Darbe buvo siekiama įvertinti trijų valstybės valdymo tobulinimo komisijų kaip tam tikrų politinių instrumentų rezultatyvumą. Kodėl atsiranda komisijos, kaip sėkmingai įgyvendinami jų pasiūlymai, kodėl jos nutraukia savo darbus – tai pagrindiniai darbo atskaitos taškai. Atsižvelgiant į atliktą empirinį tyrimą, teikiama pagrindinė išvada, jog Saulėlydžio komisijų rezultatyvumas yra žemas. Turi būti pabrėžiami pastarieji, šią išvadą pagrindžiantys rezultatai. Pirma, komisijos yra atsitiktiniai dariniai, kuriuos įtakoja politiniai ir ekonominiai veiksniai. Komisijos ne visada yra suprantamos ir vertinamos kaip pagalbiniai instrumentai, jų įkūrimas gali tapti ir politinės taktikos dalimi ir sąsaja su sisteminėmis permainomis. Todėl komisijų misija ir vizija nėra visiškai aiškios, o jų atsiradimas, nesant palankios aplinkybėms, apskritai, yra mažai tikėtinas. Tai momentiniai dariniai, bet ne planuotinos politikos išdava. Antra, komisijos yra tikslinės ir jų išsikelti tikslai atitinka problematiką šalyje. Komisijos, priklausant, nuo jų atsiradimo aplinkybių, išsikelia tikslus ir teikia pasiūlymus, kurie yra adekvatūs tuometiniai situacijai šalyje, krypstama į lėšų taupymo arba, atvirkščiai – į kokybės gerinimo darbų pusę. Žinant, jog komisijos yra atsitiktinės ir neturi ilgalaikių strategijų, reakcija į situaciją einamuoju metu, joms yra optimaliausias variantas. Kita vertus, komisijų veikla turi pasižymėti įrodymais grįstu vertinimu, bet ne nepamatuotais radikalių pokyčių... [toliau žr. visą tekstą] / Topic named “the evaluation of the commisions for the refinement of the state governance: sunset for the bureaucracy or a policy failure” gives the estimation of the effectiveness of three commission for improving a better state governance. The general object of this research is typical inadequate level of exploration of Sunset commissions. Effectivenes as a dependent variable is dividing in to three criterias: beginning, process and the end of commission activities. According to that, four hypotheses are rising up as well. Firstly, origin of the Sunster commissions is most likely accidental and depends on economical and political circumstances.Second, the commission works on targets: to move their goals on a timely basis, they are governed by economic conditions. Third, the implementation level of commission proposals is partial. It has confirmed. Some part of all the Sunset commission’s proposals was implemented.Four, commissions are uneffectiveness because they are sensitive to short-term and to change of special circumstances. The final conclusion is that the Sunset commission has a low effectiveness and as tools for reforms are not strong enought.

Darbo pavadinimas „Kultūros politikos įgyvendinimas Lietuvoje: kino atvejo analizė“. Jame analizuojamas kultūros politikos įgyvendinimas ir atliekama kino atvejo analizė. Tyrimo objektas – kino politikos įgyvendinimas Lietuvoje (2002-2009 m.m.). Išanalizavus probleminę situacija paaiškėjo, jog nors kino politika reformuojama, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių bei veiksnių, šios politikos rezultatai vis dar neatitinka išsikeltų politikos tikslų ir neturi planuoto poveikio. Norint išsiaiškinti politikos įgyvendinimo nesėkmę lemiančius faktorius, remiamasi V. Nakrošiaus bei R. Vilpišausko iškirtais sėkmingą politikos įgyvendinimą įtakojančiais veiksniais ir siekiama išanalizuoti kino politikos įgyvendinimo procesą. Tai atliekant, išanalizuojama bei įvertinama teisinė bazė, sudaroma analitinė schema, ją remiantis atliekama kino atvejo analizė. Atliekant analizę aiškinamasi: ar tiksliai apibrėžiami kino politikos tikslai ir uždaviniai; ar tinkama kino politikos įgyvendinimo institucinė struktūra Lietuvoje; ar aiškiai apibrėžti jų ryšiai, atsakomybė bei koordinavimas; ar pakankami ištekliai, kuriais disponuoja įgyvendinančios institucijos; ar sutariama tarp interesų grupių įgyvendinant kino politiką Lietuvoje; ar ir kiek ekonominiai, socialiniai bei politiniai pokyčiai įtakoja kino politikos įgyvendinimo sėkmingumą Lietuvoje bei kokie galimi įgyvendinamos kino politikos veiksmingumo didinimo būdai. Išsikeliamos tokios hipotezės: 1) kino politikos įgyvendinimas Lietuvoje nėra... [toliau žr. visą tekstą] / Master Thesis „The implementation of culture policy in Lithuania: cinema’s case study“. Paper analyzes the implementation of culture policy and the case of cinema in particular. The object of this research is the implementation of cinema policy in the period of years 2002-2009. Despite the fact that cinema policy is constantly reforming, particular factors lead to inadequacy between purposes and results, which don’t show expected effects, this means that implementation of policy is unsuccessful. According to successful factors of implementation which were suggested by V. Nakrošius and R. Vilpišauskas, this work analyzes the process of cinema policy implementation. The main steps are: the analysis of law base; forming of analytical scheme; analysis of cinema case. Issues raised for this analysis: are the purposes and tasks of cinema policy defined correctly?; is institutional structure of the cinema policy implementation in Lithuania suitable?; are the communication, responsibility and coordination defined clearly?; are there enough resources for the institutions?; is there an understanding between interest groups - legislatures and the executive for implementation of cinema policy in Lithuania?; do economic, social and political changes influence the success of policy implementation and what are the factors which improve implementation of policy? The following hypotheses were raised: (1) the implementation of cinema policy is unsuccessful because of ambitious purposes, lack... [to full text]

Kiekvienos valstybės viena iš prioritetinių politikos krypčių yra visuomenės ir asmens sveikata. Tačiau, kad ir stengiamasi užtikrinti žmogaus sveikatos apsaugą, kiekvieną dieną visame pasaulyje žmonės neišvengiamai susiduria su mirtimi. Kai kuriose valstybėse, kalbant apie nepagydomai sergančius ligonius, kurie kenčia didelius skausmus ar apie komos ištiktus žmones, vis dažniau iškeliamas eutanazijos klausimas, kuris dažnai apibrėžiamas kaip sąmoningas žmogaus gyvybės atėmimas kiek įmanoma švelnesnėmis priemonėmis, atliekamas vien marinamojo labui. Vis dėlto eutanazijos įteisinimo klausimas yra opus ir visada lydimas aršių debatų tarp jos šalininkų bei priešininkų. Šio darbo tikslas yra aptarti eutanazijos įteisinimo aspektus bei ištirti Lietuvos visuomenės požiūrį aprašomo reiškinio atžvilgiu. Visas pirmasis darbo skyrius skirtas teorinio modelio aprašymui. Šio skyriaus poskyriuose, atliekant mokslinės literatūros analizę, aptariami viešosios politikos formavimo ir interesų grupių teoriniai modeliai, kuriais grindžiamas šis darbas. Antroji dalis skirta eutanazijos politikai apžvelgti. Poskyriuose aptariamas eutanazijos reiškinys, jos rūšys ir interesų grupių argumentai už ir prieš eutanazijos politiką. Taip pat analizuojami ir lyginami eutanazijos įteisinimo atvejai Nyderlanduose ir Belgijoje. Trečioji dalis skirta praktinei darbo pusei aprašyti. Pristatomas Lietuvoje atliktas empirinis kiekybinis tyrimas, kuriuo buvo siekiama ištirti Lietuvos visuomenės – medikų... [toliau žr. visą tekstą] / Public and personal health is one of the priority policies of every state. However, despite the attempt to ensure the protection of human health, every day people in all over the world inevitably come face to face with death. While talking about the incurable patients, who suffer from severe pain or are in coma, some countries raise the question of euthanasia, which is often defined as the intentional taking of a person‘s life for the good of that person by the means as delicate as possible. However, the legitimation of euthanasia is a sensitive issue, always accompanied by the savage debates between its supporters and opponents. The aim of this work is to discuss the aspects of the legitimation of euthanasia and to investigate the attitude of Lithuanian society towards the described phenomenon. The first part of this paper discloses the theoretical description of the model. Using the analysis of scientific literature, the subchapters discuss the theoretical models of public policy formation and interest groups, on which this work is based. The second part reviews the policy of euthanasia. The subchapters discuss the phenomenon of euthanasia, its types and the arguments of interest groups for and against the policy of euthanasia. Moreover, the cases of the legitimation of euthanasia in the Netherlands and Belgium are analyzed and compared. The third chapter is devoted to the practical part of the work. The quantitative empirical study accomplished in Lithuania, which has... [to full text]

Evaluation of public policy has been applied in Lithuania only recently, and a certain impact of this tool is noted while administering the support of the EU Structural and Cohesion Funds. However, the information about evaluation has not been perfect yet. Evaluation is institutionalized in the Lithuanian administration system. An evaluator is a new social role, and, as we know from anthropology and sociology, rights, duties, expectations, etc. are typical for any role. In addition, the role of an evaluator is related to other roles, i.e. politicians, administrators or citizens. Rules of behaviour exist for any given pair of relationship or the norms and corresponding configurations of power; thus not only time, but also will is necessary to include evaluation into the agenda. In the process of evaluation consolidation, the evaluator has the right to ask specific questions and demand for certain information and charge the people to use evaluation results. While analyzing the development of the evaluation function, it is important to know how evaluation influence appears, mediates, is blocked or develops or, speaking instrumentally, how the influence of any evaluation may be increased. The research on policy evaluation, as well as many other retrospective instruments of public policy, faces the lack of data. / Viešosios politikos vertinimas neseniai pradėtas taikyti Lietuvoje ir tam tikra šio įrankio įtaka jau pastebima administruojant ES Struktūrinių ir Sanglaudos fondų paramą. Tačiau informacija apie vertinimą kol kas nėra tobula. Vertinimas institucionalizuojasi Lietuvos administracinėje sistemoje. Vertintojas – naujas socialinis vaidmuo, o kaip žinome iš antropologijios ir sociologijos, bet kokiam vaidmeniui būdingos teisės, pareigos, lūkesčiai ir kt. Be to, vertintojo vaidmuo susijęs su kitais vaidmenimis – politikais, administratoriais, piliečiais. Kiekvienai duotai santykių porai egzistuoja elgesio taisyklės, arba normos, ir atitinkamos galios konfigūracijos, tad reikia ne vien laiko, bet ir valios, vertinimui į darbotvarkę įtraukti. Vertinimo įtvirtinimo procese vertintojui suteikiama teisė užduoti specifinius klausimus, reikalauti tam tikros informacijos ir įpareigoti žmones naudoti vertinimo rezultatus. Analizuojant vertinimo funkcijos raidą, svarbu žinoti, kaip atsiranda vertinimo įtaka, tarpininkauja, yra blokuojama ir plėtojasi, arba, kalbant instrumentiškai, – kaip gali būti padidinta bet kokio vertinimo įtaka. Politikos vertinimo tyrinėjimas, kaip ir daugelis kitų retrospektyvinių viešosios politikos instrumentų, susiduria su duomenų trūkumu.

Magistro darbe “Nevyriausybinių organizacijų dalyvavimas viešojo administravimo institucijų sprendimų priėmimo procesuose Lietuvoje” nagrinėjamas nevyriausybinių organizacijų ir viešojo administravimo institucijų bendradarbiavimas Lietuvoje. Santykiai tarp valdžios institucijų ir trečiojo sektoriaus analizuojami lyginant empirinius duomenis, surinktus iš pirminių ir antrinių šaltinių analizės bei atlikto kiekybinio ir kokybinio tyrimo, su institucionalizmo teorijos ir tinklų modeliais. Pagrindinis darbo tikslas – išanalizuoti teorines ir praktines Lietuvos nevyriausybinių organizacijų galimybes atstovauti piliečių interesams ir bendradarbiauti su centrinės valdžios bei vietos savivaldybių institucijomis. Darbo hipotezė – viešojo administravimo institucijų santykiai su nevyriausybinėmis organizacijomis yra fragmentiški, todėl tai nesukuria palankių sąlygų efektyviam bendradarbiavimui ir neskatina demokratinio sprendimų priėmimo proceso susiformavimo. Darbe analizuojamas institucionalizmo teorijos idėjos ir institucijų vaidmuo viešosios politikos erdvėje, aiškinantis kokie individų ir institucijų santykiai ir kaip apibrėžiamos bei taikomos tokių santykių taisyklės. Pirmoje darbo dalyje analizuojamos formalių piliečių grupių – nevyriausybinių organizacijų galimybės dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose bei viešosios politikos formavime. Nagrinėjamas „iš apačios“ kylančios iniciatyvos galimybių taikymas Lietuvos viešojo administravimo sistemoje, nevyriausybinių organizacijų... [toliau žr. visą tekstą] / Thesis “The Participation of the Lithuanian Non-Governmental Organisations in the Decision Making Processes of Public Administration Institutions” analyzes the collaboration between non governmental organizations and public administration institutions. Government and third sector relationship is analyzed comparing empirical data which is collected form primary and secondary resources, fulfilled quantitative and qualitative research, theories of a method of institutional analysis and network models. The main aim of this thesis – to analyze theoretical and practical non-governmental organizations’ possibilities to represent citizens’ interests and collaborate with central governments’ and local municipalities’ institutions. This thesis analyzes the idea of institutional analysis theories and the part of institutions in the area of public policy, explaining relationships between individuals’ and institutions’ while analyzing how the rules of such relationships are defined and applied. In the first part of this thesis the formal groups’ – non-governmental organizations’ possibilities to participate in the decision making processes and public policy forming is analyzed. Thesis investigates the possibilities of “from bottom” rising initiatives to apply in public administration system of Lithuania, the principles of non-governmental organizations’ establishment and their significance, as well as analyses the definitions of the non-governmental organization. The second part of this... [to full text]

Magistrinio darbo tikslas – išsiaiškinti naujosios viešosios vadybos taikymo problemas, išanalizuoti jas ir pateikti galimus sprendimo variantus. Mokslo tiriamajame darbe iškelta hipotezė, jog naujosios viešosios vadybos principų taikymą valstybinėse institucijose apsunkina valdymo reformų ribotumas ir politinės valios bei administracinių gebėjimų stoka. Darbe aptariamos Naujosios viešosios vadybos teorijos idėjos. Remiantis šalių, kuriose jau įvykdytos valstybinio valdymo reformos pavyzdžiais, analizuojami šio naujojo valdymo modelio trūkumai ir privalumai. Magistriniame darbe nagrinėjamos pastarojo modelio taikymo Lietuvoje galimybės ir problemos. Magistrinio darbo tyrimas atliktas keliose ministerijose. Tyrimo metu gautų duomenų analizė patvirtino hipotezėje iškeltas prielaidas. Remiantis respondentų pateiktais atsakymais, galima daryti išvadą, kad bene didžiausi trukdžiai, taikant Naujosios viešosios vadybos teoriją praktikoje, kyla todėl, kad valstybės tarnautojai nėra pasirengę taikyti naujojo valdymo modelio principus. Viešojo sektoriaus tarnautojai neigiamai reaguoja į pokyčius, kadangi, paprastai, tai reiškia griežtesnius reikalavimus jų veiklai, iškyla tinkamos kvalifikacijos klausimas. / The main objective of master's paper is to find out and to analyse the implementation problems of New Public Managemnt, and to submit possible solutions. The hypothesis of this paper is that the implementation of New Public Management is complicated because of limited management reforms and thelack of political awareness and administrative skills. The assumption was confirmed by research datum. There are the ideas of New Public Management theory reviewed. The possibilities and problems of this model implementation in Lithuania are studied.

Viešosios politikos vertinimas neseniai pradėtas taikyti Lietuvoje ir tam tikra šio įrankio įtaka jau pastebima administruojant ES Struktūrinių ir Sanglaudos fondų paramą. Tačiau informacija apie vertinimą kol kas nėra tobula. Vertinimas institucionalizuojasi Lietuvos administracinėje sistemoje. Vertintojas – naujas socialinis vaidmuo, o kaip žinome iš antropologijios ir sociologijos, bet kokiam vaidmeniui būdingos teisės, pareigos, lūkesčiai ir kt. Be to, vertintojo vaidmuo susijęs su kitais vaidmenimis – politikais, administratoriais, piliečiais. Kiekvienai duotai santykių porai egzistuoja elgesio taisyklės, arba normos, ir atitinkamos galios konfigūracijos, tad reikia ne vien laiko, bet ir valios, vertinimui į darbotvarkę įtraukti. Vertinimo įtvirtinimo procese vertintojui suteikiama teisė užduoti specifinius klausimus, reikalauti tam tikros informacijos ir įpareigoti žmones naudoti vertinimo rezultatus. Analizuojant vertinimo funkcijos raidą, svarbu žinoti, kaip atsiranda vertinimo įtaka, tarpininkauja, yra blokuojama ir plėtojasi, arba, kalbant instrumentiškai, – kaip gali būti padidinta bet kokio vertinimo įtaka. Politikos vertinimo tyrinėjimas, kaip ir daugelis kitų retrospektyvinių viešosios politikos instrumentų, susiduria su duomenų trūkumu. / Evaluation of public policy has been applied in Lithuania only recently, and a certain impact of this tool is noted while administering the support of the EU Structural and Cohesion Funds. However, the information about evaluation has not been perfect yet. Evaluation is institutionalized in the Lithuanian administration system. An evaluator is a new social role, and, as we know from anthropology and sociology, rights, duties, expectations, etc. are typical for any role. In addition, the role of an evaluator is related to other roles, i.e. politicians, administrators or citizens. Rules of behaviour exist for any given pair of relationship or the norms and corresponding configurations of power; thus not only time, but also will is necessary to include evaluation into the agenda. In the process of evaluation consolidation, the evaluator has the right to ask specific questions and demand for certain information and charge the people to use evaluation results. While analyzing the development of the evaluation function, it is important to know how evaluation influence appears, mediates, is blocked or develops or, speaking instrumentally, how the influence of any evaluation may be increased. The research on policy evaluation, as well as many other retrospective instruments of public policy, faces the lack of data.

Šiuolaikiniame pasaulyje vis didesnę reikšmę tiek asmeniniame, tiek ir visuomeniniame gyvenime įgyja informacijos sklaida, bendravimas ir bendradarbiavimas, todėl įvairios valstybinės institucijos, nevyriausybinės organizacijos bei privačios įmonės daug dėmesio skiria viešiesiems ryšiams. Bendradarbiavimo santykių kūrimas su įvairiomis susijusiomis institucijomis užimą svarbią vietą kiekvienos organizacijos planuose, strategijose, nuostatuose, ir t.t. Socialinių klausimų nagrinėjimas rajoninėje spaudoje svarbesnis ir vaidina didesnį vaidmenį todėl, kad domina kiekvieną žmogų. Jis siejasi su labai konkrečiais savos aplinkos faktoriais, tai yra, tampa žinomas ir svarbus būtent toje sferoje, kuriai yra skirtas. Tačiau socialinės institucijos bendradarbiavimui su artimiausiomis pagal institucijos veiklos vietą žiniasklaidos priemonėmis dėmesio nepakanka. Šio magistro darbo tyrimo tikslas - analizuojant socialinių institucijų problemų kėlimą bei gerosios patirties sklaidą laikraštyje „Širvintų kraštas“, įvertinti esamą socialinių institucijų ir rajoninės spaudos bendradarbiavimo padėtį bei įvardyti bendradarbiavimo perspektyvas. Šiame magistro darbe nagrinėjamos visuomenės informavimo priemonių bei viešosios politikos formavimo sąsajos: atskleidžiama, kaip žiniasklaidos keliamos problemos koreguoja politikų darbotvarkę, daro įtaką viešajai nuomonei, kaip institucija, skleisdama spaudoje gerąją patirtį, atranda galimybių formuoti palankų įvaizdį. Tyrimas parodė, kad rajoniniame... [toliau žr. visą tekstą] / In the modern world information spreading, communication and cooperation acquires the increasing importance both in private and public life, therefore, various state institutions, non-governmental organizations and private companies draw much attention to public relations. Creation of cooperation relations between various related institutions plays an important role in plans, strategies, by-laws and etc. of each organization. Consideration of social issues in regional press is more important and plays greater role as it concerns everyone. It relates to certain factors of own environment, i.e. becomes known and important in the sphere to which it is devoted. However, attention to cooperation of social institutions with the closest means of press in terms of institution’s place is insufficient. The objective of this master’s investigation is to evaluate the present condition of cooperation between social institutions and regional press and find out the cooperation perspectives by analysis of display of social institutions’ problems and good experience spread in the paper “Širvintų kraštas“. This theses consider links between the public information means and public policy formation: they reveal the way the problems in press correct agenda of politicians, influence public opinion, as an institution spreading good experience in press, find the opportunities to form favourable image. The investigation shows that publications about regional social institutions appear in regional... [to full text]