In these Master thesis analysis are made on the terms of religion used in Catholic catechisms ‘Moksłas Rimo Kataliku’ (1879), ‘Trumpasis Kun. Filochowskio katekizmas’ (1901), ‘Katakizmai katalikiszki’ (1903) and K. Paltarokas ‘Tikybos moksle’ (1916), which was published at the end of the 19th c. and beginning of the 20th c. Selection of sources was based on the willingness to analyse terms of religion and their change at the time, when present-day Standard Lithuanian was in a formation process. The subject of the work is relevant, because the church language of the end of the 19th c. and beginning of the 20th c., especially terms of religion (and religion lexis), are not analysed deeply. The aim of this work is to analyse the origin, types and variants of terms of religion in the mentioned Catholic catechisms. There are collected 4677 terms of religion from catechisms. ‘Moksłas Rimo Kataliku’ is found 2646 terms and variants, ‘Trumpasis Kun. Filochowskio katekizmas’ – 494, ‘Katakizmai katalikiszki’ – 575 and in priests K. Paltarokas’ ‘Tikybos mokslas’ – 962 terms and variants. Part of terms is used in several catechisms; therefore the total number of different terms of religion, which are analysed in this work, is 3273. In this work descriptive and contrastive methods were used; calculations are given, quantitative relations shown. Data are given in diagrams. The work starts with an ‘Introduction’, where is shortly introduced topic of the work, literature sources... [to full text]

Lietuvos Respublikos teisės aktai užtikrina visas asmens teises, susijusias su tikėjimo ir įsitikinimų laisve, laisvę išpažinti ir skleisti savo tikėjimą, laisvai privačiai ir viešai jį praktikuoti ir iš jo mokyti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalyje deklaruojama asmens teisė turėti įsitikinimus, laisvai juos reikšti, ieškoti ir skleisti informaciją. 26 straipsnio 1 dalis deklaruoja, kad konkreti „minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma“. Šio straipsnio 2 dalyje teigiama, kad ,,kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo“. Trečiojoje dalyje pabrėžiama, kad „niekas negali kito asmens versti nei būti verčiamas pasirinkti ar išpažinti kurią nors religiją arba tikėjimą“. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus“. Lietuvoje nėra valstybinės religijos. Šis principas įtvirtintas Konstitucijos 43 straipsnio 7 dalyje ir reiškia, jog religijos tradiciškumas netapatintinas su jos valstybiškumu: religinės organizacijos nesikiša į valstybės, jos institucijų ir pareigūnų veiklą, neformuoja valstybinės politikos, valstybė nesikiša į bažnyčių bei religinių organizacijų vidaus reikalus; jos laisvai tvarkosi pagal savo kanonus ir statutus. Konstitucijos 43 straipsnio 1 dalies... [toliau žr. visą tekstą] / After regain of independence Lithuania in religion range made big progress. The Constitution Republic of Lithuania embodies equality for all persons before the law (courts, public institutions and officers). In addition, every citizen belonging to any ethnic or national group has a right to foster his/her culture, customs and mother tongue and everyone has a right to choose and follow any religion or belief. There is no state religion in Lithuania. The Constitution of Lithuania states that freedom of speech and expression is incompatible with criminal behavior, such as instigation of racial, religious or social hatred, violence or discrimination, or the dissemination of slander or misinformation. Since 2005 the Law on Equal Opportunities forbids any direct or indirect discrimination on the basis of racial or ethnic origin, religion or beliefs and other grounds. The Criminal Code of Lithuania guarantees prosecution for discrimination on the basis of racial or ethnic origin, religion, nationality or belonging to any other group. Administrative sanctions for production, distribution or demonstration of any articles that stimulate national, racial or religious discord are embodied in the Lithuanian Code of Administrative Law Violations. Although human rights are protected by the Constitution, national laws and international legal instruments, it is more important that the practical realization and protection of the rights mentioned previously is ensured. Problems that still... [to full text]

Šio darbo problema formuluojama klausimu – kodėl žmonės XXI a. pradžioje, šiuolaikinėje visuomenėje, laikosi konfesinio evangelikų reformatų tikėjimo? Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti evangelikų reformatų religinio-konfesinio tapatumo aspektus, sąlygojusius būtent šios protestantiškos konfesinės atšakos atgaivinimo ir kaitos procesus. Tikslas - tyrinėti konfesinio tapatumo aspektus, skatinančius žmones XXI a. pradžioje laikytis konfesinio evangelikų reformatų tikėjimo. Tiriamojo darbo objektas – Evangelikų reformatų bendruomenė Kaune ir jos ypatumai. Tyrime naudoti antropologiniai metodai: dalyvaujamasis stebėjimas, pusiau struktūruoti interviu bei neformalūs pokalbiai su evangelikų reformatų Kauno parapijos nariais, kasdieninis dienoraščio rašymas. Institucijos pavadinimas ir informantų vardai yra tikri, duomenys etiniais sumetimais atskleidžiami dalinai, apibūdinant amžiaus grupę bei kilmės geografinę vietovę. Pirmoje darbo dalyje atliekama tapatumą ir religiją tyrinėjusių autorių teorijų apžvalga - M. Castells, A. Giddens, Z. Baumann, P.L.Berger, D.Hervieu-Leger, E. Durheim, M. Weber, V. Čiubrinsko, R. Wuthow, Ž. Advilonienės. Smulkesnėse dalyse apžvelgiami religinio tapatumo konstravimo kaitos aspektai XX- XXI a. sandūroje, analizuojama tapatumo samprata šiuolaikinėje visuomenėje bei aptarimi evangelikų reformatų konfesinio tapatumo teoriniai aspektai. Antra darbo dalis skirta antropologinio tyrimo metodologijos ir tyrimo lauko pristatymui, aptariant tyrėjo... [toliau žr. visą tekstą] / The problem of the work is formed in the way of a question - why do people at the beginning of the XXI century, in modern society, keep to the doctrines of the confession of Evangelicals Reformers. During the investigation it was tried to clear out the aspects of the confessional identity of Evangelicals Reformers that had determined the processes of revival and alternation of exactly this branch of protestant confession. The purpose – to study the aspects of confessional identity, stimulating people at the beginning of the XXI century to keep to the confessional faith of Evangelicals Reformers. The object of my research – the community of Evangelicals Reformers on Kaunas and its peculiarities. Anthropological methods were used in the study: participant observation, semi- structured interview, and non formal conversations with the members of the Evangelicals Reformers parish in Kaunas, daily writing of a diary. The name of the institution and the names of the informers are real, the data for the sake of ethical consideration are depicted partially, describing the group of age and the geographical position of the origin. In the first part of the work there is being performed the review of the theories of the authors who have investigated the identity and the religion – M. Castells, A. Giddens, Z. Baumann, P.L. Berger, D. Hervieu- Leger, E. Durheim, M. Weber, V. Čiubrinskas, R. Wuthow, Ž. Advilonienė. In the smaller parts there are reviewed the... [to full text]

Ateizmo samprata krikščioniškoje tradicijoje Santrauka Šiame darbe nagrinėjama ateizmo samprata krikščioniškoje tradicijoje. Darbas suskirstytas į tris dalis. Pirmojoje dalyje aptariama ateizmo istorinė raida, bei ateizmo pavidalai. Žvelgiama nuo pat senovės laikų. Stengiamasi įvardinti pagrindines ir dažniausiai pasikartojančias ateizmo formas. Darbe nėra perdėm gilinimasi į kiekvieną ateistą ar laikmetį, tai daugiau panoramininis žvilgsnis. Materializmas, pozityvizmas, marksizmas – tai pagrindiniai ateizmo pavidalai, kurie randa atgarsių ir šiandieną. Šie trys ateizmo pavidalai apibudinami vienu žodžiu – natūralistinis ateizmas. Būtent dėl to, kad jam būdingas angažuotumas į gamtos reiškinius ir žmogaus asmens tapatinimas su gyvūnu. Anrojoje dalyje išryškinamas jau kitoks ateizmo pavidalas - humanistinis ateizmas. Toks ateizmo pavidalas labiau būdingas ir geriau pažįstamas mūsų kartai. Filosofo Nietzsche‘s pradėtas ir sustiprėjąs su Sartre‘o ateistiniu egzistencializmu. Kritikuodamas natūralistinį ateizmą humanistinis ateizmas atsigęžia į žmogų kaip įstatymų leidėją ir suvereną. To pasekoje Dievo figūra tampa marginalinė. Šioje dalyje yra aptariama ir sekuliarizacijos procesas. Keliami klausimai: kas yra sekuliarizacija? Gal tai dar vienas ateizmo veidas? kur sekuliarizacijos ribos? Ir koks turėtų būti santykis tarp tikinčiųjų ir netikinčiųjų? Sekuliarizacijos šešėlyje apariamas ir nūdienos ateizmas, kuriam būdingas karingas nusiteikimas. Čia analizuojamos nūdienos... [toliau žr. visą tekstą] / The conception of atheism in Christian tradition Summary This paper analyzes Christian understanding of atheism. It consists of three parts. The first part discusses the historical development of atheism as well as its different variants. The main forms of atheism are viewed panoramically, starting with their oldest manifestations, but without going into details about some or other atheist or each separate period of time. The basic patterns of atheism found both in older times and today, are materialism, positivism and marxism. These three can be defined as naturalistic atheism which considers only natural phenomena and sees human beings from purely biological point of view. Naturalistic atheism rejects metaphysics and idealism, it is based on treating material world as the only existing reality. The second part of the research deals with onother pattern of atheism, namely, humanistic atheism witch is closer to us and more familiar to this generation. It began with Nietsche and gained strength in Sartre‘s atheistic existentialism. Humanists criticize naturalististic atheism and turn towards man who is the only creator of laws and the sovereign. Thus, God is treated as absolete here. This part of the paper also dwells on the process of secularization: what secularization is, whether it can be seen as a kind of atheism, what its limits are, what sort of relationships between believers and non – believers are desirable. Secularization partly includes the agressive tendencies of... [to full text]

<p>Istraživanje tematizuje Hegelovo kritiĉko vrednovanje ranoromantiĉarskog poimanja religije kao centralni aspekat Hegelove kritike romantiĉarskog duhovnog strujanja uop&scaron;te. Autor polazi od naĉina na koji Hegel određuje pojam filozofije religije. Saglasno tom pojmu, poimanje religije kod romantiĉara propituje se s obzirom na naĉin na koji su vodeći predstavnici tzv. jenske romantike (&Scaron;lajermaher, &Scaron;legel, Novalis) pristupali pitanju o pojmu boga, problemu forme religijske svesti, pitanju o odnosu religije prema onome praktiĉkom i pitanju o odnosu religije prema umetnosti i filozofiji. Romantiĉarski pojam religije manifestovaće se pre svega kao programsko depotenciranje pitanja o pojmu boga i božjem postojanju, favorizacija formi neposrednosti svesti kao formi koje jesu autentiĉno religijske, razgraniĉenje religije od sfere ljudskog praksisa i nagovor na kreiranje nove religiije. Hegel ovakvom pojmu religije kritiĉki pristupa kao obliku duhovnosti koji je u ontolo&scaron;kom pogledu zasnovan Fihteovim filozofskim stanovi&scaron;tem. Kritika romantiĉarskog pojma religije kod Hegela biva konkretizovana kao kritika apsolutizacije formi neposrednosti religijske svesti, kao kritika promi&scaron;ljanja odnosa religije i drţave koje nije reflektovalo razliku onoga &scaron;to jeste drţava i onoga &scaron;to jeste građansko dru&scaron;tvo i kao opozivanje mogućnosti da se moderna religioznost revitalizuje u liku romantiĉarske nove religije umetnosti.</p>

Magistro baigiamojo darbo tema – apeiginės lėlės naudojamos magijoje, religiniuose ritualuose pasaulyje. Šiame darbe surinktą informacija naudojama kaip atrama kūrybinio darbo idėjai įgyvendinti. Rašto darbe apžvelgiama apeiginių lėlių gamyba, medžiagiškumas, panaudojimas pasaulio kontekste. „Lėlė“ buvo ne vien kaip žmogaus modelis religinių apeigų metu, bet ir vaikų žaislas. Domėtasi lėlių reikšme, dekoro detalėmis bei atlikimo technikomis skirtingose kultūrose: Afrikoje-Vudu, Amerikoje-Kachina ir Lietuvoje-Morė. Šiandien lėlė yra tapusi daugiau pramogos ar žaidimo įrankiu. Primiršta jos pirmapradė ritualinė reikšmė, tačiau pati lėlė kaip objektas, vis dar naudojama šiuolaikinių apeigų metu. Gilinamasi kokias lėles naudojo tam tikroms apeigoms atlikti. Ši tema pasirinkta neatsitiktinai, kadangi praktiniame darbe kuriamos „lėlės“, kaip žmogaus „išnaros“, kurios bus pateiktos pasikeitusioms asmeninėms vertybėms išreikšti. Todėl sukaupta informacija pagelbės meninio darbo eigoje. Rašto darbe domimasi apeiginėmis lėlėmis, tradicijomis jas kuriant, jų panaudojimu, funkcionalumu, medžiagiškumu. Pagrindinė tiriamojo darbo problema yra tai, kad nėra ištirta kokį poveikį sakraliniam objektui turi medžiagiškumas, šiuo atveju sakralinei lėlei. Ar jos medžiagiškumas turi įtakos atliekamai funkcijai. Ši problema svarbi kūrėjams, žmonėms giliau besidomintiems kultūra ir tradicijomis. Surinkta informacija padės tikslingai pasirinkti medžiagas kūrybiniam meninio projekto įgyvendinimui... [toliau žr. visą tekstą] / Master's thesis topic - dolls were used in magic, religious, playing rituals in all over the world. Collected information in this paper is used as a support for the implementation of the idea of creative work (object-doll). The paper provides an overview of ritual dolls making technology, multiplicity of fabrics used in the global context. "The doll was not only used as a human model in religion rituals but also as a children toy. In this Significant interest fields are: dolls value, decor details and performance techniques in different cultures: African-Wood, America-Kachina and Lithuania-More. Gloves are chosen according to the following aspects: reflecting different cultures, importantance for the continent religious context, similar materials in the production processes. This allows to compare and analyze them. Today, the doll has become more entertainment or pawn, forgotten the primordial ritual significance. Puppets are used in certain rites recently. This theme was chosen purposefully. Practical work developed a "doll" as a man's "slough," which will be submitted to the personal values expression. Therefore, gained information helpped at arts workflow. The survey of various sources revealed dolls performance in rituals and traditions, the main development stages, their usage, functionality, materiality. The main papper work problem is that, it is not known how materiality effects sacred object, in this case - sacred doll. Do they affect the materiality functions, at... [to full text]

Individualaus religingumo įtakos aspektai individo kasdieninei veiklai Santrauka Darbe analizuojamas individualaus religingumo įtakos aspektai individo kasdieninei veiklai. Darbe analizuojamas individualaus religingumo poveikis individo kasdieninei veiklai. Pagal A. Schutzo sukurta fenomenologinę visuomenės teoriją, kuri jam rūpi ne kaip objektyviai teisinga ar metafiziškai tikra veiksmo prasmė, bet kaip ta, subjektyviai suvokia veikiantysis individas. Remiantis N. Luckmano pasiūlytos religijos interpretavimo kasdieniame gyvenime teorija, ieškoma individualaus religingumo funkcijų individo kasdieninėje veikloje. Kasdienis gyvenimas yra suprantamas kaip socialiai konstruojama tikrovė, kurią valdo subjektyvus procesas, padedantis sutvarkyti ją. T. Luckmano koncepcijoje į religiją žvelgiama kaip į simbolinį pasaulį, kuris suteikia platesnę prasmę individo kasdienio gyvenimo tikrovei, neišeidamas už savo reikšmės ribų ir socialinio pasaulio aspekto. Kasdienę tikrovę jie suprato kaip pažįstamą ir kartu sąlyginį pasaulį, nes jis sukonstruotas iš simbolių, socialinės patirties ir kuri pasireiškia individo veikloje. Šio darbo tikslas - išsiaiškinti individualaus religingumo įtaką individo kasdieninei veiklai. Nustatyti individualaus religingumo ypatumus, išsiaiškinti ar religija įtakoja individo veiklą ir kokias funkcijas atlieka individualus religingumas. Individualus religingumas yra šio tyrimo objektas. Individualusis religingumas, suformuotas kiekvieno individo asmeniškai iš... [toliau žr. visą tekstą] / Aspects of individuals religiosity influence on persons everyday activity Summary In this work the aspects of individual religiosity’s influence on person’s everyday activities are analyzed. According to the A. Schutz phenomenological society theory, which concerns him not because it is objectively correct or metaphysically real meaning of action, but as a one, which is subjectively perceived by operative person. With reference to the theory of religion’s in daily life interpretation offered by T. Luckmann, individual religiosity functions in person’s daily activity are being searched. Daily life is perceived as socially constructed reality, which is in control of subjective process helping to organize it. In Luckmann’s conception religiosity is seen as a symbolic world, which provides broader meaning for the reality of person’s daily life, not leaving the boundaries of its meaning and the social aspect of the world. They perceive daily reality as a familiar and also as a conditional world, because it is constructed from symbols and social experience which display in person’s activity. The purpose of this work is to ascertain the influence of individual religiosity on person’s daily activity. Also to determine peculiarities of individual religiosity, ascertain whether person’s activity is influenced by a religion and what functions are performed by individual religiosity. The individual religiosity is the object of this analysis. Individual religiosity is formed personally by... [to full text]

Šiame darbe yra stengiamasi parodyti religijos ir teisės, kaip socialinių fenomenų, tarpusavio ryšį. Pirmoje dalyje autorius stengiasi parodyti religijos ir teisės istorinius, etimologinius, simbolinius skirtumus ir panašumus bei pabrėžti istorinę religijos įtaką teisės sampratai. Šios dalies pabaigoje autorius ieško teisės sampratos užuomazgų bibliniame pirmojo nuopuolio pasakojime. Antroji darbo dalis yra skirta teisingumo sampratai, kurio autoriaus nuomone apjungia tiek religiją ir filosofiją, tiek pastarąsias su teise. Visų pirma, atskleidžiama mitinė-religinė teisingumo samprata senovės Egipte ir Graikijoje. Vėliau nagrinėjama filosofinė teisingumo samprata, ypač remiantis Derrida dekonstrukcine filosofija. Šios dalies pabaigoje pateikiama „teisminė teisingumo samprata“, remiantis Lietuvos Konstitucinio teismo jurisprudencija. Trečioje dalyje stengiamasi atskleisti šiuolaikinės filosofinės hermeneutikos ištakas biblinėje egzegetikoje, todėl pateikiama istorinė biblinės egzegetikos apžvalga. Vėliau dėmesys perkeliamas egzistencializmui ir fenomenologinei dialogo filosofijai, ypač akcentuojant S. Kierkegaardo ir E. Levino indėlį. Galiausiai, pateikiama filosofinės hermeneutikos apžvalga, remiantis Gadamerio ir Vattimo indėliu. Paskutinė dalis skirta parodyti biblinės egzegetikos ir filosofinės hermeneutikos tradicijos galimą įtaką šiuolaikinei teisės sampratai. Darbo pabaigoje pateikiami kai kurie galimi teisminio argumentavimo hermeneutiniai metodai ir taisyklės. Darbas... [toliau žr. visą tekstą] / The very aim of this master thesis is to show some existing relations among religion and law. In the first section the author shows some etymologic and symbolic similarities of these two phenomena and also emphases the religion’s historic influence onto the concept of law. In the end of the first section the author tries to find some origins of this concept especially in the biblical narrative on the Fall of Man. The second section is deserved for the concept of justice, which, according to the author, may also connect religious, philosophical and legal phenomena. In the beginning of this section the mythical-religious concept of justice is described, especially what concerns ancient Egypt and Greece. Later author concentrates on philosophical concept of justice, especially regarding „deconstructionist“ philosophy of Jacques Derrida. In the end of this section – judicial concept of justice is revealed according to jurisprudence of Lithuanian Constitutional court. The third section is devoted for showing some exegetical origins of the modern philosophical hermeneutics. Therefore, firstly, the author concentrates on historic survey about biblical exegesis. Afterwards the main attention is drawn to existentialism and phenomenological philosophy of dialog, especially concentrating on philosophy of Søren Kierkegaard and Emmanuel Levinas. Finally, philosophical hermeneutics is analyzed, relying on philosophy of Hans Georg Gadamer and Gianni Vattimo. The last section of the thesis... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe nustatomos konfesinių rajonų istorinės vietos Vilniaus senamiestyje (nuo pirmojo Vilniaus paminėjimo iki III Abiejų Tautų Respublikos padalijimo) remiantis konfesinių objektų dislokacijos vietomis, gatvėvardžiais, įžvelgiamos konfesinių rajonų ribų kitimo politinės priežastys, ir nustatomas sąryšis tarp kvartalo konfesiškumo ir miesto geografinių bei erdvinių-funkcinių parametrų. Darbe naudojamos K. Lynch „teritorinių žymeklių“ (landmarks) metodika konfesiniams rajonams apibrėžti, istorinių įvykių priežasčių-pasekmių analizės metodika konfesinių rajonų ribų kitimui nustatyti, ir V. Petrušonio diachroninės atribucijos metodika konfesinių kvartalų erdviniams-funkciniams ir geografiniams ypatumams išskirti. Darbe nustatoma, kad Vilniuje konfesiniai rajonai egzistavo, kad jų teritorijų kitimas priklausė nuo valstybės visaus ir tarptautinių politinių įvykių, ir kad skirtingų konfesijų įtakoje esantys kvartalai pasižymi unikaliais, tik tai konfesijai būdingais geografiniais ir erdviniais-funkciniais bruožais. / In this master degree graduation thesis the historical locations of confessional districts in Vilnius Oldtown are defined, in the time limits between first mentioning of Vilnius and 3rd division of Lithuanian-Polish state. Locations are identified on the basis of spread of confessional objects, street names. Work describes political reasons, causing the dynamics of boundaries of confessional districts, and reveals the corelation between districts confessionality and citys geographical and functional-spatial parameters. Thesis uses K. Lynch „landmarks“ method for indentifying confessional districts, cause-reason analysis of historical events to describe the dynamics of boundaries of confessional districts, and dr. V. Petrušonis method of diachronical attribution to discern the geographical and functional-spatial peculiarity of confessional quarters. Thesis reveals, that Vilnius had confessional districts, that dynamics of boundaries of confessional districts has strong cohesion with states and international political events, and that quarters under influence of different confessions distinguishes unique geographical and functional-spatial traits, typical only for one confession.

Magistro darbe autorius kelia problemą – ar įmanoma rasti Romuvos ir Katalikybės doktrinų paralelių, pateikti edukacinės-kultūrinės veiklos analogų bei pasiūlyti bendro romuvietiško ir katalikiško darbo švietimo srityje rekomendacijų. Paralelių ir analogų ieškojimas ir yra pagrindinis šio darbo tikslas. Ši problematika iki šiol katalikiškuose moksliniuose darbuose nebuvo analizuota. Dėstymas padalintas į keturias pagrindines dalis: Pirmojoje dalyje gilinamasi į Romuvos bendrijos doktriną, pateikiami Vilniaus ir Kelmės Romuvos bendruomenių kokybinio tyrimo analizės rezultatai. Antrojoje dalyje dėmesys sutelkiamas į esminius Katalikybės doktrinos principus. Trečiojoje dalyje pateikiama lyginamoji doktrinų analizė, ketvirtojoje – Romuvos įvertinimas kataliko požiūriu, probleminės įžvalgos ir pasiūlymai. Autorius nurodo, kad senovės baltų religinė Romuvos bendrija deklaruoja tęsianti senosios religijos tradiciją ir siekia tapti tradicine Lietuvos religija. Tai liudija pateikti bendrijos tikėjimo šaltiniai, pagrindiniai tikėjimo principai, apeiginių veiksmų visuma ir organizacinė struktūra. Darbe nagrinėta Romuvos kultūrinė ir edukacinė veikla leidžia konstatuoti bendriją esant daugiau etnokultūriniu judėjimu nei religine bendrija. Tyrime pateikti Vilniaus ir Kelmės Romuvų bendruomenių edukacinės veiklos siūlymai nukreipti būtent į tautos dvasinės kultūros (folkloro, krašto papročių, etnografinės tradicijos, švenčių) puoselėjimą ir išsaugojimą. Darbe akcentuoti esminiai Romuvos... [toliau žr. visą tekstą] / In the master’s paper "Drawing Parallels of Faith, Culture and Education between Catholicism and the Community of Ancient Baltic Religion Romuva" the author raises a problem whether it is possible to find the parallels between the doctrines of Romuva and Catholicism, to put forward the analogues of educational-cultural activities and to make recommendations for the cooperation between Romuva and Catholicism in the sphere of education. The main aim of this paper is an attempt to find these parallels and analogues. This problem has never been examined in the field of Catholic scientific research. The body of the paper falls into four main parts: the first part of the paper examines the doctrine of Romuva community, and the results of the analysis of the quality research of Romuva communities in Vilnius and Kelmė. The second part focuses on the principles of Catholicism doctrine. The third part contains the comparative analysis of the two doctrines, and Part 4 offers the assessment of Romuva through the perspective of a Catholic, some problemic insights and suggestions. The detailed comparative analysis of the doctrines as well as the research en corpore allows us to draw the following conclusions: The ancient Baltic religious community Romuva says it is an extension of the tradition of the old religion, it, therefore, aims at becoming a traditional Lithuanian religion. The master’s paper discusses the sources of faith of the community, the main principles of Romuva faith, the... [to full text]