Valdžių padalijimo principas – vienas pamatinių teisinės valstybės principų. Jo esmė – valdžios (įstatymų leidžiamoji, vykdomoji bei teisminė) turi būti pakankamai atskirtos, kad galėtų nepriklausomai veikti, bei turėti pakankamai galių kontroliuojant kitas dvi valdžias. Kontrolė yra būtina siekiant apsisaugoti nuo galių koncentracijos bei laisvės praradimo. Šis principas buvo pritaikytas kuriant JAV valdžių sąrangos sistemą ir pavadintas “stabdžiais ir atsvaromis”. Kūrėjai, įtvirtindami sudėtingą valdžių atskyrimo ir tarpusavio priklausomybės sistemą, siekė apsaugoti tautą nuo tironijos bei tuo pačiu užtikrinti valdžios institucijų efektyvų funkcionavimą. Kūrėjai ypatingą dėmesį skyrė Prezidento ir Kongreso įgaliojimų nustatymui, nes didžiausią pavojų įžvelgė įstatymų leidžiamojoje valdžioje, tačiau taip pat nepasitikėjo ir Prezidento institucija. J. Madison “the Federalist” straipsniuose išsamiai pagrindė valdžių padalijimo principo būtinybę bei jo įtvirtinimą Konstitucijoje. Konstitucijos nuostatos, įtvirtinančios valdžios institucijų funkcijas, buvo pritaikytos ateities pokyčiams bei galimų konfliktų sprendimui. Istorija parodė, kad Kūrėjai buvo teisūs: tiek Prezidentas, tiek Kongresas linkę peržengti savo įgaliojimų ribas, tačiau trečioji valdžia – Teismas – tokiais atvejais privalo vykdyti savo priedermę ir spręsti tarp Prezidento ir Kongreso kilusius nesutarimus bei “atsverti” kitas dvi valdžias. Darbe analizuojamas valdžių padalijimo tarp Kongreso ir Prezidento... [toliau žr. visą tekstą] / The principle of the separation of powers is one of the main principles in rule of law. It says that all three branches (the legislature, executive and judiciary) have to be separate enough to act independently and to have enough power to control two other branches at the same time. The control is necessary in preserving government from power concentration and lost of liberty. This principle was implemented when framing the governmental system in the USA and was named “checks and balances”. Framing the complicated system of the separation and interdependence of powers, the Framers intended to save the nation from the tyranny and to secure the effective functioning of the governmental branches. The Framers were particular about the functions of Congress and the President, because they expected the most danger from the legislature, but did not trust the President also. J. Madison comprehensively justified the necessity of the separation of powers and its constitutional determination in “the Federalist” papers. Constitutional provisions determining the functions of the governmental institutions were adopted for the future changes and to resolve the conflicts arisen. In the long run, it was proved that the Framers were right: both the President and Congress are intended to transcend their functions, but there are the third branch – the Court – to execute its constitutional obligation in solving the conflicts arisen between Congress and the President and “balancing” two other... [to full text]

Teismų ir teisėjų principas yra gana senas ir nemažai autorių nagrinėtas, bet ši tema yra aktuali ir šiandien, kadangi teisėjų vykdomam teisingumui neretai bandoma daryti įtaką, o taip pat nereti drausminių bylų iškėlimai rodo, kad vidinis teisėjų nepriklausomumas yra ne iki galo išgrynintas iki tobulos formos. Darbe analizuojamos Konstitucijos nuostatos, kurios reglamentuoja teismų ir teisėjų nepriklausomumą bei Konstitucinio Teismo nutarimai, liečiantys teismų ir teisėjų nepriklausomumo principą. Kadangi teismų ir teisėjų nepriklausomumo principas yra vienas iš esminių konstitucinės teisės principų, todėl jis yra įtvirtintas ne viename tarptautiniame dokumente. Darbe taip pat analizuojamos tarptautinių dokumentų nuostatos reglamentuojančios teismų ir teisėjų nepriklausomumą ir jos lyginamos su Lietuvos konstitucinėje teisėje įtvirtintomis nuostatomis. Be to, darbe remiamasi sociologinių tyrimų duomenimis norint išsiaiškinti visuomenės pasitikėjimo teismais lygį. Darbe iškelta hipotezė, kad teisėjų ir teismų nepriklausomumo lygis įtakoja visuomenės pasitikėjimą teismais pasitvirtina, kadangi kuo didesnis teismų ir teisėjų nepriklausomumo lygis, tuo bus didesnis visuomenės pasitikėjimas teismais ir teisėjais. Pirmoje darbo dalyje nagrinėjamas valdžių padalijimo principas, teisminės valdžios santykis su kitomis valdžiomis (įstatymų leidžiamąja ir vykdomąja) bei išskiriami teisminės valdžios požymiai. Antroje darbo dalyje analizuojama istorinė tesimų ir teisėjų nepriklausomumo... [toliau žr. visą tekstą] / The principle of court and judges is quite old and it has been studied by many authors but this topic is current nowadays as well. The justice supported by judges is often being tried to be influenced as well as frequent disciplinary proceedings show that inner independence of judges is not purified to a perfect form. The provisions of the Constitution which govern the independence of courts and judges are analyzed in the study together with Constitutional Court rulings that are connected with the principle of the independence or courts and judges. As the independence principle of courts and judges is the basic one in the constitutional law it is fortifies in many international documents. The provisions of international documents that regulate the independence of courts and judges are discussed in the study. They are compared to the provisions that are fortified in the Constitution of Lithuania. Besides, the data of sociological researches is used in the study in order to see the level of the trust of the public in courts. The hypothesis is raised in the study that the level of independence of courts and judges influence the public trust in the courts ad judges was confirmed. The higher level of the independence of courts and judges appears the bigger trust of public in courts and judges is. The principle of power division, the ratio of court’s authorities with other authorities (legislature and executive power) as well as the features of the court power are distinguished... [to full text]

Šiame magistriniame siekiama atskleisti parlamentinės kontrolės sąvoka bei jos vykdymo būdus. Naudojami dokumentų analizės, loginis, lyginamasis bei sisteminiai metodai, remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Seimo statutu, Vyriausybės įstatymu, Konstitucinio Teismo nutarimais bei kita specialiąja teisine literatūra. Įstatymų leidžiamoji ir įstatymų vykdomoji valdžia, t.y. Parlamentas ir Vyriausybė yra svarbiausios institucijos, kurios įgyvendindamos valdžių padalijimo principą, veikia visuomenės naudai ir žmonių gerovei. Parlamentinė kontrolė- įstatymų bei Seimo nutarimų įgyvendinimo priežiūra, vertinimas, stebėjimas, informacijos gavimas teikiant pasiūlymus, rekomendacijas, darant išvadas. Parlamentinė kontrolė- tai ne tik informacijos gavimas iš vykdomosios valdžios institucijų, bet ir Vyriausybės sudarymas bei jos atstatydinimas, Vyriausybės programos tvirtinimas ir pritarimas metinei ataskaitai, biudžeto tvirtinimas, nepasitikėjimas ir interpeliacija, Seimo nario paklausimo teisė, Vyriausybės valanda, Vyriausybės ir atskirų ministrų atsiskaitymas už savo veiklą bei priimtus sprendimus Seime, komisijų bei komitetų sudarymas tam tikriems klausimams spręsti, padedant Seimo kontrolieriams. Parlamentines kontrolės esmė- teisė atšaukti Vyriausybei suteiktus įgaliojimus pareiškiant jai nepasitikėjimą. Taigi parlamentinė kontrolė gali būti vykdoma tiesiogiai, netiesiogiai ar padedant Seimui atskaitingoms institucijoms. Šiuo metu parlamentinė kontrolė darosi vis aktyvesnė... [toliau žr. visą tekstą] / The postgraduate study seeks to establish the perception and methods of implementation of the parliamentary control. The research is based on record analysis as well as logical, comparative and classified methods of analysis, the Constitution of the Republic of Lithuania, the Statute of Lithuanian Parliament – Seimas, the Government Law, Acts of the Constitutional Court and other juridical literature. The Parliament and The Government – the Legislative and the Executive – are the most important institutions that act for the benefit and welfare of the public implementing the principle of the division of authority. The parliamentary control is a supervision of laws and the Seimas acts as well as evaluation, and monitoring. It is also a procuration of information when making suggestions, recommendations as well as making conclusions. The parliamentary control is not only a procuration of information from institutions of the Executive – it’s also a formation and resignation of the Government, an assertion of the program of the Government, and an acceptance of the annual schedule, an assertion of the annual budget, a distrust and an interpellation. The parliamentary control is a right of inquiry of a member of the Seimas, a Government hour, the Government itself and it’s individual members’ activity reports as well as reports about decisions made in the Seimas. The parliamentary control also includes formation of committees with a assistance of Seimas Controllers. The essence of... [to full text]

Prigimtinėje būklėje žmogus perdavė savo teises Tautos atstovams, kurie geriausiai galėjo atstovauti jo nteresus, taip buvo įkurta įstatymų leidžiamoji valdžia. Visuomenės resursų valdymui bei sprendimų vykdymui buvo įkurta vykdomoji valdžia. Taigi, turėdamos skirtingą paskirtį visuomenės gyvenime, įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžios veikė išimtinai tik savo srityje, tokiu būdu galėdamos nešališkai, todėl geriausiai atstovauti Tautą bei dirbti jos labui. Tokia pagrindinė istorinio valdžių padalijimo principo prigimties idėja, kurią, įvairiai modifikuotą ar gryną, kaip demokratijos garantą, perėmė dauguma tiek labiausiai išsivysčiusių Vakarų Europos, tiek kitų žemynų valstybės. Pagal valdžių padalijimo principo pradininkų veikaluose išdėstytą doktriną, demokratinio valdymo šalyje turi būti trijų valdžių sąranga – įstatymų leidžiamoji, įstatymų vykdomoji bei teisminė. Minėta, kiekviena valdžios šaka turi tik jai priskirtus įgaliojimus ir jokiu būdu negali jų nei deleguoti, nei perimti iš kitos valdžios šakos, juo labiau negali būti valdžių susiliejimo. Tačiau valdžių atskyrimas nereiškia valdžių savitikslio savarankiškumo, - tai reiškia, kad valdžios bendradarbiauja ir įgyvendina tokį valdžių pusiausvyros lygį, kurio dėka nė viena valdžia neturėtų pranašumo prieš kitą. Tuo pačiu pagal šį principą turi būti nuolat atliekama parlamentinė kontrolė Vyriausybės atžvilgiu. Tik tokiu būdu bus tinkamai garantuotos Tautos teisės bei laisvės. Todėl, remiantis savo bei užsienio... [toliau žr. visą tekstą] / Every human being living in the State of Nature had equal opportunities. Because of the growth of human race, this state altered and the interests of each individual person began to intersect, especially when talking about property. As a result, the rights and freedoms of each individual person were taken under threat. Therefore people began to organize themselves into societies in order to solve collective issues of society all together. When they had elected the most competent representatives, able to represent the interests of all Nation the best they could, people living in the State of Nature voluntarily waived their rights for handling particular issues in collective manner. The first aim of the representatives was the welfare of people. Thus the fundamental institute of the highest government was born. However, decisions taken in the name of all the people would have no power if they could not be enforced and would not reflect interests of the Nation. Seeking to implement supervision, the executive power was established which took care of the general welfare and the realization of all decisions. Thus, having a different purpose in society, legislature and executive authorities acted solely for their own sphere. Therefore, legislature and executive authorities could represent and work for the people as fair as possible. This is the basic idea of the historical division of powers which, variously modified or pure, as the security of democracy, was adopted by the majority... [to full text]

Šis magistrinis darbas tema „Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismas ir įstatymų leidyba“ yra skirtas išanalizuoti Konstitucinio Teismo įtaką įstatymų leidybai. Lietuvoje, kaip ir visose kitose demokratijos tradicijas turinčiose šalyse, svarbu užtikrinti tinkamą konstitucinę kontrolę, kad būtų garantuotos pagrindinės žmonių teisės ir laisvės, svarbiausių visuomeninių santykių konstitucinis reglamentavimas. Lietuvos Respublikoje konstitucinės kontrolę atlieka Konstitucinis Teismas. Lietuvoje institucinė valstybinės valdžios sąranga grindžiama valdžių padalijimo principu. Vadinasi kiekviena valdžios sistemos grandis atlieka tik jai patikėtas funkcijas. Šiuolaikinėse demokratinėse valstybėse teisminė valdžia veikia kaip savarankiška valstybės valdžia, nepriklausomai nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios. Todėl magistrinio tema kelia klausimą: kaip ir ar iš viso gali Konstitucinis Teismas įtakoti įstatymų leidybą. Darbe stengiamasi atskleisti Konstitucinio Teismo funkcijas ir tikslus, jo kompetenciją, kompetencijos ribas, analizuojant atitinkamus Konstitucinio Teismo nutarimus, Lietuvos Respublikos Seimo veiksmus (priimamus teisės aktus), bei nustatyti, ar egzistuoja tarpusavio priklausomybė, t. y. ar Konstitucinis Teismas daro įtaka įstatymų leidybai. Yra pateikiami statistiniai duomenys apie Konstitucinio Teismo priimtus nutarimus bei Seimo priimtas įstatymų pataisas. Pirmoji darbo dalis – įvadas. Antroje dalyje yra analizuojama Konstitucinio Teismo... [toliau žr. visą tekstą] / This master paper „Constitutional Court and Legislation in Lithuania“ is dedicated to analysis of Constitutional Court‘s participation in legislation procedure. In Lithuania as well as in other democratic countries it is important to ensure proper constitutional control in order to safeguard essential human rights and freedoms, constitutional regulation of the most important social relationship. In the Republic of Lithuania the constitutional control is perforemd by the Constitutional Court. In Lithuania the system of the institutional authority is based on the partition of powers. Every link of the authority system performs the functions which are assigned to it. In contemporary democratic states judicial authority acts as separate state authority independently from the legislative or the executive. Therefore this master paper raises a question how (if at all) the Constitutional Court influence the legislation. The Constitutional Court‘s functions, purposes, competence, its limits shall be seeked to be revealed herein while analysing relevant rulings of the Constitutional Court, actions of the Parliament of the Republic of Lithuania (legal acts adopted), interdependence shall be seeked to be identified, i.e. whether Constitutional Court influences the legislation. The statistical data on the rulings adopted by the Constitutional Court and the ammendments of the laws adopted by the Parliament o the Republic of Lithuania shall be provided. First part of the paper is... [to full text]