Šiame darbe atskleidžiama konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo samprata ir kilmė, analizuojama konstitucinio lygiateisiškumo principo doktrina, suformuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Konstituciniams principams tenka pagrindinis vaidmuo konstitucinio reguliavimo procese. Konstituciniai principai organizuoja į darnią visumą visas Konstitucijos nuostatas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos analizė leidžia teigti, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas yra vienas universaliausių ir dažniausiai taikomų teisės aktų atitikties Konstitucijai tikrinimo matų. Konstitucinis Teismas, tirdamas teisės aktų konstitucingumą, suformavo plačią ir išsamią lygiateisiškumo principo doktriną. Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas yra pamatinis šiuolaikinės demokratinės visuomenės principas. Lygiateisiškumo principas formuluojamas ne tik Konstitucijos 29 straipsnyje, reikšmingi šio principo aspektai įtvirtinti ir Konstitucijos 33, 38, 50, 55, 78, 82, 119 straipsnių nuostatose. Konstitucinio Teismo nutarimuose atskleista, kad tai formalios teisinės lygybės principas, šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą. Lygiateisiškumo principo turi būti laikomasi ne tik Lietuvos Respublikos piliečių, bet ir užsienio piliečių bei asmenų be pilietybės atžvilgiu, šis principas taikytinas ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims. Asmenų lygiateisiškumo principas... [toliau žr. visą tekstą] / The study discusses origins and concepts of the constitutional principle of the persons equality, furthermore, it analyzes doctrine of persons equality in jurisprudence of Constitutional Court of the Republic of Lithuania. Constitutional principles take leading role in process of constitutional regulation. The analyzis of the jurisprudence of Constitutional Court allows to state that the constitutional principle of the persons equality is one of the most applicable measures for the correspondence between law acts and the Constitution. While construing Article 29 of the Constitution, the Constitutional Court has formed an extensive and thorough doctrine of the principle of the persons equality. The Constitutional Court has noted that this is a principle of the formal legal equality. The constitutional principle of the persons equality must be followed while passing laws, applying them and administering justice. This principle is applied not only in the aspect of citizens of the Republic of Lithuania, but also of citizens of foreign states and persons without citizenship, this principle is applicable not only to natural but also to legal persons. The study points out that in the Article 29 of Constitution the feature list, which specifies when the privilege rendering is not allowed and when the rights can not be limited, is not comprehensive, furthermore, this discrimination is impossible for other features, which are not foreseen in the Constitution, too. The constitutional... [to full text]

Mokslinis darbas parengtas aktualia tema, kurios svarbą lemia analizuojamo objekto daugiareikšmiškumas. Pagrindinis lyginamojo darbo objektas yra Prancūzijos ir Lietuvos Respublikos parlamento ir konstitucinės justicijos institucijos santykis įstatymų leidybos aspektu. Kitaip tariant, visi kiti šio santykio aspektai šiame darbe yra antriniai. Pažymėtina, kad konstitucinė kontrolė atsirado būtent kaip įstatymų atitikties Konstitucijai kontrolė. Taigi konstitucinės justicijos santykis su įstatymų leidyba yra neabejotinas. Darbo pradžioje aptariama įstatymo samprata legicentrizmo ir konstitucionalizmo doktrinoje, Prancūzijos ir Lietuvos Respublikos parlamento įstatymų leidybos ypatumai. Antroje dalyje analizuojama konstitucinės justicijos formavimosi raida Prancūzijoje ir Lietuvoje, konstitucinės justicijos prigimties klausimai remiantis moksline doktrina. Trečioji darbo dalis skirta Prancūzijos Respublikos Konstitucinės Tarybos ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo vietos valdžios sistemoje nagrinėjimui. Ketvirtojoje dalyje analizuojami abiejų valstybių konstitucinės justicijos institucijų keletas dažniausiai priimamų sprendimų tipų bei jų įgyvendinimas parlamento įstatymų leidyboje. Be kita ko, aptariamos prevencinės ir paskesniosios kontrolės formos, jų privalumai ir trūkumai. Prancūzijoje Konstitucinė Taryba per 50 metų įgyvendino išimtinai prevencinę kontrolę, tačiau po 2008 m. Konstitucijos reformos buvo įtvirtinta ir paskesnioji kontrolės forma. Legicentrizmo erą... [toliau žr. visą tekstą] / The most important object is to compare the relation between the Parliament and institution of constitutional control in France and Lithuania. / Le principale objet de cette étude est le rappport entre le parlement et l‘institution de contrôle de constitutionnalité dans la legislation en France et en Lituanie. Il faut dire, que l‘ordre juridique en Lituanie et en France connait deux modes de production de la loi. Le régime légicentriste est celui dans lequel la loi est principalement le résultat du vote parlementaire. Le régime constitutionnaliste ajoute à l‘operation de vote le contrôle juridictionnel de constitutionnalité afin de verifier que la loi votée respecte la Constitution. Si le légicentrisme correspond à l‘état ou la volonté générale n‘est plus que le caprice du législateur, le constitutionnalisme caractérise un régime dans lequel le législateur doit respecter la Constitution pour exercer sa fonction normative. Autrement dit, quand les pays instaurent les institutions de contrôle de constitutionnalité la loi votée ne peut pas exprimer le volonté générale que dans le respect de la Constitution. Les représentants du peuple sont controlés au nom et sur le fondement de la Constitution par le juge constitutionnel. D‘ailleurs le contrôle de constitutionnalité est non de gener ou de retarder l‘exercice du pouvoir legislatif mais d‘assurer sa conformité à la Constitution. Il est vrai, que le texte constitutionnel est seulement la possibilité ou le potentiel. Le Cour constitutionnelle de la Lituanie et la Conseil constitutionnel de la France determinent dans la jurisprudence le vrai sens de l‘acte constitutionnel... [toliau žr. visą tekstą]

Magistro baigiamajame darbe analizuojama konstitucinio lygiateisiškumo principo samprata, raida, ypatumai, lygiateisiškumo principo santykis su kitais konstituciniais principais ir konstitucijos normomis, išskiriamos interpretavimo problemos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, analizuojama lygiateisiškumo principo interpretacija kitų šalių konstitucinėje jurisprudencijoje. Taip pat išskiriami bendri lygiateisiškumo principo interpretavimo aspektai kurie atsispindi tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje tiek kitų šalių konstitucinėje jurisprudencijoje, aptariamas Europos Žmonių Teisių Teismo, Europos Teisingumo Teismo ir kitų valstybių jurisprudencijos (doktrinos) taikymas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje aiškinant lygiateisiškumo principą. Darbe naudojami lyginamasis istorinis ir teisinių dokumentų analizės metodai. Konstitucinis lygiateisiškumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje, glaudžiai siejasi su kitais konstituciniais principais, nuostatomis, įtvirtintas Konstitucijos straipsniuose (33 str., 38 str., 50 str., 55 str., 69 str., 82 str. ir pan.). Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas gali būti analizuojamas įvairiais aspektais. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje jo interpretacija yra plati.. Kadangi magistrinio darbo tikslas yra išanalizuoti lygiateisiškumo principo interpretaciją Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo... [toliau žr. visą tekstą] / The present Master Thesis focuses on the analysis of the concept, evolution, and peculiarities of equality principle as well as the relation among the principle of equality and other constitutional principles and norms. The paper points at the interpretation problems in the jurisprudence of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania and provides the analysis of interpretation of the equality principle in the constitutional jurisprudence of other countries. The present thesis also defines the general aspects of the interpretation of equality principle, the presence of which can be traced both in the jurisprudence of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania and the constitutional jurisprudence of other countries, and discusses the ways in which the jurisprudence (doctrine) of the European Court of Human Rights, that of the European Court of Justice and the jurisprudence of other countries is applied when explaining the principle of equality in the jurisprudence of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania. The comparative historical method and the legal document analysis were used in the study. The constitutional principle of equality is set forth in Article 29 of the Constitution of the Republic of Lithuania. It is closely related to other constitutional principles and provisions, set forth in the Articles of the Constitution (Articles 33, 38, 50, 55, 69, 82 etc.). The constitutional principle of equality of people can be analyzed from... [to full text]

Šis magistro darbas skirtas tirti konstitucinėje jurisprudencijoje kuriamą Lietuvos administracinės teisės doktriną kaip visumą. Darbe nagrinėjamos šios konstitucinės administracinės teisės doktrinos identifikavimui būtinos prielaidos: „administracinės teisės doktrinos“ ir „konstitucinės jurisprudencijos“ sampratos, administracinės teisės doktrinos prigimtis, administracinės teisės doktrinos kūrimo skirtumai konstitucinėje akademinėje ir konstitucinėje teisminėje jurisprudencijoje, administracinės teisės doktrinos identifikavimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje kriterijai. Darbe analizuojamos administracinei teisei aktualios doktrininės nuostatos, išvestos kai kurių bendrųjų konstitucinių principų pagrindu, tiriamos jų sisteminės sąsajos su administracine teise. Atlikus tyrimą nustatyta, kad „administracinės teisės doktrinos“ ir „konstitucinės jurisprudencijos“ sampratoms būdingas dvilypiškumas, suponuojantis mokslinės ir oficialios teisminės administracinės teisės doktrinos atskyrimą. Oficialios konstitucinės administracinės teisės doktrinos kaip svarbiausios administracinės teisės srities normatyvinis turinys turi būti analizuojamas visų pirma teisės, o ne akademinės jurisprudencijos kontekste. Administracinės teisės doktrinos identifikavimo teisminėje konstitucinėje jurisprudencijoje pagrindiniu kriterijumi laikytinas konstitucinių doktrininių teiginių ryšys su administracine teise. Šis ryšys atskleidžiamas per administracinės teisės... [toliau žr. visą tekstą] / This master‘s thesis is intended for research of administrative law doctrine, created in constitutional jurisprudence, as a whole. The paper examines these preconditions for identification of constitutional administrative law doctrine: concepts of „administrative law doctrine“ and „constitutional jurisprudence“, nature of administrative law doctrine, differences of administrative law doctrine creation in constitutional academic and constitutional judicial jurisprudence, administrative law doctrine identification criteria in the jurisprudence of Constituional Court of Republic of Lithuania. The paper examines important for administratve law doctrinal provisions, derived from some general constitutional principles, investigates their systematic linkages with administrative law. The research showed dualism of „administrative law doctrine“ and „constitutional jurisprudence“ concepts, implying separation of scietific and official judicial administrative law doctrine. Normative content of official constitutional administrative law doctrine as a key administrative law area must be analyzed primarily in the context of the law, but not in the context of academic jurisprudence. The main criterion of administrative law doctrine identification in the judicial constitutional jurisprudence should be considered linkage between constitutional doctrinal statements and administrative law. This linkage is revealed through the subject and method of administrative law. Performed analysis in the... [to full text]

Šiuolaikinė tarptautinė teisė įtvirtina pagarbą žmogaus teisėms bei užtikrina šių teisių įgyvendinimą šalių nacionalinėje teisėje. Žmogaus teisės apima įvairias asmens teises ir laisves, tačiau kad šios teisės būtų realiai įgyvendinamos visų pirma būtina užtikrinti teisę į asmens teisių ir laisvių gynybą. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą. Teisė į teismą savo apimtimi yra gerokai siauresnė, nei teisė į teisingą teisinį procesą, tačiau neužtikrinus pirmosios nebus įmanoma ir antroji, ką ne kartą savo nutarimuose yra pabrėžės ir Lietuvos Konstitucinis Teismas. Šio magistro baigiamojo darbo tikslas išanalizuoti ir nustatyti teisės į teisingą teisinį procesą įtvirtinimo Lietuvos Konstitucinio teismo ir kitų valstybių konstitucinės kontrolės institucijų jurisprudencijoje teorinius ir praktinius aspektus. Darbo pradžioje aptariamas žmogaus teisių įgyvendinimas demokratinėje visuomenė, trumpai apžvelgiant jų istorinę raidą ir teisinį įtvirtinimą. Antrajame skyriuje nagrinėjama teisės į teisingą teismą samprata ir jos pagrindiniai elementai Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos aspektu, bei atsižvelgiant į jų įtvirtinimą Lietuvos teisinėje sistemoje. Trečiasis skyrius skiriamas teisės į teisingą teisinį procesą sampratos lyginamajai analizei, t.y. analizuojama teisės į teisingą teisinį procesą sampratos interpretavimas Lietuvos Konstitucinio, Lietuvos Aukščiausiojo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismų... [toliau žr. visą tekstą] / Contemporary international law declares the respect to human rights and guarantees the implementation of these rights in the national law of states. Human rights involve various rights and freedoms, but in purpose the mentioned rights could be implemented in reality, first of all it is necessary to guarantee the right of protection of human rights and freedoms. The human right to apply to the court is set in the Constitution of Republic of Lithuania. Right to trial is much more tight than right to a fair legal process, but if the first is not guaranteed, it is not possible and the second one, this was pointed in the decisions of the Constitutional Court of Lithuania for several times. The aim of the present thesis is to analyze and to determine the theoretical and practical aspects of fixation of the right to fair legal process in the jurisprudence of Constitutional Court of Lithuania and of institutions of constitutional control of other states. The thesis begins with review of implementation of human rights in democratic society, with short review of historical development and legal fixation. The second part analyses the concept of right to a fair trial and it‘s basic elements in the aspect of Convention of the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms, considering their fixation in the legal system of Lithuania. The third part of thesis is designed for the comparative analysis of concept of right to a fair legal process i.e. analyses interpretation of concept... [to full text]