Bendrasis lavinimas – tai viena svarbiausių dalių Lietuvos švietime. Būtent šioje pakopoje vaikas praleidžia daugiausiai laiko. Čia formuojasi jo pasaulėžiūra, charakteris, įgaunamos pirmosios kompetencijos, įgyjami socialiniai įgūdžiai. Todėl bendrojo lavinimo politikai turėtų būti skiriamas ypatingas valstybės dėmesys. Švietimą ir formuojamą bei įgyvendinamą švietimo politiką įtakoja nuolatiniai besikeičiantys veiksniai, globalizacijos tendencijos. Tad politikos įgyvendintojai turi atsižvelgti į nuolatinius pokyčius, bendras pasaulines bei Europos tendencijas. Lietuvoje bendrojo lavinimo sistemoje galima pastebėti nemažai problemų - iki šiol nesuformuotas optimalus bendrojo lavinimo mokyklų bei kitų švietimo įstaigų tinklas ir infrastruktūra, joms skiriama nepakankamai lėšų, stinga pastangų mokymo kokybei gerinti. Nors nacionalinės išlaidos švietimui kasmet didėjo, tačiau jų santykis su bendruoju vidaus produktu per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo. Daugelyje savivaldybių vėluojama pertvarkyti mokyklų tinklą, tad daugiau lėšų reikia jų remontui, mokymo priemonėms ir kitoms reikmėms. Dėl mokinio krepšelio lėšų perskirstymo tarp savivaldybės teritorijoje esančių mokyklų, neužtikrinamas mokinio krepšelio finansavimo principas – „pinigai paskui mokinį“. Pagrindiniai dokumentai, kuriais remiantis įgyvendinama bendrojo lavinimo politika svarbų dėmesį skiria subsidiarumo principo taikymui, atsakomybių perdavimui į žemiausius lygmenis, mokyklų valdymo tobulinimui, ugdymo kokybei... [toliau žr. visą tekstą] / General education - is one of the most important parts of Lithuanian education. In this stage the child spends the most time. It forms his worldview, character. Child acquires his first competences and social skills. Therefore, state should give particular attention to general education policy Education and the formation and implementation of educational policy are affected by the permanent changing factors, the trend of globalization. So the policy implementers must take into account the ongoing changes in the overall global and European trends. There can be observed a number of problems in Lithuania general education system - until now there are no optimal infrastructure in general education schools and other educational institutions, the insufficient funding, lack of efforts to improve the quality. Restructuring of the municipal school network is delayed in the majority of municipalities, so as a consequence more funds needed for their maintenance, training facilities and other items. Key documents which determine the implementation of general education policy focuses on the application of the subsidiarity principle, the transfer of responsibilities to lower levels of school management, quality of education. As well documents define aspects of the most important educational management, organization and implementation, define responsibilities of each institutions. However, it can be noted that principles which were established in these documents are not fully implemented... [to full text]

Darbo pavadinimas „Kultūros politikos įgyvendinimas Lietuvoje: kino atvejo analizė“. Jame analizuojamas kultūros politikos įgyvendinimas ir atliekama kino atvejo analizė. Tyrimo objektas – kino politikos įgyvendinimas Lietuvoje (2002-2009 m.m.). Išanalizavus probleminę situacija paaiškėjo, jog nors kino politika reformuojama, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių bei veiksnių, šios politikos rezultatai vis dar neatitinka išsikeltų politikos tikslų ir neturi planuoto poveikio. Norint išsiaiškinti politikos įgyvendinimo nesėkmę lemiančius faktorius, remiamasi V. Nakrošiaus bei R. Vilpišausko iškirtais sėkmingą politikos įgyvendinimą įtakojančiais veiksniais ir siekiama išanalizuoti kino politikos įgyvendinimo procesą. Tai atliekant, išanalizuojama bei įvertinama teisinė bazė, sudaroma analitinė schema, ją remiantis atliekama kino atvejo analizė. Atliekant analizę aiškinamasi: ar tiksliai apibrėžiami kino politikos tikslai ir uždaviniai; ar tinkama kino politikos įgyvendinimo institucinė struktūra Lietuvoje; ar aiškiai apibrėžti jų ryšiai, atsakomybė bei koordinavimas; ar pakankami ištekliai, kuriais disponuoja įgyvendinančios institucijos; ar sutariama tarp interesų grupių įgyvendinant kino politiką Lietuvoje; ar ir kiek ekonominiai, socialiniai bei politiniai pokyčiai įtakoja kino politikos įgyvendinimo sėkmingumą Lietuvoje bei kokie galimi įgyvendinamos kino politikos veiksmingumo didinimo būdai. Išsikeliamos tokios hipotezės: 1) kino politikos įgyvendinimas Lietuvoje nėra... [toliau žr. visą tekstą] / Master Thesis „The implementation of culture policy in Lithuania: cinema’s case study“. Paper analyzes the implementation of culture policy and the case of cinema in particular. The object of this research is the implementation of cinema policy in the period of years 2002-2009. Despite the fact that cinema policy is constantly reforming, particular factors lead to inadequacy between purposes and results, which don’t show expected effects, this means that implementation of policy is unsuccessful. According to successful factors of implementation which were suggested by V. Nakrošius and R. Vilpišauskas, this work analyzes the process of cinema policy implementation. The main steps are: the analysis of law base; forming of analytical scheme; analysis of cinema case. Issues raised for this analysis: are the purposes and tasks of cinema policy defined correctly?; is institutional structure of the cinema policy implementation in Lithuania suitable?; are the communication, responsibility and coordination defined clearly?; are there enough resources for the institutions?; is there an understanding between interest groups - legislatures and the executive for implementation of cinema policy in Lithuania?; do economic, social and political changes influence the success of policy implementation and what are the factors which improve implementation of policy? The following hypotheses were raised: (1) the implementation of cinema policy is unsuccessful because of ambitious purposes, lack... [to full text]

Temos aktualumas išplaukė iš pastarosios emigracijos iš Lietuvos bangos bei jos pasekmių. Galima suskaičiuoti, jog už Lietuvos ribų gyvena ketvirtadalis lietuvių ar lietuvių kilmės asmenų. Šiandienai aktualiausias lietuvių diasporos klausimas – kitokioje kultūrinėje aplinkoje auganti lietuvių karta. Norint išsaugoti šių lietuvių kalbą, tautiškumą bei ryšį su Lietuva, reikalinga imtis nuoseklių priemonių, kurių pagrindinė – lituanistinis švietimas. Pagrindinė tyrimo problema – konfliktas tarp politikos įgyvendinimo krypčių ir emigracijoje gyvenančių lietuvių poreikio šviestis: nors emigracijos iš Lietuvos mastai – išskirtinai į Vakarus, užsienio lietuvių švietimo politikos kryptys nukreiptos į posovietinės erdvės valstybių lietuvių švietimą. Kitaip tariant, analizuojama politika nėra lanksti ir neprisitaiko prie tikslinės grupės poreikių. Pagrindinis darbo tikslas – identifikuoti pagrindines politikos įgyvendinimo problemas, ir teorinio politikos formavimo modelio pagalba nustatyti ar tos problemos nėra „užprogramuojamos“ šiame etape. Pirmojoje dalyje apžvelgiama užsienio lietuvių švietimo politika: jos raida, tikslai ir uždaviniai, teisinės priemonės bei institucijos. Antrojoje dalyje, remiantis racionaliuoju politikos analizės teoriniu modeliu (R.W. Cobb ir C.D. Elder darbotvarkės sudarymas bei H.Simon sprendimų priėmimas), analizuojamas politikos formavimas. Trečiojoje dalyje analizuojami empiriniai politikos įgyvendinimo duomenys: atliekama lyginamoji užsienio lietuvių... [toliau žr. visą tekstą] / The topicality of the present paper emerged from the results which the current wave of emigration from Lithuania brings. It is unofficially stated that quarter of the Lithuanian nation lives abroad. The core issue of the diaspora of Lithuanians results in a distinguished generation growing in different than native cultural environments. To preserve those with the Lithuanian roots it is highly important to devote a pile of consistent measures, one of which is the national education abroad. The main problematic issue discussed under present thesis is the conflict between the approach of policy implementation and present demand of the Lithuanians in emigration: although the extent as well as approach of the emigration from Lithuania is exclusively westwards, the current national educational policy for the Lithuanians living abroad is continually concentrating on neighbouring or post-soviet countries. The main objective of the thesis was to identify the main problems of policy implementation and then, with the rational theoretical background of policy formation analysis, to check whether the main problems of policy implementation are formed or “programmed” while forming the policy. The analysis has proved the hypothesis of the thesis. To summarise the main aspects of the carried out analysis, the following conclusions can be drawn: firstly, although the key priorities are not determined in the policy analysed, the empirical analysis shows that there are clear priorities of... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe analizuojamos nevyriausybinės organizacijos aplinkosaugos srityje ir jų indėlis aplinkos apsaugos politikos kūrime ir įgyvendinime. Darbo tikslas - atskleisti Lietuvos nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų vaidmenį aplinkos apsaugos politikos formavimo ir įgyvendinimo procese. Analizuojant mokslinę literatūrą šia tema pateikta teorinė darbo dalis, kurioje analizuojami pagrindiniai su aplinkosauginių NVO veikla susiję aspektai bei aplinkos apsaugos politikos sistema Lietuvoje. Pirmojoje darbo dalyje pateikiama išsami teisės aktų, reglamentuojančių NVO veiklą, analizė, aprašoma nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų sistema, analizuojamos pagrindinės veiklos formos bei problemos, su kuriomis susiduria organizacijos. Antrajame skyriuje aprašoma aplinkos apsaugos politikos sistemos ypatumai Lietuvoje. Čia analizuojami aplinkosauginių NVO ir valstybinių institucijų bendradarbiavimo klausimai bei pateikiama užsienio valstybių patirtis. Atlikto Lietuvos nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų vaidmens aplinkos apsaugos politikoje tyrimo analizė pateikiama trečiojoje darbo dalyje. Šį tyrimą sudaro trys dalys: Aplinkosauginių NVO teikiamos informacijos internetiniuose tinklapiuose analizė, Aplinkosauginių NVO pozicija aplinkos apsaugos politikos klausimais, ir Valstybinių institucijų požiūris į aplinkosauginių NVO vaidmenį aplinkos apsaugos politikoje. Pirmoji dalis atskleidžia aplinkosauginių NVO vykdomas veiklas, jų pagrindinius... [toliau žr. visą tekstą] / This master’s thesis analyses and highlights the non governmental organizations in the range of environmental protection and their input into the environmental policy-making and implementation. The aim of this paper is to reveal Lithuania‘s non-governmental environmental organizations‘ part in the process of forming and implementing politics of environment protection. The theoretical part of this paper consists in a synthesis of scientific literature on this topic, which analyses the key to the environmental activities of non-governmental organization and related aspects of environmental policy in Lithuania. In the first part of work it is given comprehensive analysis of the right, regulating NGOs actions, also described non-governmental environment protection scheme, analysed the main forms and problems of the actions, which organisation faces. In the second part it is given the singularities of the politics of environment protection in Lithuania. Here are analysed the topics of collaboration of environment protection NGOs and governmental institutions and also presented experience of foreign countries. The analysis of The non-governmental environmental organizations‘ part in environmental policy in Lithuania research is given in the third part of this paper. It is made out of three sections: The analysis of environmental NGOs given on the internet webpages, The environmental NGOs attitude towards environmental policy, and The governmental institutions‘ attitude towards... [to full text]

Kad būtų užtikrintas kokybiškas, atitinkantis šiandienos lūkesčius visų pakopų švietimo sektoriaus veiklos lygis, pirmiausia reikia užtikrinti, kad švietimo sektorius būtų efektyviai administruojamas savivaldybėse, nes jos vis daugiau gauna atsakomybės, teisių ir savarankiškumo, administruodamos šį sektorių, kadangi didėja decentralizacijos laipsnis. Todėl yra būtina susipažinti ir išsamiau panagrinėti, kaip yra vykdomas švietimo sektoriaus administravimas savivaldybėje: kokius įgaliojimus ir funkcijas turi vykdyti savivaldybė, užtikrinant švietimo sektoriaus veiklos kokybiškumą, identifikuoti savivaldybių administravimo vykdymo privalumus ir tobulintinas sritis bei pasiūlyti problemų sprendimo būdus. / The theme of final work of the master is „Administration of sector of education in self-managements of Vilkaviskio and Sakių of districts“. The basic concepts: Sector of education, formation of a politics of education, administration (realization) politics of education, function of administration, administration in self-management. The contents of the report: That would be of safeguard the qualitative level, appropriate all to step of sector of education of expectation of our days, in the beginning it is necessary safeguard that the sector of education was effectively administered in self-managements because more and more receives the responsibility, rights and independence at administration of this sector because the degree of decentralization grows. Therefore it is necessary to familiarize and properly to investigate as administration of sector of education in self-management is carried out: what functions and assignments should carry out self-management that of safeguard creative activity of sector of education in self-management, to identify positive features of administration of self-management and to offer of way for the decision of problems. The purpose of research – To generalize system of education at a level of self-management, to estimate sectors of education in self-managements Vilkaviskis and Sakiu districts, to identify available problems and to offer a way for their decision. Work of the master is divided into three sections. In the first section is proving... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe analizuojama integruotos keleivinio transporto politikos įgyvendinimas Lietuvoje, aptariama politikos formavimo ir įgyvendinimo procesas bei integruotos keleivinio transporto politikos kūrimas, vertinamos politikos įgyvendinimo priemonės, jų pasirinkimas ir įgyvendinimo sėkmingumas, pristatomi svarbiausi Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimai ir jų nuostatų pritaikymas bei įgyvendinimas Lietuvos politikos procese. / The thesis analyzes integrated passenger transport policy implementation in Lithuania, discusses the design and implementation process of an integrated passenger transport policy development, describes policy assessment measures, their selection and the success of their implementation, and introduces the most important EU legislative requirements and the application of these provisions in Lithuania’s transport policy.

Magistro darbo “Europos Sąjungos atliekų tvarkymo politikos įgyvendinimo problemos Lietuvoje: sąvartynų steigimo atvejis” pagrindinis tikslas yra nustatyti Europos Sąjungos (ES) atliekų tvarkymo politikos įgyvendinimo efektyvumą sąlygojančias problemas Lietuvoje. Darbe apsibrėžiamas tyrimo objektas – Europos Sąjungos atliekų tvarkymo politikos įgyvendinimas Lietuvoje. Siekiant užsibrėžto darbo tikslo, yra apibrėžiama pagrindinė magistro darbo hipotezė – neefektyvų Europos Sąjungos atliekų tvarkymo politikos įgyvendinimą Lietuvoje, sąvartynų steigimo atveju, sąlygoja: teisinio reglamentavimo ir tikslų įgyvendinamumo, valdymo struktūrų funkcijų pasiskirstymo, administracinių gebėjimų stokos, interesų grupių įtakos, socialinių ir ekonominių sąlygų kaitos problemos. Pagrindinė iškelta tyrimo problema - Europos Sąjungos atliekų tvarkymo politikos įgyvendinimas Lietuvoje sąvartynų steigimo atveju nėra efektyvus. Darbe naudojami tyrimo metodai: analitinis tyrimo metodas, interviu. Teorinės analizės pagrindu pasirenkamas politikos įgyvendinimo modelis “iš viršaus į apačią”, pritaikant Paul A. Sabatier sėkmingo įgyvendinimo sąlygas. Darbe iškeliami šie pagrindiniai darbo uždaviniai: išanalizuoti ES atliekų tvarkymo politikos principus, teisės aktų sistemą bei pagrindinius reikalavimus komunalinių atliekų tvarkymo srityje; išanalizuoti atliekų tvarkymo politikos reglamentavimą bei esamą atliekų tvarkymo sistemos valdymą Lietuvoje, modernių regioninių sąvartynų projektų vykdymo būklę... [toliau žr. visą tekstą] / The main aim of the Master‘s thesis “EU Treatement of Waste Politics Implementation Problems in Lithuania: the Case of Dump Foundation” is to estimate the problems which determine the efficiency of the European Union (EU) waste treatment policy implementation in Lithuania. The object of the thesis is the European Union waste treatment policy implementation in Lithuania. In order to reach the aim of the thesis, the main hypothesis is defined as follows: in the case of establishment of landfills, the inefficient implementation of the EU waste treatment policy in Lithuania is determined by the following problems: viability of legal regulation and objectives, functional distribution of management structures, lack of administrative skills, influence of interest groups and fluctuating social and economic conditions. The following central problem has been raised in the thesis: the implementation of the European Union waste treatment policy in Lithuania in the case of establishment of landfills has been inefficient. The following research methods have been used: analytical research method, interview. The policy implementation model “top-down”, has been chosen on the basis of theoretical analysis, applying the conditions of successful policy implementation by Paul A. Sabatier. In order to elaborate the aim of the thesis the following tasks have been set up: to analyse the principles, regulation system and the main requirements in the area of public waste treatment of the EU waste... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamas asmenų, grįžusių iš įkalinimo įstaigų, integracijos darbo rinkoje politikos įgyvendinimo veiksmingumas skurdo ir socialinės atskirties mažinimo politikos kontekste. Remiantis darbe sintezuotu teoriniu modeliu, politika analizuojama išskirtų šešių kintamųjų kontekste. Siekiant identifikuoti politikos įgyvendinimo metu kylančias problemas, jų priežastis ir patvirtinti arba paneigti iškeltas pagrindinę bei šalutines hipotezes, darbe atliekami kelių lygių tyrimai. Išanalizavus ir aprobavus oficialių dokumentų informaciją ir tyrimų metu gautus duomenis, darbe nustatomi politikos įgyvendinimo veiksmingumą mažinantys veiksniai. / This paper analyzes policy implementation of ex-prisoners integration into the labour market in the political context of poverty reduction and social inclusion. The aim of this paper is to identify the main problems that influence the effectiveness of implementation and their causes. To reach this goal the research is divided into three sections. The main question of this master thesis is: “Why do only few ex-prisoners integrate into labour market?” It can be answered by confirming or denying the raised primary and secondary hypotheses in the context of the main problems and their reasons that influence the effectiveness of policy implementation. In conclusion, the policy analysis of people coming back from imprisonment and their integration into the labour market shows (despite that some hypothesis were only partly confirmed) that the State implements the policy that is appropriate enough and could be effective. In this process the outcome of the policy implementation depends not only on the role of governmental and non-governmental institutions, but most importantly, on the characteristics, efforts and attitudes of the target group and on the intentions of employers to engage this person.

Lyčių lygybė reiškia, kad abi lytys turi būti vienodai matomos, turi turėti vienodus įgaliojimus, ir teises, taip pat ir galimybes vienodai dalyvauti visose gyvenimo srityse. Pastaraisiais dešimtmečiais nemažai pasiekta šioje srityje, tačiau praktika rodo, kad nelygybė vis dar egzistuoja ir primena, kad tobulėti vis dar yra kur. Todėl šiame darbe nagrinėjamas lyčių lygių galimybių politikos įgyvendinimas Lietuvoje ir Suomijoje. Suomija pasirinkta kaip palyginamasis atvejis pasirinkta dėl kelių priežasčių. Pirma, Suomija yra viena Baltijos regiono šalių. Antra, Suomija, kaip ir Lietuva, yra viena iš šiandieninių ES šalių. Trečia, Suomija – tai šalis, kurios pasiekimai lyčių lygybės įgyvendinimo srityje 2008 m. pripažinti geriausiais tarp ES narių. Darbo objektas - lyčių lygių galimybių politikos įgyvendinimas Darbo tikslas – atskleisti Suomijos ir Lietuvos lyčių lygių galimybių politikos įgyvendinimo ypatumus. Darbo uždaviniai: • Aptarti lyčių lygių galimybių politikos įgyvendinimo aspektus Lietuvoje • Analizuoti lyčių lygių galimybių politikos įgyvendinimą Suomijoje • Ištirti Lietuvos ir Suomijos lyčių lygių galimybių politikos įgyvendinimo panašumus ir skirtumus Darbe buvo naudoti šie tyrimo metodai: 1. Mokslinės literatūros apžvalga. 2. Teisės aktų analizė. 3. Statistinių duomenų analizė. 4. Lyginamasis ir atvejo tyrimo metodas. Taigi Suomijos, kaip vienos iš efektyviausiai įgyvendinančių lyčių politiką, lyginimas su Lietuva, padėjo atrasti skirtumų ir panašumų, kuriuos... [toliau žr. visą tekstą] / Gender equality means that both sexes should be equally visible, must have the same powers and rights, as well as opportunities to participate equally in all spheres of life. In recent decades, significant progress in this area, but practice shows that inequality still exists and points out that the improvement is still everywhere. Therefore, this work deals with gender equality policy implementation in Lithuania and Finland. Finland has chosen as a comparable case for the few reasons. First, Finland is one of the state of the Baltic region. Secondly, Finland, as well as Lithuania, is one of the EU member states. Third, Finland is a country whose achievements in the field of gender equality in 2008 are recognized as the best among the EU's members. Object - Gender equality policy implementation The aim - to reveal the Finnish and Lithuanian gender equality policy features. Objectives: • To discuss the gender aspects of policy implementation in Lithuania • Analyze the gender equality policy in Finland • Investigate the Lithuanian and Finnish gender equality policy on the similarities and differences The following methods was used at the paperwork: 1. The scientific literature review. 2. Legislative Analysis 3. Statistical analysis of data. 4. And comparative case study method. Finland Therefore, as one of the most implementing gender policy in comparison with Lithuania, helped discover the differences and similarities and assessed to achieve better results in terms of gender... [to full text]