SANTRAUKA 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui, pakito iki tol galiojusi seksualinės prievartos samprata. Nauja seksualinės prievartos koncepcija atitinka šiandienines realijas, tačiau tam tikrais atvejais išlieka problematiška taikyti dėl įtvirtintų nuostatų naujumo ar jų neapibrėžtumo. Siekiant išsiaiškinti paprastai kylančias lytinių nusikaltimų požymių teisinio vertinimo problemas bei neaiškumus, darbe atliktas Lietuvos ir kitų užsienio valstybių baudžiamųjų įstatymų lyginamasis tyrimas. Taigi darbe analizuojamos teisinės seksualinės prievartos sampratos ištakos ir raida, tame tarpe ir Lietuvos teisinėje sistemoje, šių nusikaltimų rūšys pagal Lietuvos ir kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus. Atlikta nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui sudėčių lyginamoji analizė, pateikiant jų ne tik teorinį vertinimą Lietuvos ir užsienio šalių baudžiamojoje teisėje, bet ir teisminės praktikos pavyzdžius. Aptarti minėtus nusikaltimus kvalifikuojantys požymiai, įtvirtinti Lietuvos bei kitų užsienio valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose. Darbo pabaigoje atskleidžiami nusikaltimų vaikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui ypatumai, nurodomi problematiški lytinės prievartos sampratos aspektai, galimi teisinio vertinimo variantai bei sprendimo būdai. / SUMMARY Sexual offences in the Penal Code of Lithuania and in the criminal laws of foreign countries ( comparative analysis ) The new Criminal Code of the Republic of Lithuania, which came into effect on 1 May 2003, modified the concept of sexual assault. Though the new concept of sexual assault conforms to the realities of the present day, its application in some cases is still problematic due to the novelty and ambiguity of the provisions concerned. In order to identify the typical problems and uncertainties related with the legal assessment of the elements of sexual assault, the work presents a comparative study of the Lithuanian and foreign criminal laws. The work examines the origins of the legal concept of sexual assault and its evolution, including in the Lithuanian legal system, as well as the types of those crimes as established in the criminal laws of Lithuania and other countries. The work also includes a comparative analysis of the body of crimes against the freedom of sexual self-determination and inviolability of a person by providing not only their theoretical assessment in the Lithuanian and foreign criminal law, but also examples from the relevant court practice. There is an examination of those elements defining the offences as established in the Lithuanian and foreign criminal law. The final part of the work reveals the specifics of crimes against the freedom of sexual self-determination and inviolability of children and identifies the problematic aspects... [to full text]

The body of a person, assumption of bodily inviolability is the inherent matter acknowledged all over the world. Therefore each person has an inherent right to decide on any actions related to its body.By giving consent a person exercised his right to decided on any effect on his body. The problems caused by the inappropriate way of giving consent show the gaps of the legal acts, the problems of their implementation, possibilities of their improvement, etc.The cases when the person's right to inviolability and integrity of the person is violated presuppose the discussion on the issue of legal responsibility. In order to exercise one’s right to protection of the infringed right, it is necessary to know the institution where one should apply. It is necessary to emphasize that not only the court may guarantee the appropriate protection of the right. The main pre-trial institutions, which examine the complaints concerning the damage caused by the infringement of right to inviolability and integrity of the person, are the Commission and the Inspectorate.Thus, the protection of the right to inviolability and integrity of the person is not only the application to any institution for indemnification. This is a certain process, which starts from the meaning of the concept of this right. The content of this right sets the limits, which may not be outreached by the other person.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta teisė – teisė į asmens privataus gyvenimo neliečiamumą. Tačiau deja tenka pažymėti, jog nusikalstamumas yra socialinis reiškinys, kuris neišnyks tol, kol gyvuos visuomenė. Šiame darbe analizuojama gana aktuali šių dienų tema – pasaulis garbina saviraišką, suteikia jos vystymuisi ir reiškimuisi itin plačias ribas, kaip tokiame kasdien technologijų ir elgesio laisvės prasme tobulėjančiame pasaulyje yra saugomas asmens privatus gyvenimas. Darbe iškelta problema ar baudžiamasis įstatymas pakankamai išsamiai reglamentuoja ir efektyviai apsaugo asmenų privataus gyvenimo neliečiamumą ir kaip proporcingai reikėtų riboti šią asmens teisę. Taigi siekiant užsibrėžto darbo tikslo – išanalizuoti LR baudžiamuosius įstatymus asmens privataus gyvenimo neliečiamumo apsaugos klausimu, palyginant su kitų šalių šios teisės apsauga, nurodant problemas bei numatyti efektyvesnes apsaugos priemones, taip pat praktiškai iširti ir įvertinti didžiausius probleminius aspektus žmonių privataus gyvenimo neliečiamumo klausimus, darbe aiškinama privataus gyvenimo neliečiamumo sąvoka; analizuojama teisinė bazė asmens privataus gyvenimo neliečiamumo apsaugos klausimu; nurodomos probleminės baudžiamųjų įstatymų, reglamentuojančių asmens privatų gyvenimą, vietos; detaliai ir išsamiai analizuojami privataus gyvenimo ribojimo atvejai. Taip pat darbe pateikiamos rekomendacijos ir pasiūlymai kaip galima tobulinti tam tikras teisės aktų vietas, kad liktų kuo mažiau... [toliau žr. visą tekstą] / There is human right to private life inviolability consolidated in the Constitution of the Republic of Lithuania. Human‘s private life is sacred. Unfortunately criminality is concurent of society. The The nadion has to protect human rights, to punish criminals justly and reduce criminality as much as possible. There is analysed very relevant topic of nowadays in this work. The world adores self-expression, gives to it‘s growth and expression especially comprehensive limits and how is protected human‘s private life in such technological and freedom behaviour improving world. It is broached a problem in this work – does the criminal statute adequately properly regulates and effectively protects human‘s private life and how proportionally restrict this human‘s right. The work‘s purpose is to analyse criminal statutes about human private life inviolability of the Republic of Lithuania, to compare them with foreign countries this right defence, to indicate the problems and provide for more effective devices of defence, practically explore and assess the most often problems of human‘s privat life. So that to reach the purpose, there is explained human‘s privat life inviolability‘s conseption, analysed juridical base of private life defence, indicated problematical mases of criminal statutes, particularly and properly analysed the rectrictions of human‘s privat life. Also there are produced conclusions and recommendations how could we improve some statutes. There was done the test... [to full text]

Pirmoje darbo dalyje aptariama asmens privataus gyvenimo ir jo neliečiamumo samprata ir turinys šiuolaikinėje nacionalinėje konstitucinėje, baudžiamojoje, administracinėje bei civilinėje, taip pat tarptautinėje teisėje, analizuojamos šios teisės užtikrinimo bei ribojimo teisinės priemonės, bei jų reglamentavimas šiandieninėje Lietuvos teisėje. Antrojoje darbo dalyje pateikiama asmens privataus gyvenimo neliečiamumo baudžiamoji teisinė charakteristika, visų pirma analizuojant baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, nukreiptų prieš asmens privataus gyvenimo neliečiamumą, sudėtis bei aptariant baudžiamąją teisinę kvalifikaciją. Trečiojoje darbo dalyje pateikiama praktinio sociologinio tyrimo bei kriminalinės statistikos rezultatų apžvalga, bei šių duomenų analizės metu nustatytos veikų, nukreiptų prieš asmens privataus gyvenimo neliečiamumą, baudžiamumo vertinimas skirtingų visuomenės grupių atstovų tarpe, išskiriant baudžiamosios atsakomybės už šios kategorijos nusikaltimus baudžiamojo teisinio vertinimo (kvalifikacijos) bei praktinio taikymo, taip pat šių veikų kriminalizavimo vertinimo problemas, pateikiant pasiūlymus galimam jų sprendimui. / The first part of the paper is analysing the concept and content of immunity of personal privacy in present national Constitutional, Criminal, Administrative and Civil law, as well as in International law. As well legal restriction of this right and regulations of these legal measures in nowadays Lithuania law being analysed. Second part of the paper describes criminal legal characteristics of actions against immunity of personal privacy focusing on analysis of criminal composition of offences directed against immunity of personal privacy as well discussing its criminal qualification. The third part of presented work reveals data gained during sociological research and observing results of criminal statistic concerning the offences against immunity of personal privacy and the way groups of society ranks these offences as a criminal, emphasizing problems related with theirs criminal qualification and evaluation as well as with the attitude of different groups of society about criminalisation of these kind of offences. At the end of presented paper suggestions on solving revealed problems being presented.

Šiame magistro darbe yra nagrinėjama viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui nuostatų – seksualinis priekabiavimas, kuris Lietuvoje buvo kriminalizuotas 2003 m., įsigaliojus naujam Baudžiamajam kodeksui. Seksualinio priekabiavimo instituto tyrimą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje autorė aptaria seksualinio priekabiavimo sąvokos bei jo kaip reiškinio apskritai ištakas užsienio valstybėse ir Lietuvoje. Antrojoje dalyje, atskleidžiant seksualinio priekabiavimo sampratą įvairiapusiškai, nagrinėjama bendra socialinė – teisinė šio reiškinio samprata ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kai kurių užsienio valstybių (Vokietijos, Estijos, Suomijos, Bulgarijos, Nyderlandų, Lenkijos) teisės aktuose. Taip pat apžvelgiami tarptautiniai, Europos Sąjungos bei kai kurių užsienio valstybių nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys seksualinį priekabiavimą. Trečiojoje dalyje autorė aptaria baudžiamąją teisinę seksualinio priekabiavimo sampratą ir jos aspektus. Pirmajame šios dalies skyriuje pateikiama bendra baudžiamoji teisinė seksualinio priekabiavimo samprata. Antrajame trečios dalies skyriuje aptariama baudžiamoji teisinė kai kurių užsienio valstybių (Prancūzijos, Austrijos, Italijos, Vengrijos, Portugalijos) seksualinio priekabiavimo samprata pagal jų baudžiamuosius įstatymus bei apžvelgiami kiti teisės aktai, reglamentuojantys seksualinį priekabiavimą tose valstybėse... [toliau žr. visą tekstą] / This work analyses one of five criminal acts against freedom of sexual self-determination and immunity, provided for in the 21st chapter of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, which is sexual harassment. It was criminalized in 2003, when the new Lithuanian Criminal Code came into force. This paper is divided into three parts. In the first part of this work the author discusses the origins of the concept of sexual harassment and its phenomenon in Lithuania and in foreign countries. The second part of the work sets out to investigate the general social-legal aspects of this phenomenon. This part analyses the laws, regulating sexual harassment in Lithuania and in several foreign countries (i.e. Germany, Estonia, Finland, Bulgaria, the Netherlands, and Poland). It also reviews the international and EU documents, regulating sexual harassment. The third part of the work analyses the criminal-legal conception of sexual harassment and its aspects. The first section of this part is designed to investigate the criminal-legal conception of sexual harassment as such in general. The second section analyses criminal conception of sexual harassment in some foreign countries in particular (i.e. France, Austria, Italy, Hungary, and Portugal), including other laws regulating sexual harassment in those countries. The third section analyses the elements of sexual harassment which determine it as a criminal act, as provided for in the Criminal Code of the Republic of Lithuania... [to full text]