Santrauka Šiame darbe yra nagrinėjama socialinės apsaugos ir nedarbo samprata, taip pat – atskiros socialinės apsaugos priemonės, siekiant ištirti Lietuvoje bedarbiams taikomų socialinių garantijų sistemą ir nustatyti kokiomis priemonėmis remiami bedarbiai šalyje bei kokį poveikį jos jiems daro. Socialinės apsaugos sistemos raidos analizė leidžia ištirti kintančius santykius tarp valstybės ir atskirų jos narių, o pačios sistemos suvokimas – sužinoti, kokiomis priemonėmis valstybė reaguoja į jos gyventojų problemas. Šis suvokimas yra svarbus ne tik teorine, bet ir praktine prasme, nes kiekvienam iš mūsų bet kada gali tekti patirti vienokį ar kitokį šios sistemos priemonių taikymo poveikį. Tuo tarpu nedarbas – vienas svarbiausių socialinės rizikos faktorių, į kuriuos turi reaguoti šalies socialinė sistema. Praradęs darbą žmogus susiduria su materialiniais sunkumais, patiria kitus neigiamus padarinius. Dėl to yra ypač svarbu, kad valstybė nustatytų tinkamas bedarbių socialines garantijas, kurios ne tik leistų kompensuoti bedarbių materialinį nepriteklių dėl darbo praradimo, bet ir leistų jam išlikti aktyviu darbo rinkos santykių dalyvių, nesusitaikyti su savo kaip bedarbio statusu. Darbo tema yra aktuali, dėl šiuo metu pasaulį (kartu – ir Lietuvą) palietusios ekonominės krizės. Tokiomis aplinkybėmis auga nedarbas ir yra itin aktualu, kokios socialinės paramos priemonės taikomos šalyje bei koks yra jų poveikis bedarbiams. Darbe stengiamasi į bedarbių socialinių garantijų sistemą... [toliau žr. visą tekstą] / Summary This work at first deals with the conception of social security and unemployment, later – with separate measures of social security. The purpose of this analysis is to find out what measures of social security are used to solve the problems of unemployed people and what impact is done to those people each of this measures. Understanding of social security system of the country lets us know what is the reaction of government to certain social problems of the people. Unemployment is one of the biggest social problems of every country. Person, who loses his job, not only loses his permanent source of money, but also has to cope with different social and psychological problems. That is why it is so important to apply appropriate measures – in case not only support the unemployed people, but also to help them stay active members of society. This work deals with subject which is very necessary to discuss nowadays – when the economic crises is in almost every country, including Lithuania. That is time when there is great possibillity for every country to face the problem of unemployment at a biggest degree. The originality of this work is based on different look at the system of social measures, used to solve problems of the unemployed. The author watches at this system from a wider corner: also includes the measures which are used to prevent unemployment, organize the serch of work to this system and analyses them together. Methods mostly used in this work are: logical... [to full text]

Šalies visuomenę vis labiau neramina jaunimo socialinės problemos, kurių sprendimas ekonomikos nuosmukio sąlygomis yra sudėtingas. Jaunimo nedarbas – bene aktualiausia socialinė problema – per pastaruosius metus ne tik nemažėjo, bet, kaip ir bendras nedarbo lygis šalyje, augo. Buvo atliktas tyrimas, apimantis Kaišiadorių darbo biržoje užsiregistravusio jaunimo sociologinę bei darbdavių ekspertinę apklausas. Tyrimo tikslas – įvertinti jaunimo padėtį darbo rinkoje bei išryškinti 2009 metų jauno bedarbio socialinio portreto kontūrus Kaišiadorių rajone. Iš viso apklausti 100 jauni bedarbiai bei 8 darbdaviai. Tyrimas padėjo atskleisti jauno bedarbio socialinį demografinį portretą. Taigi, tipiškas jaunas bedarbis – tai 19-24 metų vyras, kaimo gyventojas, norintis įgyti paklausią specialybę ir rasti gerai atlyginamą darbą, nelinkęs dirbti mažai kvalifikuoto darbo, neturintis nuolatinio pajamų šaltinio, neturintis vaikų ir dažniausiai gyvenantis kartu su tėvais bei yra jų išlaikomas, nesėkmingai siekiantis integruotis į darbo rinką. Labiausiai jaunimo įsidarbinimą įtakoja bendrasis išsilavinimas ir profesinis pasirengimas. Tyrimas parodė, kad pagrindinė jauno žmogaus integracijos į darbo rinką prielaida – paklausi profesija. Pagrindinė priežastis, trukdanti įgyti profesiją ar tobulinti kvalifikaciją, buvo lėšų, susijusių su tolesnio mokymosi išlaidomis, stygius. Šeimos, kurių pajamos yra mažos, švietimui skiria mažai lėšų. Jų vaikai ne visada gali įgyti aukštesnio lygio... [toliau žr. visą tekstą] / The goal of this research was to evaluate the situation of the youth on the labour market, to reveal a social demographic portrait of the young unemployed and develop the trends for increasing the employment of the youth. The society in the country is more and more worried about the social problems of the youth the solution of which is difficult under the conditions of economic decline. Unemployment of the youth – perhaps the most urgent social problem – did not decrease during the recent years, but it increased alongside with the general level of unemployment in the country. This research covered a sociological survey of the young people registered at the labour exchanges and expert survey of the employers. Totally, there were 100 young unemployed people and 8 employers questioned. The results of this research are rather representative and reflect the situation of the unemployed youth on the labour market in the country. The research helped to reveal a social demographic portrait of the young unemployed. Thus, a typical young unemployed is a person of 19-24 having a rather low education, leaving in the village, want to have a good job qualification and earnings, having no marketable profession, without constant income source, having no children and living together with parents and being dependant who unsuccessfully try to find his/her position on the labour market. The young unemployed think that general and vocational education make the greatest influence upon the... [to full text]

Ilgalaikis nedarbas laikoma labai svarbia darbo rinkos problema tiek Lietuvoje, tiek visose Europos Sąjungos šalyse. Ilgalaikiu bedarbių skaičiaus mažinimas – vienas iš pagrindiniu Lietuvos darbo biržos 2005 metu veiklos tikslu. Šiandieninės nesprendžiamos ilgalaikio nedarbo problemos – tai rytdienos socialinės problemos, kurių sprendimui reikės vis didesnių visuomeninių lėšų. 2004 metais bendras bedarbių skaičius sumažėjo 37,8 tūkst., tačiau ilgalaikių bedarbių dalis, palyginti su bendru bedarbiu skaičiumi, išliko didelė (26,9 proc.). 2005 metu pradžioje Lietuvoje kas trečias bedarbis nedirbo daugiau kaip 12 mėnesių. Šiuo darbu siekiama išsiaiškinti ilgalaikių bedarbių integracija į darbo rinką sąlygojančius veiksnius, įvertinti užimtumo priemonių veiksmingumą, darbo biržos teikiamu paslaugų efektyvumą, bedarbių darbinės motyvacijos lygį, bei nustatyti šios bedarbių grupės užimtumą didinančias kryptis bei priemones. Darbą sudaro keturi skyriai. Įvade pateikti darbo tikslai, uždaviniai, hipotezės. Pirmame skyriuje aptarta ilgalaikių bedarbių situacija darbo rinkoje, išanalizuotos ilgalaikio nedarbo priežastys, socialinės ir ekonominės ilgą laiką nerandančių darbo žmonių nedarbo problemos. Antrame skyriuje dėmesys skirtas naujausių ilgalaikių bedarbių užimtumo politikos krypčių Lietuvoje ir Europos Sąjungoje aptarimui. Trečiame skyriuje aprašytas sociologinio tyrimo modelis, tiriamųjų atrankos, anketos sudarymo logika ir duomenų apdorojimas. Ketvirtame skyriuje pateikti tyrimo... [to full text] / Long-term unemployment is considered a very significant labour market problem in Lithuania as well as in all European Union countries. Reducing a number of the long-term unemployed is one of the main tasks of Lithuania Labour Exchange for the year 2005. The purpose of this thesis is to find out the factors determining successful integration of the long-term unemployed into the labour market. Also, this thesis aims to evaluate employment means, service effectiveness of Labour Exchange, motivation level of the unemployed and to set directions and means for employment increasing.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamos užimtumo ir nedarbo problemos teoriniu ir praktiniu aspektais. Išsamiai analizuojami teoriniai aspektai nedarbo ir gyventojų užimtumo klausimais, nustatoma darbo rinkos ir darbo jėgos sąveika, aiškinamos nedarbo atsiradimo priežastys, socialinės ekonominės nedarbo pasekmės. Aptariamos valstybinės darbo rinkos reguliavimo priemonės. Atlikta mokslinės ir statistinės literatūros, Lietuvos Respublikos norminių aktų, turinčių įtakos gyventojų užimtumo didinimui, analizė. Darbe išanalizuota Šiaulių darbo biržos veikla, vykdoma užimtumo politika, apžvelgiamos aktyvios darbo rinkos politikos programos. Atlikta išsami bedarbių ir ieškančių darbo asmenų integracijos į darbo rinką galimybių Šiaulių mieste ir rajone analizė. Pabaigoje patvirtinama autorės suformuluota tyrimo hipotezė, kad integracija į darbo rinką priklauso nuo bedarbių ir ieškančių darbo asmenų, darbdavių pozicijos ir valstybinės užimtumo bei kompetencijų tobulinimo politikos pokyčių. / In the final paper of master the problems of employment and unemployment are discussed in theoretical and practical aspects. The paper presents a detailed analysis of theoretical aspects of employment and unemployment, the interaction between labour market and labour force, the reasons of rise in unemployment, the economic social consequences of unemployment. There are also analysed the measures of labour market state regulation. An analysis of scientific and statistical literature, legal acts of Respublic of Lithuania that influence the growth of employment has done. The paper analyzes the activity of Siauliai Labour Exchange and the employment policy that it realizes, also describes the programmes of active labour market policy. The paper presents a detailed analysis of unemployed and job-seekers integration into the labour market in Siauliai city and its district. Finally, here is confirmed the hypothesis of the scientific research formulated by the author maintaining that integration intothe labour market depends on the position of unemployed and job-seekers, employers, changes of national employment policy and development of competencies.

Patarąjį dešimtmetį Lietuvos socialiniame – ekonominiame gyvenime įvyko daug permainų. Dideliu tempu ir mastu keičiasi demografinių procesų raida. Sumažėjo gimstamumas, stipriai padidėjo mirtingumo, o ypatingai vyrų, lygis. Pasikeitė migracijos srautų kryptys, mastai net tipai. Didelį susirūpinimą kelia ir vedybų mažėjimas ar jų nukėlimas vyresniam amžiui, o neretai ir vedybų atsisakymas. Viso to priežastys dažniausiai esti ekonominio pobūdžio ( užimtumo problemos tiek mieste, tiek kaime, būsto įsigyjimo sunkumai, mažos pajamos ), tačiau pastebimos ir akivaizdžios vertybinių nuostatų kaitos ( mažėja pačios santuokos kaip vertybės svarba, didėja žmonių noras būti laisvais ir nepriklausomais, įsipareigojimų vengimas ). Lietuvos visuomenė pasižymi konservatyviomis pažiūromis, bet vis labiau įsigali modernios šeimos bruožai. Vis didesnės tolerancijos susilaukia poros, gyvenančios neregistravusios santuokos, daugėja porų, auginančių vieną vaiką, o taip pat porų, nusprendusių likti bevaikėmis. Lietuvoje vyksta fundamentalūs šeimos pokyčiai. Kuo karta jaunesnė, tuo liberaliau vertina ��eimos bruožų kaitą, šeimos modernėjimą. Tačiau tokie šeimos pokyčių požymiai, kai gausėjimas vienišų asmenų , vaikų, augančių nepilnose šeimose ir skyrybų, taip pat gimstamumo mažėjimas, tiek vyresnių, tiek jaunesnių kartų vertinami gana nepalankiai, ir vertinimų skirtumai tarp kartų yra nedideli. Požiūriui į modernėjantį šeimos institutą tebėra būdingi nemaži prieštaravimai: dar tebėra gajos... [toliau žr. visą tekstą] / During last ten years, lithuanian social – economical life have been changed. Rapid changes have been manifested through rapid broad – scale demographic reconstruction. In Lithuania the most outstanding features of the demographic changes of the period are: a rapid large – scale decrease of fertility, a rate of mortality, especially for males. Radically changed patterns of migration – the flows, amounts, and even types of migration become different. Decreasing number of marriages or postponement or renouncement of marriage rouse great concern. The reasons of these situations are economic ( difficulty in finding a job, acquiring a dwelling, low income ) and value changes ( the diminishing value of marriage, the increasing desire for independence and autonomy among young people, refusal to accept responsibilities, unmarried cohabitation has become more acceptable ). Regardless of the overall conservative attitude of the society, the modren family is gaining strength: not only are new features of the family becoming more universal, but they are being tolerated to a higher degree or even gaining approval. In Lithuania ongoing fundamental changes in the family. Besides, the clearly expressed move towards more liberal evaluations exhibited by the yonger generations varies quite significantly, depending on different family changes. Features of family changes such as the growing number of single people, of children raised in one – parent families, and of divorces and the... [to full text]