Demokratizacija ar liberalizacija – ilgi ir sudėtingi procesai. Tai labai gerai atsispindi Centrinės Azijos regione. Čia po SSRS žlugimo, kaip ir kitos po-sovietinės valstybės taip Kirgizija bei Kazachstanas, turėjo sukurti naujas arba stipriai modifikuoti senas konstitucijas bei rinkimų sistemas. Oficialiai abi šalys pasirinko demokratinius režimus. Tai pažymima abiejų valstybių konstitucijų pirmosiose pastraipose. Tačiau reali valstybių politika iki šiol koncentruojasi ties jų lyderiais ir „klanais“ bei atskirais regionais. Aptariamose valstybėse de Jure ir de facto demokratija įkūnijama įvairiais būdais. Iš principo esminės demokratinės teisės, tokios kaip: žodžio laisvė, spaudos laisvė, religijos ir bendravimo laisvės yra uždraustos arba iš dalies suvaržytos. Šiame darbe bus pristatomos skirtingos demokratinės tranzicijos teorijos, bei jų taikymo galimybė Kazachstano ir Kirgizijos atvejais. Peržvelgiama ne tik teorijų raida, bet ir pateikiama demokratizacijos ir liberalizacijos klasifikacija. Trumpai pristatomi abiejų valstybių istorinės raidos ir dabartinis kontekstai. Darbe dėmesys labiausiai sutelkiamas rinkimų sistemos ir konstitucijų formavimuisi pokomunistinių laikotarpiu bei tolimesnei jų raidai. Išskiriami atskiri valstybių valdymo atvejai, kuriuos įteisino kintančios konstitucijos ar rinkimų įstatymai. / Democratization and liberalization are very elaborate processes. This is very obvious in the region of Central Asia. Just after collapse of USSR countries like Kyrgyzstan and Kazakhstan had to create new or completely modify old constitutions and electoral laws. Officially both countries had chosen democratic systems. That is also marked in the first articles of their constitutions. However real politics in these countries is based on their leaders, “clans” and separate regions preferences. De jure and de facto democracies are accomplished in many different ways. Traditionally democratic freedoms such as freedom of speech, freedom of the press, freedom of religion and freedom of association – while provided for in the constitutions - are suppressed and/or severely limited. Several democratic transition theories and their adoption in Kyrgyzstan and Kazakhstan will be presented in this study. It will be overviewed not only their development but also marked different classification. Most of the study will be concentrated into electoral systems development and development of each country’s constitutions after collapse of USSR. It will be marked different types of ruling systems, which have provided each electoral law or constitution amendments.

Kai po trečiosios demokratizacijos bangos pagausėjo demokratinę santvarką pasirinkusių valstybių, prasidėjo demokratizacijos procesas. Demokratijos konsolidacija yra demokratizacijos proceso rezultatas, kuris parodo šalies demokratijos būseną. Ji išreiškiama pagal demokratijos kokybės kriterijus, kurie šiame darbe yra politinė kultūra, ekonominė ir socialinė padėtis bei žmonių teisės ir laisvės. Lietuva ir Estija yra vienos iš tų daugelio valstybių, kurios pasirinko demokratinę valdymo sistemą. Vis dėl to šiuo metu pastebimi esminiai šių valstybių demokratijos kokybės skirtumai, kurie atskleidžia pagrindinę darbo problemą. Problemos analizė yra šio darbo tikslas, kuris pasiekiamas, apibrėžiant demokratijos sąvoką ir jos egzistavimo sąlygas, analizuojant Lietuvos ir Estijos politinę kultūrą, ekonominę ir socialinę padėtį bei gyventojų teisių ir laisvių užtikrinimą. Taigi darbo objektas – tai Lietuvos ir Estijos demokratijos konsolidacija. Įgyvendinant uždavinius, pasitelkiami aprašomasis ir palyginamais metodai. Šie metodai padeda analizuoti valstybių demokratijos kokybės skirtumus ir nurodyti svarbiausias jų priežastis. Atlikus analizę paaiškėjo, kad Estija nuo nepriklausomybės atgavimo pasižymėjo geresne ekonomine ir socialine padėtimi. Tam įtakos galėjo turėti palanki geografinė padėtis, atviresnė nei Lietuvos rinkos ekonomika bei paveldėta vokiečių kultūra. Darbas atskleidė, kad kada keičiasi valstybių ekonominė situacija, tuo pat metu kinta politinės kultūros būklė... [toliau žr. visą tekstą] / The democratization process started in post-communits countries after the third wave of democratization. Democratic consolidation is the result of the democratic process that reflects the country‘s democratic status. It is expressed through the quality criteria of democracy. Political culture, economic and social situation and human rigths and freedoms are very important criteria which are used in order to explain the democracy’s consolidation in Lithuania and Estonia. Those countries chose the democratic regime. However, it is noticed that there are differences between Lithuanian and Estonian democracy’s consolidation. This is the main problem of this work. The problem’s analysis is the aim of the research that is achieved by defining the concept of democracy and its conditions, making an analysis of Lithuanian and Estonian political culture, economic and social situation and the human rights and freedoms. So, the paper’s object – is the consolidation of democracy in Lithuania and Estonia. The research uses descriptive and comparative methods that help to analyze the main differences and their reasons. The analysis has shown that Estonia has better economic and social situation than Lithuania since the becoming independent states. It could be influenced by advantageous geographical position, open market economy and German culture. The research has shown that when the economic situation is changing, the political culture is also changing at the same time. The comparison of... [to full text]

Posocialistinių valstybių demokratizacija ir europeizacija gali būti traktuojami kaip ilgalaikiai ir daugialypiai procesai. Ypač todėl, kad fragmentuota ir subordinacinio pobūdžio valstybingumo vystymosi dinamika pokomunistinėse valstybėse sąlygojo žymiai platesnės apimties transformacijos procesus negu, kad tikėjosi klasikinės tranzitologijos atstovai. Todėl susiklosčiusi situacija verčia atidžiau pažvelgti į pokomunistinės valstybės specifiką. Tinkamu analizės objektu galima laikyti Moldovos demokratizacijos ir europeizacijos atvejį. Visų pirma, trapus Moldovos valstybės pagrindas, iš to kylantis skirtingas istorinių-kultūrinių artefaktų vertinimas, susiskaldžiusi pozicija valstybingumo sampratos ir raidos trajektorijų atžvilgiu lemia nevienalytį požiūrį ne tik į tautinę tapatybę, bet ir apskritai sunkina valstybės demokratizacijos ir europeizacijos procesus. Visų antra, Moldovai būdingos ne tik silpnos valstybingumo tradicijos, bet ir politinis ir normatyvinis ankstesnių režimų paveldas, todėl šioje valstybėje ryški demokratinių vertybių įsisąmoninimo problema, lemianti plataus masto korupciją ir sovietinio pobūdžio metodų bei praktikų gyvybingumą įvairiuose valstybės segmentuose. Būtent sovietinės sistemos palikimas – politiškai pasyvi ir abejinga visuomenė, autoritarinio valdymo siekimas, prisidengiant formaliais demokratiniais mechanizmais, silpna ir demokratinių vertybių stokojanti politinė kultūra, trikdo valstybės demokratizaciją kaip ir proeuropietiškas ambicijas... [toliau žr. visą tekstą] / Democratisation and Europeanisation of Post-socialist states can be regarded as long-lasting and complex processes. Mainly because of fragmented development of statehood and subordination to external states with distinct nature, post-communist states face transformations which are marked with much wider capacity than classical transitologists expected them to be. According to the emerged situation, it enforces to take more accurate glance at the very specific nature of the post-communist state. The case of Moldova democratisation and europeanization perfectly suits these analytical aspirations. First of all, very weak background of Moldovan state determines emergence of distinct opinions about particular historical-cultural artifacts, statehood and possible trajectories of further state development. Division of opinions not only fragments approach towards national identity, but also exacerbates democratisation and europeanisation processes. Secondly, Moldova lacks not only the experience with statehood, but also faces political and normative heritage of ancient regimes. Because of that there are certain problems of implementing democratic values in Moldova. It means struggle with widespread corruption, as well as with the Soviet-style methods and practices. Namely the legacy of the Soviet system, such as a politically passive and apathetic population, authoritarian political aspirations shading with the formal mechanisms of democracy, the weak and poor democratic political... [to full text]

The dissertation examines US democracy protection policy carried out in three post-Soviet countries that had been just moved away from autocratic rule: Russia in 1991-1996; Georgia in 2003-2008; and Ukraine in 2004-2009. It aims to answer the question whether US policy increased or decreased the likelihood of democratic consolidation in new democracies. Based on theoretical insights from the disciplines of both comparative politics and international relations, two novel research instruments are developed: the ‘two scales’ model and the concept of pragmatic democracy protection policy. By employing these two research instruments, it is revealed that US national security interests have had a distorting impact on US democracy protection policy towards Russia, Georgia and Ukraine. Due to its interest in the cooperation with leaders in power, the US did not apply the principal of democratic conditionality in bilateral relations with the three post-Soviet countries and did not deter the non-democratic behaviour of their governments. Such US policy decreased the likelihood of democratic consolidation. Furthermore, US security interests corrupted US-funded democracy assistance programmes in two out of three cases (in Russia and Georgia). Instead of enabling the opposition and civil society in new democracies, these programmes increased the asymmetry of political playing field and limited the capability of civil society to control the government. This also decreased the likelihood of... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjama JAV demokratijos gynimo politika, vykdyta trijose iš autokratinio režimo ką tik išėjusiose posovietinėse valstybėse: 1991–1996 m. Rusijoje, 2003–2008 m. Gruzijoje ir 2004–2009 m. Ukrainoje. Siekiama atsakyti į klausimą, ar JAV politika didino, ar mažino šių naujųjų demokratijų konsolidavimo tikimybę. Sujungiant dviejų disciplinų – lyginamosios politikos ir tarptautinių santykių – teorines įžvalgas, darbe konstruojami du nauji tyrimo įrankiai: „dvejų svarstyklių“ modelis ir pragmatinės demokratijos gynimo politikos koncepcija. Pasitelkiant šiuos tyrimo įrankius atskleidžiama, kad ir Rusijos, ir Gruzijos, ir Ukrainos atveju JAV nacionalinio saugumo interesai darė iškreipiantį poveikį JAV vykdytai demokratijos gynimo politikai. Būdamos suinteresuotos bendradarbiavimu su valdžioje buvusiais posovietinių valstybių lyderiais, JAV netaikė sąlygiškumo principo dvišaliuose santykiuose ir neatgrasė naujųjų demokratijų valdžios nuo nedemokratiškų veiksmų. Tokia JAV politika mažino demokratijos konsolidavimo tikimybę. Be to, dviem atvejais (Rusijoje ir Gruzijoje) JAV saugumo interesai darė neveiksmingomis ir JAV finansuotas paramos demokratijai programas. Užuot įgalinusios naujųjų demokratijų opoziciją ir pilietinę visuomenę, šios programos didino politinio žaidimo lauko asimetriškumą ir ribojo pilietinės visuomenės galimybes kontroliuoti valdžią. Tai irgi mažino naujųjų demokratijų konsolidavimo tikimybę.

Šiame darbe analizuojama JAV ir Rusijos veiksmų strategijos Centrinės Azijos regione, išskiriant saugumo ir ekonominius interesus, taip pat analizuojamas demokratizacijos veiksnio JAV užsienio politikoje reikšmė ir poveikis santykiams su Centrinės Azijos regiono valstybėmis. Darbas remiasi akademine „imperializmo“ samprata, kuria vadovaujantis nagrinėjama JAV ir Rusijos interesų sankirta Centrinės Azijos regione ir bendradarbiavimo galimybės. Darbe daroma išvada, kad JAV, neatsižvelgdama į tai, jog trūksta vienijančių ir bendradarbiavimą skatinančių aspektų, nesugeba keisti viso Centrinės Azijos regiono saugumo darbotvarkės, todėl nei viena iš Centrinės Azijos regiono valstybių nerodo didelio noro suartėti išskirtinai su JAV. Be to, JAV bandymas atlikti „demokratijos nešėjos“ vaidmenį yra nesėkmingas, o deklaratyviai pabrėždama paramą demokratizacijos procesams Centrinės Azijos regiono valstybėse, JAV kenkia savo pačios kitiems – svarbesniems – interesams, visų pirma siekiui užtikrinti pakankamą paramą globaliai kovai prieš terorizmą. JAV sujungia saugumo interesus ir demokratizacijos Centrinėje Azijoje siekius, tačiau iškyla grėsmė, kad nepavyks pasiekti nei vieno iš šių tikslų. Tuo tarpu Rusijai, taip pat siekiančiai įgyvendinti „didžiosios valstybės“ projektą, nebūtina naudoti demokratizacijos aspekto, todėl ji išvengia įtampos atsiradimo. Be to, priešingai nei JAV, Rusija įgyja galimybę įtikinti Centrinės Azijos regiono režimus savo siūlomų vertybių pranašumu ir atkreipti... [toliau žr. visą tekstą] / In this study, titled “Intersection of US-Russia interests in Central Asia region”, the author analyses the strategies of the United States of America and the Russian Federation towards Central Asia region and the main strategic interests in the security policy and economical level. The study pays a lot of attention to the analysis of the democratization aspect, especially in the U.S. foreign policy course, and its impact on the relations between U.S., Russia and the states of the Central Asia. The study is based on the academic concept of “imperialism”, which becomes an orient in the analysis of intersection of US Russia interests in Central Asia region and opportunities for cooperation. The study has been divided into four chapters. In the first chapter author introduces a theoretical foundation of “imperialism”. The second chapter is dedicated to the analysis of US strategic interests in Central Asia and the role and meaning of democratization process. The geopolitical spread of Russia’s influence is analyzed in the third chapter of the study, where the author underscores the importance of rally points in the relations between Russia and Central Asia states. The fourth chapter analyzes the prospects of future cooperation and competition between US and Russia. The study concludes, that US strategy towards Central Asia is discontinuous, and because of underestimation of specific situation in this region and lack of rally points (short common historical experience... [to full text]

Darbe nagrinėjamas Irako demokratizavimo projektas, kuris JAV ir jos sąjungininkų buvo pradėtas įgyvendinti 2003 m. kovą. Svarbiausi šios karinės operacijos tikslai – surasti ir sunaikinti Irako masinio naikinimo ginklus, nuversti autoritarinį S. Husseino režimą ir sukurti šalyje demokratines institucijas. Irako demokratizacijos idėjos autoriai ir iniciatoriai neokonservatoriai tikėjo, kad, pradedant Iraku, demokratija pamažu persiduos į kitas Vidurio Rytų regionui priklausančias valstybes, o tai garantuos JAV ir viso pasaulio saugumą (tai svarbiausias Vašingtono nacionalinis interesas). Nors Irake jau įvyko laisvi ir teisingi rinkimai, šiandien, praėjus penkeriems metams, Irakas dar nelaikomas stabilia demokratine valstybe. Būtent Irako demokratijos faktinės situacijos neatitikimas institucinei padėčiai (institucijos yra, demokratijos – ne) yra pagrindinė darbo problema. Problema suponuoja, o teorinis–metodologinis darbo konceptas padės atsakyti į svarbiausią tyrimo klausimą: kur glūdi Irako demokratizavimo nesėkmės priežastys? Taigi darbe siekiama išsiaiškinti, kur intervencijos ideologais laikomi neokonservatoriai padarė esminę klaidą: ar Irako demokratizavimas iš principo yra neįmanomas (ideologinis lygmuo), gal projekto nesėkmę nulėmė netinkami demokratijos įtvirtinimo būdai (pvz., greitos demokratizacijos siekis), o galbūt kaltos tam tikros Irako vidaus ypatybės (praktinis lygmuo)? Darbo tyrimo metodas – atvejo studija, objektas – Irako demokratija instituciniu ir... [toliau žr. visą tekstą] / The paper deals with democratization of Iraq which was started to implement by the United States and its allies in March, 2003. The military operation was designed to find and destroy Iraq’s weapons of mass destruction, overthrow the authoritarian regime of S. Hussein and install democratic institutions. Neoconservatives who were the authors and advocates of the idea of democratic Iraq believed that with the start in Iraq democracy gradually will spill over to the whole Middle East. And this process would guarantee the security of the United States and the whole world what is its’ national interest. Although Iraq has conducted free and fair elections and has established the main democratic institutions, today five years since the outset of the operation it is still not considered a stable democratic country. So the discrepancy between the factual and institutional democracy in Iraq is the main problem of this paper. This problem raises the principal research question: what causes the failure of democratization in Iraq? So according to the theoretical-methodological research concept the main question sounds as such: where the advocates of the intervention in Iraq have made the crucial mistake: whether the democratization of Iraq is theoretically impossible (ideological analysis level), maybe the failure of the project was determined by unsuitable democratization methods (especially the quick democratization) or maybe the misfortune lies in the domestic features of Iraq... [to full text]

Šiandieninėje Turkijoje vyksta ypatingai svarbūs demokratiniai politinės sistemos pokyčiai. Ši specifinė musulmoniška demokratija jau ilgą laiką siekia integracijos į Europos Sąjungą (ES), nors jau daugiau kaip penkiasdešimt metų priklauso Vakarų saugumo struktūroms. Šis siekis atsirado dar moderniosios Turkijos įkūrėjo Mustafa Kemalio laikais kaip „galutinio tikslo įgyvendinimas“ – visiška Turkijos vesternizacija bei tapimas pilnateise Europos klubo nare. Europa visais laikais buvo siejama su pažanga ir gerove, kuri priešpastatoma istorinei Vidurio Rytų Osmanų imperijai, saistomai konservatyvių tradicijų bei griežtų religinių normų. Po ilgų pastangų metų 1999-aisiais Helsinkyje Turkijai buvo pasiūlyta tapti šalimi kandidate į ES, jei ši sugebės įgyvendinti demokratinius procesus. ES iškėlė Turkijai sąlygą taip pakeisti savo politinę sistemą, kad ji atitiktų Kopenhagos kriterijus ir savo įstatymine baze, teisinėmis normomis bei vertybėmis galėtų lygiuotis su kitomis ES valstybėmis narėmis. Šis ES sąlygiškumas paskatino Turkiją suformuoti strateginį dokumentą „Nacionalinę Programą ES acquis įsisavinimui“ (NPAA), nubrėžusį gaires tolimesnėms reformoms. Dauguma pertvarkymų buvo įvykdyta saugumo sektoriuje, kuris dėl Turkijos specifinių politinės sistemos problemų buvo „perdėtai sugrėsmintas “ (angl. oversecuritized). Valstybė visada buvo iškeliama kaip absoliuti vertybė ir buvo svarbesnė net už žmogaus prigimtines teises ir laisves. Tai įgalino sugrėsminti visas valstybės ir... [toliau žr. visą tekstą] / The master thesis under name „The Changes of Turkish Political System According Copenhagen School: Towards „Pro-islamistic“ Democracy? presents analysis of the security policy in Turkey and its change. It‘s been a log time that Turkey is a country which belongs to the Western security system, but its main aim – to join the European Union (EU) is still not completed. Trying hard to accomplish all the requirements which are called the Copenhagen Criteria, Turkey started a huge process of democratic reforms. This thesis states that EU was that factor which impacted Turkey’s security policy desecuritization process through its Europeanization. This process started Turkey’s democratization, which was quiet undemocratic earlier, because of strict security policy and harsh civil-military relations. The Europeanization affected desecuritization process, because there were many changes done to the Turkish laws, which allowed freeing the individual freedoms and civil rights. The proceeding democratization allowed to strengthen the organizations and parties with religious background, which were earlier restricted because of strict secularist policy, which saw religion (Islam) as a major threat to the Mustafa Kemal Ataturk’s founding principles of Kemalism. These processes testify countries re-islamization, which is seen as very negative by half of the society, although another half is very happy about resurging religion. This means that in nowadays Turkey we see a deep fracture in the... [to full text]

The issue of regime change is extremely important in today's politics, as illustrated by recent events in the world. One of the most promising fields in regime studies is the interaction between economic growth and democratization, which is the object of the thesis. Its goal is to propose and test a model that could explain the precise causal mechanism that operates when economic development leads to democratization. The following tasks were set: to analyse the scientific literature debating this issue and see what approaches are best supported theoretically and empirically; to create a model that connects economic and political variables which lead to democratization; to propose a testable hypothesis based on the model; to test the hypothesis by adopting the qualitative process-tracing method and the quantitative survival analysis. The Selectorate theory was used to construct a model, due to the fact that it may embrace the behaviour of both the economic and political actors. On the basis of this theory a game-theoretic model was constructed and a hypothesis proposed, which states that economic growth leads to restructuring of the selectorate and the winning coalition that creates uncertainty and motivates political leaders and their challengers to favour democratic institutions. The hypothesis was tested by applying process-tracing and survival analysis methods. In the former case, three cases (Spanish, Serbian and Belarusian) were analysed, as they were found to be least... [to full text] / Režimų dinamikos klausimas yra tyrinėtas gana plačiai, tačiau institucijų tipo pasikeitimo priežastys vis dar nėra iki galo apibrėžtos. Režimų kaitos problemos aktualumą puikiai iliustruoja ir šiuo metu pasaulyje vykstantys procesai. Viena iš sričių, galinčių suteikti naujų įžvalgų yra ekonominio augimo ir demokratizacijos sąveika. Šis ryšys ir yra tyrimo objektas. Nors yra bandyta paaiškinti, kokiu būdu ekonominiai faktoriai gali skatinti demokratinių institucijų sukūrimą, pateiktos teorijos nėra pakankamai gerai išvystytos. Šio darbo tikslas yra pasiūlyti ir empiriškai patikrinti priežastinio mechanizmo, jungiančio ekonominį augimą ir demokratizaciją, modelį. Siekiant įgyvendinti tikslą iškelti tokie uždaviniai: išanalizuoti mokslinę literatūrą, nagrinėjančią ekonominės raidos ir režimų kaitos santykį bei apsibrėžti geriausiai teoriškai ir empiriškai pagrįstą prieigą; sukurti ekonominius ir politinius kintamuosius jungiantį teorinį modelį; remiantis pateiktu modeliu, iškelti empiriškai patikrinamą hipotezę; patikrinti iškeltą hipotezę, taikant kiekybinį procesų sekimo metodą; patikrinti iškeltą hipotezę, taikant kiekybinę statistinę išlikimo analizę. Siekiant sukonstruoti modelį, galintį paaiškinti kaip ekonominis augimas gali lemti demokratizaciją, pasiremta Selektorato teorija, dėl jos tinkamumo nagrinėjant tiek ekonomių, tiek politinių aktorių veiksmus. Remiantis ja, sukonstruotas žaidimų teorijos modelis ir iškelta hipotezė, teigianti, kad ekonominis augimas nulemia... [toliau žr. visą tekstą]

Šiame darbe nagrinėjamos Afganistano demokratizacijos perspektyvos tiriant ankstesnių JAV vykdytų demokratizacijos mėginimų karinės intervencijos priemonėmis rezultatą nulėmusius vidinius ir išotinius veiksnius. Pateikiamos teorinės demokratizacijos „iš išorės“ prielaidos ir vidiniai bei išoriniai veiksniai, leidžiantys tikėtis sėkmingos demokratizacijos. Šios prielaidos tikrinamos ir analizuojamos lyginant 15 JAV karinių intervencijų, kuriomis buvo siekiama demokratizuoti įvairias valstybes XX amžiuje, atvejus. Apžvelgiama padėtis Afganistane iki ir po 2001 m. karinės intervencijos, identifikuojama, kokie veiksniai šioje valstybėje laikytini palankiais ar nepalankiais sėkmingai jos demokratizacijai. Apibendrinant teorines įžvalgas, JAV demokratizacijos bandymų patirtį ir padėtį tiriamoje valstybėje, projektuojamos Afganistano demokratizacijos perspektyvos. / In this paper the prospects of Afghanistan's democratization are examined in context of previous U.S. attempts to democratize foreign countries by means of military interventions. Thus the object of this paper is not only the process of Afghanistan’s democratization, but also the examination of precedent cases, it’s outcomes and inner, as well as outer factors that possibly led to these outcomes. These factors are ethnic homogeneity of democratized state’s society, concentration and civil control of coercion, modern economy and developed middle-class, homogeneity of democratizing country’s politics towards the process, as well as the nature of process itself – is whole community is chosen as “target” of democratization process, or just it’s ruling elite. Comparative analysis of these factors in previous cases allowed to create a framework for a case study of Aghanistan's democratization's prospects. This case study leads to conclusion that prospects of Afghanistan’s democratization are at best vague. To add, these conclusions can only be considered as provisory: as comparative analysis of precedent cases revealed, no clear pattern, enabling to predict democratization attempt’s success or failure, can be drawn. We cannot state firmly, that country, where democratic institutions and procedures are installed, will become a consolidated democracy. Equally, there is no absolute evidence, that country with poor economic achievements, with weak middle-class, with other theoretically... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjama Vidurio Europos visuomenių kultūrinė transformacija perėjimo į demokratiją procese. Remiantis skirtingais liberalų ir sociologų požiūriais į kultūros transformaciją, darbe siekiama empiriškai įvertinti kultūrinės, politinės ir ekonominės transformacijos sąveiką, išryškinant kultūrinę transformaciją įtakojančius veiksnius. Kultūros raidos specifika analizuojama pagal keturių skirčių schemą: nacionalizmas vs. kosmopolitizmas, sekuliarumas vs. religingumas, komunizmas vs. antikomunizmas ir liberalizmas vs. autoritarizmas. Darbe daroma išvada, kad politinių / ekonominių reformų radikalumas tik ribotai lemia kultūros transformaciją demokratijai palankia linkme. Tyrimas atskleidžia, kad kai kurie pamatiniai kultūriniai elementai praktiškai nereaguoja į politines ir ekonomines reformas, todėl, bent jau kultūrinės transformacijos prasme, demokratijos konsolidacijos perspektyvos Vidurio Europos šalyse artimiausiu metu yra ribotos. / The collapse of communist rule in Central Europe (CE) and the third wave of democratization gave a significant impulse for development of theory of political sciences. Though the democratization process in CE is analyzed from various perspectives, key attention is paid for procedural aspects of regime transformation: institutional reforms, the creation of market economy, consolidation of democracy, CE integration to the European Union are the most attractive topics for researches of political sciences. Still there is a lack of theoretical approach towards systemic transformation that includes not only political or economical, but also cultural factors. Therefore it is worth to complement this gap of theoretical literature by focusing on aspects of the cultural transformation in the postcommunist region. The main purpose of the master dissertation is to analyze the dynamics of cultural transformation in four CE countries: Poland, Hungary, Czech Republic and Slovakia. The results of research of cultural cleavages in CE countries shows that the cultural transformation in each country does not depend particulary on radical political and economical reforms. Culture developes according its own logic, and non of the theories is adequate to explain cultural transformation. Research shows that some cultural elements (trust, tolerance) are not in the phase of transformation at all: they are stagnant, not reactive to reforms. Therefore, the communist legacies have still strong roots in... [to full text]