Šio darbo problema formuluojama klausimu – kodėl žmonės XXI a. pradžioje, šiuolaikinėje visuomenėje, laikosi konfesinio evangelikų reformatų tikėjimo? Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti evangelikų reformatų religinio-konfesinio tapatumo aspektus, sąlygojusius būtent šios protestantiškos konfesinės atšakos atgaivinimo ir kaitos procesus. Tikslas - tyrinėti konfesinio tapatumo aspektus, skatinančius žmones XXI a. pradžioje laikytis konfesinio evangelikų reformatų tikėjimo. Tiriamojo darbo objektas – Evangelikų reformatų bendruomenė Kaune ir jos ypatumai. Tyrime naudoti antropologiniai metodai: dalyvaujamasis stebėjimas, pusiau struktūruoti interviu bei neformalūs pokalbiai su evangelikų reformatų Kauno parapijos nariais, kasdieninis dienoraščio rašymas. Institucijos pavadinimas ir informantų vardai yra tikri, duomenys etiniais sumetimais atskleidžiami dalinai, apibūdinant amžiaus grupę bei kilmės geografinę vietovę. Pirmoje darbo dalyje atliekama tapatumą ir religiją tyrinėjusių autorių teorijų apžvalga - M. Castells, A. Giddens, Z. Baumann, P.L.Berger, D.Hervieu-Leger, E. Durheim, M. Weber, V. Čiubrinsko, R. Wuthow, Ž. Advilonienės. Smulkesnėse dalyse apžvelgiami religinio tapatumo konstravimo kaitos aspektai XX- XXI a. sandūroje, analizuojama tapatumo samprata šiuolaikinėje visuomenėje bei aptarimi evangelikų reformatų konfesinio tapatumo teoriniai aspektai. Antra darbo dalis skirta antropologinio tyrimo metodologijos ir tyrimo lauko pristatymui, aptariant tyrėjo... [toliau žr. visą tekstą] / The problem of the work is formed in the way of a question - why do people at the beginning of the XXI century, in modern society, keep to the doctrines of the confession of Evangelicals Reformers. During the investigation it was tried to clear out the aspects of the confessional identity of Evangelicals Reformers that had determined the processes of revival and alternation of exactly this branch of protestant confession. The purpose – to study the aspects of confessional identity, stimulating people at the beginning of the XXI century to keep to the confessional faith of Evangelicals Reformers. The object of my research – the community of Evangelicals Reformers on Kaunas and its peculiarities. Anthropological methods were used in the study: participant observation, semi- structured interview, and non formal conversations with the members of the Evangelicals Reformers parish in Kaunas, daily writing of a diary. The name of the institution and the names of the informers are real, the data for the sake of ethical consideration are depicted partially, describing the group of age and the geographical position of the origin. In the first part of the work there is being performed the review of the theories of the authors who have investigated the identity and the religion – M. Castells, A. Giddens, Z. Baumann, P.L. Berger, D. Hervieu- Leger, E. Durheim, M. Weber, V. Čiubrinskas, R. Wuthow, Ž. Advilonienė. In the smaller parts there are reviewed the... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe nustatomos konfesinių rajonų istorinės vietos Vilniaus senamiestyje (nuo pirmojo Vilniaus paminėjimo iki III Abiejų Tautų Respublikos padalijimo) remiantis konfesinių objektų dislokacijos vietomis, gatvėvardžiais, įžvelgiamos konfesinių rajonų ribų kitimo politinės priežastys, ir nustatomas sąryšis tarp kvartalo konfesiškumo ir miesto geografinių bei erdvinių-funkcinių parametrų. Darbe naudojamos K. Lynch „teritorinių žymeklių“ (landmarks) metodika konfesiniams rajonams apibrėžti, istorinių įvykių priežasčių-pasekmių analizės metodika konfesinių rajonų ribų kitimui nustatyti, ir V. Petrušonio diachroninės atribucijos metodika konfesinių kvartalų erdviniams-funkciniams ir geografiniams ypatumams išskirti. Darbe nustatoma, kad Vilniuje konfesiniai rajonai egzistavo, kad jų teritorijų kitimas priklausė nuo valstybės visaus ir tarptautinių politinių įvykių, ir kad skirtingų konfesijų įtakoje esantys kvartalai pasižymi unikaliais, tik tai konfesijai būdingais geografiniais ir erdviniais-funkciniais bruožais. / In this master degree graduation thesis the historical locations of confessional districts in Vilnius Oldtown are defined, in the time limits between first mentioning of Vilnius and 3rd division of Lithuanian-Polish state. Locations are identified on the basis of spread of confessional objects, street names. Work describes political reasons, causing the dynamics of boundaries of confessional districts, and reveals the corelation between districts confessionality and citys geographical and functional-spatial parameters. Thesis uses K. Lynch „landmarks“ method for indentifying confessional districts, cause-reason analysis of historical events to describe the dynamics of boundaries of confessional districts, and dr. V. Petrušonis method of diachronical attribution to discern the geographical and functional-spatial peculiarity of confessional quarters. Thesis reveals, that Vilnius had confessional districts, that dynamics of boundaries of confessional districts has strong cohesion with states and international political events, and that quarters under influence of different confessions distinguishes unique geographical and functional-spatial traits, typical only for one confession.