so that is why more and more people became jobless in the countryside. A rising number of the unemployed people in the countryside had an influence upon the activities of the Labor Exchange Office, because the net of the consulting services that would be available to every villager had to be founded. The specialists from the Labor Exchange Office faced a specific group of the unemployed people – the villagers – in this way. These unemployed people do not demonstrate a particular interest in finding a full-time job, because are either working at their own tiny farms and can survive in such way or find temporary work at the other villagers’ farms. While consulting this kind of the clients, it is essential for the Labor Exchange Office’s employees to foresee and formulate effective means and forms of consulting this group of the unemployed people as well as to find ways to make consulting services more available, to develop their net. Villagers who come to the Labor... [to full text]

Analizuojant dabartinę darbo jėgos pasiūlą, galima pastebėti, kad kas trečias bedarbis yra nekvalifikuotas, maždaug ketvirtadalis darbo biržoje registruotų bedarbių – ilgą laiką nedirbę asmenys (Jovaiša, Orenienė 2003). Tokie duomenys rodo atotrūkį nuo Europos Sąjungos socialinio ekonominio modelio – gerovės valstybės, kurioje žemas nedarbo lygis, tvirtos socialinės garantijos, minimalus skurstančiųjų skaičius. Nors šiuo metu užimtumo lygis Lietuvoje auga ir bedarbystė mažėja, tačiau bedarbių skaičius vis dar yra didelis. Bedarbiams būdinga ryški socialinė atskirtis ir pažeidžiamumas, todėl įvertinus specifiškumą, bedarbių integracija į darbo rinką reikalauja specialaus požiūrio ir nestandartinių sprendimų padedant jiems įsidarbinti. Tačiau šioje vietoje galima įžvelgti kontroversiją tarp bedarbių nenoro keistis ir nemotyvuotumo ir darbo biržos misijos tokius žmones įdarbinti. Šioje sistemoje galima pastebėti „uždarą ratą“: didžioji dalis bedarbių registruojasi darbo biržoje po kelis kartus, nenori dalyvauti darbo biržos siūlomuose perkvalifikavimo ar kvalifikacijos įgijimo priemonėse, o jei įsidarbina, neišdirba ilgesnį laiką. Dažnai bedarbiai, o ypač ilgesnį laiką nedirbę turi labai mažas galimybes konkuruoti darbo rinkoje, nes dauguma jų neturi profesinio pasirengimo arba turi nepaklausią darbo rinkoje profesiją ar mažą veiklos praktiką. Ilgai nerandantys darbo praranda pasitikėjimą savo galimybėmis ir nustoja jo ieškoti, taip auga psichologinė įtampa, didėja socialinė... [toliau žr. visą tekstą] / While analyzing the current supply of the working force, it is worth noticing that every third unemployed person is non-qualified and approximately one fourth of the unemployed, who are registered by the Labor Exchange Office, haven’t worked for long periods of time (Jovaiša, Orenienė 2003). These figures demonstrate the gap between the current situation in Lithuania and socio-economic model of the European Union that features the well-being of the state, low levels of unemployment, solid social guarantees, a minimal number of those living in poverty. Even though the employment rates in Lithuania are going up these days and the unemployment is decreasing, the number of unemployed people is still high. The unemployed are subject to social isolation and vulnerability. Because of these specifics, the integration of the unemployed into the work market needs to be treated with a special attitude and application of non-standard solutions while helping them to find a job. On the other hand, the controversy between unemployed people’s unwillingness to change as well as the lack of motivation and the mission of the Labor Exchange Office to employ these people can be observed here. This system can be compared to a vicious circle, because the majority of the unemployed are being registered by the Labor Exchange Office for several times in a row, and they do not want to participate in the courses provided by the Labor Exchange Office (updating qualification or changing it). If they are... [to full text]