Lietuvos Respublikos teisės aktai pateikia skirtingas ūkio subjekto nemokumo sąvokas (pvz., galiojančiuose teisės aktuose, tokiuose kaip Civilinis kodeksas, Įmonių bankroto įstatymas, Įmonių restruktūrizavimo įstatymas ir kituose teisės aktuose tapatinamos sąvokos nemokumas ir bankrotas, nors savo esme jos turi skirtingas prasmes ir procesiniai veiksmai turi būti atliekami skirtingi, kai kuriuose teisės aktuose šios svokos vartojamos kaip alternatyvos ir pan.) dėl to subjekto pripažinimas nemokiu ima priklausyti ne nuo jo finansinės būklės, bet nuo pasirinktos vertinimo metodikos. Lietuvos Respublikos teisės aktuose nekalbama apie fizinio asmens, kuris neužsiima komercine ūkine veikla, nemokumo kriterijus ir pripažinimo nemokiu būdus. Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta nuomonės apie fizinių asmenų nemokumo ar bankroto įteisinimą ir tokio reglamentavimo būtinumą. Atitinkamai nesant vienodų ūkio subjekto nemokumo būklės nustatymo kriterijų komplikuojasi ir su nemokumo problemomis susijusių klausimų sprendimų parengimas, apsunkinamas ūkio subjekto tikrosios būklės įvertinimas ir tolesnės veiklos prognozavimas. Šiame darbe nemokumo teisinio reglamentavimo Lietuvoje ir ES šalyse analizės pagrindu aptariami pagrindiniai nemokumo reglamentavimo principai, pristatomi nemokumo sąvokos aiškinimo aspektai, praktinės nemokumo traktavimo problemos, asmenų, kurie gali (turi) įvertinti nemokumo būklę bei parengti ir įgyvendinti su tuo susijusius sprendimus, teisės ir pareigos. Darbo... [toliau žr. visą tekstą] / Acts of law of the Republic of Lithuania provide different terms of insolvency of legal entity (e.g. in the effective acts of law such as Civil Code, the Law on Enterprise Bankruptcy, Law on Restructuring of Enterprises and other acts of law the terms insolvency and bankruptcy are provided as identical though in their essence they have different meanings and the proceedings are different, in some acts of law these terms are used as alternatives, etc.) therefore the acknowledgement of entity as insolvent is subject not to its physical status but to the assessment methodology chosen. Acts of law of the Republic of Lithuania does not provide any criteria of insolvency and methods of acknowledgement of insolvency of natural person not engaged in the commercial activities. Lately the opinions appear about legalization of insolvency or bankruptcy of natural persons and necessity for regulation thereof. In the absence of unified criteria of status of insolvency of legal entities, preparation of the decisions related to insolvency issues, assessment of real status of legal entity and forecasting of further activities become more complex. This Paper contains the main principles of insolvency regulation, provides aspects insolvency terms explanation, practical problems of insolvency approach, rights and responsibilities of persons that may (have) assess the status of insolvency and prepare and realize the related decisions based on the analyses of insolvency legal regulation in... [to full text]

SANTRAUKA Šiame darbe analizuojamos viešųjų asmenų teisės į privatų gyvenimą ribos, jų turinys ir ypatybės, viešojo asmens sąvokos problematika. Nagrinėjama Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kuria remiantis įvertinamos viešojo asmens galimybės ginti privatumą. Lietuvos teismai, gindami viešojo asmens teisę į privatų gyvenimą, dar skirtingai vertina šio asmens statusą ir jo privatumo ribas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje suformulavo nuostatą, kad viešųjų asmenų kritika turi platesnes ribas nei privataus asmens atžvilgiu. Platesnė kritika yra grindžiama visuomenės poreikiu žinoti apie valstybės pareigūnų, asmenų, kurie savo nuolatine veikla daro įtaką viešiesiems reikalams, privatų gyvenimą. Poreikis turi būti teisėtas ir pagrįstas, viešinama informacija – aktuali, būtina žinoti. Viešųjų asmenų privatumas gali būti ribojamas, kai tokia galimybė yra aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluota įstatymu; kai toks ribojimas yra neišvengiamas siekiant tikslų: apsaugoti valstybės saugumą, viešąją tvarką ar šalies ekonominės gerovės interesus, kitų asmenų teises ir laives, užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams. Šias ribojimo galimybes numato ne tik Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucija. Paskelbus duomenis apie privatų viešųjų asmenų gyvenimą visuomenės informavimo priemonėse ir kilus ginčui, teismai ieško protingos pusiausvyros tarp teisės į privatų gyvenimą ir... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The present paper analyses the limits of public persons’ rights to their private life, the contents and peculiarities of such rights, the problematics of the concept of a public person. The practice of Lithuanian Courts and European Court of Human Rights, which constitutes the grounds for the opportunities of a public person to defend his privacy, has been considered. Lithuanian Courts defending the right to privacy of a public person still evaluate differently the status of such person and his privacy limits. The European Court of Human Rights has formed a provision in its practice that the criticism of public persons has wider limits than the one in respect of a private person. Such wider criticism is based on the society’s need to know about the private life of state officials, persons, whose permanent activities make influence on public issues. Such need shall be legal and legitimate; the information being published shall be relevant, necessary to know. The privacy of public persons may be limited, whereas such possibility is clearly and unambiguously formed by laws; when such limiting is unavoidable striving to: protect national security, public order or the interests of economical welfare of the state, the rights and liberties of other people, to prevent violations of law and criminal offences. The possibilities of such limitation have been foreseen not only by Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms, but also by the Constitution... [to full text]

Šiame darbe apžvelgiamas asmenų, sergančių narkomanija, ilgalaikės socialinės reabilitacijos paslaugų prieinamumas ir veiksmingumas. Darbo tikslas - ištirti ir įvertinti socialinės psichologinės reabilitacijos paslaugas asmenims, sveikstantiems nuo narkotinės priklausomybės Lietuvoje. Teorinėje darbo dalyje nagrinėjami efektyvios socialinės psichologinės reabilitacijos principai, teisinė bazė, reabilitacijos organizavimas bei strategija. Pateikiama teorinė bei statistinė medžiaga apie užsienyje ir Lietuvoje veikiančių reabiltacijos bendruomenių skaičių, jų veiklą bei vykdomas programas. Praktinėje darbo dalyje apžvelgiami ir analizuojami atlikto socialinės psichologinės reabilitacijos bendruomenių teikiamų paslaugų veiksmingumo ir prieinamumo tyrimo rezultatai. Tyrime dalyvavo 6 socialinės psichologinės reabilitacijos bendruomenės. Taikant anketinės apklausos metodą, apklausti reabilitacinių centrų darbuotojai bei asmenys, besigydantys nuo narkotinės priklausomybės. Išanalizavus ir ištyrus anketinius duomenis apie socialinės reabilitacijos pobūdį Lietuvoje, galima teigti, kad šiuo metu teikiamos reabilitacijos paslaugos yra prieinamos ir gana veiksmingos. Reabilitacijos programas sėkmingai baigia apie 40% asmenų, besigydančių dėl priklausomybės nuo narkotikų. Socialinės reabilitacijos paslaugų prieinamumui gerinti ateityje turėtų būti didinamas reabilitacijos bendruomenių skaičius bei jų finansavimas. Socialinės reabilitacijos paslaugų veiksmingumą pagerintų didesnis skaičius... [toliau žr. visą tekstą] / This research covers affordability and effectiveness of long-term social rehabilitation services provided to the persons with drug addiction. The goal of the research is to study and assess social psychological rehabilitation services to the convalescent persons from drug addiction in Lithuania. Theoretic part of the research investigates principles of effective social psychological rehabilitation, legal basis, rehabilitation planning and strategy. Presented theoretical and statistical data about number of functioning rehabilitation communities, their activities and carried programs. Practical part of the research reviews and analyzes results of provided social psychological rehabilitation services by communities. 6 social psychological rehabilitation communities were visited. Questionnaire form was used to get the answers from workers of rehabilitation centers and persons who cure from drug addiction. After having researched and analysed, social rehabilitation nature in Lithuania analysis, we can state that today‘s rehabilitation services are affordable and effective. About 40% of persons with drug addiction are passing rehabilitation programs successfully. In order to get even more affordable social rehabilitation services in the future, the number of rehabilitation communities should be increased as well as their financing should be increased. Efficiency of social rehabilitation services would be increased by involving more professional workers and increase their... [to full text]

Šiandieninėje visuomenėje vis daugiau dėmesio skiriama psichikos sveikatai. Ši tendencija būdinga ir mūsų šaliai. Ieškoma naujų psichosocialinės reabilitacijos metodų, pagalbos būdų ir stengiamasi atsižvelgti į sutrikusios psichikos asmenų poreikius. Tačiau iki šiol labai mažai dėmesio skirta senyvo amžiaus sutrikusios psichikos asmenims. Trūksta specializuotų tarnybų bei tinkamų paslaugų, padedančių senyvam sutrikusios psichikos asmeniui kuo ilgiau išlikti pažįstamoje aplinkoje bei jaustis saugiam. Tyrimo tikslas - išanalizuoti ir įvertinti paslaugų teikėjų požiūriu psichosocialinės reabilitacijos paslaugas senyvo amžiaus sutrikusios psichikos asmenims ir jas teikiančių nestacionarių bei stacionarių sveikatos priežiūros įstaigų tinklą Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje. Tyrimo metodika. Siekiant išsiaiškinti senyvo amžiaus sutrikusios psichikos asmenų psichosocialinės reabilitacijos ypatumus buvo atlikta anketinė apklausa Vilniaus miesto bei Didžiosios Britanijos psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Tyrimui buvo parengtos dvi unifikuotos anketos Lietuvos bei Didžiosios Britanijos respondentų grupėms: respondentų skaičius 65 (44 Lietuvoje ir 21 Didžiojoje Britanijoje). Atlikta analizė parodė, kad Lietuvoje trūksta psichosocialinės reabilitacijos tarnybų bei paslaugų sėkmingai senyvo amžiaus sutrikusios psichikos asmenų psichosocialinei reabilitacijai. Nepakankama ne tik tarnybų įvairovė, bet ir jų kiekis. Tik nedaugelis klientų gauna profesionalias, specializuotas... [toliau žr. visą tekstą] / In nowaday society more and more attention is paid to the mental health. This tendency is also common for Lithuania. New psychosocial rehabilitation methods and treatments are sought out. But the needs of older people with mental disabilities are still left out in Lithuania. Still there is a lack of psychosocial rehabilitation services which can help an older person with mental disability stay at his own enviroment for much longer period. The goal of this study was to analyze and evaluate services of psychosocial rehabilitation from the viewpoint of the providers of these services in the mental health institutions in Lithuania and Great Britain. Methods. In order to analyze psychosocial rehabilitation services of older persons, the survey in Vilnius‘ mental health institutions and in Great Britains‘ mental health institutions was conducted. There were two unified questionnaires developed for each group of respondents. The number of respondents was 65 (44 in Lithuania and 21 in Great Britain). Analysis has shown that there is a great lack of psychosocial rehabilitation services in Lithuania. There is a lack in variety and also in quantity. Not all the clients can get professional and specialized services they need. This research has also shown that although there are many different specialized services in Great Britain their providers still think that it is not enough. The author of this analysis suggests to analyse more deeply the services of Great Britain and the viewpoint... [to full text]

Šiame magistro darbe nagrinėjami svarbiausi nepilnamečių asmenų darbo sutarties sudarymo ir vykdymo klausimai Lietuvos darbo teisėje. Darbuotojas yra centrinė darbo santykių figūra, kurio gebėjimas būti darbo santykių subjektu (teisnumas ir veiksnumas) priklauso nuo jo amžiaus. Lietuvoje darbuotojais gali tapti ir asmenys, nesulaukę 18 metų. Tačiau nepilnamečiai asmenys darbo įstatymų priskiriami prie labiausiai pažeidžiamų asmenų kategorijos, todėl tokiems darbuotojams nustatyta nemažai garantijų, lengvatų, bei įvairių išimčių iš bendrųjų taisyklių. Specialus teisinis reguliavimas nustatytas atžvelgiant į nepilnamečių asmenų specifines ypatybes: fizinį ir protinį neišsivystymą, nepatyrimą, pareigą mokytis mokykloje. Šiomis priemonėmis siekiama suteikti šiems asmenims galimybę įgyvendinti teisę į darbą, apsaugant juos nuo galimų fizinių ir moralinių pavojų. Galima teigti, kad nepilnamečių teisinis reglamentavimas yra kilęs iš tarptautinio pobūdžio teisės aktų, kurie priimami Jungtinių Tautų organizacijos, TDO, Europos tarybos ir Europos sąjungos lygmenimis. Šiuose aktuose randamos tokios principinės nuostatos, kaip vaikų darbo draudimas, nepilnamečių apsauga nuo sunkaus ir pavojingo darbo, minimalaus amžiaus kriterijai ir kt. Pažymėtina, kad Lietuvos darbo teisė visiškai atitinka minėtus reikalavimus. Dirbantys nepilnamečiai Lietuvos darbo įstatymų skirstomi į vaikus (14-16m.) ir paauglius (16-18m.), kurių teisinis statusas skiriasi. Paaugliai priskiriami darbingo amžiaus... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis addresses the most important Lithuanian labor law work of minors issues, considering the international level of the particular regulation. An employee is the central figure of the employment relationship, whose ability to be employment subject (legal capacity) depends on his age. In Lithuania may become employees also persons under 18 years of age. However, labor laws, such persons assign to the most vulnerable categories of workers, therefore the minors have so many guarantees, incentives, and various exceptions to general rules. A special legal regulation established with a view to such minors specificities like physical and mental underdevelopment, inexperience, the obligation to attend school. The aim of this regulation is to give these individuals the opportunity to realize their right to work, protecting them from potential physical and moral hazards. It can be stated that the legal regulation of minors is derived from the international nature of the law who are admitted to United Nations, ILO, the European Council and European Union levels. These regulations are found in the principal provisions like the ban on child labor, protection of minors from the hard and dangerous work, minimum age and other criteria. It should be noted that the Lithuanian labor law is in full compliance with these requirements. Serving minors Lithuanian labor laws are divided into children (14-16 yr.) and adolescents (16-18 yr.). Whose legal status is different. Adolescents... [to full text]

Socialines paslaugas namuose, kaip alternatyvą stacionarioms socialinėms paslaugoms, vienišiems, turintiems negalią, senyvo amžiaus asmenims teikia lankomosios priežiūros darbuotojai. Šios paslaugos išsprendžia buitines ir iš dalies psichologines pagyvenusių žmonių problemas, leidžia žmogui kuo ilgiau gyventi savo namuose. Pagrindinis darbo tikslas yra ištirti kokie senyvo amžiaus asmenų, gaunančių pagalbos į namus paslaugas, socialinės savijautos ypatumai ir kokios galimybės ją pagerinti. Pagyvenusio žmogaus, kuriam reikia pagalbos, socialinė savijauta daugiausia priklauso nuo to kaip jis jaučiasi mūsų visuomenėje, kokie jo socialiniai ryšiai, kas jam gali suteikti pagalbą, koks padedančių darbuotojų požiūris į senatvę. Tyrimo objektas – senyvo amžiaus asmenų nuomonė apie jų padėtį visuomenėje, apie jų socialinę aplinką, bei lankomosios priežiūros darbuotojų požiūris į bendravimą su senyvo amžiaus asmenimis. Buvo tiriama anketine apklausa. Tyrimo metu - apklausti 88 senyvo amžiaus asmenys, gaunantys pagalbos į namus paslaugas, ir 16 lankomosios priežiūros darbuotojų, dirbančių toje seniūnijoje. Tyrimo apklausa buvo atlikta vienoje Vilniaus seniūnijoje, Pagalbos namuose tarnybos padalinyje. Tyrimas atskleidė, kad daugelis respondentų neigiamai vertina senyvo amžiaus asmenis ir tuo pačiu savo padėtį visuomenėje. Sprendžiant iš respondentų atsakymų senyvo amžiaus asmenys jaučiasi našta visuomenei, tačiau pripažįsta, kad visuomenė turi atkreipti didesnį dėmesį į senyvo amžiaus... [toliau žr. visą tekstą] / Social care as an alternative for stationary social care for the lonely ones, disabled or elderly is provided by social workers. This service helps the elderly to solve a number of problems related to utilities and psychology as well as creates a precondition for those in need to extend their stay at home for as long as possible. The aim of this research is to find out the level of social being of the elderly and opportunities of improving the provided social care. The social being of the elderly in need of social help depends on the way the person feels in our society, how well his/her social contacts are developed, if there is anyone around in the position of extending any kind of help and the attitude of social workers towards senility in general. The object of the research is the attitude of the elderly towards their position in the society, their social environment as well as the attitude of social workers towards the communication with the elderly. The survey was based on the questionnaire on the basis of which 88 elderly respondents were asked about the social service they receive and 16 social workers employed in one neighbourhood. The research was completed in one of Vilnius neighbourhoods. The analysis of the survey showed that the majority of respondents look negatively upon the elderly and consequently upon their own position in the society. Judging from responses most respondents feel they are a burned to others, though they admit that the society should pay more... [to full text]

SANTRAUKA Ultra vires teisinio reglamentavimo ir taikymo problemos Lietuvos privatinėje teisėje Iš pradžių ultra vires doktrina buvo sukurta, juridinio asmens steigėjų teisių apsaugai, ir tik vėliau reglamentavimas tapo platesnis ir šiuo metu ultra vires doktrina suvokiama kaip juridinio asmens veiklos teisėtumas tik tuomet, kai tokia veikla jam leidžia užsiimti įstatymas, o visi sandoriai, kurie prieštarauja juridinio asmens tikslams, yra negaliojantys ir jo neįpareigoja. Ultra vires doktrinos reglamentavimas ir taikymas, turi ypatingą reikšmę privatinėje teisėje, nes nuo to, kaip bus reglamentuojama ir taikoma ultra vires doktrina, priklauso privačių bei viešųjų juridinių asmenų sudarytų sandorių galiojimas bei sąžiningų trečiųjų asmenų apsauga. Nors ultra vires doktrina pasaulyje nėra nauja teisinė kategorija, Lietuvos teisiniame reglamentavime atsirado tik įsigaliojus naujajam CK, todėl natūralu, jog kyla tam tikrų reglamentavimo ir taikymo problemų, kurios, remiantis moksline literatūra ir teismų praktika, atskleidžiamos šiame darbe. Darbas susideda iš dviejų pagrindinių dalių: pirmoje - analizuojama ultra vires doktrinos esmė privatinėje teisėje, antroje - atskleidžiamas doktrinos reglamentavimas ir taikymas, išryškinama problematika. Išanalizavus ultra vires doktrinos teisinį reglamentavimą ir taikymą, prieinama išvados, kad daugiausia trūkumų – privačių juridinių asmenų atžvilgiu. Darbo pabaigoje teikiami siūlymai ultra vires doktrinos reglamentavimo tobulinimui... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The Problems of Ultra vires Legal Regulation and Application in Lithuanian Private Law Initially the ultra vires doctrine was established for the legal entiry founder‘s rights protection, only afterwards the regulation became wider. Currently the ultra vires doctrine is conceptualized as the legality of legal entity‘s activity only when it is permitted by law for him to engage in this activity; all the transactions contradicting the aims of the legal entity are not valid and don‘t bind him over. The ultra vires doctrine regulation and application has a special meaning in the Private law. The validity of the transactions concluded by both private and public legal entities and the defense of bona fide third parties depends on the way of the ultra vires doctrine regulation and application. Although the ultra vires doctrine is not a new juridical category in the world, it appeared in Lithuanian juridical regulation only after the new Civil Code came into force. That is why the rise of some regulation and application problems is a matter-of-course. The abovementioned problems are disclosed in this work with reference to the scientific literature and the courts practice. The work consists of two main parts: the essence of the ultra vires doctrine in the Private law is analyzed in the first one; the regulation and application of the doctrine is dislosed as well as the problems are highlighted in the second one. After the ultra vires doctrine law regulation and application... [to full text]

Magistro darbe yra vertinami ir sisteminami teoriniai komercinių bankų investicinės veiklos formavimo ir valdymo kriterijai bei efektyvaus investicinio portfelio sudarymo metodai. Analizuojamos fizinių asmenų investavimo Lietuvos komerciniuose bankuose (AB SEB bankas, AB bankas „Hansabankas“ ir AB DnB NORD bankas) galimybės 2002-2007 metais, bei sudaromi fizinio investuotojo investicinio portfelio subalansuotos, rizikingos ir nerizikingos strategijos, investuojant ilgame ir trumpame perioduose, optimistinis bei pesimistinis variantai, siekiant nustatyti optimaliausią investicinį portfelį. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos fiziniams investuotojams. Magistro darbe iškelta hipotezė, kad naudingiausia investuoti ilgesniam laikotarpiui į rizikingiausias investicines alternatyvas, pasitvirtino iš dalies. Ilgesniam laikotarpiui investuoti yra naudingiau nei trumpesniam, tačiau, jei akcijų rinkų krizė ir toliau veiks investicinių fondų investicinių vienetų kainas tokiomis pat tendencijomis, tai investuojant į rizikingiausias alternatyvas galima patirti labai didelių nuostolių. Todėl šiuo metu reikėtų investuoti pagal subalansuotą investavimo strategiją, t.y. kuo labiau diversifikuoti savo portfelio riziką. / There are analyzed the theoretical aspects of the investment activity of the commercial banks and the methods of the effective investment portfolio. Also there are analyzed the investment opportunities of private persons in the Lithuanian commercial banks (SC SEB bank, SC bank “Hansabankas”, SC DnB NORD bank) in the period of 2002-2007. There are set the optimistic and pessimistic version of the persons’ investment risk, non-risk and balanced strategy in long and short periods for the reason to set the most optimal investment portfolio. The hypothesis, that the most useful version for investment is to invest to the risk strategy for the long period, was validated partially. To invest for the longer period is more useful. However, if the crisis of the stock market would be run on, it would be better to invest to the balanced strategy investment portfolio.

SUMMARY In this final paper the analysis of career education of Lithuanian disabled people and proffesional situation is fulfiled, but not only in context of huge political, socioeconomics alteration. Also this analysis highlights the unities of career education and professional adapation, the stress and necessity of its necessity. Social enterprises are brand-new, even not investigated appearance in Lithuania, which could solve the problem of professional rehabilitation of disabled people. Subject of final paper. The problem of professional rehabilitation in Lithuania and its solving opportunities in social enterprises. Subject of final paper. Creation suggestions and opportunities of social enterprises in Šiauliai town. Objective of final paper. After the estimation of problem perfection of professional rehabilitation in Lithuania and with reference to experience of foreign countries, the objective is to define the promising model of institution, that is social enterprises of disabled people, which would guarantee much faster limited efficiency of integration process of persons to labour market. In this final paper “Professional rehabilitation of disabled people in social enterprises”, the hypothesis – the creation of social enterprises is one of substantial factors, which makes sure the expansion of professional rehabilitation system in Šiauliai town and is one of the main conditions in pursuance of professional rehabilitation of disabled people – has... [to full text]

Šio darbo objektas – girdinčiųjų ir sutrikusios klausos asmenų kalbinės nuostatos. Darbo tikslas – analitiškai aptarti tiriamųjų bendruomenių narių kalbines nuostatas ir semantinį pasaulio įvaizdžio turinį. Tikslui pasiekti buvo sudaryta keturių dalių anoniminė sociolingvistinė anketa. Tyrimo pradžioje iškelta hipotezė, kad sutrikusios klausos asmenų kalbinis sąmoningumas ir kalbinis pasaulėvaizdis skiriasi nuo girdinčiųjų bendruomenės narių. Pažymėtina, kad gestų kalba yra pripažinta gimtąja kurčiųjų kalba, kuri jiems yra bendravimo ir mąstymo priemonė, todėl sutrikusios klausos bendruomenės nariai laikytini bilingviais. Darbe pabrėžiama, kad sutrikusios klausos bendruomenės narių kalbinis identitetas yra nevienalytis, nes, viena vertus, jie yra lietuvių gestų kalbos atstovai, kita vertus, lietuvių kalbos atstovai. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad dauguma sutrikusios klausos asmenų save laiko bilingviais ir pripažįsta tiek lietuvių kalbą, tiek gestų kalbą kaip gimtąsias kalbas. Rašytinį ir sakytinį diskursą sutrikusios klausos respondentai pirmiausia vertina praktiniu požiūriu – kaip būdą išmokti daugiau žodžių ir būdą integruotis į visuomenę. Tyrimas parodė, kad kalbinis pasaulėvaizdis priklauso nuo kalbos vartotojo kalbinės aplinkos ir patirties. Iš atlikto tyrimo taip pat paaiškėjo, kad sutrikusios klausos respondentų kalbos priemonių repertuaras iš dalies skiriasi nuo girdinčiųjų bendruomenės narių. Girdinčiųjų bendruomenės narių leksika yra turtingesnė ir įvairesnė nei... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this work is the linguistic attitudes of hearing and deaf people. The goal of the work is to discuss the linguistic attitudes and the semantic content of the world-view of the member of mentioned communities. In order to succeed, the four part questionnaire was formed. In the beginning of the research there was hypothesized that the linguistic consciousness and world-view of deaf people is different from the linguistic consciousness and world-view of hearing people. It should be noted that the sign language is the established native speech of the deaf, that it why they are considered as bilinguar. It is pointed that the linguistic identity of the deaf is variegated, because on the one part they are members of Lithuanian sign language, on the other part they are members of Lithuanian language. When the research was accomplished, it emerged that the deaf consider themselves bilinguar and they own both sing language and Lithuanian as native languages. The deaf respondents qualify the written and verbal discourse in context of practical point, which means that it is a way of learning more words and integrating into society. The research has showed that the linguistic world-view depends on linguistic environment and experience of the user of the language. It has also emerged that the repertoire of linguistic means of the deaf and hearing people is partly different. The hearing people’s lexis is richer and their world perception is metaphorical. The research has... [to full text]