SANTRAUKA Šiame darbe analizuojamos viešųjų asmenų teisės į privatų gyvenimą ribos, jų turinys ir ypatybės, viešojo asmens sąvokos problematika. Nagrinėjama Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kuria remiantis įvertinamos viešojo asmens galimybės ginti privatumą. Lietuvos teismai, gindami viešojo asmens teisę į privatų gyvenimą, dar skirtingai vertina šio asmens statusą ir jo privatumo ribas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje suformulavo nuostatą, kad viešųjų asmenų kritika turi platesnes ribas nei privataus asmens atžvilgiu. Platesnė kritika yra grindžiama visuomenės poreikiu žinoti apie valstybės pareigūnų, asmenų, kurie savo nuolatine veikla daro įtaką viešiesiems reikalams, privatų gyvenimą. Poreikis turi būti teisėtas ir pagrįstas, viešinama informacija – aktuali, būtina žinoti. Viešųjų asmenų privatumas gali būti ribojamas, kai tokia galimybė yra aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluota įstatymu; kai toks ribojimas yra neišvengiamas siekiant tikslų: apsaugoti valstybės saugumą, viešąją tvarką ar šalies ekonominės gerovės interesus, kitų asmenų teises ir laives, užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams. Šias ribojimo galimybes numato ne tik Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucija. Paskelbus duomenis apie privatų viešųjų asmenų gyvenimą visuomenės informavimo priemonėse ir kilus ginčui, teismai ieško protingos pusiausvyros tarp teisės į privatų gyvenimą ir... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The present paper analyses the limits of public persons’ rights to their private life, the contents and peculiarities of such rights, the problematics of the concept of a public person. The practice of Lithuanian Courts and European Court of Human Rights, which constitutes the grounds for the opportunities of a public person to defend his privacy, has been considered. Lithuanian Courts defending the right to privacy of a public person still evaluate differently the status of such person and his privacy limits. The European Court of Human Rights has formed a provision in its practice that the criticism of public persons has wider limits than the one in respect of a private person. Such wider criticism is based on the society’s need to know about the private life of state officials, persons, whose permanent activities make influence on public issues. Such need shall be legal and legitimate; the information being published shall be relevant, necessary to know. The privacy of public persons may be limited, whereas such possibility is clearly and unambiguously formed by laws; when such limiting is unavoidable striving to: protect national security, public order or the interests of economical welfare of the state, the rights and liberties of other people, to prevent violations of law and criminal offences. The possibilities of such limitation have been foreseen not only by Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms, but also by the Constitution... [to full text]

Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnis yra skirtas šeimos ir privataus gyvenimo gerbimo apsaugai. Kalbant šeimos gyvenimo kontekste, svarbu pabrėžti, jog pastaroji teisė plėtojosi labai ilgai, keldama vis daugiau teisinių ginčų. Europos Žmogaus Teisų Teismas yra konstatavęs, jog šeimą bei šeimos gyvenimą sudaro vyras ir žmona bei vaikai, nepriklausomai nuo to ar jie teisėti ar yra įvaikinti. Pasitenkinimo jausmas, kurį jaučia tėvai dėl tarpusavio ryšio bei bendravimo, yra fundamentalus šeimos gyvenimo elementas. Šeimos gyvenimas pripažįstamas netgi tada, kai vaikai gimsta jų tėvams netgi negyvenant ir nebūnat kartu. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, jog tik teisėta ir abipusių partnerių noru sudaryta santuoka sudaro šeimos gyvenimą, tuo tarpu fiktyvi santuoka nepatenka į šeimos gyvenimo apibrėžimo ratą. Remiantis naujausia praktika matyti, jog tokia teisė yra suteikta ir transseksualams, kas sąlygoja daugybe problemų valstybėse. Svarbu pabrėžti, jog gyvendinant vieną iš šių teisių gali kilti kitų teisių, įtvirtintų Europos žmogaus teisių konvencijoje pažeidimas. Konfliktas dažniausiai kyla tarp 8 ir 10 straipsnių. Kaip paminėjo Europos Žmogaus Teisių Teismas spaudai yra suteiktos ypač svarbios public watchdog (viešojo sargo) funkcijos. 10 straipsnio antrosios dalies nuostatos yra taikomos ne tik „informacijai" ar „idėjoms", kurios yra palankios ar nėra įžei¬džiamos (nepavojingos), bet ir tai informacijai, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trukdanti... [toliau žr. visą tekstą] / Article 8 of the European Convention for the Protection of Human Rights is devoted for the protection and respect of family and private life. Talking about family life, it is important to say that the definition of it have evolved for years creating more and more legal issues. The Court has considered the family to include husband and wife and children who are dependent on them, including illegitimate and adopted children. It seems that de facto family ties can arise where parties are living together outside marriage and children born out of such relationships form part of the family unit from the moment of birth and by the very fact of it. The family ties exist even where the parents are not living together at the time of the child's birth. In some circumstances, relations with grandparents may be protected under Article 8. More remote relationships are generally not close enough to consti¬tute family relationships protected by Article 8. There is, however, some slender evidence to suggest that a broader view is being taken of what constitutes the family. Engagement does not in itself constitute family life, but the relationship between a prisoner and his fiancee falls within private life. The same is true of transsexuals couples. Implementing one of those rights, arise a violation of other rights, embodied in the European Convention for the Protection of Human Rights. The conflict usually is between articles 8 and 10. The freedom of expression is called as the essential... [to full text]

SANTRAUKA Darbo tikslas yra nustatyti, kokiais atvejais ir kokiu būdu žiniasklaida atlikdama žurnalistinį tyrimą peržengia jai nustatytas ribas privataus asmens gyvenimo kontekste. Kyla tikslas rasti ribą tarp žodžio laisvės ir kitos konstitucinės žmogaus teisės - teisės į privatų gyvenimą. Todėl šiame darbe svarbu suprasti ne tik žurnalistinio tyrimo ir žiniasklaidos laisvės ribas, bet ir kylančią atsakomybę už šių ribų peržengimą. Pasirinktam tyrimui atlikti naudojami aprašomasis, lyginamasis bei analitinis metodas. Ieškoma nagrinėjamos problemos priežasčių, siekiama atskleisti teisinio reguliavimo trūkumus bei teikiami siūlymai dėl žiniasklaidos priemonių teisinio reguliavimo ir pažeistų asmens teisių į privatų gyvenimą gynimo gerinimo. Magistrinio darbas yra sudarytas iš keturių pagrindinių dalių. Pirmiausia yra pristatoma visuomenės informavimo teisės kaip naujos besiformuojančios teisės šakos samprata, jos teisės dalykas, sistema ir metodai, aptariami bendrieji teisės principai taikytini visuomenės informavimo priemonėms, analizuojami jos reguliuojami teisiniai santykiai, nacionaliniai ir tarptautiniai šios teisės šaltiniai. Antroje dalyje pristatoma žurnalisto kaip teisės subjekto samprata, aptariami bendrieji žurnalisto etikos principai, žurnalistiniam tyrimui keliami reikalavimai, teisinio reguliavimo trūkumai ir šiandieninė problematika. Trečioji dalis yra skirta išaiškinti teisės turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti sampratą, šios teisės teisinį ribojimą... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The goal of this work „The boundaries of journalistic investigation in the context of a person's private life" is to determine in what situations and by what methods the public media, when performing journalistic research, crosses the boundaries of an individual in the context of private life. It becomes necessary to find the boundary between free speech and other personal rights mandated by the Constitution – rights to a private life. Thus, not only is it important to understand the limits of media’s freedom, but also the increasing liability for crossing those limits. Characterizing, comparative, and analytical methods were used for the chosen research topic. The paper will attempt to find the reasons behind the chosen inquiry, defend the shortcomings of the legal regulations, and it will provide recommendations for tools to regulate the media and protect the right to a private life. This paper is made up of four main parts. The first section introduces the interpretation of a new developing law of civic broadcasting, its lawful base, organization and methods. It also discusses general law that is relevant to mass media and analyzes regulatory and legal statutes and national and international origins of this law. The second section of the paper presents journalists as being subject to law and discusses general ethical principles of journalism, the requirements for journalistic investigation, the limitations of regulatory law and present-day problems. The third... [to full text]

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta teisė – teisė į asmens privataus gyvenimo neliečiamumą. Tačiau deja tenka pažymėti, jog nusikalstamumas yra socialinis reiškinys, kuris neišnyks tol, kol gyvuos visuomenė. Šiame darbe analizuojama gana aktuali šių dienų tema – pasaulis garbina saviraišką, suteikia jos vystymuisi ir reiškimuisi itin plačias ribas, kaip tokiame kasdien technologijų ir elgesio laisvės prasme tobulėjančiame pasaulyje yra saugomas asmens privatus gyvenimas. Darbe iškelta problema ar baudžiamasis įstatymas pakankamai išsamiai reglamentuoja ir efektyviai apsaugo asmenų privataus gyvenimo neliečiamumą ir kaip proporcingai reikėtų riboti šią asmens teisę. Taigi siekiant užsibrėžto darbo tikslo – išanalizuoti LR baudžiamuosius įstatymus asmens privataus gyvenimo neliečiamumo apsaugos klausimu, palyginant su kitų šalių šios teisės apsauga, nurodant problemas bei numatyti efektyvesnes apsaugos priemones, taip pat praktiškai iširti ir įvertinti didžiausius probleminius aspektus žmonių privataus gyvenimo neliečiamumo klausimus, darbe aiškinama privataus gyvenimo neliečiamumo sąvoka; analizuojama teisinė bazė asmens privataus gyvenimo neliečiamumo apsaugos klausimu; nurodomos probleminės baudžiamųjų įstatymų, reglamentuojančių asmens privatų gyvenimą, vietos; detaliai ir išsamiai analizuojami privataus gyvenimo ribojimo atvejai. Taip pat darbe pateikiamos rekomendacijos ir pasiūlymai kaip galima tobulinti tam tikras teisės aktų vietas, kad liktų kuo mažiau... [toliau žr. visą tekstą] / There is human right to private life inviolability consolidated in the Constitution of the Republic of Lithuania. Human‘s private life is sacred. Unfortunately criminality is concurent of society. The The nadion has to protect human rights, to punish criminals justly and reduce criminality as much as possible. There is analysed very relevant topic of nowadays in this work. The world adores self-expression, gives to it‘s growth and expression especially comprehensive limits and how is protected human‘s private life in such technological and freedom behaviour improving world. It is broached a problem in this work – does the criminal statute adequately properly regulates and effectively protects human‘s private life and how proportionally restrict this human‘s right. The work‘s purpose is to analyse criminal statutes about human private life inviolability of the Republic of Lithuania, to compare them with foreign countries this right defence, to indicate the problems and provide for more effective devices of defence, practically explore and assess the most often problems of human‘s privat life. So that to reach the purpose, there is explained human‘s privat life inviolability‘s conseption, analysed juridical base of private life defence, indicated problematical mases of criminal statutes, particularly and properly analysed the rectrictions of human‘s privat life. Also there are produced conclusions and recommendations how could we improve some statutes. There was done the test... [to full text]

Pirmoje darbo dalyje aptariama asmens privataus gyvenimo ir jo neliečiamumo samprata ir turinys šiuolaikinėje nacionalinėje konstitucinėje, baudžiamojoje, administracinėje bei civilinėje, taip pat tarptautinėje teisėje, analizuojamos šios teisės užtikrinimo bei ribojimo teisinės priemonės, bei jų reglamentavimas šiandieninėje Lietuvos teisėje. Antrojoje darbo dalyje pateikiama asmens privataus gyvenimo neliečiamumo baudžiamoji teisinė charakteristika, visų pirma analizuojant baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, nukreiptų prieš asmens privataus gyvenimo neliečiamumą, sudėtis bei aptariant baudžiamąją teisinę kvalifikaciją. Trečiojoje darbo dalyje pateikiama praktinio sociologinio tyrimo bei kriminalinės statistikos rezultatų apžvalga, bei šių duomenų analizės metu nustatytos veikų, nukreiptų prieš asmens privataus gyvenimo neliečiamumą, baudžiamumo vertinimas skirtingų visuomenės grupių atstovų tarpe, išskiriant baudžiamosios atsakomybės už šios kategorijos nusikaltimus baudžiamojo teisinio vertinimo (kvalifikacijos) bei praktinio taikymo, taip pat šių veikų kriminalizavimo vertinimo problemas, pateikiant pasiūlymus galimam jų sprendimui. / The first part of the paper is analysing the concept and content of immunity of personal privacy in present national Constitutional, Criminal, Administrative and Civil law, as well as in International law. As well legal restriction of this right and regulations of these legal measures in nowadays Lithuania law being analysed. Second part of the paper describes criminal legal characteristics of actions against immunity of personal privacy focusing on analysis of criminal composition of offences directed against immunity of personal privacy as well discussing its criminal qualification. The third part of presented work reveals data gained during sociological research and observing results of criminal statistic concerning the offences against immunity of personal privacy and the way groups of society ranks these offences as a criminal, emphasizing problems related with theirs criminal qualification and evaluation as well as with the attitude of different groups of society about criminalisation of these kind of offences. At the end of presented paper suggestions on solving revealed problems being presented.

1950 m. visuotinis aplinkos apsaugos poreikis dar nebuvo akivaizdus, todėl teisė į aplinką nebuvo paminėta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijoje. Dėl aplinkos taršos iškilo asmenų teisės į aplinką problema ir šios teisės gynimo būtinybė. Dėl šios priežasties galima teigti, kad Europos žmogaus Teisių Teismo praktikos vaidmuo aiškinant teises, įtrauktas į EŽTK, šiomis dienomis yra labai svarbus spendžiant aplinkos problemas žmogaus teisių kontekste. Teismas interpretuoja aplinkos teises kitų teisių, esančių EŽTK, pagrindu, įskaitant teisę į privatų ir šeimos gyvenimą. Kadangi tam tikra rimta žala aplinkai gali pažeisti ir asmenų teises, ypač teisę į privatumą ir būsto neliečiamumą, šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėjama EŽTK 8 straipsnio taikymo su aplinka susijusiose bylose problema. Magistriniame darbe siekiama išnagrinėti svarbiausius EŽTK 8 str. taikymo ginant pažeistas žmonių teises su aplinka susijusiose bylose ypatumus Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, ir šio straipsnio taikymą bei aiškinimą Lietuvos teismuose. Todėl yra analizuojami teismų sprendimai, susiję su aplinkos teisių pažeidimais, kylančiais dėl aplinkos būklės blogėjimo. Darbe nagrinėjamos Konvencijos 8 straipsnio taikymo sąlygos su aplinka susijusiose bylose. Jos yra dvi: ryšys tarp pažeidimo ir valstybės bei rimta tiesioginė žala, pasiekianti minimalų sunkumo lygį. Taip pat analizuojami šio straipsnio taikymo ypatumai. Pagrindiniai ypatumai yra susiję... [toliau žr. visą tekstą] / In the 1950s, the universal need for environmental protection was not yet apparent, therefore there was no mention of right to environment in the European Convention on Human Rights and Fundamental Freedoms. Due to pollution of natural environment, there arise an important problem of the human right to environment and the necessity of the protection of this right. For this reason it is possible to state that the role of the European Court of Human Rights practice and its interpretation of the rights, included in the ECHR, to respond environmental concerns within the context of human rights is especially relevant nowadays. Court interprets the environmental rights on the basis of other rights, which are included in the ECHR, including the right to private and family life. Since some serious damage to the environment may violate the rights of individuals and, in particular their right to privacy and the inviolability of home, in this master's final work a problem of the application of Article 8 ECHR in environment-related cases is examined. Master's Work seeks to examine the most important specificities of application of Article 8 of the ECHR in defending violated human rights in environment-related cases in the case law of the European Court of Human Rights and the application and interpretation of this Article in the courts of Lithuania. Therefore the judgments, related to interference in individual rights derived from environmental degradation, are analyzed. It examines... [to full text]