Šiandien Lietuva, kaip ir kitos posovietinės valstybės, vis dar išgyvena gana sudėtingą ir prieštaringą socialinį, ekonominį ir teisinį pokyčių laikotarpį, susidurdama su anksčiau nepatirtomis problemomis. Nauja teisinė bazė kuriama praktikoje nepasiteisinusių teisės normų pagrindu, be to, nuolat kintantys visuomeniniai santykiai reikalauja pastovaus darbo administracinės teisėkūros srityje. Socialinė–ekonominė šalies plėtra posovietiniu laikotarpiu reikalauja naujų valdymo formų, veiksmingų sprendimų, todėl pastaraisiais metais itin didelio dėmesio sulaukia vykdomosios valdžios institucijų sistema, jos tobulinimo gairės. Tačiau net teisinės doktrinos nuolatinis tobulinimas ir naujų idėjų kūrimas iki galo neišsprendė egzistuojančių problemų, kadangi buvo nuolat bandoma iškilusias problemas spręsti vien tik teisinėmis priemonėmis, taip užsidarant nuo galimai teigiamo kitų socialinių mokslų poveikio. Socialinių mokslų integracija parodė administracinei teisei neregėtą naują tyrinėjimų plotmę, kadangi jie padeda atskleisti naujų ir pakitusių visuomeninių santykių turinį, taip administracinei teisėkūrai nubrėžiant naujas gaires ir suteikiant galimybę savo normoms priartėti prie realiai susiklosčiusių visuomeninių santykių. Šiame darbe nagrinėjama administracinės teisės ir kitų socialinių mokslų sąveika, poreikis ir perspektyvos. / Today Lithuania is experiencing complicated and contradictory period of social, economical and legal changes as other post-soviet states. Lithuania deals with problems it has not experienced before. A new legal basis is created on legal norms which are not confirmed in practices. Also every moment changing public relations require constant work on legal norms in administrative law. Social-economical development of state in post-soviet period requires new governance forms, effective decisions. However, constant improvement of legal doctrines and creation of new ideas did not solve existing problems, because every arising problem was tried to be solved just in legal means, closing up from other social science’s impact. The integration of social science has shown administrative law as a new social research, which helps to improve a new process of public relations, legal administrative law and come up with legal norms by real public relations. Administrative law’s and other social science’s interaction, requirements and perspectives are analyzed in this work.

Tiriamojo darbo aktualumas ir problematiškumas Per daugiau kaip septyniolika nepriklausomybės metų Lietuva ekonominėje, teisinėje bei sociokultūrinėje srityse išgyveno daug plėtros ir novacijų procesų, kilo „pilietinis“ – „regioninis“ atgimimas, dažniausiai skatinamas ir vadovaujamas kultūros politikos. Įsivyraujanti globalizacija, naujų socialinių koncepcijų formavimosi etapas įnešė daug naujo į žmogaus, visuomenės, valstybės kaitos sampratą bei pateikė naują kultūros socialinį statusą, kuris atspindimas įvairiuose socialiniuose procesuose, taip pat ir teisėje. Taigi kultūra yra neatskiriama mūsų gyvenimo dalis, kurios sąsajos su teise ir jos teisinis reguliavimas grindžiamas ne tik atitinkamais bendriausiais dėsningumais, tačiau ir išskirtine specifika. Visuomeninių santykių turinio kaitos sąlygomis žmogus, visuomenė ir valstybė ima kelti probleminius klausimus tiek kultūrai, tiek ir teisei, dėl to kinta įpročiai, nyksta buvęs kultūrinis tapatumas, atsiranda naujos gyvenimo tendencijos. Vykstantys socialiniai pokyčiai susaistomi su kultūrine motyvacija, taigi kultūra tampa aktualiu visuomenės kaitos veiksniu bei esmine socialinių pokyčių priežastimi, kartu lemiančia ir teisės adaptacinę kaitą. Taigi, kultūra tapo veiksminga socialinio gyvenimo, tame tarpe ir teisės raidos, skatintoja. Kartu ji - labai svarbi žmogaus asmenybės socialinės bei teisinės brandos priemonė ir vienas iš esminių visuomenės ir valstybės demokratinės plėtros instrumentų. Tačiau tikslingą ir... [toliau žr. visą tekstą] / The problem and topicality of the research. During more than seventeen years of independence Lithuania has experienced a lot of processes of development and novelty in economical, legal and socio-cultural spheres, there has emerged “civil”-“regional” rebirth that has been most frequently encouraged and led by the cultural policy. The settled globalization levels cultural values, weakens or at least already controls national identity. Sparing development trends are getting more and more developed as well as economical growth effects the materialization in the society that causes plenty of social and cultural issues. The role of culture is very significant in this process not only due to such qualitative signs of life as the standard of living, human rights, equal possibilities and civil human values, but as well as an objective factor – qualitatively indicated contribution of mankind advance and its index. There are important three following issues: cultural contribution towards the treasury of mankind wisdom; economical and social issues related to culture; the function of an enabling and authorizing means as human’s property. The culture has turned into a complex political, social and economical part in the development of society that often stimulates novelties and urges social and economical development of national powers. Culture and art are inalterable tolls of state politics those join and develop the society as well as induce its creativity and openness, persuasively... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe siekiama atskleisti su viešojo intereso gynimu susijusias problemas Lietuvos administracinės teisės kontekste. Aptariami tokie probleminiai aspektai, kaip viešojo intereso sąvoka, viešojo intereso struktūriniai požymiai, administracinių teismų praktika teisės subjektams ginanant viešąjį interesą teisme. Pirmojoje darbo dalyje aptariama viešojo intereso samprata, viešojo intereso ir teisės santykis. Pristatomos įvairių teisės specialistų nuomonės dėl viešojo intereso sąvokos, privataus ir viešo intereso atskyrimo. Antrojoje, apžvelgiame viešojo intereso struktūrinius požymius (objektą, subjektą, bei agentus, galinčius ginti viešąjį interesą). Šioje darbo dalyje taip pat pristatoma Lietuvos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, iš kurios galima matyti, kokie objektai pripažįstami, kaip gintini, saugotini remiantis viešojo intereso svarba. Išskiriami bei analizuojami viešojo intereso subjektai, aptariami viešojo intereso agentai. Trečioje magistro baigiamojo darbo dalyje pristatomi atlikto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos tyrimo rezultatai, kuriais remiantis analizuojama fizinių asmenų, nevyriausybinių organizacijų, taip pat prokuroro bei valstybinių institucijų veikla ginant viešąjį interesą Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme. Atsižvelgiant į tai, pateikiamas teisinis šios veiklos vertinimas, remiantis mokslininkų įžvalgomis, Europos Teisingumo Teismo praktiką bei oficialių... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The factor of the public interest in administrative law The main concepts: interest, private interest, public interest, administrative law. The main purpose of this master degree thesis is to reveal the problems which are related with the defense of the public interest in the context of Lithuanian administrative law. In this work problematic aspects such as concept of the public interest, the structural signs of the public interest and jurisprudence of the Supreme Administrative Court of Lithuania are discussed. In the first part of this work the concept of public interest and relationship between interest and law are analyzed. Also variety of opinions of legal experts about the concept of public interest and the posibility of private and public interest separation are presented. In the second part of master degree thesis the structure of public interest (object, subject and agencies) is introduced. In this part of work jurisprudence of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania and the Supreme Administrative Court of Lithuania are introduced, which aims to identify the object of the public interest. Also subject and the agents of the public interest are distinguished and analyzed. In the third part of master degree thesis the results of the case study of jurisprudence of the Supreme Administrative Court of Lithuania are presented. Based on the results of the case study the activity of individuals, non-governmental organizations, prosecutors and public... [to full text]

Tyrimas atliktas administracinės teisės taikymo poveikio įveikiant ekonominio nuosmukio padarinius ţmogaus socialinių ekonominių teisių ir laisvių srityje tema. Pasirinktas tikslas – atskleisti administracines teisės taikymo veiksmingumą ţmogaus socialinėms ekonominėms teisėms ir laisvėms ekonominio nuosmukio metu. Nustatyta, jog administracinės teisės reformavimui ekonominio nuosmukio periodai turi įtaką, tenka pertvarkyti daugelį sferų, kaip pensijų mokėjimą ar socialinės paramos teikimo sąlygas, tvarką, vyksta tam tikra reforma. Teorijos bei praktinių pokyčių teisėkūroje, teismų praktikoje analizė parodė, jog ekonominio nuosmukio patirtis įtikina, kad reikia anksti nustatyti socialinius pokyčius ir numatyti, kokias permainas jie sukels. Tuomet įmanoma sukurti aiškesnę administracinės teisės normas, sureguliuosiančios vieną ar kitą visuomeninį santykį, viziją. Būtina veikti proaktyviai, keisti ţmonių teisinio mąstymo principus. / The theme of the work carried out by application of administrative law, overcoming the effects of the economic crisis on social economic rights and human freedoms. The purpose is to reveal the administrative law on human rights and freedoms of the economic social sector. The reform of administrative law during economic crisis periods must bear the transforming influence of the realms, as the payment of pensions or social assistance relating to conditions, procedures, certain aspects of the reform. Theory and practical analysis of the changes in the legislation, case-law has shown that the economic crisis experience convinces the need for early detection of social change and to provide for the changes they cause. Then it is possible to create clearer rules of administrative law, strengthen one or another public relationship, vision. It is necessary to work to change people's thinking pro-actively, to overthink the legal principles.

Šis magistro darbas skirtas tirti konstitucinėje jurisprudencijoje kuriamą Lietuvos administracinės teisės doktriną kaip visumą. Darbe nagrinėjamos šios konstitucinės administracinės teisės doktrinos identifikavimui būtinos prielaidos: „administracinės teisės doktrinos“ ir „konstitucinės jurisprudencijos“ sampratos, administracinės teisės doktrinos prigimtis, administracinės teisės doktrinos kūrimo skirtumai konstitucinėje akademinėje ir konstitucinėje teisminėje jurisprudencijoje, administracinės teisės doktrinos identifikavimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje kriterijai. Darbe analizuojamos administracinei teisei aktualios doktrininės nuostatos, išvestos kai kurių bendrųjų konstitucinių principų pagrindu, tiriamos jų sisteminės sąsajos su administracine teise. Atlikus tyrimą nustatyta, kad „administracinės teisės doktrinos“ ir „konstitucinės jurisprudencijos“ sampratoms būdingas dvilypiškumas, suponuojantis mokslinės ir oficialios teisminės administracinės teisės doktrinos atskyrimą. Oficialios konstitucinės administracinės teisės doktrinos kaip svarbiausios administracinės teisės srities normatyvinis turinys turi būti analizuojamas visų pirma teisės, o ne akademinės jurisprudencijos kontekste. Administracinės teisės doktrinos identifikavimo teisminėje konstitucinėje jurisprudencijoje pagrindiniu kriterijumi laikytinas konstitucinių doktrininių teiginių ryšys su administracine teise. Šis ryšys atskleidžiamas per administracinės teisės... [toliau žr. visą tekstą] / This master‘s thesis is intended for research of administrative law doctrine, created in constitutional jurisprudence, as a whole. The paper examines these preconditions for identification of constitutional administrative law doctrine: concepts of „administrative law doctrine“ and „constitutional jurisprudence“, nature of administrative law doctrine, differences of administrative law doctrine creation in constitutional academic and constitutional judicial jurisprudence, administrative law doctrine identification criteria in the jurisprudence of Constituional Court of Republic of Lithuania. The paper examines important for administratve law doctrinal provisions, derived from some general constitutional principles, investigates their systematic linkages with administrative law. The research showed dualism of „administrative law doctrine“ and „constitutional jurisprudence“ concepts, implying separation of scietific and official judicial administrative law doctrine. Normative content of official constitutional administrative law doctrine as a key administrative law area must be analyzed primarily in the context of the law, but not in the context of academic jurisprudence. The main criterion of administrative law doctrine identification in the judicial constitutional jurisprudence should be considered linkage between constitutional doctrinal statements and administrative law. This linkage is revealed through the subject and method of administrative law. Performed analysis in the... [to full text]