Valdžių padalijimo principas – vienas pamatinių teisinės valstybės principų. Jo esmė – valdžios (įstatymų leidžiamoji, vykdomoji bei teisminė) turi būti pakankamai atskirtos, kad galėtų nepriklausomai veikti, bei turėti pakankamai galių kontroliuojant kitas dvi valdžias. Kontrolė yra būtina siekiant apsisaugoti nuo galių koncentracijos bei laisvės praradimo. Šis principas buvo pritaikytas kuriant JAV valdžių sąrangos sistemą ir pavadintas “stabdžiais ir atsvaromis”. Kūrėjai, įtvirtindami sudėtingą valdžių atskyrimo ir tarpusavio priklausomybės sistemą, siekė apsaugoti tautą nuo tironijos bei tuo pačiu užtikrinti valdžios institucijų efektyvų funkcionavimą. Kūrėjai ypatingą dėmesį skyrė Prezidento ir Kongreso įgaliojimų nustatymui, nes didžiausią pavojų įžvelgė įstatymų leidžiamojoje valdžioje, tačiau taip pat nepasitikėjo ir Prezidento institucija. J. Madison “the Federalist” straipsniuose išsamiai pagrindė valdžių padalijimo principo būtinybę bei jo įtvirtinimą Konstitucijoje. Konstitucijos nuostatos, įtvirtinančios valdžios institucijų funkcijas, buvo pritaikytos ateities pokyčiams bei galimų konfliktų sprendimui. Istorija parodė, kad Kūrėjai buvo teisūs: tiek Prezidentas, tiek Kongresas linkę peržengti savo įgaliojimų ribas, tačiau trečioji valdžia – Teismas – tokiais atvejais privalo vykdyti savo priedermę ir spręsti tarp Prezidento ir Kongreso kilusius nesutarimus bei “atsverti” kitas dvi valdžias. Darbe analizuojamas valdžių padalijimo tarp Kongreso ir Prezidento... [toliau žr. visą tekstą] / The principle of the separation of powers is one of the main principles in rule of law. It says that all three branches (the legislature, executive and judiciary) have to be separate enough to act independently and to have enough power to control two other branches at the same time. The control is necessary in preserving government from power concentration and lost of liberty. This principle was implemented when framing the governmental system in the USA and was named “checks and balances”. Framing the complicated system of the separation and interdependence of powers, the Framers intended to save the nation from the tyranny and to secure the effective functioning of the governmental branches. The Framers were particular about the functions of Congress and the President, because they expected the most danger from the legislature, but did not trust the President also. J. Madison comprehensively justified the necessity of the separation of powers and its constitutional determination in “the Federalist” papers. Constitutional provisions determining the functions of the governmental institutions were adopted for the future changes and to resolve the conflicts arisen. In the long run, it was proved that the Framers were right: both the President and Congress are intended to transcend their functions, but there are the third branch – the Court – to execute its constitutional obligation in solving the conflicts arisen between Congress and the President and “balancing” two other... [to full text]

The present constitution of the Republic of Lithuania is one of the Constitutions in Central and Eastern countries adopted at the end of XX century. There is no doubt that its conception had been influenced both by national and international factors: the countries’ constitutional traditions, the scholarly ideas of M. Romeris, proposals submitted by the Lithuanian and foreign researchers, institutes of former regime, democratic provisions of Western Europe, the experience of Central and Eastern European countries. This work is the analysis of a short, but diverse and complicated both in political and legal sense of the Lithuanian constitutionalism during 1988 – 1992, demonstrating the development of the vision of the constitutional regulation, how the creative process of the present Constitution was influenced by the changing political legal reality and the political life of the constitution process. The complex application of historical-legal and causal methods, using the analysis of normative and non-normative documents as well as applying other legal methods brings to the conclusion of the Master thesis that the preparation of the Constitution is a consecutive and purposeful process of creation and search for the most suitable constitutional model. Despite the fact that during the development process of the Constitution a quite heated political debate was taking place, the present Basic Law can be reasonably referred to as the result of the political and legal compromise... [to full text]

Konstitucija yra pagrindinis visų šiuolaikinių teisinių valstybių gyvavimo pagrindas. Konstitucijos įtaką jaučia visa teisės sistema, visos teisinio reguliavimo sritys. Konstitucijos normos ir principai nukreipia teisės kūrybą ir praktiką. Tokia sistema yra griežtai hierarchizuota, ir šioje sistemoje išsiskiria Konstitucija – pirminė ir aukščiausioji pozityvioji teisė. Konstituciją sudaro normos ir principai, kurie pasižymi dideliu norminiu krūviu, dėl to ypač reikšminga Konstitucinio Teismo veikla. Konstitucinis Teismas vertindamas teisės aktų atitikimą Konstitucijai, taip pat ir aiškina Konstituciją. Šio magistro darbo tikslas – atskleisti 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos sampratą ir jos aiškinimo problematiką. Siekiant šio tikslo darbe keliami uždaviniai: apibrėžti Konstitucijos vietą Lietuvos teisės sistemoje; įvardinti subjektus, kurie gali aiškinti Konstituciją; išsiaiškinti Konstitucijos aiškinimo bei Konstitucinio Teismo jurisdikcijos ribas. Darbe nagrinėjama, kaip Konstitucinis Teismas interpretuoja Konstitucijos principus ir normas, koks vaidmuo Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje tenka teisės doktrinai, kitų valstybių konstitucinei justicijai, kaip Konstitucinio Teismo sprendimai veikia Lietuvos teisės sistemą. / The aim of this Master’s Thesis is to reveal the problematics of the concept and interpretation of the Constitution of Lithuania. In order to attain this aim the following goals have been raised: to define the place of the Constitution in the legal system of Lithuania; to name the subjects, which may interpret the Constitution; to clear the limits of interpretation of the Constitution and the jurisdiction of the Constitutional Court.

Magistro baigiamojo darbo tikslas yra išanalizuoti ir įvertinti susirinkimų, pramogų draugijų, spaudos teisinio reguliavimo teorinius bei praktinius aspektus. Magistro baigiamojo darbo chronologinės ribos – 1918 – 1940 metai – visapusiškai sutampa su nepriklausomos Lietuvos valstybės gyvavimo laikotarpiu. Pirmojoje darbo dalyje laiko riba apima parlamentinį laikotarpį, kuomet šalyje buvo kuriamos ir plėtojamos spaudos, draugijų, susirinkimų ir pramogų laisvės, šių teisių reguliavimui buvo kuriama nacionalinė teisinė bazė. Antrojoje darbo dalyje analizuoju autoritarinių nuostatų įsigalėjimą šalies įstatymuose, o vėliau ir Konstitucijoje. Trečiojoje darbo dalyje nagrinėju nepaprastos padėties poveikį nagrinėjamoms laisvėms viso tarpukario laikotarpio metu. Parlamentinio valdymo laikotarpiu teisės aktuose spaudos, draugijų, susirinkimų ir pramogų konstitucinės laisvės buvo reguliuojamos atitinkamų įstatymų, kurie nustatė spaudai, draugijoms, susirinkimams ir pramogoms pareikštinę tvarką, galimybę piliečiams teisinėmis priemonėmis ginti savo teises ir neperžengiant įstatymo ribų naudotis konstitucijų suteiktomis garantijomis. Šalyje įsigalėjus autoritarinei prezidentinei santvarkai draugijų, spaudos, susirinkimų ir pramogų laisvės buvo reguliuojamos atitinkamų naujų įstatymų, kurie suteikė galimybę piliečiams naudotis konstitucijose numatytomis teisėmis ir laisvėmis tik gavus atitinkamus leidimus iš valdžios atstovų ar pareigūnų. Piliečiai neteko galimybės ginti savo teisių... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of Master's work is to analyze and evaluate the juridical adjustment of the meetings, entertainment, associations and the press by the theoretical and practical aspects. Chronological range - 1918 - 1940 year – is the independent Lithuania state lifetime. The first part of the work includes the parliamentary term, when the country created and developed the human rights, according to the national law. The second part of the work intended to analyze the authoritarian regulations in national law and eventually in the Constitution. In the third part I analyze the impact to the liberties of the state of emergency through all the inter-war period. During the parliamentary period the press, association and entertainment and meetings have been regulated by the relevant laws. Authorities were trying to create a legal means to defend human rights within the limits of the law to granted constitutional guarantees. Although the constitution declared the liberty of the press, meetings, association and entertainment, the legal regulation of these areas were established by law. When the country has entrenched the authoritarian presidential position the press, meetings, association and entertainment has been regulated by the new laws, which allowed the citizens to use their constitutional rights and freedoms only with appropriate permits from the government representatives or officials. Were denied the opportunity to defend citizen’s rights and the constitutional guarantees dependent... [to full text]

Santrauka 2004 m. gegužės 1 d., Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, Europos Bendrijų teisė tapo sudėtine Lietuvos Respublikos teisės dalimi. Plečiantis baudžiamosios teisės šaltinių sistemai, vienai teisės normai papildant, keičiant kitą ar esant jų konkurencijai, atsiranda objektyvių ir subjektyvių priežasčių, kurios lemia galimų teisminių klaidų atsiradimą. Tuo aspektu vis didesnę reikšmę įgyja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialios doktrinos ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo vienodos teisminės praktikos formavimas. Darbo tikslas – iš esmės, sistemiškai peržiūrėti jau susiformavusią baudžiamosios teisės šaltinių sistemą, praplečiant ją naujomis teisės šaltinių rūšių formomis, pateikiant Europos Sąjungos teisyno sampratą ir tam tikrus teismų ir policijos bendradarbiavimo Europos Sąjungoje ypatumus, inter alia darbe atskleidžiama: 1) semantinė teisės terminijos vartojimo svarba, pateikiami teisės normų šaltinio ir teisinės minties šaltinių atskyrimo kriterijai; 2) Lietuvos baudžiamosios teisės šaltinių specifika ir juose atsispindėjusios idėjos įvairiuose valstybės ir teisės šaltinių raidos etapuose; 3) atskleidžiama norminių baudžiamosios teisės šaltinių subordinacija ir koreliacija; 4) metodiškai atskleidžiamas įvairių baudžiamosios teisės šaltinių formų turinys, santykis su kitais šaltiniais, pateikiami teisminės praktikos pavyzdžiai, iškeliamos galimos problemos bei jų pašalinimo būdai, atskleidžiama fakultatyvinių baudžiamosios teisės šaltinių... [toliau žr. visą tekstą] / Summary When Lithuania joined the European Union on 1 May 2004, the law of European Communities became an integral part of law of the Republic of Lithuania. While the system of criminal law sources is expanding, whereby one legal norm complements or replaces another or there is a competition between them, objective and subjective reasons which cause the occurrence of potential judicial errors tend to arise. In this respect, the official doctrines of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania and the formation of uniform judicial practice of the Supreme Court of the Republic of Lithuania become increasingly important. The aim of the present thesis is to review in principle the established system of criminal law sources in a systematic manner by expanding it with new forms of kinds of legal sources, presenting the concept of the EU acquis and certain peculiarities of co-operation between courts and the police in the European Union, inter alia the paper reveals: 1) the semantic importance of the use of legal terminology and criteria for distinguishing sources of legal norms and sources of legal thought; 2) specifics of criminal law sources of the Republic of Lithuania and ideas reflected in them during various stages of the evolution of the state and legal sources and priorities of changed protected legal values in the new Criminal Code of the Rpulic of Lithuania; 3) subornation and correlation of standard sources of criminal law; 4) the content of different forms of... [to full text]

Šiame darbe skiriami ir nagrinėjami keturi konstitucinio reguliavimo raidos etapai arba konstitucijų raidos bangos. Pirmasis konstitucinio reguliavimo etapas apima laikotarpį nuo XVIII a. pabaigos iki Pirmojo Pasaulinio karo pabaigos, antroji – laikotarpį tarp dviejų pasaulinių karų, trečioji – laikotarpį nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki XX a. devintojo dešimtmečio pabaigos, ketvirtoji – laikotarpį nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigos iki šių dienų. Tyrimas aktualus konstitucinio reguliavimo raidos aspektu. Europos valstybių konstitucijų analizė istoriniu požiūriu sudaro sąlygas išskirti esminius Europos valstybių konstitucijų raidos ypatumus bei nustatyti pagrindinius jų raidos dėsningumus. Tik atsižvelgiant į istorines - politines konstitucijų priėmimo aplinkybes ir jose įtvirtintą teisinį reguliavimą, lyginant jas tarpusavyje, galima išsamiau suprasti, kodėl būtent viena ar kita nuostata įtvirtinta konstitucijose. Tai taip pat leidžia pažvelgti į Lietuvos valstybės konstitucijų raidą kitų Europos valstybių konstitucijų raidos kontekste. Tyrimo originalumas tas, kad tyrimo metu pateikiama lyginamoji įvairių Europos valstybių konstitucijų lyginamoji analizė, žvelgiant į konstitucijas per žmogaus ir piliečio teisių ir laisvių bei valstybės valdžios organizavimo ir funkcionavimo santykių istorinės raidos perspektyvą. Šio tyrimo pagrindinis tikslas yra aptarti pagrindines šiuolaikines Europos valstybių konstitucijas Europos konstitucinio reguliavimo raidos etapų... [toliau žr. visą tekstą] / This thesis determines and analyzes four stages of constitutional regulation or waves of constitutional development. The first stage of constitutional regulation covers period from the end of 18th century to the end of World War I, second stage – period between the two world wars, the third stage – period from the end of World War II to the end of nineties in the 20th century and the fourth stage – period from the end of 20th century to nowadays. The research is relevant in respect of development of constitutional regulation. Historical analysis of the constitutions of European states allows to determine essential attributes of development of constitutions of European states and identify the main tendencies of the development. Only by taking into account historical-political circumstances of adoption of the constitutions and legal regulation established in them, by comparing them with each other it is possible to clearly understand why certain provisions are provided in the constitutions. It also allows to examine development of Lithuanian state constitutions in the context of development of constitutions of other European states. Analysis is original because the research provides comparative analysis of constitutions of different European states by analyzing constitutions through perspective of historical development of individual and civil rights and freedoms and relations of state government organization and operation. The main objective of this research is to discuss the... [to full text]

Šiame darbe siekiama atskleisti konstitucinio teisėtumo ir teisėtumo sampratą mokslinėje literatūroje. Remiantis normine literatūra siekiama išanalizuoti Lietuvos Konstitucinio Teismo ir kitų teisminių institucijų funkcijas, jų tarpusavio ryšį. Konstitucinio teisminio proceso pagrindiniai bruožai atskleidžiami civilinės, baudžiamosios, administracinės bei Čekijos ir Lenkijos konstitucinės teisenos kontekste. Pateikiama teismo proceso samprata, teismo proceso principai, analizuojamos stadijos, proceso subjektai, sprendimų rūšys. Ypatingas dėmesys skiriamas Konstitucinio Teismo nutarimams, nes šie baigiamieji konstitucinės justicijos bylos teisės aktai turi įtakos teisėkūrai, bendrosios ir specialiosios kompetencijos teismams bei visai teisės sistemai apskritai. / This work is aimed at finding out the concept of legalicy and constitutional legalicy in academic literature. Considering law literature to analize functions of the Constitutional court and other courts of Lithuania and relation between them. The main features of the Constitutional court process are disclosed in the context of civil, criminal, administrative as well as Czeck and Poland constitutional proceedings. This work presents the concept of proceeding. It also analyzes the main principles, stages, subjects and judgements of proceeding. The main attention is paid to judgements of the Constitutional court as these documents influence the legislation of law, other courts of Lithuania and the system of law in general.

Darbe siekiama atskleisti vietos valdymo ir vietos savivaldos sampratą mokslinėje bei teisinėje literatūroje, išanalizuoti vietos valdymo ir vietos savivaldos pagrindų konstitucinį įtvirtinimą, šio įtvirtinimo determinuojantį poveikį įstatymams ir kitiems teisės aktams, apibendrinti pagrindinės vietos valdymą įgyvendinančios institucijos – apskrities – bendradarbiavimą su vietos savivaldos institucijomis, išskirti šio bendradarbiavimo problemas. Daugelyje demokratinių pasaulio valstybių vietos valdymo ir vietos savivaldos kompetencija įtvirtinama konstituciniu lygmeniu. Konstitucinės nuostatos dėl vietos valdymo ir savivaldos yra suformuluotos įvairiuose Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsniuose, šias nuostatas detalizuojančiuose įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose. Vietos valdymo ir vietos savivaldos institutų esminiai bruožai yra atskleisti Konstitucinio Teismo doktrinoje. Savivaldybių ir valstybės interesai yra derinami, vietos valdymo ir vietos savivaldos institucijų bendradarbiavimu siekiama bendro tikslo – užtikrinti efektyvų visuomenės ir valstybės reikalų tvarkymą. Darbe atkreipiamas dėmesys į priimtas Konstitucijos pataisas dėl vietos savivaldos pagrindų bei pateikiama Konstitucijos keitimo projektų apžvalga siekiant įtvirtinti naują vietos savivaldos modelį. / The aim of this work is to find out the conception of the local government and local self-government in academic and law literature, to analize the constitutional basis of the local government and local self – government, its determinate influence upon the law and other law regulation, generalize the institution of basic local realizing government in cooperation with institutions of the local self – government, to separate the main problems of this communication. In many democratic countries the basis of the local government and local self –government are consolidated in constitutional level. The constitutional regulation of the local government and local self – government is located in separate articles of constitution of Respublic of Lithuania, this regulation detalizing in the law and in legitimate law acts. The conceptions of local government and local self – government are layed in the doctrine of Constitutional Court. State and the municipalities interests are combine, the institutions of local government and local self-government communication are ladied for the same purpose – to ensure an effective regulation of the works in society and in the state. In this work is trying to turn an attention to the Constitutional amendments and present the projects of Constitution amendments which are related with a new model of local authority.

Demokratizacija ar liberalizacija – ilgi ir sudėtingi procesai. Tai labai gerai atsispindi Centrinės Azijos regione. Čia po SSRS žlugimo, kaip ir kitos po-sovietinės valstybės taip Kirgizija bei Kazachstanas, turėjo sukurti naujas arba stipriai modifikuoti senas konstitucijas bei rinkimų sistemas. Oficialiai abi šalys pasirinko demokratinius režimus. Tai pažymima abiejų valstybių konstitucijų pirmosiose pastraipose. Tačiau reali valstybių politika iki šiol koncentruojasi ties jų lyderiais ir „klanais“ bei atskirais regionais. Aptariamose valstybėse de Jure ir de facto demokratija įkūnijama įvairiais būdais. Iš principo esminės demokratinės teisės, tokios kaip: žodžio laisvė, spaudos laisvė, religijos ir bendravimo laisvės yra uždraustos arba iš dalies suvaržytos. Šiame darbe bus pristatomos skirtingos demokratinės tranzicijos teorijos, bei jų taikymo galimybė Kazachstano ir Kirgizijos atvejais. Peržvelgiama ne tik teorijų raida, bet ir pateikiama demokratizacijos ir liberalizacijos klasifikacija. Trumpai pristatomi abiejų valstybių istorinės raidos ir dabartinis kontekstai. Darbe dėmesys labiausiai sutelkiamas rinkimų sistemos ir konstitucijų formavimuisi pokomunistinių laikotarpiu bei tolimesnei jų raidai. Išskiriami atskiri valstybių valdymo atvejai, kuriuos įteisino kintančios konstitucijos ar rinkimų įstatymai. / Democratization and liberalization are very elaborate processes. This is very obvious in the region of Central Asia. Just after collapse of USSR countries like Kyrgyzstan and Kazakhstan had to create new or completely modify old constitutions and electoral laws. Officially both countries had chosen democratic systems. That is also marked in the first articles of their constitutions. However real politics in these countries is based on their leaders, “clans” and separate regions preferences. De jure and de facto democracies are accomplished in many different ways. Traditionally democratic freedoms such as freedom of speech, freedom of the press, freedom of religion and freedom of association – while provided for in the constitutions - are suppressed and/or severely limited. Several democratic transition theories and their adoption in Kyrgyzstan and Kazakhstan will be presented in this study. It will be overviewed not only their development but also marked different classification. Most of the study will be concentrated into electoral systems development and development of each country’s constitutions after collapse of USSR. It will be marked different types of ruling systems, which have provided each electoral law or constitution amendments.

Šiame darbe nagrinėjamas JAV konstitucijos priėmimo istorinis aspektas, leidžiantis suvokti kokios priežastys darė tiesioginę įtaką konstitucijos turiniui. Autorė atkreipia dėmesį į tai, kad konstitucingumo užuomazgos formavosi nuo pirmųjų kolonijų įsisteigimo. Svarbų vaidmenį šiame procese suvaidino pirmasis Virdžinijos visuotinis susirinkimas. Antrasis, svarbus žingsnis konstitucingumo link – Mayflower‘io sutartis, kurioje išdėstytos esminės politinės veiklos nuostatos moralės, religijos ir kitais klausimais. Įtvirtinamas daugumos valdymo modelis. / The paper deals with the historic aspect of the USA Constitution enactment which is the means to realize the causes that made direct impact on the constitutional content. The author stresses the fact that the rudiments of the constitution have been formed with the establishment of the first colonies.