PRIVAČIOS NUOSAVYBĖS IR VIEŠOJO INTERESO SANTYKIO PROBLEMATIKA Šiuo magistro darbu siekiama atskleisti privačios nuosavybės ir viešojo intereso santykio problematiką, daugiausiai pasireiškiančia privačios nuosavybės teisių apribojimu dėl viešojo intereso. Darbe nagrinėjama privačios nuosavybės samprata ir reikšmė, viešojo intereso samprata ir pasireiškimo būdai bei remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija sistemiškai analizuojamas privačios nuosavybės ir viešojo intereso santykis ir įvertinamas privačios nuosavybės apribojimų dėl viešojo intereso pagrįstumas. Galima išskirti tris nuosavybės rūšis: privačiąją, viešąją ir bendrąją. Visos šios rūšys visuomenėje egzistuoja kartu, nors ir yra pastebimos tam tikros privačios nuosavybės didėjimo tendencijos. Teisė į nuosavybę yra prigimtinė žmogaus teisė, būtina jo egzistencijai. Privačios nuosavybės teisės turi būti saugomos ir ginamos, kadangi jos yra visuomenės gerovės pagrindas. Viešojo intereso sąvoka yra pakankamai neapibrėžta, todėl turėtų būti paliekama atskleisti teismų praktikai. Laikoma, kad viešasis interesas – tai visuomenės socialinis poreikis siekti bendrosios gerovės. Bendroji gerovė turėtų būti suprantama ne kaip tikslas, o kaip priemonė individamas siekti savo tikslų. Netinkamai interpretuojant viešojo intereso sampratą gali būti nepagrįstai apribojami privatūs interesai ir žmogaus teisės. Žmogaus teisės į nuosavybę užtikrinimas – taip pat visuomenės interesas. Dėl to ši... [toliau žr. visą tekstą] / ISSUES CONCERNING THE RELATIONSHIP BETWEEN PRIVATE PROPERTY AND PUBLIC INTEREST This master thesis aims to reveal the relationship between private property and public interest, which mostly appears with various restrictions upon private property rights because of the public interest. Concepts of private property and public interest are analysed together with the importance of private property and exertion of public interest. Also the relationship between private property and public interest is systematically analysed according to Lithuanian legislation and jurisprudence of the Constitutional Court and evaluations on the justification of private property restrictions are presented. Three kinds of property may be distinguished: private, collective and common. All these kinds co-exists in any society, although trends of private property increase may be noticed. A right to private property is a natural human right, which is essential to his existence. Private property rights must be safeguarded and protected as private property is the foundation of the welfare of the society. The concept of public interest is rather vague, thus it should be clarified in case law. It is assumed that public interest is a social need of the society to reach for the general welfare. General welfare should be understood not as a goal, but as means providing the individuals better possibilities to reach for their own goals. An inappropriate interpretation of public interest concept may lead to unjust... [to full text]

Sprendžiant klausimą dėl viešojo intereso gynimo, praktikoje kyla dvi problemos: viešojo intereso sampratos neapibrėžtumas ir subjektų, galinčių kreiptis į teismą, kad būtų apgintas minėtas interesas, grupė. Viešojo intereso sąvoka teisės aktuose nėra apibrėžta. Dėl šios priežasties įstatymą taikantiems vykdomosios ir teisminės valdžios subjektams yra suteikiama diskrecija nuspręsti, kas yra viešasis interesas. Pripažįstama, kad viešuoju interesu yra laikoma tai, kas yra svarbu, reikalinga bei naudinga visai visuomenei, jos daliai ar reikšmingai asmenų grupei. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, teisę ginti viešąjį interesą administraciniame procese įstatymo leidėjas suteikia tam tikrai subjektų grupei, kurie turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintas viešasis interesas esant dviems sąlygoms: tokia teisė yra numatyta specialiuose įstatymuose bei į teismą turi būti kreipiamasi dėl minėto interese, o ne subjektinės teisės gynimo. Tokiais atvejais viešojo intereso atstovams yra suteikiamos visos šalies procesinės teisės ir pareigos. Sparti visuomenės raida, socialiniai reiškiniai, įtakoja ne vieno asmens, o daugelio žmonių, grupės, visuomenės interesus. Esant tokiai situacijai, diskutuotina apie grupės reikalavimo instituto galimybę Lietuvos administraciniame procese. / Dealing with the problem of protection of a public interest is associated with two problems: indetermination of the conception of a public interest and group of entities able to address a court in order to protect the aforesaid interest. The term of a public interest has not been defined in the legal acts. Due to this reason, the entities of executive power and judicial power that apply the law are granted the discretion to decide what a public interest is. It is acknowledged that a public interest is something that is important, necessary and useful for the entire society, its part or significant interests. Pursuant to the Law on Administrative Proceedings, the right to protect a public interest in the administrative procedure is granted by a legislator to a certain group of entities entitled to address a court in order to protect a public interest under two following conditions: such right is provided for in the special laws and a court must be addressed due to the aforesaid interest rather than protection of a subjective right. In such cases, representatives of a public interest are granted all national procedural rights and duties. Rapid development of the society, social phenomena have influence on the interests of many people, group, society rather that one person. In case of such situation, the possibility of institution for group claim in Lithuanian administrative procedure should be discussed.

Šio tyrmimo metu, analizuojant EŽTT bylas, LR KT jurisprudenciją, Lietuvos teismų civilines, baudžiamasias ir administracines bylas, nustatyta, kad žodžio laisvė demokratinėje visuomenėje yra vertinama kaip viena iš svarbiausių žmogaus teisių. Nuo šios teisės tinkamo realizavimo priklauso demokratijos kokybė, jos teikiamų privalumų pasireiškimo galimybė, visuomenės progresas per atskirų individų saviraiškos mechanizmus. EŽTT bylose ir LR KT nutarimuose plačiai naudojama skirtingų LR Konstitucijoje ir Konvencijoje įtvirtintų žmogaus teisių balansavimo ir svėrimo metodika. Ad hoc kolizijose susiduriančios saviraiškos laisvė , visuomenės teisė žinoti, teisė į privatų gyvenimą, asmens garbės ir orumo pažeidimai bei kiti viešieji interesai išplaukiantys iš Konstitucinės valstybės santvarkos. Tačiau ši balansavimo ir svėrimo metodika, proporcingumo principo taikymas sutinkami ne visuose Lietuvos teismų sprendimuose. Lietuvos teimsmai šiuos tarpatutinių teisminių institucijų pripžintus mechanizmus nevisada naudoja pateikdami savo sprendimų motyvus tiek aprašomosiose, tiek rezoliucinėse teismų sprendimų dalyse. Naujausių LAT, kitų instancijų Lietuvos bendrųjų teismų, Administracinių teismų sprendimų bei nutarčių analizę apsunkina, o neretais atvejais ir daro apskritai neįmanoma, byloje dalyvaujančių asmenų duomenų įslaptinimas. Tokia praktika gal ir galėtų būti pateisinama privačių asmenų atžvilgiu, bet teisine prasme yra sunkiai suvokiama viešųjų asmenų atžvilgiu. Viešųjų asmenų... [toliau žr. visą tekstą] / EŽTT cases, LR KT jurisprudence and civil, criminal and administrative cases from the courts of Lithuania were analyzed for this study. This analysis determined that freedom of speech is considered one of the most important human rights in a democratic society. The quality of the democracy, the opportunity for expressing the virtues it provides and the progress of society via mechanisms of individual self-expression depend on the adequate actualization of this right. The methodology for balancing and weighing the different human rights established by the Constitution and Convention of the Republic of Lithuania are broadly applied in EŽTT cases and LR KT decisions. The freedom of self-expression, public right to know, right to privacy, derogations of personal honor and dignity and other public interests involved in ad hoc clashes flow from the constitutional state system. However, such a method for balancing and weighing and the application of the principle of proportion are not found in all of Lithuania’s court decisions. Lithuania’s courts do not always use these mechanisms, which are internationally recognized by institutions of jurisprudence when submitting the motives for their decisions, neither in written reports nor in the of court decision resolutions. The analysis of decisions and resolutions by the latest LAT, general courts of Lithuania in other instances and Administrative Courts are made difficult, and often entirely impossible, by the restrictions on disclosure... [to full text]

Anot Konstitucinio Teismo teisė į teisminę gynybą yra fundamentali, absoliuti, universali. Tačiau egzistuojant skirtingoms institucinėms teismų sistemoms (bendrajai, konstitucinei ir administracinei) bei skiriantis jų funkcijoms, skiriasi ir teisės kreiptis teisminės gynybos instituto samprata kiekvienoje justicijoje. Veiksmingos teisminės gynybos administraciniuose teismuose modelis užtikrina darnią žmogaus ir valstybės interesų pusiausvyrą, o jos siekiama kiekvienoje teisinėje demokratinėje pilietinėje visuomenėje. Šiame magistro darbe analizuojama žmogaus teisių ir laisvių teisminės gynybos Lietuvos administraciniuose teismuose procedūros, kurių metu sprendžiami tiek privačių asmenų ir viešųjų valstybės interesų konfliktai, tiek atskirų viešosios administracijos subjektų ginčai. Pateikiama savarankiškų administracinių teismų, kaip vieno iš pagrindinių administracinės justicijos komponentų, kūrimosi eiga ir šių specializuotų teismų sistemos reformos etapai. Pagrindinė darbo ašis yra subjektų teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo problemos administraciniuose teismuose. Magistro darbo tikslas – kompleksiškai teoriniu ir praktiniu aspektais nustatyti administracinių teismų būtinybės tendencijas ir išanalizuoti subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą, įvairovę bei pasiūlyti galimą aiškesnį reglamentavimą asmens suinteresuotumo reikalavimui, kaip vienai iš specialių prielaidų kreipiantis teisminės gynybos į administracinį teismą. Įstatymų leidėjas yra atribojęs... [toliau žr. visą tekstą] / The Constitutional Court of the Republic of Lithuania is said that the right to apply is fundamental, absolute and universal. But there are different systems of institution courts (general, constitutional and administrative) and their different functions. So there are different institution conception of the right to apply in each justice, too. The model of the right to apply in the administrative courts safeguards regular balance between person and polity interests. This balance is important in every law democracy civil society. In this doing postgraduate there is analysed the procedurals of the person‘s liberties and rights into the right to apply in the administrative court of the Respublic of Lithuania. In these procedurals there is tackled the conflicts between private people and public state interests and several public administrative subject litigations, too. There is subjected a course for creation of the independent administrative court and their stages of specialize court systems reform. The main idea of this doing is to implement the problems of subjects’ right to the rights to apply in the administrative courts. The main point of this doing postgraduate is to measure the tendencies of necessity administrative court and to analyze the subjects which have the right to appeal to administrative court and to propose clearer regulation of the person interest for the requisition which is one of the special presumption for the right to apply to administrative court... [to full text]

Lietuvos Respublikos teisėje viešojo intereso sąvoka nėra atskleista. Teisės aktuose vartojamos skirtingos sąvokos. Kas yra viešasis interesas konkrečiuose santykiuose ir kaip apibrėžti jo gynimo ribas yra gana sudėtinga. Tokiu atveju reikia vertinti ne tik konkrečias aplinkybes, bet ir viešojo intereso sampratą visuomenėje, teisės moksle, teismų praktikoje. Magistro darbe yra nagrinėjama kokios yra viešojo intereso gynimo civiliniame procese problemos. Bandoma surasti teisinio reglamentavimo trūkumus ir ieškoma būdų šiam reglamentavimui tobulinti. Pirmoje šio darbo dalyje yra analizuojama, kaip yra suprantama viešojo intereso kategorija įvairiose kontekstuose. Yra nagrinėjamas šios sampratos formavimasis. Šiuo atveju yra nagrinėjamos įvairios politinės teorijos. Yra pateikiami skirtingi filosofijos požiūriai į individualaus ir visuomenės interesų sąveiką. Darbe taip pat pateikiamos įvairios mokslinės koncepcijos ir jų analizė. Be to darbe yra analizuojama, koks yra viešojo ir privataus intereso santykis. Remiamasi yra tiek nacionaline, tiek Europos Sąjungos teismų praktika. Antrojoje šio darbo dalyje yra pateikiama viešojo intereso gynimo civiliniame procese analizė. Aptariamos teisės normos, reglamentuojančios subjektų, dalyvaujančių viešojo intereso gynimo civiliniame procese vaidmenį. Yra lyginamas prokuratūros vaidmuo įvairiose valstybėse. Nagrinėjami viešojo intereso gynimo ypatumai. Analizuojami teisės aktai, reglamentuojantys tam tikrų institucijų, dalyvaujančių... [toliau žr. visą tekstą] / The concept of public interest has not been revealed in Lithuania yet. Different concepts are used in law acts. It is quite difficult to describe what public interest in definite relations is and how to define its protection limits. In such case, it is necessary to evaluate definite circumstances as well as the conception of public interest in the society, law science, and practice of courts. The master work presents the analysis of the problems of public interest defense in a civil process. Legal regulation drawbacks are found and the ways to improve this regulation are sought. The first part of this work gives the analysis of how public interest category is perceived in various contexts. The formation of this conception is analyzed. Various political theories are analyzed in this case. Different philosophical approaches to the interaction of individual and public interests are presented. What is more, the relation between public and private interest is also analyzed. The work was based upon national as well as European Union law practice. The second part of this work presents the analysis of public interest defense in a civil process. Legal norms, regulating the role of subjects, which participate in the civil process of public interest defense, are discussed. The role of prosecution service in various countries is compared. Public interest defense peculiarities are analyzed. Law acts, regulating the competence and authority of certain institutions, which participate in the... [to full text]

Temos problematika. LR Administracinių bylų teisenos įstatyme yra pateiktas sąrašas subjektų, pagal kurių kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais ir esant tam tikroms sąlygoms teismas imasi nagrinėti administracinę bylą dėl viešojo intereso pažeidimo, taip pat kurie gali kreipti į teismą su pareiškimu dėl viešojo intereso pažeidimo . Tarp šių subjektų minimos ir įstaigos bei organizacijos. Bendruomenių centrų teisinio statuso ir veiklos nereglamentuoja joks specialus įstatymas, todėl, vykdydami savo veiklą ir siekdami savo tikslų, kuriais iš esmės siekiama tenkinti bendruosius bendruomenės narių interesus, kurie, tikėtina, tam tikrais atvejais gali sutapti su viešuoju interesu, bendruomenių centrai susiduria su klausimu – ar gali bendruomenės centras kreiptis į administracinį teismą su pareiškimu dėl viešojo intereso gynimo, o jei taip, tai kokiais atvejais jam tokia teisė suteikiama. Temos aktualumas. „Šiandien daugumoje Europos šalių į santykį tarp piliečio ir valstybės nebėra žiūrima kaip į siekį išsaugoti valstybės valdžią. Priešingai, dėmesio centre ... atsiduria piliečio teisių apsauga nuo galimo valstybės piktnaudžiavimo“ . Pastaraisiais metais itin jaučiamas visuomenės aktyvumas ginant savo teises ir interesus. Kuriamos įvairios organizacijos, judėjimai, iniciatyvinės grupės, siekiama dalyvauti visuomenei aktualių sprendimų priėmimo procese, kontroliuoti viešojo administravimo institucijų ir pareigūnų priimamų sprendimų dėl aktualių visuomenei ar jos grupėms... [toliau žr. visą tekstą] / The relationship between the citizen and the state in most European states is no longer understood in terms of preservation of states power, but focused on the protection of citizen rights again abuse by the state. In these latter years efforts of society to protect its rights and interests are very appreciable: various non-governmental organizations, activity groups are formed to strive to participate in enactment of decisions in public sector by administrative authorities, to have an opportunity to test the legality and transparency of these decisions and administrative procedures, to appeal the decision and so on. More and more attention is given not only to protection of private person against abuse by administrative authorities, but to protection of public interest – rights and freedoms that are essentially significant, necessary and valuable to the society. Establishment of community organizations or community centers is here a new process, just recently started in Lithuania, but nowadays getting intense – more and more community organizations are formed as in urban, so in the rural territories. There is no one act to regulate basic principles in formatting community organizations as well as carrying on its activities, legal personality, rights and responsibilities and other essential questions, so there comes some obscurities, ambiguities and concepts complexities about community organizations and community. Recognizing community as people, living in certain... [to full text]

Šiame darbe yra nagrinėjamos aktualios grupės ieškinio problemos. Darbą sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje yra siekiama atskleisti grupės ieškinio vietą ieškininės gynybos sistemoje, nustatoma grupės ieškinio sąvoka bei esminiai bruožai. Antroje darbo dalyje yra bandoma atriboti grupės ieškinį nuo procesinio bendrininkavimo ir procesinio atstovavimo. Trečioje darbo dalyje yra siekiama nustatyti esminius grupės ieškinio ypatumus bei su jais susijusias problemas. / Substantial problems of group action are being discussed in this master’s writing. The purpose of this writing is to discover and analyze substantial and unsolved implementation problems of group action. Also there is trying to give legal analysis, to determine possible solutions. The basis of this writing is constructed of substantial and in Lithuanian civil process doctrine not discussed questions related to group action. We are trying to analyze foreign legal practice and to find solutions how to eliminate main obstructions in group action process.

Sutartis – teisinio santykio realizavimo forma, todėl jai sutarčių teisėje yra skiriamas ypatingas dėmesys. Lietuvos teisės sistemoje išskiriamos įvairios sutarčių rūšys, tarp kurių yra ir šiame darbe nagrinėjamos viešosios sutartys. Darbe analizuojami esminiai su viešųjų sutarčių sudarymo tvarka, joje veikiančiais subjektais bei nutraukimu susiję klausimai, aptariama su šia tema susijusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Siekiant kuo visapusiškiau atskleisti darbo temą, aptariama nemažai užsienio autorių darbų, taip pat ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktika. Kadangi sutarčių laisvė bei jos ribojimas viešosiose sutartyse yra aktuali bei daug diskusijų kelianti problema, šiame darbe pagrindinis dėmesys koncentruojamas ties klausimu, kokią vietą viešojoje sutartyje „užima“ fundamentalusis sutarčių teisės principas – sutarties laisvė, o kas „lieka“ imperatyviam valstybiniam reglamentavimui. Reikia pažymėti, jog darbe pateikiama plati Lietuvos bei kitų valstybių sutarčių teisėje aptinkamų analogiškų ar panašių sutarčių lyginamoji analizė, kurios metu stengiamasi ne tik atskleisti kitose valstybėse įtvirtintų sutarčių rūšių ypatumus, bet ir atsakyti į klausimą, ar Lietuvai apskritai reikalingas viešųjų sutarčių institutas. Atkreiptinas dėmesys, jog siekiant išsamiai aptarti viešųjų sutarčių institutą bei susisteminti visus jo bruožus, darbe taip pat analizuojamas galimas viešųjų sutarčių atspindys Europos Bendrijų teisėje. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados bei... [toliau žr. visą tekstą] / This article discusses a relevant topic in Lithuania‘s contract law – the conception of public contract and its development. Due to the analysis of various laws, doctrine and precedents, the article provides with coherent understanding about agreements for public purchase and utility services as well as their evolution in the Lithuanian law system. It is needful to stress that the debates on State involvement in the modern market and its participation in the economy and society are still up to date, due to it this article examines what is the proper degree of state intervention in commercial relationship and what type of legislation would be beneficial for both – supplier and consumer. The most important principle in contract law – freedom of contract, which is a cornerstone of wealth maximization, is also discussed in this article. Futhermore, with a purpose to reveal the state’s attitude to the intersection of this principle and public interest, the examination of relationship between public interest and freedom of contract is presented. The article also examines the EU competition law policy and legislation in controlling the business with a dominant market power, as well as assuring the social welfare of other party and consumers. What is more, the clear comparison of Lithuania’s and other countries’ governmental regulation on public or administrative contracts is also provided here. Finally, the author puts forward some conclusions on key questions of public contracts... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe siekiama atskleisti su viešojo intereso gynimu susijusias problemas Lietuvos administracinės teisės kontekste. Aptariami tokie probleminiai aspektai, kaip viešojo intereso sąvoka, viešojo intereso struktūriniai požymiai, administracinių teismų praktika teisės subjektams ginanant viešąjį interesą teisme. Pirmojoje darbo dalyje aptariama viešojo intereso samprata, viešojo intereso ir teisės santykis. Pristatomos įvairių teisės specialistų nuomonės dėl viešojo intereso sąvokos, privataus ir viešo intereso atskyrimo. Antrojoje, apžvelgiame viešojo intereso struktūrinius požymius (objektą, subjektą, bei agentus, galinčius ginti viešąjį interesą). Šioje darbo dalyje taip pat pristatoma Lietuvos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, iš kurios galima matyti, kokie objektai pripažįstami, kaip gintini, saugotini remiantis viešojo intereso svarba. Išskiriami bei analizuojami viešojo intereso subjektai, aptariami viešojo intereso agentai. Trečioje magistro baigiamojo darbo dalyje pristatomi atlikto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos tyrimo rezultatai, kuriais remiantis analizuojama fizinių asmenų, nevyriausybinių organizacijų, taip pat prokuroro bei valstybinių institucijų veikla ginant viešąjį interesą Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme. Atsižvelgiant į tai, pateikiamas teisinis šios veiklos vertinimas, remiantis mokslininkų įžvalgomis, Europos Teisingumo Teismo praktiką bei oficialių... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The factor of the public interest in administrative law The main concepts: interest, private interest, public interest, administrative law. The main purpose of this master degree thesis is to reveal the problems which are related with the defense of the public interest in the context of Lithuanian administrative law. In this work problematic aspects such as concept of the public interest, the structural signs of the public interest and jurisprudence of the Supreme Administrative Court of Lithuania are discussed. In the first part of this work the concept of public interest and relationship between interest and law are analyzed. Also variety of opinions of legal experts about the concept of public interest and the posibility of private and public interest separation are presented. In the second part of master degree thesis the structure of public interest (object, subject and agencies) is introduced. In this part of work jurisprudence of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania and the Supreme Administrative Court of Lithuania are introduced, which aims to identify the object of the public interest. Also subject and the agents of the public interest are distinguished and analyzed. In the third part of master degree thesis the results of the case study of jurisprudence of the Supreme Administrative Court of Lithuania are presented. Based on the results of the case study the activity of individuals, non-governmental organizations, prosecutors and public... [to full text]

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta teisė – teisė į asmens privataus gyvenimo neliečiamumą. Tačiau deja tenka pažymėti, jog nusikalstamumas yra socialinis reiškinys, kuris neišnyks tol, kol gyvuos visuomenė. Šiame darbe analizuojama gana aktuali šių dienų tema – pasaulis garbina saviraišką, suteikia jos vystymuisi ir reiškimuisi itin plačias ribas, kaip tokiame kasdien technologijų ir elgesio laisvės prasme tobulėjančiame pasaulyje yra saugomas asmens privatus gyvenimas. Darbe iškelta problema ar baudžiamasis įstatymas pakankamai išsamiai reglamentuoja ir efektyviai apsaugo asmenų privataus gyvenimo neliečiamumą ir kaip proporcingai reikėtų riboti šią asmens teisę. Taigi siekiant užsibrėžto darbo tikslo – išanalizuoti LR baudžiamuosius įstatymus asmens privataus gyvenimo neliečiamumo apsaugos klausimu, palyginant su kitų šalių šios teisės apsauga, nurodant problemas bei numatyti efektyvesnes apsaugos priemones, taip pat praktiškai iširti ir įvertinti didžiausius probleminius aspektus žmonių privataus gyvenimo neliečiamumo klausimus, darbe aiškinama privataus gyvenimo neliečiamumo sąvoka; analizuojama teisinė bazė asmens privataus gyvenimo neliečiamumo apsaugos klausimu; nurodomos probleminės baudžiamųjų įstatymų, reglamentuojančių asmens privatų gyvenimą, vietos; detaliai ir išsamiai analizuojami privataus gyvenimo ribojimo atvejai. Taip pat darbe pateikiamos rekomendacijos ir pasiūlymai kaip galima tobulinti tam tikras teisės aktų vietas, kad liktų kuo mažiau... [toliau žr. visą tekstą] / There is human right to private life inviolability consolidated in the Constitution of the Republic of Lithuania. Human‘s private life is sacred. Unfortunately criminality is concurent of society. The The nadion has to protect human rights, to punish criminals justly and reduce criminality as much as possible. There is analysed very relevant topic of nowadays in this work. The world adores self-expression, gives to it‘s growth and expression especially comprehensive limits and how is protected human‘s private life in such technological and freedom behaviour improving world. It is broached a problem in this work – does the criminal statute adequately properly regulates and effectively protects human‘s private life and how proportionally restrict this human‘s right. The work‘s purpose is to analyse criminal statutes about human private life inviolability of the Republic of Lithuania, to compare them with foreign countries this right defence, to indicate the problems and provide for more effective devices of defence, practically explore and assess the most often problems of human‘s privat life. So that to reach the purpose, there is explained human‘s privat life inviolability‘s conseption, analysed juridical base of private life defence, indicated problematical mases of criminal statutes, particularly and properly analysed the rectrictions of human‘s privat life. Also there are produced conclusions and recommendations how could we improve some statutes. There was done the test... [to full text]