Pagrindinis visuomenės sveikatos programų tikslas yra susirgimų ir mirčių prevencija ir (ar) kontrolė. Visuomenės sveikatos programos orientuojamos į svarbiausių problemų priežasčių šalinimą, dalyvaujant dideliam bendruomenės narių ir organizacijų skaičiui, todėl planuojant, vykdant ir įgyvendinus visuomenės sveikatos programas turi būti atliktas ir jų vertinimas. Tyrimo tikslas - įvertinti Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros plėtros savivaldybėse 2007-2010 metų programos 2007-2009 metų įgyvendinimo priemonių poveikį. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų žinias, požiūrį, elgseną ir supratimą apie asmeninę ir bendruomenės sveikatą, savivaldybės bei visuomenės sveikatos biurų vykdomą visuomenės sveikatos priežiūrą ir jų vaidmenis. 2. Įvertinti Kėdainių rajono savivaldybės gyventojų žinias, požiūrį, elgseną ir supratimą apie asmeninę ir bendruomenės sveikatą, savivaldybės bei visuomenės sveikatos biurų vykdomą visuomenės sveikatos priežiūrą ir jų vaidmenis. 3. Nustatyti pagrindinius programos poveikio skirtumus tarp Vilniaus m. ir Kėdainių raj. savivaldybės gyventojų. Tyrimo metodai ir apimtis. Atlikta anoniminė anketinė Vilniaus m. ir Kėdainių raj. savivaldybių gyventojų apklausa naudojant parengtas anketas. Tyrime dalyvavo 285 vilniečiai ir 372 Kėdainių raj. gyventojai. Duomenų apdorojimui ir statistinei analizei buvo naudojama SPSS 15.0, WinPepi (2006 m.) ir Microsoft Excel programos. Rezultatai. Kėdainių raj. gyventojai turi daugiau... [toliau žr. visą tekstą] / The leading aim of public health programs is the prevention and (or) control of illness and death. Public health programs focus on the elimination of major problems in the presence of a large number community members and organizations, thus program evaluation must be carried out in the process of it’s planning, execution and implementation. The aim of the study. To assess the impact of State Public Health Development in Municipalities for 2007-2010 year program’s 2007-2009 year measures. Objectives. 1.To evaluate Vilnius population knowledge, attitudes, behavior and understanding of personal and community health, municipality and public health bureau’s public health care and their roles. 2. To evaluate Kėdainių district population knowledge, attitudes, behavior and understanding of personal and community health, municipality and public health bureau’s public health care and their roles. 3. To identify key differences between the impact of the program in Vilnius and Kėdainių district municipalities. Methods. In Vilnius and Kėdainių district was carried out an anonymous questionnaire survey. The study included 285 Vilnius city population and 372 Kėdainių district population. Statistical analysis of the data were processed using SPSS 15.0, WinPepi (2006) and Microsoft Excel. Results. Kėdainiai distr. people have more knowledge and wider understanding of public health than Vilnius people: twice as much Kėdainių distr. population (32,6 percent) than Vilnius city population (16 prc... [to full text]

The object of the dissertation is the impact of public libraries on users. The research is aiming at answering the question what is the impact of library public access computing on users and how can we evaluate it. The objectives of the dissertation are solved in three parts. The first part discusses definitions of impact, theoretical models and frameworks of its assessment and reviews the literature on impact evaluation in librarianship, highlighting the similarities and differences of general impact assessment concept and its adoption in librarianship. The second part presents the methodology of empirical study including target groups, methods, sampling, data collection and analyses. The third part describes study results which are summarized in the conclusions. The annexes provide additional information on research methodology as well as the extended results and research instruments. / Disertacijos objektas yra viešųjų bibliotekų poveikis vartotojams. Moksliniu tyrimu yra sprendžiamas klausimas kokį poveikį vieša interneto prieiga per viešąsias bibliotekas daro vartotojams ir bendruomenėms ir kaip jis galėtų būti įvertinamas. Iškeltą problemą sprendžiantys uždaviniai įgyvendinami trijose disertacijos dalyse. Pirmojoje dalyje atskleidžiama poveikio samprata ir pristatomi jo vertinimo teoriniai modeliai bei apžvelgiami užsienio autorių bibliotekininkystės srityje atlikti poveikio vertinimo tyrimai, išryškinami panašumai ir skirtumai tarp bendrosios poveikio vertinimo teorijos ir jos taikymo bibliotekų poveikio vertinimui. Antrojoje dalyje pateikiama empirinio tyrimo metodologija: išsamiai pristatoma tyrimo metodika, pagrindžiamas metodų pasirinkimas, aptariamas tyrimo dizainas ir vykdymas bei išdavos. Trečiojoje dalyje pristatomi tyrimo rezultatai, kurie apibendrinami išvadose. Prieduose pateikiamas išplėstinis tyrimo metodikos taikymo aprašymas, pateikiami papildomi empirinio tyrimo duomenys ir jų rinkimo instrumentai.

Viešosios politikos vertinimas neseniai pradėtas taikyti Lietuvoje ir tam tikra šio įrankio įtaka jau pastebima administruojant ES Struktūrinių ir Sanglaudos fondų paramą. Tačiau informacija apie vertinimą kol kas nėra tobula. Vertinimas institucionalizuojasi Lietuvos administracinėje sistemoje. Vertintojas – naujas socialinis vaidmuo, o kaip žinome iš antropologijios ir sociologijos, bet kokiam vaidmeniui būdingos teisės, pareigos, lūkesčiai ir kt. Be to, vertintojo vaidmuo susijęs su kitais vaidmenimis – politikais, administratoriais, piliečiais. Kiekvienai duotai santykių porai egzistuoja elgesio taisyklės, arba normos, ir atitinkamos galios konfigūracijos, tad reikia ne vien laiko, bet ir valios, vertinimui į darbotvarkę įtraukti. Vertinimo įtvirtinimo procese vertintojui suteikiama teisė užduoti specifinius klausimus, reikalauti tam tikros informacijos ir įpareigoti žmones naudoti vertinimo rezultatus. Analizuojant vertinimo funkcijos raidą, svarbu žinoti, kaip atsiranda vertinimo įtaka, tarpininkauja, yra blokuojama ir plėtojasi, arba, kalbant instrumentiškai, – kaip gali būti padidinta bet kokio vertinimo įtaka. Politikos vertinimo tyrinėjimas, kaip ir daugelis kitų retrospektyvinių viešosios politikos instrumentų, susiduria su duomenų trūkumu. / Evaluation of public policy has been applied in Lithuania only recently, and a certain impact of this tool is noted while administering the support of the EU Structural and Cohesion Funds. However, the information about evaluation has not been perfect yet. Evaluation is institutionalized in the Lithuanian administration system. An evaluator is a new social role, and, as we know from anthropology and sociology, rights, duties, expectations, etc. are typical for any role. In addition, the role of an evaluator is related to other roles, i.e. politicians, administrators or citizens. Rules of behaviour exist for any given pair of relationship or the norms and corresponding configurations of power; thus not only time, but also will is necessary to include evaluation into the agenda. In the process of evaluation consolidation, the evaluator has the right to ask specific questions and demand for certain information and charge the people to use evaluation results. While analyzing the development of the evaluation function, it is important to know how evaluation influence appears, mediates, is blocked or develops or, speaking instrumentally, how the influence of any evaluation may be increased. The research on policy evaluation, as well as many other retrospective instruments of public policy, faces the lack of data.

JUŠKELIS, Paulius. (2007) ES Struktūrinių fondų paramos poveikio įvertinimas Lietuvos atvykstamajam turizmui. Magistro baigiamasis darbas. Kaunas: Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas. 65 p. SANTRAUKA RAKTINIAI ŽODŽIAI: Europos Sąjungos struktūriniai fondai, ekonominio poveikio vertinimas, atvykstamasis turizmas. 2004 m. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, ji įgijo teisę gauti ES struktūrinių fondų finansinę paramą. Vienas iš remiamų ūkio sektorių – atvykstamasis turizmas. Esami duomenys rodo, kad turėdama gausius gamtinius ir kultūrinius išteklius, Lietuva galėtų geriau išnaudoti šio sektoriaus potencialą. Naujas finansinis instrumentas – galimybė šių tikslų įgyvendinimui. Siekiant pagrįsti bet kokių investicijų poreikį, būtina nuosekliai įvertinti jų poveikį ir efektyvumą. Tačiau reikia pastebėti, jog šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek užsienyje nėra vieningos kompleksinės investicijų į atvykstamojo turizmo sektorių efektyvumo vertinimo metodikos. To pasekoje sudėtinga palyginti šių investicijų efektyvumą su investicijomis į kitus sektorius, pagrįsti jų poreikį visuomenei, patikrinti ar buvo pasiekti užsibrėžti rodikliai. Tyrimo objektas – investicijų į atvykstamojo turizmo sektorių makroekonominis poveikis. Analizuojamas ES struktūrinių fondų paramos Lietuvos atvykstamojo turizmo sektoriui poveikis šalies ekonomikai: užsienio prekybos balansui ir bendrajam vidaus produktui, darbo rinkai bei šalies biudžetui. Tiriamojo laikotarpio trukmė – 2005-2009 m. Pirmoje... [toliau žr. visą tekstą] / JUŠKELIS, Paulius. (2007) EU Structural Funding for Lithuanian Incoming Tourism Sector. Evaluation of Impact. MBA Graduation Paper. Kaunas: Kaunas Faculty of Humanities, Vilnius University. 65 p SUMMARY KEYWORDS: European Union structural funding, economic impact evaluation, incoming tourism. Lithuania joined the EU in 2004 and received a right for EU structural funding. Incoming tourism is one of the subsidized sectors. Although Lithuania possesses high natural and cultural resources, incoming tourism sector is not developed enough yet. The new financial instrument is a good possibility. In order to prove effectiveness of the investment, there is a need for consecutive evaluation of an economic impact. Today no unified incoming tourism economic impact evaluation model is used. As a result it is difficult to compare investment effectiveness into different sectors, substantiate their need to the society, check if the results were reached. Object of the research – an economic impact of investment into incoming tourism. An impact on trade balance and gross national product, labor market, national budget is analyzed. Period of the research – year 2005 to year 2009. The first chapter analyses the situation of Lithuanian incoming tourism sector. The importance for the economy, possibilities and problems are analyzed. The possibilities of investment are also reviewed. The second chapter is devoted to analysis of tourism impact on economy. An impact on trade balance, gross domestic... [to full text]