Ilgalaikis nedarbas laikoma labai svarbia darbo rinkos problema tiek Lietuvoje, tiek visose Europos Sąjungos šalyse. Ilgalaikiu bedarbių skaičiaus mažinimas – vienas iš pagrindiniu Lietuvos darbo biržos 2005 metu veiklos tikslu. Šiandieninės nesprendžiamos ilgalaikio nedarbo problemos – tai rytdienos socialinės problemos, kurių sprendimui reikės vis didesnių visuomeninių lėšų. 2004 metais bendras bedarbių skaičius sumažėjo 37,8 tūkst., tačiau ilgalaikių bedarbių dalis, palyginti su bendru bedarbiu skaičiumi, išliko didelė (26,9 proc.). 2005 metu pradžioje Lietuvoje kas trečias bedarbis nedirbo daugiau kaip 12 mėnesių. Šiuo darbu siekiama išsiaiškinti ilgalaikių bedarbių integracija į darbo rinką sąlygojančius veiksnius, įvertinti užimtumo priemonių veiksmingumą, darbo biržos teikiamu paslaugų efektyvumą, bedarbių darbinės motyvacijos lygį, bei nustatyti šios bedarbių grupės užimtumą didinančias kryptis bei priemones. Darbą sudaro keturi skyriai. Įvade pateikti darbo tikslai, uždaviniai, hipotezės. Pirmame skyriuje aptarta ilgalaikių bedarbių situacija darbo rinkoje, išanalizuotos ilgalaikio nedarbo priežastys, socialinės ir ekonominės ilgą laiką nerandančių darbo žmonių nedarbo problemos. Antrame skyriuje dėmesys skirtas naujausių ilgalaikių bedarbių užimtumo politikos krypčių Lietuvoje ir Europos Sąjungoje aptarimui. Trečiame skyriuje aprašytas sociologinio tyrimo modelis, tiriamųjų atrankos, anketos sudarymo logika ir duomenų apdorojimas. Ketvirtame skyriuje pateikti tyrimo... [to full text] / Long-term unemployment is considered a very significant labour market problem in Lithuania as well as in all European Union countries. Reducing a number of the long-term unemployed is one of the main tasks of Lithuania Labour Exchange for the year 2005. The purpose of this thesis is to find out the factors determining successful integration of the long-term unemployed into the labour market. Also, this thesis aims to evaluate employment means, service effectiveness of Labour Exchange, motivation level of the unemployed and to set directions and means for employment increasing.

Šiame darbe analizuojama Lietuvos darbo rinkos politika. Darbo rinka yra viena pagrindinių ekonominės sistemos rinkų. Tuo pačiu ji yra ir socialinis reiškinys įtakojantis pagrindinius socialinės raidos veiksnius – gyvenimo lygį, užimtumą, išsilavinimą, įsidarbinimo galimybes, darbo užmokestį. 2004 metai Lietuvai ir jos įgyvendinamai darbo rinkos politikai buvo labai svarbūs ir reikšmingi. Lietuva įstojusi į Europos Sąjungą tapo realiu Europos užimtumo strategijos įgyvendinimo ir atviro jos koordinavimo proceso dalyviu. Darbo tikslas - įvertinti pastarųjų metų Lietuvos darbo rinkos situaciją ir valstybės politiką šioje srityje, išsiaiškinti Lietuvos pastangas siekiant prisitaikyti prie Europos Sąjungos keliamų reikalavimų, identifikuoti kliūtis, trukdančias plėtrai. / Policy of Lithuanian labour market is analysed in the present work. Labour market is one of the main markets of the economic system. It is also a social phenomenon influencing the main factors of social development - the standard of life, employment, education, employment possibilities, and wages. 2004 was very important and significant for Lithuania and the policy of the labour market realised by it. Upon entering of the European Union we became actual participators of the European employment strategy realisation and its open coordination process. The purpose of this work is to sum up the Lithuanian labour market situation of the recent years and country policy in this direction, to ascertain endeavour made by Lithuania seeking to adapt to the requirements raised by the European Union as well as to identify obstacles that keep down the development. In this work is reviewed labour market and labour market policy by theoretical aspects. That become the basis upon analysing the labour market management system in the case of Lithuania. The main country labour institutions are singled out in the research as well as active and passive measures of the labour market policy prepared and realised by these institutions together with their efficiency. Evaluation of legitimate basis regulating Lithuanian labour market and the strategy of the European Union is performed. Lithuanian labour market, its development tendencies and influencing factors are analysed. Situation of individual... [to full text]

Pastaruoju metu šalyje susiklosčius grėsmingai ekonominei situacijai, susiduriama su viena opiausių problemų pasaulyje – nedarbu. Lietuvos ekonomistų teoretikų nuomone, pasiekęs tam tikrą lygį – 6 ℅, šis reiškinys neigiamai veikia pačius bedarbius, visuomenę bei valstybę. Tad valstybė įgyvendindama užimtumo politiką, siekia sudaryti teisines sąlygas lanksčiau ir tinkamiau reaguoti į neišvengiamus rinkos pokyčius, palengvinant darbuotojų prisitaikymą prie rinkos pokyčių, kartu užtikrinant jų socialinę apsaugą nedarbo atveju. Analizuojant literatūrą tema „Socialinės asmenų garantijos nedarbo atveju“, suformuotas šio magistro baigiamojo darbo tikslas - ištirti valstybės vykdomos užimtumo skatinimo politikos funkcijos – socialinė bedarbių apsauga – įgyvendinimą, jos efektyvumą neužimtų gyventojų grupei. Nedarbo atžvilgiu valstybės vykdomos darbo rinkos politikos priemonės yra dvejopo pobūdžio: aktyvios ir pasyvios. Tad atskirose šio darbo dalyse nagrinėjami įvairūs instrumentai, kurių pagalba suteikiama valstybės parama nedarbo atveju. Pirmojoje dalyje aptariama socialinių garantijų samprata nedarbo atveju, darbo rinkos politikos priemonių klasifikacija: pasyvi ir aktyvi. Antrojoje - pateikiama bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbuotojų, profesinio mokymo ir neformalaus švietimo analizė. Trečiojoje šio darbo dalyje stengiamasi atskleisti ir išanalizuoti socialinės apsaugos sistemoje sukurtas ir įtvirtintas remiamojo įdarbinimo priemones: 1) įdarbinimas... [toliau žr. visą tekstą] / Recently our society is confronted with one of the sorest problems of the world, with unemployment, after the ominous economic situation has created in the country. According to the Lithuanian economists-theorists, this phenomenon, having reached a certain level, 6 %, influences negatively the unemployed themselves, the society and the state. Thus, the state, implementing the occupation policy, seeks for creation of the legal conditions more flexibly and for appropriate reaction towards the inevitable changes at the market by making adaptability of employees towards the changes at the market easier and simultaneously by securing their social security in case of unemployment. While analyzing the literature on the theme “Social guarantees of the persons in case of unemployment”, the author fixed the purpose of the present master’s final thesis, to investigate implementation of the function, executed by the state in the sphere of the occupation stimulation policy, the social security of the unemployed, and its efficiency in the group of unemployed inhabitants. As regards unemployment, the measures of the labor market policy, taken by the state, are of the dual nature, active and passive. Thus, various tools, assigned for providing the state support in case of unemployment, are analyzed in separate parts of the present thesis. The author considers the concept of social guarantees in case of unemployment and classification of the measures of the labor market policy: pasive, active... [to full text]