Darbo pavadinimas „Kultūros politikos įgyvendinimas Lietuvoje: kino atvejo analizė“. Jame analizuojamas kultūros politikos įgyvendinimas ir atliekama kino atvejo analizė. Tyrimo objektas – kino politikos įgyvendinimas Lietuvoje (2002-2009 m.m.). Išanalizavus probleminę situacija paaiškėjo, jog nors kino politika reformuojama, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių bei veiksnių, šios politikos rezultatai vis dar neatitinka išsikeltų politikos tikslų ir neturi planuoto poveikio. Norint išsiaiškinti politikos įgyvendinimo nesėkmę lemiančius faktorius, remiamasi V. Nakrošiaus bei R. Vilpišausko iškirtais sėkmingą politikos įgyvendinimą įtakojančiais veiksniais ir siekiama išanalizuoti kino politikos įgyvendinimo procesą. Tai atliekant, išanalizuojama bei įvertinama teisinė bazė, sudaroma analitinė schema, ją remiantis atliekama kino atvejo analizė. Atliekant analizę aiškinamasi: ar tiksliai apibrėžiami kino politikos tikslai ir uždaviniai; ar tinkama kino politikos įgyvendinimo institucinė struktūra Lietuvoje; ar aiškiai apibrėžti jų ryšiai, atsakomybė bei koordinavimas; ar pakankami ištekliai, kuriais disponuoja įgyvendinančios institucijos; ar sutariama tarp interesų grupių įgyvendinant kino politiką Lietuvoje; ar ir kiek ekonominiai, socialiniai bei politiniai pokyčiai įtakoja kino politikos įgyvendinimo sėkmingumą Lietuvoje bei kokie galimi įgyvendinamos kino politikos veiksmingumo didinimo būdai. Išsikeliamos tokios hipotezės: 1) kino politikos įgyvendinimas Lietuvoje nėra... [toliau žr. visą tekstą] / Master Thesis „The implementation of culture policy in Lithuania: cinema’s case study“. Paper analyzes the implementation of culture policy and the case of cinema in particular. The object of this research is the implementation of cinema policy in the period of years 2002-2009. Despite the fact that cinema policy is constantly reforming, particular factors lead to inadequacy between purposes and results, which don’t show expected effects, this means that implementation of policy is unsuccessful. According to successful factors of implementation which were suggested by V. Nakrošius and R. Vilpišauskas, this work analyzes the process of cinema policy implementation. The main steps are: the analysis of law base; forming of analytical scheme; analysis of cinema case. Issues raised for this analysis: are the purposes and tasks of cinema policy defined correctly?; is institutional structure of the cinema policy implementation in Lithuania suitable?; are the communication, responsibility and coordination defined clearly?; are there enough resources for the institutions?; is there an understanding between interest groups - legislatures and the executive for implementation of cinema policy in Lithuania?; do economic, social and political changes influence the success of policy implementation and what are the factors which improve implementation of policy? The following hypotheses were raised: (1) the implementation of cinema policy is unsuccessful because of ambitious purposes, lack... [to full text]

Magistro darbo objektas – informacija ir informacinis turtas. Darbo tikslas – išanalizuoti informacijos saugos problemą viešąjame ir privačiame sektoriuje ir palyginti informacijos apsaugos lygį viešosiose ir privačiose organizacijose. Darbo uždaviniai: atskleisti informacijos ir informacinio turto organizacijose apsaugos būtinybę; apžvelgti pagrindines kiekviename sektoriuje kylančias informacijos saugumo problemas, grėsmes, pažeidžiamumus; išnagrinėti, kokiomis priemonėmis saugoma informacija viešojo ir privataus sektoriaus organizacijose; nustatyti priežastis, dėl kurių laikomasi arba nesilaikoma informacijos saugumo politikų ir taisyklių organizacijose; ištirti, ar informacijos saugumo srities reglamentavimas teisės aktuose įtakoja praktinę informacijos apsaugą organizacijose. Naudojantis mokslinės literatūros analizės metodais, atlikus kiekybinį viešojo ir privataus sektorių organizacijų tyrimą, prieita prie išvados, kad informacinis turtas šiuolaikinėje organizacijoje, tiek viešoje, tiek privačioje verslo, yra brangesnis net už materialųjį turtą, todėl jo apsauga yra neginčytina būtinybė. Taip pat buvo nustatyta, kad nepaisant daugelio institucijų darbo šioje srityje, informacijos apsaugos problema yra ypač opi ir aktuali, nes nė vienas rinkos dalyvis – nei valstybės institucija, nei pelno siekianti verslo organizacija – nėra apsaugotas nuo sunkių nuolat vykstančių informacijos saugumo incidentų pasekmių. Atliekant kiekybinį tyrimą valstybės institucijose ir interneto... [toliau žr. visą tekstą] / At present the information and data has become a very important product and has achieved higher value than ever before. The age of information has brought not only new opportunities and possibilities, but also new problems – first of all information security problems. The object of this master work is information and information property. The main aim of this work is to analyse and describe the information security problem in private and public sector. Tasks, which helped to achieve the main aim, were to find out the information security necessity, to look over the main security problems in private ant public organizations, also to analyse the security means and security politics. With a help of methods of documentary and scientific literature analysis, bibliographic method and quantitative survey was established, that the security problem really exists and has to be solved as soon as possible, because of the information security incidents the organizations experience large losses and damages every day. The urgency of information and data security problem was proofed while analysing scientific literature, reviewing researches, also while doing the quantitative research and questioning the information and data security specialist, that are working in public and private organizations, about security problems in their organizations. Every organization, does not matter in which sector working, is using a lot of different information in her daily work. Depending on their... [to full text]

The main purpose of this work is to review the state property privatization process in Lithuania after regaining its independency and to describe theoretical and practical aspects of the privatization policy. The work aims at evaluating separate privatization stages, disclose their merits and shortcomings. The work provides analysis of privatization- process- related legal acts and impact of state institutions on the way to the market economy and state property privatization.

Disertacijoje analizuojamas neformalusis suaugusiųjų (25-64 metų amžiaus) švietimas žmogiškojo ir socialinio kapitalo aspektu valstybiniame bei privačiame mokymo sektoriuose besimokančiųjų ir neformalųjį švietimą organizuojančių institucijų lygmenis. Formuluojama problematika, kad neformalusis suaugusiųjų švietimas, kaip vienas svarbiausių asmens sėkmingo veikimo visuomenėje, tenkinant jo/jos pažinimo, lavinimosi bei saviraiškos poreikius garantų, yra daugiau orientuotas į esamų darbdavių lūkesčius darbuotojų kvalifikacijai tobulinti/kelti, akivaizdžiai atsiejant individo saviugdos/asmenybės tobulėjimo bei saviraiškos galimybes (kitaip tariant, atitrūkstama nuo žmogiškojo kapitalo į pirmąją vietą iškeliant socialinį). Taip pat šiame procese pastebimos ir socialinės stratifikacijos apraiškos, ypač išskiriant besimokančiųjų grupių išsilavinimo, amžiaus bei sektorių, kuriuose dirbama, aspektus. Tyrimo eigoje buvo išanalizuoti bei patvirtinti ir ginamieji teiginiai, kad: a) neformaliajame suaugusiųjų švietime valstybinio ir privataus mokymo sektoriuose žmogiškasis kapitalas išlieka orientuotas į socialinio kapitalo kaupimą ir b) skirtumai tarp neformalųjį suaugusiųjų švietimą vykdančių valstybinio ir privataus mokymo sektorių yra nežymūs. / The non-formal adult (25-64 year olds) education in public and private teaching sectors on the basis of social and human capital, including both learners’ and non-formal education organizers’ situation is analyzed in this dissertational research. The specific purpose of this dissertation is seen through the reality that non-formal adult education is more oriented towards the expectations of employers for their employees’ better qualification(s) while placing the possibilities for personal growth and self-expression aside (i.e. escaping from human capital and putting the social capital into the first place). Also, the manifestations of social stratification in these processes are captured as well, by stressing such aspects as: the education of adult learners, the age factor and the sectors where adults work. While implementing the dissertational research, main statements to be defended were explored and confirmed as well: i) human capital remains more oriented towards social capital accumulation in the public and private sectors of non-formal adult education; ii) the differences between non-formal adult education public and private teaching sectors are rather slight.