No description available.

Šalies visuomenę vis labiau neramina jaunimo socialinės problemos, kurių sprendimas ekonomikos nuosmukio sąlygomis yra sudėtingas. Jaunimo nedarbas – bene aktualiausia socialinė problema – per pastaruosius metus ne tik nemažėjo, bet, kaip ir bendras nedarbo lygis šalyje, augo. Buvo atliktas tyrimas, apimantis Kaišiadorių darbo biržoje užsiregistravusio jaunimo sociologinę bei darbdavių ekspertinę apklausas. Tyrimo tikslas – įvertinti jaunimo padėtį darbo rinkoje bei išryškinti 2009 metų jauno bedarbio socialinio portreto kontūrus Kaišiadorių rajone. Iš viso apklausti 100 jauni bedarbiai bei 8 darbdaviai. Tyrimas padėjo atskleisti jauno bedarbio socialinį demografinį portretą. Taigi, tipiškas jaunas bedarbis – tai 19-24 metų vyras, kaimo gyventojas, norintis įgyti paklausią specialybę ir rasti gerai atlyginamą darbą, nelinkęs dirbti mažai kvalifikuoto darbo, neturintis nuolatinio pajamų šaltinio, neturintis vaikų ir dažniausiai gyvenantis kartu su tėvais bei yra jų išlaikomas, nesėkmingai siekiantis integruotis į darbo rinką. Labiausiai jaunimo įsidarbinimą įtakoja bendrasis išsilavinimas ir profesinis pasirengimas. Tyrimas parodė, kad pagrindinė jauno žmogaus integracijos į darbo rinką prielaida – paklausi profesija. Pagrindinė priežastis, trukdanti įgyti profesiją ar tobulinti kvalifikaciją, buvo lėšų, susijusių su tolesnio mokymosi išlaidomis, stygius. Šeimos, kurių pajamos yra mažos, švietimui skiria mažai lėšų. Jų vaikai ne visada gali įgyti aukštesnio lygio... [toliau žr. visą tekstą] / The goal of this research was to evaluate the situation of the youth on the labour market, to reveal a social demographic portrait of the young unemployed and develop the trends for increasing the employment of the youth. The society in the country is more and more worried about the social problems of the youth the solution of which is difficult under the conditions of economic decline. Unemployment of the youth – perhaps the most urgent social problem – did not decrease during the recent years, but it increased alongside with the general level of unemployment in the country. This research covered a sociological survey of the young people registered at the labour exchanges and expert survey of the employers. Totally, there were 100 young unemployed people and 8 employers questioned. The results of this research are rather representative and reflect the situation of the unemployed youth on the labour market in the country. The research helped to reveal a social demographic portrait of the young unemployed. Thus, a typical young unemployed is a person of 19-24 having a rather low education, leaving in the village, want to have a good job qualification and earnings, having no marketable profession, without constant income source, having no children and living together with parents and being dependant who unsuccessfully try to find his/her position on the labour market. The young unemployed think that general and vocational education make the greatest influence upon the... [to full text]