Darbo tikslas – išnagrinėti įmonės bankroto nustatymo būdus ir pasiūlyti modelį, kuris kuo tiksliau prognozuotų gręsiantį įmonei bankrotą. Darbe apžvelgiami Lietuvos Respublikos (toliau – LR) teisės aktai, reglamentuojantys įmonių nemokumą bei bankrotą ir įmonių veiklą charakterizuojantys finansinės atskaitomybės dokumentai. Analizuojami klasikiniai bankroto prognozavimo modeliai ir, pasiremiant jais, sukonstruojamas naujas bankroto prognozavimo modelis, kuriame pritaikomas neuroninis tinklas. Atlikus įvairius bandymus su skirtingais neuroniniais tinklais ir jų konfigūracijomis nustatytas optimaliausias bankroto prognozavimo modelis. Sukurtas modelis gali prognozuoti Lietuvos įmonių bankrotą tiksliau nei klasikiniai bankroto prognozavimo modeliai. Sukurto modelio tikslumas pralenkia klasikinius bankroto prognozavimo modelius prognozuojant bankrotą Lietuvos įmonėms (pagal atliktus skaičiavimus E. I. Altmano modelio tikslumas buvo 64%, naujo modelio – 74%). / During bankruptcies in Lithuania creditors in average receive 11,4 % of their claims. Bankruptcy prediction could reduce looses that shareholders and creditors encounter if it is done in time. This work describes definitions of the insolvency of commercial entities in Lithuania. It should be noticed that these definitions do not use companies financial data rather depending on different assessment methodologies. Classical bankruptcy prediction models are reviewed and used to build new prediction models based on neural networks. The new bankruptcy prediction model that was developed outperforms classical Z-Score models. This shows that neural networks can be used in upgrading old bankruptcy prediction models. One of the conclusions this research provides is that using detailed business activity category of commercial entity (EVRK code) combined with various financial ratios in prediction process improves its results. Historical financial accounting data of Lithuanian commercial entities has been used to train neural networks. The bankruptcy predictions model that was developed is optimized for Lithuanian commercial entities.

Šiame darbe autorius aptaria įmonių bankroto administratorių, įmonių restruktūrizavimo administratorių teisinį statusą, taip pat pateikiamas jų palyginimus su kitomis šalimis, ypač atkreipiant dėmesį į įstatymo normas, sukuriančias skirtingą teisinį rėžimą. Įstatymo leidėjo nustatytas įmonių bankroto administratoriaus apibrėžimas nėra pakankamas ir konkrečiai nepaaiškina, kam atstovauja bankroto administratorius ir koks yra jo veiklos tikslas. Bankroto administratoriaus darbo specifika pasireiškia tuo, kad jis gina ne tik bankrutuojančios įmonės, bet ir kreditorių, kurių tikslas įvykdyti savo finansinius reikalavimus, interesus. Bankroto administratoriaus tikslas taip pat yra ir jo asmeninė materialinė nauda ar pelnas, kurį gauna įvykdęs šiuos įsipareigojimus. Administravimas yra ir komercinė ūkinė veiklos rūšis, kurios pasirinkimo teisę garantuoja LR Konstitucijos 48 straipsnis. Bankroto administratorius valdydamas įmonės turtą turi pirmiausia įvykdyti jam keliamus reikalavimus ir atitikti tam tikrus kriterijus, kas reiškia specifinių žinių turėjimą ir išankstinį pasirengimą atlikti šį darbą. Taip sumažinama klaidų ir nesusipratimų galimybė bankroto proceso metu. Taisyklės taip pat numato ir reikalavimus, keliamus fiziniams asmenims, siekiantiems teikti įmonių restruktūrizavimo administratorių paslaugas. Nuo bankroto administratoriaus reikalavimų šie skiriasi tuo, kad asmuo privalo jau turėti teisę teikti įmonės bankroto administratoriaus paslaugas. Dabartiniame Įmonių... [toliau žr. visą tekstą] / In this paper author discusses insolvency, bankruptcy administrators status in mentioned legal field. Also paper includes analysis of Lithuanian laws related to bankruptcy and insolvency. Author while using multiple methods evaluates current laws and proposes his own ideas of ways for them to be developed in the future. According to author, biggest flaw is related with assigning the administrator. Current practice does not create precedent of transparency whilst keeping the process effective. Author gives his arguments about proposals to make process more transparent. Also paper mentions of restructuring administrators status, differences and similarities between two different processes are outlined. Also author outlines the same flaws in two different acts, which, according to author, may be harmful – both acts have to be corrected in order to maintain high quality of both processes. Author also analyzes historic laws, comments institutes that were used before current acts. In this paper author also analyzes acts of countries and regions like United States of America, Scandinavia, Baltic countries, Greece, Germany, Poland etc. In the end, author summarizes whole paper with conclusion summarizing whole paper and all of his ideas again concluded and presented in an clear way.

Lietuvos Respublikos teisės aktai pateikia skirtingas ūkio subjekto nemokumo sąvokas (pvz., galiojančiuose teisės aktuose, tokiuose kaip Civilinis kodeksas, Įmonių bankroto įstatymas, Įmonių restruktūrizavimo įstatymas ir kituose teisės aktuose tapatinamos sąvokos nemokumas ir bankrotas, nors savo esme jos turi skirtingas prasmes ir procesiniai veiksmai turi būti atliekami skirtingi, kai kuriuose teisės aktuose šios svokos vartojamos kaip alternatyvos ir pan.) dėl to subjekto pripažinimas nemokiu ima priklausyti ne nuo jo finansinės būklės, bet nuo pasirinktos vertinimo metodikos. Lietuvos Respublikos teisės aktuose nekalbama apie fizinio asmens, kuris neužsiima komercine ūkine veikla, nemokumo kriterijus ir pripažinimo nemokiu būdus. Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta nuomonės apie fizinių asmenų nemokumo ar bankroto įteisinimą ir tokio reglamentavimo būtinumą. Atitinkamai nesant vienodų ūkio subjekto nemokumo būklės nustatymo kriterijų komplikuojasi ir su nemokumo problemomis susijusių klausimų sprendimų parengimas, apsunkinamas ūkio subjekto tikrosios būklės įvertinimas ir tolesnės veiklos prognozavimas. Šiame darbe nemokumo teisinio reglamentavimo Lietuvoje ir ES šalyse analizės pagrindu aptariami pagrindiniai nemokumo reglamentavimo principai, pristatomi nemokumo sąvokos aiškinimo aspektai, praktinės nemokumo traktavimo problemos, asmenų, kurie gali (turi) įvertinti nemokumo būklę bei parengti ir įgyvendinti su tuo susijusius sprendimus, teisės ir pareigos. Darbo... [toliau žr. visą tekstą] / Acts of law of the Republic of Lithuania provide different terms of insolvency of legal entity (e.g. in the effective acts of law such as Civil Code, the Law on Enterprise Bankruptcy, Law on Restructuring of Enterprises and other acts of law the terms insolvency and bankruptcy are provided as identical though in their essence they have different meanings and the proceedings are different, in some acts of law these terms are used as alternatives, etc.) therefore the acknowledgement of entity as insolvent is subject not to its physical status but to the assessment methodology chosen. Acts of law of the Republic of Lithuania does not provide any criteria of insolvency and methods of acknowledgement of insolvency of natural person not engaged in the commercial activities. Lately the opinions appear about legalization of insolvency or bankruptcy of natural persons and necessity for regulation thereof. In the absence of unified criteria of status of insolvency of legal entities, preparation of the decisions related to insolvency issues, assessment of real status of legal entity and forecasting of further activities become more complex. This Paper contains the main principles of insolvency regulation, provides aspects insolvency terms explanation, practical problems of insolvency approach, rights and responsibilities of persons that may (have) assess the status of insolvency and prepare and realize the related decisions based on the analyses of insolvency legal regulation in... [to full text]

Mokslininkаi, tyrinėjаntys įmonių bаnkrotų rizikos tikimybes, pаstebi, kad mаkroekonominių veiksnių įtаka labiаu pasireiškiа per įmonių finаnsinius sunkumus nei per bаnkrotus, nes bаnkrotai yra tik vienаs iš gаlutinių rezultаtų finаnsinių sunkumus turinčioms įmonėms. Todėl yra analizuojamа mаkroekonominių rodiklių įtаką įmonėms susiduriаnčioms su finаnsiniais sunkumais skаičiui, o ne įmonių bаnkrotų skаičiui. Darbo objektas – makroekonominių rodiklių įtaka daroma įmonių finansiniams sunkumams. Daugelyje užsienio literatūrų bei visose Lietuvos, įmonių bankrotai yra prognozuojami remiantis tik konkrečių įmonių finansinėmis ataskaitomis bei finansiniais rodikliais. Ir tik maža dalis užsienio tyrimų yra atlikta analizuojant makroekonominių rodiklių įtaką įmonių finansiniams sunkumams. Tuo tarpu Lietuvoje tokių tyrimų nėra aptikta. Todėl šiame darbe pagrindinis tikslas yra analizuoti gręsiančių bankrotų tendencijas bei tirti įmonių, susiduriančių su finansiniais sunkumais, priklausomybę nuo makroekonominių veiksnių Lietuvoje. Tam pasiekti pirmoje darbo dalyje yra atliekama įmonių, susiduriančių su finansiniais sunkumais ir gręsiančių bankrotų tyrimų analizė. Antroje magistrinio darbo dalyje analizuojamas įmonių susiduriančių su finansiniais sunkumais ir bankrotų procesas Lietuvoje bei lyginamos makroekonominių rodiklių kitimo tendencijos su... [toliau žr. visą tekstą] / Wissenschaftler, welche sich mit Untersuchung von Insolvenzrisiken beschaffen, bemerken, dass Einfluss von makroökonomischen Risiken viel mehr aus den finanziellen Schwierigkeiten ersichtlich ist, als es währen der Insolvenzverfahren zur Sicht kommt, denn Insolvenz ist nur eins der Endrgebnisse bei Unternehmen mit finanziellen Schwierigkeiten. Darum wird Anzahl von Unternehmen mit solchen Schwierigkeiten bei Analyse verwendet, und nicht Anzahl der Insolvenzverfahren. Gegenstand der Arbeit – Einfluss von makroökonomischen Kennzahlen auf die finanzielle Schwierigkriten der Unternehmen. In meisten ausländischen Quellen sowie in allen litauischen Quellen werden Insolvenzverfahren nur in Bezug auf Jahresberichte der Unternehmen und ihre Finanzkennzahlen vorhergesagt. Nur ein kleines Teil von ausländischen Bewertungen basiert auf Analyse vom Einfluss der makroökonomischen Kennzahlen auf finanzielle Schwierigkeiten der Unternehmen. In Litauen sieht man solche Untersuchungen nicht. Hauptziel dieser Arbeit – Analyse von Tendenzen der voraussichtlichen Insolvenzen sowie Untersuchung, inwieweit die litauischen Unternehmen von makroökonomischen Faktoren abhängig sind. Zu diesem Zweck wurden im ersten Teil der Arbeit Zahlen von den Unternehmen analysiert, welche finanzielle Schwierigkeiten haben und welchen ein Insolvenzverfahren droht. Im zweiten Teil der Magisterarbeit werden Situetionen der finanziell schwachen Unternehmen und Abläufe von Insolvenzverfahren in Litauen analysiert... [to full text]

Magistro darbe yra suformuluotos gyventojų nemokumo Lietuvos bankams problemos, išanalizuoti ir susiteminti įvairių Lietuvos ir užsienio autorių teoriniai ir praktiniai namų ūkių nemokumo kreditinėms institucijoms tyrimai, įvardinti veiksniai, darantys įtaką šalies gyventojų mokumo būklei, įvertinta finansinių įsipareigojimų komerciniams bankams našta, pateiktos prevencinės priemonės padėsiančios sumažinti gyventojų nemokumą šalies bankams. Išsamiai analizuojami makroekonominiai ir kiti faktoriai, veikiantys Lietuvos gyventojų nemokumą. Atlikta Lietuvos komercinių bankų paskolų gyventojams portfelio analizė. Patvirtinama autorių suformuluota mokslinio tyrimo hipotezė, kad Lietuvos gyventojų, turinčių paskolas, nemokumo mastai auga priklausomai nuo makroekonominių ir kitų rodiklių pokyčių. / This master‘s final paper formulates problems of people insolvency for Lithuanian banks; it analyzes and systemizes theoretical and practical research into insolvency for credit institucions conducted by various Lithuanian and foreign authors; presents factors which influence on insolvency contition of country’s population. It also evaluates burden of financial liabilities for comercial banks and produces precautionary means to reduce people insolvency. The paper presents a detailed analysis of Lithuanian comercial banks loans portfolio for citizens. The authors formulated scientific research, that Lithuanian’s insolvency grows because of macroeconomics and other factors variation, is confirmed.

Nagrinėjant fizinio asmens bankroto instituto įgyvendinimą, labai svarbu atskirti „bankroto“ ir „nemokumo“ sąvokas. Nemokumas yra pagrindinė priežastis pradėti bankroto bylą, todėl šios dvi sąvokos negali būti vartojamos kaip sinonimai. Fizinio asmens bankroto instituto įgyvendinimas labai svarbus tiek socialiniu, tiek ekonominiu požiūriu. Įgyvendinus šį institutą yra sudaromos sąlygos asmeniui atkurti savo mokumą, pradėti viską iš naujo, o kreditoriai padengia savo reikalavimus. Asmuo yra skatinamas dirbti legaliai ir neslėpti savo pajamų. Tačiau netinkamai įgyvendintas Fizinių asmenų bankroto įstatymas, gali suteikti galimybę piktnaudžiauti šiuo institutu, o dėl kreditorių prisiimamos didesnės rizikos auga skolinimosi kaštai bei mažėja kredito prieinamumas. Kreditas – pagrindinė ir tiesioginė priežastis atsirasti skolininko nemokumui. Nemokumas yra sąlygojamas tokių socialinių ir ekonominių veiksnių, kaip darbo ar pajamų netekimas, liga, pasikeitimai šeimoje, nepakankamai įvertinta kredito rizika tiek iš skolininko, tiek iš kreditoriaus pusės. Skolininko nemokumo prevencija yra efektyvesnė nei padarinių šalinimas. Todėl siekiant Lietuvoje įgyvendinti fizinių asmenų bankroto institutą, reiktų numatyti tokias prevencines priemones kaip finansinis švietimas, konsultavimas skolų grąžinimo klausimais, kredito vertinimo sistemos aiškumas ir prieinamumas. Siekiant atkurti asmens mokumą, svarbu tinkamai įgyvendinti reabilitaciją. Skolų grąžinimo planas, kuris yra naudojamas beveik... [toliau žr. visą tekstą] / Analysing implementation of natural bankruptcy, it is very important to make difference between concept of bankruptcy and insolvency. Insolvency is the main reason to go bankrupt. So these to concepts could not be used as synonym. Implementation of natural bankruptcy is very important in social and economic view. Natural bankruptcy can provide a possibility for individual to be discharged from debts and to make a „fresh start“. Of course, individual is encouraged to work legal and not to hide his incomes and asset. In other hand, creditors can to cover obligations of individual. However, if the natural bankruptcy will be implemented wrongly, it could be a possibility to abuse of this institute. No doubts, that growth of loan cost and reduction of credit accessibility will be influenced by implementation of natural bankruptcy. Credit is a main reason for insolvency. Insolvency is caused by social and economic factors such as illness, unemployment or reductions of incomes, changes in family or credit risk was not properly evaluated. The prevention of insolvency is more effective mean than eliminations of insolvency results. So, it is very important to provide preventive means. The most important means of preventions that should be in Lithuania is financial literacy and debt counselling, and the system of credit assessment should be clear. To avoid similar situation in the Future, it is necessary to provide rehabilitation to individual. In most countries and in Lithuania too... [to full text]

Šis magistro baigiamasis darbas skirtas investuotojų apsaugos mechanizmų analizei valstybės nemokumo atveju. Remiamasi klasikine valstybės imuniteto sąvoka, kuri teigia, kad valstybė turi suvereną ir negali būti patraukta teisminiams procesams. Tačiau Lietuva, kaip ir kitos užsienio valstybės, atsisako valstybės imuniteto ir dalyvauja finansų rinkoje, kaip lygiateisis subjektas. Investuotojas, kuris investuoja į valstybės vertybinius popierius ir dalyvauja finansų rinkoje, turi būti ypatingai ginamas, nes bet kuriuo atveju, jis išlieka silpnoji santykių šalis. Pasaulio praktika parodė, kad valstybei tapus nemokiai, ji negalinti įvykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų kreditoriams, t.y. stambiems užsienio ir vietiniams bankams ir investuotojams, turtintiems šios šalies obligacijų ar kitų skolos vertybinių popierių. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys valstybės sprendimą pasiskelbti nemokia, yra per didelis valstybės įsiskolinimas, lėtas ekonomikos augimas. Susidarius tokiai situacijai, valstybė teikia skolos restruktūrizavimo pasiūlymą investuotojams, siekdama pakeisti obligacijų sąlygas arba atidėti išpirkimo terminus. Magistriniame darbe plačiai analizuojama investuotojų teisės, kai valstybė siekia restruktūrizuoti skolą. Taigi, kai valstybė negali išmokėti obligacijų turėtojams nominalios jų turimų obligacijų vertės, ji teikia pasiūlymą pakeisti turimas obligacijas į naujas restruktūrizuotąsias obligacijas ir kitos rūšies kompensacijas. Lietuvai, kaip Europos Sąjungos... [toliau žr. visą tekstą] / This Master‘s thesis is dedicated to the analysis of investor protection mechanisms in case of state insolvency. The classic notion of state immunity provides that a state is the sovereign that is immune from judicial proceedings. However, Lithuania as well as other states waive the sovereign immunity and participate in financial markets as equal entities. Contractual relationship forms between a state and an investor who has purchased debt securities issued by the state. An investor who invests into the state securities and participates in the financial market shall be entitled to special protection, as he remains the weaker party to the relations in any case. The thesis has analysed interpretation of the notion of sovereign insolvency in international law; however, no such notion has been found. The research has shown that this notion is construed as a state’s incapacity to comply with its financial liabilities. Thus, according to the world’s practice, if a state has become insolvent, it is incapable of complying with the assumed financial liabilities to its creditors, i.e. high profile foreign and local banks and investors holding bonds or other debt securities of the state. Key factors determining a state’s resolution to proclaim own insolvency are excessive indebtedness of the state, slow economic growth. State’s insolvency and incapacity to comply with the assumed liabilities as well as debt restructuring have negative effects on financial markets, given that the... [to full text]

Lietuvos ekonomikai vystantis rinkos sąlygomis, kiekvienas verslas patiria didesnę ar mažesnę riziką. Nei viena įmonė nėra garantuota, kad jos veikla visą laiką bus tęstina, jos paslaugos ar prekės nuolat turės paklausą, o dėl paklausos svyravimų nereikės keisti veiklos masto, atleisti darbuotojų, daryti papildomų išlaidų ir pan. Per pastarąjį laikotarpį išaiškėjo gana pavojingų dalykų liudijančių, kad įstatymų autoriai ir leidėjai nevisiškai įvertino svarbią ir sudėtingą rinkos ekonomikos bankroto funkciją. Tai nėra paprasta teisinė ir finansinė procedūra, bet svarbus ūkio valdymo ir jo efektyvumo didinimo svertas. Bankrotai tapo vos ne masišku reiškiniu, ir, svarbiausia, dauguma jų baigiasi ūkio subjektų likvidavimu. Bankroto procedūros dažniausiai atlieka ne atstatomąją, o likvidacinę funkciją, kurią lemia nepagrįstai ilgas bankroto bylos nagrinėjimo laikotarpis, bei netinkamas ir nekvalifikuotas administravimas. Šiame darbe, atlikti tyrimai bei pateiktos nuomonės /išvados remdamasis ir asmenine, bankrutuojančių įmonių administratoriaus patirtimi, todėl šis darbas ir jame pateikta analitinė, teisinė bei praktinė informacija gali būti panaudojama bankrutuojančių įmonių administratorių ir kreditorių atstovų, dalyvaujančių bankroto bylų nagrinėjime, veikloje. Vienas iš esminių ypatumų, nagrinėjant bankroto bylas, skiriančių šią bylų kategoriją nuo ginčo teisenos, yra administratoriaus kaip proceso dalyvio ypatingas teisinis statusas, bei jo funkcijos užtikrinant... [toliau žr. visą tekstą] / While Lithuanian economy continues to develop under market conditions, every business is experiencing major or minor risk. In the latter period rather dangerous things have been clarified, which point out that authors and publishers of laws haven‘t completely estimated important and complicated bankruptcy function of market economy. It is not a simple legal and financial procedure, but an important management of economy and it‘s efficiency expansion lever. Bankruptcies became nearly massive phenomenon and, above all, most of them end in liquidation of economic entities. This paper includes the carried out research and presented conclusions / estimations . Therefore practical, legal and analytical information presented in this paper could be used by administrators of bankcruptcy companies and representatives of creditors, who participate in the activity of hearing bankcruptcy cases. One of the essential peculiarities in hearing bankcruptcy cases, what distinguishes the category of these cases from dispute proceedings, is particularly legal status of an administrator as a member of a process and his functions in safeguarding the interest balance of debtors and creditors. In compliance with this situation the ultimate attention in this paper is given to the administrator to reveal his functions and problems he comes across in hearing the case. Bankcruptcy cases are heard according to the Regulations defined in the Civil Process Code of the Republic of Lithuania , but... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe autorė nagrinėja Lietuvos Garantinio fondo teisinio reglamentavimo kokybę ir siekia nustatyti jo veiklos efektyvumą. Šiems tikslams pasiekti darbe aptariamos pasaulyje taikomos darbuotojų teisių apsaugos sistemos bei konkretūs skirtingose valstybėse veikiantys garantinių institucijų modeliai. Autorė taip pat atkreipia dėmesį į Lietuvos Garantinio fondo įstatymo nuostatų atitikimą Tarptautinės darbo organizacijos Konvencijoms, Europos Sąjungos direktyvoms ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo suformuotai praktikai. Pagrindinės darbe iškeltos problemos yra susijusios su Garantinio fondo įstatymo nuostatų atitikimu Europos Sąjungos direktyvoms. Viena iš aptariamų problemų yra darbuotojų, kurių darbdaviams šiuo metu netaikomas Garantinio fondo įstatymas, teisė reikalauti išmokų darbdavių bankroto atveju. Kitas klausimas yra susijęs su Garantinio fondo įstatymo taikymu bankrutavus privačiai pensijų kaupimo sistemai. Be to, autorė aptaria ir atvejus, kai išmokos iš Garantinio fondo skiriamos užsieniečiams, kurių darbo leidimo galiojimas yra pasibaigęs. Magistro baigiamajame darbe taip pat siekiama nustatyti Lietuvos Garantinio fondo veiklos efektyvumą ekonominės recesijos metu ir pateikti rekomendacijas sprendžiant darbe aptartas problemas. / The author of the paper analyses the quality of the legal acts related to the Lithuanian Guarantte Fund and seeks to determine the effectiveness of its practical activity. In order to reach these aims the paper dicusses the systems of the protection of employees rights, which are used worldwide and the particular models of guarantee institutions which are used in different countries. The author turn one‘s attention to how Lithuanian law of Guarantee Fund correspond to the Conventions of the International Labour Organization, to the directives of European Union and practise of the European Court of Justice. The main problems discussed in the paper are related with Lithuanian Law of Guarantee Fund correspondance to the directives of European Union. One of considered problems is the right of emploees, whose employers are not the subjects of the Law of Guarantee Fund, to seek compensation from Guarantee Fund. Another question is related to the application of the Law of Guarantee Fund to the private pension system. Furthermore, the cases of compensation from Guarantee Fund to foreign employees whose permission to work is not valid, are discussed. Also, in the paper we seek to determine the importance of the Lithuanian Guarantee Fund in the depression and give recommendations how to solve the problems discussed in the paper.

The author of this thesis raised question if the insolvency of a State is the legitimate basis for suspension or repudiation on international financial obligations. Since there is no uniform way to deal with the issue, the attention is given to different practices and guidelines of court’s reasoning. In order to answer the legal question, prove or neglect the hypothesis and fulfill goals descriptive, analytical and comparative methods are used. The paper consists of four major parts and proceeds in the following order. Part one provides general understanding of State as subject of international law, gives basic legal characteristics of Sovereign debt, introduces the legal definition of insolvent State and explores responsibility of the State in case of unilateral suspension or repudiation on external public debt. The second part explores the existing judicial regulation, defines the absence of international law containing a uniform or a codified insolvency law of states and outlines the main principles applicable to the dispute resolution between insolvent Sovereign State and its creditors. This section also analyzes the frequent practice of solvency crises resolutions and sifts through main judicial problems. It is concluded that current Sovereign crisis resolution violates the main fundamental principle of the rule of law: that one must not be judge in one's own cause. Author emphasizes that diversity among creditors creates uncertainty among all participants as to how... [to full text] / Darbo tikslas yra atsakyti į klausimą, ar valstybės nemokumas yra teisėtas pagrindas sustabdyti arba panaikinti tarptautinių įsipareigojimų vykdymą. Jam pasiekti naudojami aprašomasis, analitinis bei palyginamasis metodai. Magistro baigiamasis darbas yra sudarytas iš keturių pagrindinių dalių. Pirmiausia yra pristatoma valstybės kaip tarptautinės teisės subjekto samprata, bendra valstybės skolos charakteristika, pateikiamas nemokios valstybės apibrėžimas bei analizuojama valstybės atsakomybė vienašališkai sustabdant tarptautinių įsipareigojimų vykdymą arbą jų atsisakant. Antrojoje dalyje atskleidžiama nemokios valstybės is jos kreditorių santykių reglamentacija, aptariami bendrieji teisės principai taikytini valstybės nemokumui. Analizuojama dabartinė nemokių valstybių problemų sprendimo praktika bei atskleidžiamos pagrindinės teisinės problemos. Trečioji dalys yra skirta sąlygų, kurioms esant nemoki valstybė gali teisėtai atsisakyti vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, analizei. Prieinama prie išvados, kad valstybės nemokumas gali būti teisėtas pagrindas sustabdyti arba panaikinti tarptautinių įsipareigojimų vykdymą , tačiau tik esant tam tikroms aplinkybėms – kuomet tarptautinių finansinių įsipareigojimų vykdymas pažeidžia pagrindinius nemokios valstybės piliečių poreikius bei teises. Paskutinėje dalyje pristatomi siūlymai kaip galima būtų teisiškai reguliuoti nemokios valstybės ir jos kretitorių santykius. Pateikti projektai palyginami, aptariamos jų trūkumai ir... [toliau žr. visą tekstą]