The aim of this work is to assess the peculiarity and aggressiveness of adolescent‘s personality identity and the connection of their manifestation.

The goal of this work is to analyse how identity is represented in recent novels by writers of Lithuanian origin living outside the homeland, using a methodology that combines literary, cultural and sociological approaches. With renewed independence in 1990, emigration has strongly increased, as have the number of literary works that refer to problems of identity. The object of the analysis is five novels by three writers: Irena Mačiulyte-Guilford‘s Glebys, 2003 ( The Embrace, l999), Antanas Šileika‘s Bronzinė moteris, 2009 ( Woman in Bronze, 2004) and Pogrindis, 2012 ( Underground, 2011), and Valdas Papievis‘ Vienos vasaros emigrantai, 2009 and Eiti, 2010. Papievis, who grew up in Soviet Lithuania, has continued writing in Lithuanian since settling in Paris in 1995, while the other two writers are second-generation Canadian Lithuanians writing in English. The protagonists of all the novels live between more than one identity. To understand their problems, in addition to postcolonial concepts like mimicry, hybridity and the in-between, and the narratological theory of possible worlds, sociological approaches to identity are also used: the imaginary community, identity negotiations, possible selves and social and collective memory. These help distinguish similarities and differences among the novels; their protagonists may be trapped by historical forces (Pogrindis) or feel they can never reconcile confronting identities (Glebys), or may find a creative solution (Bronzinė... [to full text] / Šios disertacijos tikslas – išanalizuoti tapatumo problematikos akcentus bei kaitą pasirinktų lietuvių išeivių/emigrantų svetur rašytuose literatūriniuose tekstuose. Disertacijos tematika nubrėžia probleminius klausimus, kurių išsamesnis atskleidimas neapseina be tarpdisciplininio teorinio pagrindimo. Taikomas sociologinis metodas, istorinės ir kultūrinės prieigos, kai kurie dekonstrukcijos elementai. 1990 m., Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, ženkliai pagausėjo emigracija į kitas šalis, kas iš dalies tapo impulsu kūrybai užsienio šalyse. Šio darbo objektas – lietuvių rašytojų išeivijoje parašyti romanai: Valdo Papievio „Vienos vasaros emigrantai“ (2003 m.) bei „Eiti“ (2010 m.), Irenos Mačiulytės-Guilford „Glėbys“ (2003 m.) ir Antano Šileikos „Bronzinė moteris“ (2009 m.) bei „Pogrindis“ (2012 m.) ir tapatumo išraiškos būdai juose. Valdas Papievis gimė ir pradėjo savo kūrybinį kelią Lietuvoje iki persikėlimo į Paryžių 1995 m. Tuo tarpu du kiti autoriai – antrosios kartos Kanados lietuviai, rašantys jau anglų kalba. Visų analizuojamų romanų protagonistų būtis balansuoja tarp kelių tapatumų. Analizuojant tapatumo problematiką aktualizuota vietos pakeitimo svarba, liminalios erdvės samprata, kito kategorija. Taikomos tokios sąvokos, kaip slenkstis, kultūrinė briauna, kultūrinio hibridiškumo terminas, dalinio subjekto kategorija, naratologinė galimų pasaulių teorija, sociologinės prieigos, galimų tapatybių teorija, kolektyvinės ir socialinės atminties fenomenas. Minėtos teorinės... [toliau žr. visą tekstą]

Šios disertacijos tikslas – išanalizuoti tapatumo problematikos akcentus bei kaitą pasirinktų lietuvių išeivių/emigrantų svetur rašytuose literatūriniuose tekstuose. Disertacijos tematika nubrėžia probleminius klausimus, kurių išsamesnis atskleidimas neapseina be tarpdisciplininio teorinio pagrindimo. Taikomas sociologinis metodas, istorinės ir kultūrinės prieigos, kai kurie dekonstrukcijos elementai. 1990 m., Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, ženkliai pagausėjo emigracija į kitas šalis, kas iš dalies tapo impulsu kūrybai užsienio šalyse. Šio darbo objektas – lietuvių rašytojų išeivijoje parašyti romanai: Valdo Papievio „Vienos vasaros emigrantai“ (2003 m.) bei „Eiti“ (2010 m.), Irenos Mačiulytės-Guilford „Glėbys“ (2003 m.) ir Antano Šileikos „Bronzinė moteris“ (2009 m.) bei „Pogrindis“ (2012 m.) ir tapatumo išraiškos būdai juose. Valdas Papievis gimė ir pradėjo savo kūrybinį kelią Lietuvoje iki persikėlimo į Paryžių 1995 m. Tuo tarpu du kiti autoriai – antrosios kartos Kanados lietuviai, rašantys jau anglų kalba. Visų analizuojamų romanų protagonistų būtis balansuoja tarp kelių tapatumų. Analizuojant tapatumo problematiką aktualizuota vietos pakeitimo svarba, liminalios erdvės samprata, kito kategorija. Taikomos tokios sąvokos, kaip slenkstis, kultūrinė briauna, kultūrinio hibridiškumo terminas, dalinio subjekto kategorija, naratologinė galimų pasaulių teorija, sociologinės prieigos, galimų tapatybių teorija, kolektyvinės ir socialinės atminties fenomenas. Minėtos teorinės... [toliau žr. visą tekstą] / The goal of this work is to analyse how identity is represented in recent novels by writers of Lithuanian origin living outside the homeland, using a methodology that combines literary, cultural and sociological approaches. With renewed independence in 1990, emigration has strongly increased, as have the number of literary works that refer to problems of identity. The object of the analysis is five novels by three writers: Irena Mačiulyte-Guilford‘s Glebys, 2003 ( The Embrace, l999), Antanas Šileika‘s Bronzinė moteris, 2009 ( Woman in Bronze, 2004) and Pogrindis, 2012 ( Underground, 2011), and Valdas Papievis‘ Vienos vasaros emigrantai, 2009 and Eiti, 2010. Papievis, who grew up in Soviet Lithuania, has continued writing in Lithuanian since settling in Paris in 1995, while the other two writers are second-generation Canadian Lithuanians writing in English. The protagonists of all the novels live between more than one identity. To understand their problems, in addition to postcolonial concepts like mimicry, hybridity and the in-between, and the narratological theory of possible worlds, sociological approaches to identity are also used: the imaginary community, identity negotiations, possible selves and social and collective memory. These help distinguish similarities and differences among the novels; their protagonists may be trapped by historical forces (Pogrindis) or feel they can never reconcile confronting identities (Glebys), or may find a creative solution (Bronzinė... [to full text]

Šio darbo problema formuluojama klausimu – kodėl žmonės XXI a. pradžioje, šiuolaikinėje visuomenėje, laikosi konfesinio evangelikų reformatų tikėjimo? Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti evangelikų reformatų religinio-konfesinio tapatumo aspektus, sąlygojusius būtent šios protestantiškos konfesinės atšakos atgaivinimo ir kaitos procesus. Tikslas - tyrinėti konfesinio tapatumo aspektus, skatinančius žmones XXI a. pradžioje laikytis konfesinio evangelikų reformatų tikėjimo. Tiriamojo darbo objektas – Evangelikų reformatų bendruomenė Kaune ir jos ypatumai. Tyrime naudoti antropologiniai metodai: dalyvaujamasis stebėjimas, pusiau struktūruoti interviu bei neformalūs pokalbiai su evangelikų reformatų Kauno parapijos nariais, kasdieninis dienoraščio rašymas. Institucijos pavadinimas ir informantų vardai yra tikri, duomenys etiniais sumetimais atskleidžiami dalinai, apibūdinant amžiaus grupę bei kilmės geografinę vietovę. Pirmoje darbo dalyje atliekama tapatumą ir religiją tyrinėjusių autorių teorijų apžvalga - M. Castells, A. Giddens, Z. Baumann, P.L.Berger, D.Hervieu-Leger, E. Durheim, M. Weber, V. Čiubrinsko, R. Wuthow, Ž. Advilonienės. Smulkesnėse dalyse apžvelgiami religinio tapatumo konstravimo kaitos aspektai XX- XXI a. sandūroje, analizuojama tapatumo samprata šiuolaikinėje visuomenėje bei aptarimi evangelikų reformatų konfesinio tapatumo teoriniai aspektai. Antra darbo dalis skirta antropologinio tyrimo metodologijos ir tyrimo lauko pristatymui, aptariant tyrėjo... [toliau žr. visą tekstą] / The problem of the work is formed in the way of a question - why do people at the beginning of the XXI century, in modern society, keep to the doctrines of the confession of Evangelicals Reformers. During the investigation it was tried to clear out the aspects of the confessional identity of Evangelicals Reformers that had determined the processes of revival and alternation of exactly this branch of protestant confession. The purpose – to study the aspects of confessional identity, stimulating people at the beginning of the XXI century to keep to the confessional faith of Evangelicals Reformers. The object of my research – the community of Evangelicals Reformers on Kaunas and its peculiarities. Anthropological methods were used in the study: participant observation, semi- structured interview, and non formal conversations with the members of the Evangelicals Reformers parish in Kaunas, daily writing of a diary. The name of the institution and the names of the informers are real, the data for the sake of ethical consideration are depicted partially, describing the group of age and the geographical position of the origin. In the first part of the work there is being performed the review of the theories of the authors who have investigated the identity and the religion – M. Castells, A. Giddens, Z. Baumann, P.L. Berger, D. Hervieu- Leger, E. Durheim, M. Weber, V. Čiubrinskas, R. Wuthow, Ž. Advilonienė. In the smaller parts there are reviewed the... [to full text]

Vis labiau ryškėja XXI amžiaus pasaulinė tendencija – globalizacija. Vykstant esminėms permainoms socialinėje, politinėje, ekonominėje ir teisinėje srityse, visose visuomenės grupėse vyksta persiorientavimo ir prisitaikymo prie naujų gyvenimo sąlygų procesas, apimantis vertybių transformaciją ir su tuo susijusius pažiūrų, gyvensenos, elgesio normų bei pačios elgsenos pokyčius. Įtakojama šių veiksnių, transformuojasi ir tautinio identiteto sistema. Jaunimo požiūris į tautinį tapatumą Lietuvoje nėra visapusiškai ištirtas. Mokslinių šios srities tyrimų nedaug. Todėl, tai skatina gilintis į tautinio tapatumo problemas, mėginant atskleisti būdingus šiuolaikinio tautinio tapatumo bruožus, veiksnius ir aplinkybes, kurie yra svarbūs asmens tapatybės formavimuisi. Darbo tikslas - ištirti jaunimo tautinę asmens tapatumo sampratą globalizacijos sąlygomis ir jos raišką per vertybių sferą, dvasinę gyvenimo dimensiją. Darbo uždaviniai: 1. Aptarti etnoso, tautos kaip dorovinių vertybių sistemos svarbą asmenybės vertybinių principų formavimuisi; 2. Išryškinti šiuolaikinės socialinės-kult�����rinės aplinkos įtaką besimokančio jaunimo vertybių kaitai; 3. Ištirti vyresniųjų klasių moksleivių vertybines nuostatas, žvelgiant tautinio savęs identifikavimo aspektu. Tyrimo metodai: 1. Mokslinės literatūros analizė; 2. Vyresniųjų klasių moksleivių anketinė apklausa; 3. Kiekybinė empirinių duomenų analizė. Atliktas Lietuvos jaunimo tautinio tapatumo sampratos tyrimas rodo, kad... [toliau žr. visą tekstą] / Globalization as a world-wide phenomenon has proceeded rapidly in the XXI century. As substantial changes are taking place in social, political, economical and legal spheres, as a consequence, the process of interorientation and adaptation towards new life conditions is in progress in all groups of society, i.e. including the transformation of values and other shifts concerning attitudes, lifestyle, the norms of behavior and its changes. Virtually, a system of national identity is transforming under the influence of the mentioned factors. The youth view towards national identity has not been under detailed investigation, though. Indeed, many scientific questions remain open to be debated over. Therefore, it stimulates to go deeper into the issues of national identity trying to reveal typical nowadays features of national identity as well as factors and circumstances which are crucial for the formation of each individual identity. The aim of the research is to investigate the comprehension of national identity of young people in the process of globalization and evaluate its expression through the field of values and psychical life dimension. The objectives of this study are as follows: 1. To dispute the importance of ethnos and nation as a system of moral values forming individual’s moral code; 2. To obviously demonstrate the influence of contemporary social-cultural conditions for value change of youth still being in the process of studying; 3. To analyse... [to full text]

Discovered tensions between the fields of home and profession reveal limits and opportunities of women and men in different social spheres. An image of a man as an active creator of his space, social relations, success and fate is constructed, while a woman is more passive and less independent – in defining the identity, man’s “self” creates relations, woman’s “self” is created by relations. The core point of the structural relations of domination is disclosed, when woman who is taking a relatively higher social position “pays” for her professional success in lesser “success” in the field of home and family; and on the contrary, success of family obligations is reached by renouncing professional success. In the framework of gender relations, the quantitative analysis reveals an aspect of cooperation, partnership, although qualitative conclusions maintain a dominant declarative aspect that confirms dominating practices and conceptions.

Svarbus ir atsakingas gyvenimo tarpsnis tarp vaikystės ir suaugusiojo žmogaus yra vadinama paauglyste. Tai - didelių biologinių, kognityvinių, psichologinių permainų metas. 16-aisiais gyvenimo metais paaugliai pradeda intensyviau ieškoti savo tapatumo, t.y. intensyvaus savęs suvokimo. Tapatumas priklauso nuo savo kūno savybių įsisąmoninimo, jausmų raiškos, nuo minčių, vertybinių nuostatų. Tapatumo formavimasis paauglystėje labai svarbus kuriant suaugusiojo psichosocialinės raidos pamatą. Taip pat labai svarbų vaidmenį užima socialinė aplinka. Tokioje socialinėje aplinkoje, kurioje galimybės gerokai apribojamos, apribojamas ir asmenybės atsiskleidimas. Didelę įtaką tapatumo raidai turi savęs vertinimas. Teigiamas savęs vertinimas – tai kelias į asmenybės tapsmą. 14-17 m. gyvenimo metais savęs vertinimo poreikis sustiprėja. Šiame amžiaus tarpsnyje daug įtakos turi tėvų, mokytojų, bendraamžių vertinimai, nuomonės. Tyrime buvo panaudota EOMEIS-2 (Objective Measure of Ego Identity Status, the extended version)ir M.Rosenberg Savęs vertinimo skalė (RSV, 1965). Darbe palygintos tapatumo būsenų brandumas pagal klasę, mokymo įstaigą, šeimos sudėtį, tarp merginų ir vaikinų ištirta gimnazijoje ir vidurinėje mokykloje besimokančių paauglių savęs vertinimas pagal mokymo įstaigą, šeimos sudėtį,lytį. / It is commonly accepted in both scientific research and general knowledge that stability and quality of family relationships profoundly influence child development. The studies on adolescent development have obtained an increasing attention within this approach, especially in psychology. Among various social and age groups, adolescents represent the most interesting object for analysis. Beginning from physical maturation, adolescence is a life period between childhood and adulthood when a person is to achieves psychological development and self-confidence. Being highly dependant on personal identity development, self-esteem is crucial for personal emotional development and life fulfilment. The concerns of modern life styles and country development pose a challenge especially on teenagers being the one on the brink of personal development. New challenges and identity development affect their self-esteem. When self-esteem is positive, it gives a person an emotional comfort and represents a crucial factor for life success. The main purpose of the study is to investigate a correlation between personal identity of adolescents and their self-esteem and to estimate the impact of these two factors on personal development. The analysis concenrated on the teenagers at the age of 16-17 studing in gymnasiums and public schools. The aim aim of the work with these teenagers were to investigate their self-identity and indentity and the correlation between these two factors. Other... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojamas darniose ir socialinės rizikos šeimose gyvenančių paauglių pasiektas tapatumas pagal keturias būsenas (difuzija, išankstinis sprendimas, moratoriumas ir pasiektas tapatumas) dviejose srityse: ideologijos (asmenybės) ir tarpasmeninių (socialinio) santykių ir socialinė adaptacija mokykloje. Suformuluotos hipotezės, kad: 1) darniose šeimose gyvenantys paaugliai pasiekia aukštesnes (moratoriumo, pasiekto tapatumo) būsenas nei socialinės rizikos šeimose gyvenantys paaugliai; 2) darniose šeimose gyvenančių paauglių tarpasmeniniai santykiai su bendraklasiais yra labiau adekvatūs nei socialinės rizikos šeimose gyvenančių paauglių. Tyrime dalyvavo 132 paaugliai, 12 – 18 metų, gyvenantys darniose ir socialinės rizikos šeimose, iš jų 75 merginos ir 57 vaikinai. Standartizuoto klausimyno metodu (EOMEIS-2) tirta, kurią būseną iš keturių (difuzijos, išankstinio sprendimo, moratoriumo, pasiekto tapatumo) yra pasiekę paaugliai ideologijos ir tarpasmeninių santykių srityse. Ideologijos srities klausimai apima darbą, pažiūras politinėje ir religinėje srityse, gyvenimo stilių, o tarpasmeninių santykių srities klausimai paliečia santykius su tėvais, draugais, požiūrį į draugavimą su kita lytimi bei požiūrį į lyčių vaidmenis. Analizuojant tyrimo duomenis, ieškota skirtumų tarp darniose ir socialinės rizikos šeimose gyvenančių paauglių pasiektų tapatumo būsenų. Tyrimu nustatyta, kad paaugliai, gyvenantys darniose šeimose ideologijos srityje pasiekia dažniausiai... [toliau žr. visą tekstą] / The bachelor's paper deals with identity reached among the teenagers from regular and from social risk families, reached in four states (diffusion, foreclosure, moratorium and identity achievement) in two areas: ideology (personality) and interpersonal (social) relations as well as social adaptation in school. Hypotheses are formulated: 1) teenagers from regular families reach higher (moratorium, identity achievement) states than those from social risk families; 2) teenagers from regular families maintain more adequate interpersonal relations with their peers than those from social risk families. 132 teenagers participated in the research, aged 12 to 18, from regular and social risk families, including 75 girls and 57 guys. Standard questioning survey (EOMEIS-2) was used to find out the state from the four (diffusion, foreclosure, moratorium and identity achievement) the teenagers have reached in the ideology and interpersonal relation areas. Ideology includes work, political and religion attitudes, lifestyle, interpersonal relation concern relations with parents, peers, attitude towards friendship with the other sex as well as towards roles of the sexes. Through analysis of the research data, it was searched for the differences between the identity states reached by teenagers from regular and from social risk families. The research disclosed that the teenagers from regular families, in the ideology area, usually reach foreclosure and moratorium. In the area of... [to full text]

Magistro darbo „Paauglių su psichotine asmenybės sąranga savęs vaizdas“ tyrimo dalyviais pasirinkome Lietuvoje praktiškai labai mažai ir siaurai tyrinėtus paauglius su psichotine asmenybės sąranga, o darbo objektu – jų savęs vaizdo ypatumus. Kernbergo pasiūlytas trijų asmenybės sąrangos (organizacijos) lygių (psichotinės, ribinės ir neurotinės) skirstymas yra pripažįstamas ne tik psichodinaminės paradigmos kontekste, bet ir klinikinėje praktikoje, ką patvirtina ir augantis mokslinių tyrimų skaičius šioje srityje. Tačiau tik palyginus visai neseniai buvo atkreiptas ryškesnis dėmesys į paauglystės laikotarpį, kuriuo metu vyksta svarbūs vidiniai pokyčiai ir psichikos restruktūrizacija. Atsižvelgdami į negausius paauglių su psichotine asmenybės sąranga tyrinėjimus, ypatingai šių tyrimų stoką Lietuvoje, šio darbo tikslu laikome aprašyti paauglių su psichotine asmenybės sąranga savęs vaizdo ypatumus: kiekybiškai ir kokybiškai įvertinti psichodinamines prielaidas apie jų santykį su realybe, tapatumo integracijos lygį, objektinių santykių kokybę ir afektines reakcijas. Mūsų tyrime dalyvavo 25 paaugliai, kurie 2005 – 2006 metais gydėsi Vilniaus Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje, Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriuje, bei Vaiko raidos centre bei kuriems buvo nustatytos diagnozės pagal TLK-10, atitinkančios psichotinės asmenybės sąrangos charakteristikas (tiriamųjų amžiaus vidurkis – 16.00 metų). Tyrime taip pat dalyvavo 26 sveiki paaugliai (amžiaus vidurkis – 15.81 metų)... [toliau žr. visą tekstą] / The participators of the master‘s work „Self-image of adolescents with psychotic personality structure“ are adolescents with psychotic personality organization. They are very narrowly and little researched in Lithuania. The object of the work is the self-image of adolescents with psychotic personality organization. The introduced concept of three personality organization levels (psychotic. borderline and neurotic) by Kernberg is valued not only in the context of psychodynamic paradigm, but also in clinical practice. The increasing number of scientific research in this sphere certifies it. But only recently more attention is paid to the period of adolescence, which is characterized by important mental changes and mental restructure. Taking in consideration the lack of scientific research in this field, especially in Lithuania, we have planned the research, the main aim of which is to describe peculiarities of self-image of adolescents with psychotic personality organization: to evaluate psychodynamic assumptions about their reality testing abilities, objective relations, affective experiences and identity integration level. 25 adolescents, who were hospitalized in Vilnius Republic Psychiatry Hospital, Department of Child and Adolescent Psychiatry, and Child Development Centre (the mean of age is 16.00 years) ant 26 healthy adolescents participated in the research. The applied methodic were Rorschach test, HTP projective drawing and identity interview. The quality of objective... [to full text]

Vienas esminių valstybės apibrėžimo komponentų yra teritorinio vientisumo pabrėžimas. Valstybės teritoriją riboja sienos, kurios žymį vietą ties, kuria baigiasi vienos valstybės galia ir prasideda kitos. Disertacijos tyrimo objektas – latviai, Lietuvos–Latvijos pasienio gyventojai, jų tautinio tapatumo raida. Darbo tikslas: išanalizuoti Lietuvos–Latvijos (iki 1918 m. Kauno ir Kuršo gubernijų) pasienio gyventojų tapatumo raidą 1918–1940 m., įvertinti tautybės ir valstybės santykį šiame pasienyje. Uždaviniai: apžvelgti latvių tautinės mažumos formavimąsi Kauno ir Kuršo gubernijos pasienyje; išanalizuoti Lietuvos–Latvijos sienos nustatymo eigą 1920–1922 m.; aptarti valstybės galios apraiškas Lietuvos–Latvijos pasienyje 1918–1940 m.; išanalizuoti latvių, Lietuvos–Latvijos pasienio gyventojų, tautinio tapatumo apraiškas 1918–1940 m. Darbe analizuojama kaip kito pasienio gyventojų tapatumas 1918–1940 m. Pokytį atskleidžia administracinės linijos svarbos kaita. Iki Lietuvos ir Latvijos nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. ta pati administracinė linija skyrė du tai pačiai valstybei, Rusijos imperijai, priklausiusius administracinius vienetus Kauno ir Kuršo gubernijas, o po Pirmojo pasaulinio karo ši linija skyrė dvi nepriklausomas valstybes. Darbe nagrinėjama kaip valstybės sieną suvokė pasienio gyventojai, kurios valstybės įtaką jie patyrė, kaip ir kodėl valstybė kontroliavo pasienio zonos gyventojų veiklą ir kaip tai pasireiškė kasdienybėje. XX a. trečiojo dešimtmečio pradžioje... [toliau žr. visą tekstą] / Each state has its borders. Emphasis on territorial integrity is one of the key components in a definition of a state. Therefore, borders represent a natural part of a state indicating what belongs to the state and what is outside the boundaries of its territory. At the same time existing of a border poses both legal and ethnic problems to population of border regions. Though those problems are not specific to border regions and are faced by people living deeper inside a state, however, population of border regions experience consequences of these problems much more acutely and painfully than people living in the middle of a country. What does it mean to be an inhabitant of a border zone? What does it mean to be a “Lithuanian”? Who is “Latvian”? How did a “Latvian” become a “Lithuanian”? How citizenship is contrasted with nationality? What caused a decision to take Lithuanian or Latvian citizenship? What caused a decision to become a member of one nation or the other? Period 1918–1940 has been selected because the most important moment in formation of national and citizen identity was emergence of the Republic of Lithuania and the Republic of Latvia and setting of the administrative boundary between these two republics in 1921. Identity as such is not finite; therefore it is important to evaluate factors, which in time had determined decisions of people living in the border region to take Latvian or Lithuanian citizenship, and to analyze the relationship between a... [to full text]