Ius cogens normos – tai bendrosios tarptautinės teisės imperatyvinės normos, išreiškiančios svarbiausius tarptautinės teisės principus, tokius kaip: esminės žmogaus teisės, visuotinai pripažinti tarptautinės humanitarinės teisės principai, kurių valstybės negali nesilaikyti. Bendrosios tarptautinės teisės imperatyvinės normų egzistavimo būtinosios sąlygos yra valstybių bendrijos pripažinimas normomis. Nuo tokio pobūdžio normų nėra leidžiami absoliučiai jokie nukrypimai, tokio pobūdžio norma gali būti pakeista tik vėlesne tokio paties pobūdžio bendrosios tarptautinės teisės norma. Tuo tarpu, erga omnes įsipareigojimai – tai tokie valstybių veikimo bei rezultato įsipareigojimai prieš visą tarptautinę bendriją, kurie yra susiję su apsauga teisių, dėl kurių pobūdžio visos valstybės gali būti laikomos teisiškai suinteresuotomis jų užtikrinimu ir kurių pažeidimas suteikia teisę kitoms valstybėms kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą, reikalaujant atsakomybės. Šių dviejų koncepcijų sąveikos ryšys slypi visuotiniame pripažinime tarptautinės teisės sistemoje, jog visos ius cogens normos nustato įsipareigojimus erga omnes, tačiau ne visi įsipareigojimai erga omnes yra kilę iš ius cogens normų. Šių koncepcijų egzistavimo pripažinimas darė teigiamą įtaką tarptautinės teisės subjektų teisinio statuso vystymesi (ypač asmenų tarptautinio teisinio subjektiškumo pripažinimui), teigiamą įtaką nacionalinei teisei (universalios nacionalinių teismų jurisdikcijos vystymuisi, nacionalinių teisės... [toliau žr. visą tekstą] / Les normes ius cogens sont les normes impératives du droit international général, énonçant les principes fondamentaux du droit international, comme par exemple, les droits fondamentaux, les principes généraux du droit humanitare, dont les Etats ne peuvent pas déroger. Les conditions principales à l`existence des normes impératives du droit international général sont, la reconnaissance venant de toute la communauté des Etats dans son ensemble , en tant que norme à laquelle aucune dérogation n`est permise et qui ne peut être modifiée que par une nouvelle norme du droit international général ayant le même caractère. Alors que les obligations erga omnes sont des obligations des Etats, du moyen ou du résultat, vis à vis de toute la communauté internationale, qui sont liées à la protection des droits, et vu l`importance des droits en cause, tous les Etats peuvent être considérés comme ayant un intérêt juridique à ce que ces droits soient protégés et la violation de ces obligations autorise tous les Etats à agir devant la Cour Internacionale de Justice. Le lien réciproque de ces deux conceptions réside dans le fait que toutes les normes ius cogens donnent naissance aux obligations erga omnes, pourtant pas toutes les obligations erga omnes résultent des normes ius cogens. La reconnaissance de l`existence de ces conceptions particulières constitue une bonne influence au developpement de statuts des sujets du droit... [to full text]

Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnis yra skirtas šeimos ir privataus gyvenimo gerbimo apsaugai. Kalbant šeimos gyvenimo kontekste, svarbu pabrėžti, jog pastaroji teisė plėtojosi labai ilgai, keldama vis daugiau teisinių ginčų. Europos Žmogaus Teisų Teismas yra konstatavęs, jog šeimą bei šeimos gyvenimą sudaro vyras ir žmona bei vaikai, nepriklausomai nuo to ar jie teisėti ar yra įvaikinti. Pasitenkinimo jausmas, kurį jaučia tėvai dėl tarpusavio ryšio bei bendravimo, yra fundamentalus šeimos gyvenimo elementas. Šeimos gyvenimas pripažįstamas netgi tada, kai vaikai gimsta jų tėvams netgi negyvenant ir nebūnat kartu. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, jog tik teisėta ir abipusių partnerių noru sudaryta santuoka sudaro šeimos gyvenimą, tuo tarpu fiktyvi santuoka nepatenka į šeimos gyvenimo apibrėžimo ratą. Remiantis naujausia praktika matyti, jog tokia teisė yra suteikta ir transseksualams, kas sąlygoja daugybe problemų valstybėse. Svarbu pabrėžti, jog gyvendinant vieną iš šių teisių gali kilti kitų teisių, įtvirtintų Europos žmogaus teisių konvencijoje pažeidimas. Konfliktas dažniausiai kyla tarp 8 ir 10 straipsnių. Kaip paminėjo Europos Žmogaus Teisių Teismas spaudai yra suteiktos ypač svarbios public watchdog (viešojo sargo) funkcijos. 10 straipsnio antrosios dalies nuostatos yra taikomos ne tik „informacijai" ar „idėjoms", kurios yra palankios ar nėra įžei¬džiamos (nepavojingos), bet ir tai informacijai, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trukdanti... [toliau žr. visą tekstą] / Article 8 of the European Convention for the Protection of Human Rights is devoted for the protection and respect of family and private life. Talking about family life, it is important to say that the definition of it have evolved for years creating more and more legal issues. The Court has considered the family to include husband and wife and children who are dependent on them, including illegitimate and adopted children. It seems that de facto family ties can arise where parties are living together outside marriage and children born out of such relationships form part of the family unit from the moment of birth and by the very fact of it. The family ties exist even where the parents are not living together at the time of the child's birth. In some circumstances, relations with grandparents may be protected under Article 8. More remote relationships are generally not close enough to consti¬tute family relationships protected by Article 8. There is, however, some slender evidence to suggest that a broader view is being taken of what constitutes the family. Engagement does not in itself constitute family life, but the relationship between a prisoner and his fiancee falls within private life. The same is true of transsexuals couples. Implementing one of those rights, arise a violation of other rights, embodied in the European Convention for the Protection of Human Rights. The conflict usually is between articles 8 and 10. The freedom of expression is called as the essential... [to full text]

Įsipareigojimas yra sudėtingas, įvairiai suprantamas ir patiriamas fenomenas. Darbe bandoma išsiaiškinti, kaip įsipareigojimus poroje supranta, patiria jauni suaugę, kurie patyrė tėvų skyrybas. Kitų šalių atliekami tyrimais rodo, jog suaugę skyrybų vaikai (toliau – SSV) išmoksta tokių elgesio modelių šeimoje, kurie neparemia poros abipusių intymių ryšių kūrimo. Pasak vienų autorių, SSV pasiekia savo ankstyvąją brandą, sunerimę dėl meilės, įsipareigojimų ir santuokos, nes bijo nesėkmės ir sužeidimo. Daugelis negali pradėti santykių, nes jų atstūmimo baimė tokia stipri, jog jie gali ilgus metus vengti artimų santykių.Tuo tarpu kiti teigia, jog SSV sukuria santuokas anksčiau nei jauni suaugę, kurių tėvai kartu gyvena. Šiame darbe buvo siekiama išsiaiškinti kaip tyrimo dalyviai patyrę tėvų skyrybas išgyvena įsipareigojimo patyrimą bei apibrėžti, kaip patiriamas ir suprantamas įsipareigojimas poros santykiuose, jaunų suaugusių, kurių tėvai išsiskyrę. Tyrime dalyvavo 8 tyrimo dalyviai (4 moterys, 4 vyrai), kurių aprašyti įsipareigojimo patyrimo išgyvenimai buvo analizuojami fenomenologinės analizės pagal A.Giorgi metodu. Iš 8 sudarytų specifinių situacinių įsipareigojimo patyrimo poros santykiuose apibrėžimų buvo suformuluotas galutinis bendras fenomeno apibrėžimas. Įsipareigojimo patyrimas apibrėžtas kaip procesas. Galutinis bendras apibrėžimas atskleidžia, kad įsipareigojimo patyrimas – psichologinė būsena, kai jausmų kaitoje priimami ir įgyvendinami sprendimai, siekiant santykių... [toliau žr. visą tekstą] / The phenomenon of commitments is complex, variously perceived and experienced. In this study it is trying to explain how Adult Children of Divorce (ACOD) perceive and experience commitments in Couple Relations. Other countries researches show that ACOD have learned in the family the behaviour‘s models which do not support the development of reciprocal, close and intimate couple relations. According to some authors, ACOD reach their early adolescence with anxiety about love, commitments and marriage, because they are afraid of the failure and wounds. Most of them can not begin the relationships because the fear of alienation is so strong that they might avoid close relations for a long time. Whereas another authors say that ACOD take in marriages earlier than adult children from intact families. The goal of the present research is to reveal in what way the phenomenon is experienced by particular individuals and what is the unique experience of commitments in couple relations ACOD in each concrete case. Eight Adult Children of Divorce (4 women, 4men) who have the partners participated in the study. The method of phenomenological analysis of A.Giorgi was applied in the study. Eight specific situational definitions of the phenomenon were defined. The total final definition of the experience of commitment in Couples relationships of Adult Children of Divorce was formulated with the reference to these specific definitions. The experience of commitments in Couple’s Relations is... [to full text]

Temos aktualumas. Pagrindinis informacijos šaltinis, vertinant įmonių finansinę būklę, yra finansinių ataskaitų rinkinys, o pagrindinė jo ataskaita minėtam tikslui pasiekti – balansas. Tai yra lyg kertinis akmuo, norint įmonei pritraukti naujus investuotojus, partnerius bei klientus. Kadangi balansas yra vienas svarbiausių apskaitos sistemos elementų, jam visais laikais ir visose šalyse skiriama daug dėmesio. Tuo tikslu, kad būtų galima vertinti įmonių finansinę būklę, remiantis balanso duomenimis, kuriami bei tikslinami standartai tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu, kuriamos įvairios metodikos bei vertinimo kriterijai. Tačiau tiek ir visas finansinių ataskaitų rinkinys, tiek ir viena jo sudedamųjų dalių, t.y. balansas, kol kas nėra pakankamai informatyvūs. Kadangi rinkos ekonomika sėkmingai funkcionuoja tik tada, kai ji disponuoja išsamia informacija, todėl ataskaitas būtina tobulinti. Tyrimo objektas – balanso ataskaita. Šio darbo tikslas – atskleisti balanso informacijos formavimo aspektus bei jo tobulinimo galimybes. Šiam tikslui pasiekti iškelti šie svarbiausi uždaviniai: 1. Atskleisti balanso esmę bei jo informacijos formavimo teorinius aspektus; 2. Palyginti reikalavimus balanso sudarymui; 3. Palyginti Lietuvos balanso pavyzdinę formą su pasirinktų užsienio šalių balansų pavyzdinėmis formomis; 4. Išnagrinėti Lietuvos įmonių istorinę patirtį sudarant balansus; 5. Pateikti balanso ataskaitos tobulinimo galimybes bei patobulintą balanso modelį. Darbo struktūra... [toliau žr. visą tekstą] / Relevance of the topic. The main source of information for assessing a company's financial condition is a set of financial statements and the report said its main goal - balance. This is like the cornerstone of the company to attract new investors, partners and customers. Since balance is one of the most important elements of the accounting system, it is at all times and in all countries receive much attention. To that end, in order to assess the companies' financial condition, with refereces to the balance sheet data, are developed and revised the standards international and national level, are created various methods and evaluation criteria. However, both, and any set of financial statements, as well as one of its components, ie balance, there is not enough information. Since the successful functioning of the market economy only when it possesses a comprehensive information, so reports should be improved. The object of research - the balance sheet. The aim - to highlight the aspects of making the balance sheet and its improvement opportunities. Working to achieve the following tasks: 1. To reveal the essence of the balance and its formation theoretical aspects; 2. Compare the balance of the agreement. 3. Compare Lithuanian balance form for the selected sample of foreign balances forms. 4. Explore the historical experience of Lithuanian businesses through the balance sheets. 5. Provide balance sheets development opportunities and an improved balance model. Structure. The... [to full text]

Nagrinėjant fizinio asmens bankroto instituto įgyvendinimą, labai svarbu atskirti „bankroto“ ir „nemokumo“ sąvokas. Nemokumas yra pagrindinė priežastis pradėti bankroto bylą, todėl šios dvi sąvokos negali būti vartojamos kaip sinonimai. Fizinio asmens bankroto instituto įgyvendinimas labai svarbus tiek socialiniu, tiek ekonominiu požiūriu. Įgyvendinus šį institutą yra sudaromos sąlygos asmeniui atkurti savo mokumą, pradėti viską iš naujo, o kreditoriai padengia savo reikalavimus. Asmuo yra skatinamas dirbti legaliai ir neslėpti savo pajamų. Tačiau netinkamai įgyvendintas Fizinių asmenų bankroto įstatymas, gali suteikti galimybę piktnaudžiauti šiuo institutu, o dėl kreditorių prisiimamos didesnės rizikos auga skolinimosi kaštai bei mažėja kredito prieinamumas. Kreditas – pagrindinė ir tiesioginė priežastis atsirasti skolininko nemokumui. Nemokumas yra sąlygojamas tokių socialinių ir ekonominių veiksnių, kaip darbo ar pajamų netekimas, liga, pasikeitimai šeimoje, nepakankamai įvertinta kredito rizika tiek iš skolininko, tiek iš kreditoriaus pusės. Skolininko nemokumo prevencija yra efektyvesnė nei padarinių šalinimas. Todėl siekiant Lietuvoje įgyvendinti fizinių asmenų bankroto institutą, reiktų numatyti tokias prevencines priemones kaip finansinis švietimas, konsultavimas skolų grąžinimo klausimais, kredito vertinimo sistemos aiškumas ir prieinamumas. Siekiant atkurti asmens mokumą, svarbu tinkamai įgyvendinti reabilitaciją. Skolų grąžinimo planas, kuris yra naudojamas beveik... [toliau žr. visą tekstą] / Analysing implementation of natural bankruptcy, it is very important to make difference between concept of bankruptcy and insolvency. Insolvency is the main reason to go bankrupt. So these to concepts could not be used as synonym. Implementation of natural bankruptcy is very important in social and economic view. Natural bankruptcy can provide a possibility for individual to be discharged from debts and to make a „fresh start“. Of course, individual is encouraged to work legal and not to hide his incomes and asset. In other hand, creditors can to cover obligations of individual. However, if the natural bankruptcy will be implemented wrongly, it could be a possibility to abuse of this institute. No doubts, that growth of loan cost and reduction of credit accessibility will be influenced by implementation of natural bankruptcy. Credit is a main reason for insolvency. Insolvency is caused by social and economic factors such as illness, unemployment or reductions of incomes, changes in family or credit risk was not properly evaluated. The prevention of insolvency is more effective mean than eliminations of insolvency results. So, it is very important to provide preventive means. The most important means of preventions that should be in Lithuania is financial literacy and debt counselling, and the system of credit assessment should be clear. To avoid similar situation in the Future, it is necessary to provide rehabilitation to individual. In most countries and in Lithuania too... [to full text]

Magistriniame darbe analizuojami papildomi darbuotojo ir darbdavio įsipareigojimai darbo sutarties ribose. Darbe tyrinėjami nekonkuravimo bei konfidencialumo susitarimai, visiškos materialinės atsakomybės sutartis bei susitarimas atlyginti išlaidas, skirtas darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms. Šie papildomi susitarimai praktikoje yra plačiai paplitę, todėl darbe pateikiama išsami šių susitarimų analizė, atkreipiamas dėmesys į problematiką. Atliekant analizę remiamasi LAT praktika, nagrinėjami teisės aktai, apžvelgiama teisės doktrina, o kai kuriais atvejais tyrinėjami susitarimai palyginami su panašiais susitarimais kaimyninių valstybių teisėje. Iš visų analizuotų susitarimų bene daugiausia klausimų kelia nekonkuravimo susitarimai, todėl jiems šiame darbe skiriamas didžiausias dėmesys. Analizuojant šiuos susitarimus darbe pateikiama jų samprata, įvertinama jų vieta Lietuvos teisės sistemoje (priklausymas civilinės ar darbo teisės šakai), taip pat nagrinėjamos pagrindinės nekonkuravimo susitarimų sąlygos. Tyrinėjant visiškos materialinės atsakomybės sutartį, analizuojamos būtinosios šios sutarties sąlygos, aptariamos kolektyvinės visiškos materialinės atsakomybės sutarties ypatybės bei atliekama lyginamoji analizė su kaimyninėmis valstybėmis. Tuo tarpu analizuojant konfidencialumo susitarimus, atkreipiamas dėmesys į atsakomybės formą bei šių susitarimų tikslą. Aptariant darbo sutarties subjektų susitarimą dėl darbdavio turėtų išlaidų darbuotojo mokymui... [toliau žr. visą tekstą] / In the master paper the additional agreements of the employer and employee within the scope of labour agreement are analysed. In the paper is analysed the agreement on non-competition, confidentiality agreement, agreement on full material liability and agreement on the settlement of expenses suffered by the employer due to the training of the employee, increase of his qualification as well as his apprenticeships. The aforementioned additional agreements are very widely used in praxis, therefore in the paper a detailed analysis of the said agreements and problematic related thereto is given. The analysis is based on the cases of the Supreme Court of Lithuania, legislation, legal doctrine and comparative review of the similar agreements of the neighbour countries. The agreements on non-competition raise most questions of them all therefore the main part of the paper is dedicated to them. While analysing the said agreements the conception of the agreement on non-competition is presented, their place in the legal system of Lithuania (their inclusion into the civil or labour law) is evaluated, and the main conditions of the agreements on non-competition are analysed. While analysing the agreement on full material liability it’s indispensable conditions are analysed, the features of the collective agreement on full material liability are described and the comparative analysis with the neighbour countries is performed. As for the confidentiality agreements, the form of the liability... [to full text]

International climate change agreements and the European Union legislation have an influence on different levels of governance, including national legal systems and administrative schemes. The following research question is addressed in the doctoral dissertation: “How does Lithuania, specifically the industrial sector, implement GHG reduction requirements under the Kyoto Protocol and the European Union regulations?” Implementation of GHG emission reductions is analyzed from a perspective of multi-level governance and sociology of law. The research is carried out on four levels – supra-state; state; sub-state and societal. These are described as international; national; administrative and industrial arenas in the dissertation. Hence the implementation of climate change legal rules is based on authoritative decision-making across multiple territorial levels. In the dissertation, legal frameworks regarding reductions of GHG emissions are described - and the institutions along with their mandates are identified. There is a hierarchical top-down regulated implementation of legal rules and actors involved at different levels. A perspective based upon Sociology of Law makes it possible to relate the top-down implementation of legal rules to society. In the dissertation the most dominant driving forces and norms affecting actors on each level of implementation are evaluated, by interviewing respondents from state and administrative institutions and industrial companies... [to full text] / Tarptautiniai klimato kaitos susitarimai ir Europos Sąjungos teisės aktai veikia skirtingus valdymo lygmenis, įskaitant nacionalines teisės sistemas ir administravimo modelius. Disertacijoje iškeltas tyrimo klausimas – kaip Lietuva, konkrečiai pramonės sektorius, įgyvendina šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) emisijų mažinimo reikalavimus, nustatytus Kioto protokolu ir Europos Sąjungos teisės aktais. Reikalavimų mažinti ŠESD emisijas įgyvendinimas yra analizuojamas daugiapakopio valdymo perspektyvoje. Analizuojami keturi lygmenys – viršvalstybinis, valstybinis, subvalstybinis ir visuomeninis, kurie disertacijoje gretinami su tarptautine, nacionaline, administracine ir pramonės plotmėmis. Taigi klimato kaitos teisės aktų įgyvendinimas paremtas valdžios sprendimų priėmimo dispersija skirtinguose lygmenyse. Disertacijoje apibūdintos teisės sistemos, susijusios su ŠESD mažinimu, identifikuojant institucijas ir jų įgaliojimus. Remiantis teisės sociologijos perspektyva, hierarchinis teisės normų įgyvendinimo principas siejamas su teisės poveikiu (ir atsaku) pramonės sektoriuje. Atlikus kokybinį tyrimą imant interviu iš tyrimo dalyvių, kurie dirba valstybės ir administracinėse institucijose ir pramonės įmonėse, išnagrinėti ir įvertinti skatinantys veiksniai ir normos, veikiančios dalyvių elgseną kiekviename tiriamajame lygmenyje. Ištirtas pramonės sektoriaus atsakas politikos įgyvendinimo procese bei pateikti pasiūlymai dėl Kioto protokolo ir Europos Sąjungos... [toliau žr. visą tekstą]

Research object – the formation of Lithuanian balance sheet and it’s analysis. Research subject – the balance sheet of Lithuanian enterprises. Research aim – to analyse Lithuanian and international laws, to establish the formation of balance-sheet information, to use it for analysis, and to project the balance sheet. Objectives: 1. To explore and describe the regulation of a balance sheet in Lithuania. 2. To describe the international requirements of a balance sheet. 3. To analyse the information of a balance sheet, according to the data of enterprises. 4. To offer a balance sheet project. Research methods – monograph method, statistical and logical analysis, the comparison method, inquiry. While studying international regulation of balance, Lithuanian and other countries authors science works and periodical literature about the structure and analysis of balance, it was analysed a structure of Lithuanian balances. Also it was analysed a balance information based on three concrete enterprises – “Stumbras”, “Anyksciu vynas” and “Alita”. Also according to the experience of the Lithuanian enterprises was given project of Lithuanian balance.