Šiame darbe nagrinėjamas grupės ieškinio teisinis institutas kaip priemonė ginti viešuosius ir privačius interesus. Pirmoje dalyje siekiama atskleisti teisinio intereso sąvoką, viešojo ir privataus interesų sampratas, bei analizuojame galimybes šiuos interesus apginti pasitelkus grupės ieškinio institutą. Antrojoje dalyje nagrinėjame klasikinio ir kontinentinio grupės ieškinio instituto pagrindinius požymius bei apžvelgiame grupės ieškinio instituto ypatumus Lietuvos Respublikos civiliniame procese. Trečiojoje dalyje apžvelgiami pagrindiniai grupės ieškinio turinio reikalavimai, jo priėmimo sąlygos bei priimamo teismo sprendimo ypatumai. Magistro darbo tikslas pateikti mokslinį grupės ieškinio instituto vertinimą ginant pažeistus viešuosius ir privačius interesus. Daugelis užsienio šalių, savo įstatymuose įtvirtindamos grupės ieškinio institutą, visada jį lygina su Jungtinėse Amerikos Valstijose egzistuojančiu modeliu, todėl darbe daugiausia remsimės šios šalies civilinio proceso įstatymais. Nagrinėdami teisės literatūrą sutiksime teisės mokslininkų poziciją, kad grupės ieškiniai Europoje neegzistuoja, nes, anot jų, grupės ieškiniais vadintini tik tokie ieškiniai, kuriuose reikalavimus reiškia grupės nariai. Magistro darbe analizuosime šią nuomonę. Grupės ieškinio paplitimui Europos šalyse didžiausią įtaką padarė viešojo intereso bei kolektyvinių vartotojų interesų gynimo paieška. Todėl išsamiau panagrinėsime pačią teisinio intereso sąvoką, viešojo ir... [toliau žr. visą tekstą] / Legal institute of group action, as a measure of protecting public and private interests, is tackled in this work. The first part includes the explanation of legal interest, the concepts of public and private interests, as well as the analysis of possibilities of protection of these interests, using the institute of group action. The second part explains the main features of classic and continental institute of group action, as well as the peculiarities of the institute of group action in the Lawsuit of the Republic of Lithuania. The third part comprises of the main content requirements to the group action, the conditions of its acceptation and the peculiarities of awarded judgment. The goal of this Master’s Thesis – to present scientific evaluation of the institute of group action, while protecting violated public and private interests. Various foreign countries consolidating the institute of group action in their Law, compare it to the model existing in the United States of America, therefore our thesis will mainly be based on the Lawsuit of the United States of America. While tackling the legal literature, we will meet the position of legal scientists, claiming the group action do not exist in Europe, as group actions may only be called the claims when the claims are represented by the group members. We will analyze this opinion in our Master’s Thesis. The search for protection of public interest and collective interests of the users had a major... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe analizuojamas viešojo intereso gynimas valstybiniame valdyme, sistema, būklė ir problematika Lietuvoje, aptariamos konkrečios problemos, kylančios iš tokių santykių, teisinės ir praktinės aktualijos. Darbo pradžioje analizuojama viešojo intereso sąvoka ir samprata, trumpai aptariama pati socialinių mokslų kategorija „interesas“ ir kaip ji suprantama teisės doktrinoje, interesų klasifikacija ir jos reikšmė. Toliau kalbama apie pačią viešojo intereso sąvoką, sąvokos interpretacijas ir projekcijas atskirose visuomeninių santykių srityse, teismų praktikoje bei teisės moksle. Analizuojama viešojo ir privataus intereso atskirtis ir šių interesų atribojimo kriterijai. Kitoje darbo dalyje analizuojama viešojo intereso gynimo sistema, t. y., subjektai, turintys įgalinimus ginti viešąjį interesą, jų kompetencija, teisės ir pareigos. Darbe aptariamas prokuratūros – kaip pagrindinės institucijos, atsakingos už viešojo intereso gynimą – dalyvavimas ginant viešąjį interesą valstybiniame valdyme tiek Lietuvoje, tiek ir lyginamuoju aspektu (pvz. Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Latvijoje ir kt. šalyse). Toliau darbe analizuojama valstybės ir savivaldybės institucijų bei kitų asmenų veikla ginant viešąjį interesą valstybiniame valdyme. Apžvelgiama mūsų darbui svarbi užsienio institucijų praktika šioje srityje, tokių kaip Skandinavijos šalyse veikiančios ombudsmenų ar kitų valstybinių institucijų veikla. Lietuvos mastu aptariama... [toliau žr. visą tekstą] / The Public interest is one of the most important things in democracy. In master thesis the situation of the defendant of Public interest in national ruling in Lithuania is analyzed, also about its system, about its conditions and problems in Lithuania. In the beginning of research, the system of the defendant of Public interest is analyzed. There is some dispute about the category of social science – “interest” – and how it understanding in doctrine of law, also the classification of interests. Further, we are taking about conceptions of Public interest, interpretations of notion in social relations and in judicial practice. Also, we are taking about the separations of those two interests: Private interest and Public interest. In the next part of master thesis, the system of defendant of Public interest is analyzed: subjects, its remit, its rights and duties. In the research are discussed about participation of public procurators in Lithuania and in others countries (like France, Spain, Italy, Latvia, Belgium etc.). Further, we are analyzing the remit of organs and institutions of government and municipalities in Lithuania and also in others countries, for examples, the functions of Ombudsmen in Sweden and in others countries. In the research we are taking about the basics problems in practice and in doctrine, also about legal norms. Comparative analysis of the Public interest in foreign states was submitted. In the next part of research the Public... [to full text]

Nors lobizmas Lietuvoje buvo įtvirtintas 2001 metais, priėmus Lietuvos Respublikos Lobistinės veiklos įstatymą, iki šiol lietuvių teisinėje literatūroje nebuvo skiriama daug dėmesio lobizmo kaip instituto suderinamumui su Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu principu, jog Seimo nariai savo darbe turi vadovautis valstybės interesu. Lobizmas dažniausiai yra nagrinėjamas politikos mokslų kontekste kaip grupių interesų perdavimo priemonė. Teisinėje literatūroje yra straipsnių analizuojančių Lobistinės veiklos įstatymą, jo veikimą ar neveikimą bei kitus lobizmo įtvirtinimo aspektus. Visgi lobizmo ir konstitucinio principo, jog Seimo nariai savo darbe turi vadovautis valstybės interesu suderinamumo problema kyla tada, kai interesų grupės, pasitelkdamos lobistus, siekia savo siaurų interesų, kurie prieštarauja valstybės interesui, patenkinimo. Taigi priėmus lobizmą įteisinančius įstatymus (leidus privačioms interesų grupėms tiesiogiai daryti įtaką leidžiamajai valdžiai) kyla reali grėsmė, kad bus pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas principas, jog įstatymų leidėjai turi vadovautis valstybės, o ne privačiais interesais. Šis baigiamasis darbas ir yra skiriamas ištirti šių dviejų institutų suderinamumą, jų reglamentavimą ir interpretavimą, nurodyti ryškiausius probleminius aspektus ir pateikti samprotavimus, kurie galėtų būti pagalbine medžiaga kitiems, susidomėjusiems šios problemos sprendimu. Tyrimo objektas – Lobistinė veikla, kuria pagal galiojančius teisės aktus... [toliau žr. visą tekstą] / While lobbying in Lithuania was legitimised in 2001, after passing the Law on Lobbying Activities, up until this day legal scholars in Lithuania have not made any researches about compatibility of lobbying with the constitutional principle that legislators must act according to the state interests. Lobbying is usually examined in the context of political science as a vehicle for transmission of group interests. In legal literature some scholars analyse functionality of the Law on Lobbying Activities, but other problems of lobbying are not being analysed. This problem of compatibility lobbying and constitutional principle that legislators must act according to the state interests arise when interest groups, through lobbyists, try to satisfy their own selfish needs which are against state interests. So because the Law on Lobbying Activities was passed (private groups were allowed to influence government representatives) there is a real danger that constitutional principle which obliges legislators to act according to the state interests, not according to the private interest will be breached. This thesis is intended to investigate the compatibility of these two institutes, their regulation and to show some of the most problematic aspects which arises while trying to compare these two institutes. The object of this thesis is lobbying activities, which are in accordance with existing legislation and intended to affect the legislative decisions, and its compatibility with the... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe siekiama atskleisti viešojo intereso sampratą Lietuvos teisinėje sistemoje. Taip pat įvardijami esminiai probleminiai aspektai, susiję su viešojo intereso sąvokos apibrėžimu. Darbo pradžioje nustatomas viešojo intereso gynimo pagrįstumas civiliniame procese. Kitoje darbo dalyje pateikiama intereso prigimties mokslinių teorijų apžvalga, interesų klasifikacija ir interesų rūšys. Skirstant interesus pagal subjektus išskiriami viešieji interesai. Trečioje magistro baigiamojo darbo dalyje atskleidžiama viešojo intereso samprata užsienio ir Lietuvos teisės doktrinoje, išskiriami du pagrindinai viešojo intereso elementai, t. y. viešojo intereso subjektai ir objektas. Siekiant atskleisti viešojo intereso prasmę, atskiriamas viešasis interesas nuo privataus intereso, taip pat remiantis užsienio bei Lietuvos mokslininkų darbais pateikiamos skirtingos viešojo intereso koncepcijos, atliekama jų analizė bei teisinis vertinimas. Paskutinėje magistro baigiamojo darbo dalyje analizuojami teisės aktai, reglamentuojantys viešojo intereso apsaugą, nustatoma, kad nei viename teisės akte nėra apibrėžta viešojo intereso samprata. Analizuojami Lietuvos Respublikos viešojo intereso gynimo civiliniame ir administraciniame procese įstatymo ir Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektai, aptariami jų trūkumai. Nustatoma, kad Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte iš dalies yra apibrėžtas viešasis interesas bei nustatyti tam... [toliau žr. visą tekstą] / -. / In der Magisterarbeit ist man danach bestrebt, die Auffassung des öffentlichen Interesses im Rechtssystem Litauens zu erschließen. Außerdem werden die wichtigsten problematischen Aspekte angeführt, die mit der Definition des Begriffs des öffentlichen Interesses verbunden sind. Am Anfang der Arbeit wird die Begründetheit der Verteidigung des öffentlichen Interesses im Zivilprozess festgestellt. Im nächsten Teil der Arbeit wird eine Übersicht der wissenschaftlichen Theorien über das Wesen des Interesses, Klassifizierung und Arten der Interessen vorgelegt. Bei der Verteilung der Interessen nach Subjekten werden die öffentlichen Interessen hervorgehoben. Im dritten Teil der Magisterarbeit wird die Auffassung des öffentlichen Interesses in der ausländischen und litauischen Rechtslehre dargelegt und zwei Hauptelemente des öffentlichen Interesses, und zwar, Subjekte und Gegenstand des öffentlichen Interesses, werden hervorgehoben. Um die Bedeutung des öffentlichen Interesses zu erschließen, wird das öffentliche Interesse vom privaten Interesse getrennt, außerdem werden anhand von ausländischen und litauischen wissenschaftlichen Arbeiten unterschiedliche Konzeptionen des öffentlichen Interesses angeführt, ihre Analyse und juristische Bewertung durchgeführt. Im letzten Teil der Magisterarbeit werden die Rechtsakte analysiert, die den Schutz des öffentlichen Interesses regeln, sowie festgestellt, dass die Auffassung des öffentlichen Interesses in keinem Rechtsakt definiert ist... [der volle Text, siehe weiter]

Šiame magistrantūros studijų baigiamajame darbe nagrinėjama privačios žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesas ir tvarka, aptariami charakteringi žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai Kauno rajone. Tyrimo tikslas įvertinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą Kauno rajone, bei išanalizuoti teorines ir praktines problemas, susijusias su nuosavybės paėmimu visuomenės poreikiams. Galima teigti, jog nuosavybės teisė nėra priskiriama absoliučioms žmogaus teisėms, ji gali būti paimama visuomenės poreikiams. Nuosavybė iš jos savininko, nepriklausomai nuo jo valios, gali būti paimama tik Žemės įstatymo nustatyta tvarka, bei už paimamą nuosavybę yra privalomas teisingas atlyginimas. Viena iš pagrindinių žemės paėmimo visuomenės poreikiams problemų yra šio proceso trukmė, kuri gali užsitęsti nuo 3 iki 8 m., bei ginčai kylantys tarp paimamos žemės savininkų ir žemės paėmimu suinteresuotos institucijos. 2011 metais priėmus naują žemės įstatymo redakciją tikimasi nustatyti aiškesnę ir skaidresnę žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarką, leisiančią greičiau įgyvendinti visuomenei svarbius investicinius projektus. Iki šiol galiojusi žemės paėmimo visuomenės reikmėms tvarka nepakankamai tiksliai reglamentavo konkrečius šios procedūros terminus ir etapus. Įstatymo pataisomis įtvirtinama greitesnė, paprastesnė ir skaidresnė žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. / The study for Masters degree contains 73 pages, 15 pictures, 2 tables, 40 reference sources, written in the Lithuanian language. Subject of the study: Legal acts that have been issued in the Kaunas Region that are connected with taking the land for public needs. The study is aimed at revealing problems related to projects for taking the land for public needs in Kaunas region. Objectives of the research: 1. To analyse the law that deternines rules for taking the land for public needs. 2. To reveal the problems which arise when projects are prepared for taking the land for public needs. 3. To describe some objects which are needed for public in the Kaunas Region. 4. To analyse the most common cases of land taking in the Kaunas Region. 5. To analyze the processes that went when the land was taken for building the Vainatrakis cemetery. Research methods: To analyse the processes that are required to take the land for public needs, and for the analysis of the most comon cases of this process in the Kaunas region, an in-depth analysis of reference sources and their content was performed. A systematic analysis, a logical analysis, comparison and other scientific methods were used. Results of the research: • Part One examines the law which deals with taking the land for public needs. The procedures of land taking for public needs, and the most common problems that occur in the process are also discussed. • Part Two overviews the territories of the Kaunas Region and analyses the most... [to full text]

Darbo objektas – Marijampolės savivaldybės greta ,,VIA Baltica“ kelio žemės paėmimas visuomenės poreikiams. Tyrimo tikslas – nustatyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo problemas. Tiriamasis darbas atliekamas analizuojant teisės aktus, teritorijų planavimo dokumentus ir statistinius duomenis. Tyrimui įgyvendinti iškelti uždaviniai: 1. Išnagrinėti teisės aktus, reglamentuojančius žemės paėmimą visuomenės poreikiams; 2. Nustatyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo problemas; 3. Išanalizuoti situacija susijusią su ,,VIA Baltica“ keliu; 4. Statistiškai išnagrinėti šalia ,,VIA Baltica“ kelio paimamus visuomenės poreikiams žemės sklypus. Tyrimo metodika: Siekiama išanalizuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą, bei nustatyti problemas susijusias su žemės paėmimu visuomenės poreikiams projekto rengimu ir išnagrinėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejį Marijampolės savivaldybėje atlikta literatūros šaltinių analizė, dokumentų analizė, sisteminė analizė, panaudoti loginis-analitinis, lyginamasis ir kiti moksliniai metodai. Tyrimo rezultatai: • Pirmojoje darbo dalyje išnagrinėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisiniai pagrindai ir procedūros, teisės aktai, reglamentuojantys žemės paėmimą visuomenės poreikiams, išanalizuojamos ir aptariamos problemos susidariusios paėmant žemę visuomenės poreikiams. • Antrojoje darbo dalyje atlikta Marijampolės savivaldybės teritorijos apžvalga, išanalizuotas Marijampolės rajono žemės... [toliau žr. visą tekstą] / The work object is the land acquisition for public needs, i.e. for ”Via Baltica” road in Marijampolė district. The aim of the research is to define the plan preparation problems of land acquisition for public needs. Research work is conducted by analyzing legislation, territory planning documents and statistic data. The objectives for the implementation of the study are as follows: 1. To investigate the legislation governing land acquisition for public needs; 2. To identify the plan preparation problems of land acquisition for public needs; 3. To analyze the situation in relation to ”Via Baltica” road; 4. To analyze statistically the land acquisition for public needs near ”Via Baltica” road. Research methodology: The aim is to analyze the land acquisition for public needs as a process, and to identify the plan preparation problems associated with the land acquisition for public needs and to examine the case of the land acquisition for public needs in Marijampolė district. The literature review, document analysis, system analysis is conducted, and logical, analytical, comparative and other scientific methods are used in the study. The investigation results are as follows: • The first part of the paper examined the legal framework and procedures of the land acquisition for public needs, the laws governing the land acquisition for public needs, and analyzed and discussed the problems arising from the land acquisition for public use. • The second part of the work is the review... [to full text]

Per XX a. paskutinius dešimtmečius viešojo ir privataus sektorių santykis gerokai pasikeitė. Tradiciškai viešojo sektoriaus veiklos sričiai priskirtų paslaugų teikimui ar infrastruktūros modernizavimui ir plėtimui imta naudoti viešojo ir privataus sektorių partnerystę. Koncesija yra vienas iš partnerystės modeliu. Ją galima apibūdinti kaip susitarimą tarp viešojo ir privataus sektorių, kurio tikslas sujungti viešuosius ir privačius išteklius, siekiant realizuoti viešosios politikos tikslus. Lietuvoje koncesijos, lyginant su kitomis valstybėmis, yra naujas reiškinys, neturintis tradicijų ir patirties. Viešosios institucijos retai nusprendžia investicijas pritraukti koncesijos sutarčių pagrindu. Šio darbo objektas yra koncesija. Tikslas - išnagrinėti koncesijų taikymo galimybes Lietuvoje. Tikslo pasiekimui iškelti trys uždaviniai, kurie nulėmė darbo struktūrą. Pirmojoje darbo dalyje analizuojant mokslinę literatūrą ir taikant apibendrinimo metodą nagrinėjamos ekonominės – socialinės viešojo ir privataus sektorių partnerystės atsiradimo prielaidos ir partnerystės sąvoka. Antrojoje dalyje, analizuojant viešojo ir privataus sektorių partnerystės taikymo galimybes atliekama mokslinės literatūros ir informacinių šaltinių analizė, taikomas klasifikavimo ir sisteminimo metodas. Trečiojoje darbo dalyje vertinant koncesijų taikymo galimybės atliekamas kokybinis tyrimas, suformuluojami pagrindiniai klausimai, atliekama norminių teisės aktų ir informacinių šaltinių lyginamoji analizė... [toliau žr. visą tekstą] / Infrastructure has been traditionally viewed as a natural monopoly under the management, control, financial responsibility of the central and local government. However, various countries of the world have shown a growing interest in Concessions (one of the Public Private Partnership model) over the last two decades. Concession is arrangement in which the public and private sectors join together to produce and deliver goods and services. It is a sufficiently new phenomenon in Lithuania and some shortcomings are noticeable in its application. The object of this thesis is Concession. The aim of work is to analyze possibilities to apply the concession in Lithuania. Three tasks were established for the realizing the goal meanwhile determining the structure of thesis. In the first part of thesis there is analysed Public Private Partnership, as phenomena, using analysis of academic literature. In the second part, by using analysis of special and statistical literature, there are analysed subjects influencing Public Private Partnership and experience of various countries of the world in the developing Partnership policy. Situation in Lithuania by excluding main prerequisites for developing concessions is analysed in the third part, using qualitative analysis of academic and special literature, laws, conference materials, comparative, case study methods and quantitative analysis by carrying out a survey of Municipalities opinion. Analysis of theoretical and practical aspects has shown... [to full text]