Sovietinio laikotarpio Lietuvos istorijai skirtuose tyrimuose savo vietą atranda naujos arba ankščiau mažai tyrinėtos temos. Viena tokių temų – žydų tapatumas sovietų okupacijos Lietuvoje laikotarpiu – atskleidžiama ir šiame darbe. Keliamas tikslas – remiantis šaltiniais bei istoriografija probleminiu būdu išanalizuoti sovietinio laikotarpio Lietuvos žydų tapatumą bei jo santykį su repatriacijos į Izraelį procesu XX a. aštuntuoju ir devintuoju dešimtmečiais. Tokios chronologijos pasirinkimas sąlygotas būtent paskutiniaisiais SSRS gyvavimo dešimtmečiais padidėjusio iš Lietuvos bei kitų sovietinių respublikų išvykstančių žydų skaičiaus. Tokį pagausėjimą nulėmė sušvelninta Sovietų Sąjungos emigracijos politika, kuria siekta sumažinti įtampą tarp jos ir Vakarų valstybių, o ypač JAV. Suvokiant, kad Izraelio valstybė bei persikėlimas į ją nuolatiniam gyvenimui – aliyah – yra glaudžiai susiję su žydų tapatumo klausimu, darbe tam skiriamas pagrindinis dėmesys. Siekiama nustatyti, kaip Lietuvos žydų bendruomenė apibrėžė savo tautinį tapatumą paskutiniaisiais SSRS gyvavimo dešimtmečiais, kaip jis kito ir ar kito. Į žydų tautinį tapatumą mėginama žvelgti per keletą žymenų: kalbą, pačios žydų bendruomenės sudėties kaitą bei visuomenės, valdžios požiūrį į juos. Jeigu pirmieji du aspektai akcentuoja vidinius bendruomenės gyvenimo procesus, tai pastarajame išskiriamas individo ir jų grupių santykis su supančia aplinka bei jos poveikis individualaus, bendruomeninio tapatumo kaitai. Darbe... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays new or less known historical topics easily find their place in researches of Soviet Lithuanian history. One of these new topics – Jewish identity during Soviet occupation period in Lithuania – has been revealed in this research. The main goal of this research is to analyze the identity of Lithuanian Jews and its‘ relations with the process of repatriation to Israel on 8th and 9th decades of the 20th Century. This chronology was chosen because of strong increase in numbers of Jews emigrating from Soviet Union during last two decades of Soviet state existence. This increase was conditioned by subdued USSR emigration policy, as an attempt to reduce tension between Soviet Union and the West, especially United States of America. State of Israel and resettlement to this place for constant living – aliyah – are closely linked with Jewish identity topic, on which we will be concentrating the most. The aim is to determine how Lithuanian Jewish community defined their ethnical identity on the last decades of USSR existence, how did it change, if it did at all. Ethnical identity is analyzed through language, inner changes of Jewish community, society and authority attitude towards them. While the first two mentioned aspects emphasize inner processes of community life, the other one highlights the relation of individuals and their groups with surrounding environment and its‘ effect to personal or communal identity transformation. This research seeks to unpack the motives which... [to full text]

While population ageing is attracting ever more attention of international scientific community and social policy, its cultural and communicative aspects remain underinvestigated. The goal of the dissertation is to investigate the old age (ageing) identity in Lithuania, applying the sociological concept of stigma. In the pursuit of this goal, the research areas of stigma and ageism are connected, highlighting their common denominator - discrimination. The following questions are raised: whether/to what extent old age is stigma in contemporary Lithuania? When and why old age did become stigma? What are manifestations of the old age stigma? How is it reproduced? Searching for answers the historical changes of attitudes towards ageing are reviewed, dominant theories of ageing identity are examined and the concepts of A.Gidden‘s reflexive self and E.Goffman‘s stigma are applied. Scientifically new theses presented for defense are grounded in the findings of three empirical investigations: media texts analysis, interviews with older people and data analysis of the European Social Survey Round 4. The results lead to conclusion that old age in Lithuania is an „open secret" type stigma: verbally favourable view of older people conceals discrimination. The constructed and internalized stigma is detected both in media and in everyday interactions. The level of discrimination experienced by Lithuanian population over 60 is close to other post-communist and Mediterranean countries. / Tarptautinei mokslo bendruomenei bei socialinei politikai vis daugiau dėmesio skiriant gyventojų senėjimui, kultūriniai ir komunikaciniai jo aspektai lieka mažai tyrinėti. Šios disertacijos tikslas yra ištirti senatvės (senėjimo) tapatumą Lietuvoje, remiantis sociologine stigmos koncepcija. Šio tikslo siekiama, sujungiant priešiškumo vyresniam amžiui (ageism) ir stigmos tyrinėjimų sritis bei išryškinant jų bendrą vardiklį – diskriminaciją. Joje keliami klausimai: ar/kokiu mastu senatvė šiuolaikinėje Lietuvoje yra stigma? Kada ir kaip ja tapo? Kuo pasireiškia? Kaip senatvės stigma palaikoma? Atsakymų ieškoma, apžvelgiant istorinę nuostatų į senėjimą kaitą, tikrinant vyraujančias senėjimo tapatumo teorijas ir taikant Anthony Giddenso reflektyvaus Aš bei Ervingo Goffmano stigmos koncepcijas. Gynybai teikiami moksliškai nauji disertacijos teiginiai yra pagrįsti trijų empirinių tyrimų rezultatais: medijų tekstų analize, interviu su vyresnio amžiaus žmonėmis ir Europos socialinio tyrimo 4 bangos duomenų analize. Rezultatai leidžia daryti išvadą, kad senatvė Lietuvoje yra stigma: už verbaliai deklaruojamo palankaus požiūrio į senus žmones slypi priešiškumas. Masinėse medijose ir kasdienėse sąveikose aptinkama konstruojama ir internalizuota senatvės stigma. 60 m. ir vyresni Lietuvos gyventojai dažniau nei pažengusių Vakarų šalių vyresnio amžiaus žmonės patiria diskriminavimą - Lietuvos rezultatai panašūs į kitų pokomunistinių ir Viduržemio jūros šalių rezultatus.

Tarptautinei mokslo bendruomenei bei socialinei politikai vis daugiau dėmesio skiriant gyventojų senėjimui, kultūriniai ir komunikaciniai jo aspektai lieka mažai tyrinėti. Šios disertacijos tikslas yra ištirti senatvės (senėjimo) tapatumą Lietuvoje, remiantis sociologine stigmos koncepcija. Šio tikslo siekiama, sujungiant priešiškumo vyresniam amžiui (ageism) ir stigmos tyrinėjimų sritis bei išryškinant jų bendrą vardiklį – diskriminaciją. Joje keliami klausimai: ar/kokiu mastu senatvė šiuolaikinėje Lietuvoje yra stigma? Kada ir kaip ja tapo? Kuo pasireiškia? Kaip senatvės stigma palaikoma? Atsakymų ieškoma, apžvelgiant istorinę nuostatų į senėjimą kaitą, tikrinant vyraujančias senėjimo tapatumo teorijas ir taikant Anthony Giddenso reflektyvaus Aš bei Ervingo Goffmano stigmos koncepcijas. Gynybai teikiami moksliškai nauji disertacijos teiginiai yra pagrįsti trijų empirinių tyrimų rezultatais: medijų tekstų analize, interviu su vyresnio amžiaus žmonėmis ir Europos socialinio tyrimo 4 bangos duomenų analize. Rezultatai leidžia daryti išvadą, kad senatvė Lietuvoje yra stigma: už verbaliai deklaruojamo palankaus požiūrio į senus žmones slypi priešiškumas. Masinėse medijose ir kasdienėse sąveikose aptinkama konstruojama ir internalizuota senatvės stigma. 60 m. ir vyresni Lietuvos gyventojai dažniau nei pažengusių Vakarų šalių vyresnio amžiaus žmonės patiria diskriminavimą - Lietuvos rezultatai panašūs į kitų pokomunistinių ir Viduržemio jūros šalių rezultatus. / While population ageing is attracting ever more attention of international scientific community and social policy, its cultural and communicative aspects remain underinvestigated. The goal of the dissertation is to investigate the old age (ageing) identity in Lithuania, applying the sociological concept of stigma. In the pursuit of this goal, the research areas of stigma and ageism are connected, highlighting their common denominator - discrimination. The following questions are raised: whether/to what extent old age is stigma in contemporary Lithuania? When and why old age did become stigma? What are manifestations of the old age stigma? How is it reproduced? Searching for answers the historical changes of attitudes towards ageing are reviewed, dominant theories of ageing identity are examined and the concepts of A.Gidden‘s reflexive self and E.Goffman‘s stigma are applied. Scientifically new theses presented for defense are grounded in the findings of three empirical investigations: media texts analysis, interviews with older people and data analysis of the European Social Survey Round 4. The results lead to conclusion that old age in Lithuania is an „open secret" type stigma: verbally favourable view of older people conceals discrimination. The constructed and internalized stigma is detected both in media and in everyday interactions. The level of discrimination experienced by Lithuanian population over 60 is close to other post-communist and Mediterranean countries.

Temos problema, aktualumas ir naujumas. Mes gyvename vartotojiškoje visuomenėje kurioje tobulo kūno kultas labai svarbus. Čia dominuoja kūno, kaip simbolių sistemos versija: kūnas, išvaizda, yra patraukli rinkos prekė, o nuo to neretai priklauso mums įdiegtos vertybės, kuriomis tame vartotojiškame pasaulyje mes vadovaujamės. Nuo kūno išvaizdos priklauso ir mūsų sėkmė įvairiuose gyvenimo patyrimuose. Sėkmė ir gyvenimo prasmė jaunimo tarpe dažniausiai yra suvokiama tik turint tobulą kūną, ir jaunimas stengiasi bet kokia kaina tai pasiekti, tas neretai priveda ir iki mirties. Lietuvoje apie jaunimo nuostatas į kūną kaip sekmės veiksnį nebuvo atlikta sociologinių tyrimų. Darbo tikslas. Išanalizuoti moksleivių, moksleivių tėvų, mokytojų, darbdavių, gyvenimo poziciją ir ištirti jų nuostatas į kūną kaip vertybę bei sėkmės veiksnį jaunimo socializacijos procese. Šiame darbe bus analizuojama, kaip jaunimo grupėje paplitęs tobulo kūno kultas ir kaip jis siejamas su sėkme socializacijos procese, t.y. bendraujant su kitais jaunuoliais, kuriant savo vaizdą bei vietą visuomenėje. Ginamieji teiginiai: 1. Pagrindiniai kūno kaip sėkmės veiksnio jaunimo grupėje vertinimo skirtumai išryškėja pagal respondentų santykį su jaunimu. Moksleiviai, tėvai ir mokytojai bei darbdaviai turi skirtingas nuostatatas tobulo kūno ir sėkmės sąsajos atžvilgiu. Tėvai ir mokytojai mano, jog kiekvienas kūnas yra gražus ir nereikia laikytis visuomenės suformuoto stereotipo. Tuo tarpu moksleiviai ir darbdaviai... [toliau žr. visą tekstą] / Topic question, relevance and novelty: We live in a consumer society where the "perfect" body worship is very important. There are dominating the body as a system of symbolic version: the body, the good looking, is the attractive product of the market and our life values often dependant on those and we follow such values in the surrounding consuming world. Body appearance is successive factor in various life experiences. The fortune and meaning of life among young people are usually seen only with respect to a perfect body, and young people try at any price to achieve it, and that often leads to death. About young generation attitude “the body as a factor of success”, there haven’t been conducted any sociological studies in Lithuania. Objective of thesis. To analyze pupils’, pupil parents’, teachers’, employers’, life position and explore their attitudes to the body as an asset and success factor in the socialization process of young people. This paper will analyze how within a group of young people the cult of the perfect body spreads and how it relates to the success of the socialization process, i.e. communicating with other young people, developing their image and position in society. Defense claims: 1. The main body evaluation differences as the factor of success within the youth group reveal according to respondent relation and position to young people. Pupils, parents, teachers and employers have different attitudes to perfect body and the view of it to the common... [to full text]

Darbo tikslas – ištirti jaunimo vertinimą apie tapatumo ir „kūno vaizdo“ nuokrypį valgymo sutrikimų kontekste. Darbo uždaviniai: ištirti sociologinę tapatumo sampratą, jauno žmogaus tapatumo raidos ir raiškos bruožus; išnagrinėti vartotojiškos visuomenės iššūkius jauno žmogaus tapatumui ir vertybėms, įtaką „kūno vaizdo“ formavimui(si); išanalizuoti jauno žmogaus valgymo sutrikimų ypatumus bei atsiradimo priežastis ir pasekmes modernioje visuomenėje; atlikti sociologinį tyrimą, leidžiantį išsiaiškinti jaunimo požiūrį į valgymo sutrikimų, „kūno vaizdo“ ir asmens tapatumo sąsajas. Tyrimo objektas: jaunimo tapatumo raiškos ir „kūno vaizdo“ sutrikimo valgymo sutrikimų kontekste. Tyrimo dalykas: trijų informantų grupių ir vienos sergančiosios valgymo sutrikimų liga vertinimas. Darbo metodai: Dokumentų analizė; anketinė apklausa ir interviu. Teorinis tyrimo pagrindas. Jeigu visas gyvenimas panašus į teatrą, kaip teigia E. Goffman, o mes esame nuolatos susikoncentravę į vaidmenį, ar neiškyla pavojus prarasti savo tikrąjį Aš? Nepasimesti tarp įvairių visuomeninio elgesio šablonų, kuriuos mums primeta aplinka, kad patenkintume jos lūkesčius, mums padeda asmens tapatumas. Ši sąvoka išreiškia asmens gebėjimą apibūdinti save, atsakant į klausimą „kas aš esu?" ir gautus įvairius atsakymus derinti tarpusavyje. Asmens tapatumas nusako žmogaus vientisumą. Tyrimo aprašymas. Pasirinktas kokybinis tyrimas, nes jis leidžia giliau pažvelgti į trijų informantų grupių ir vienos informantės... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the thesis is to analyze the evaluation youth about deviation of the identity and the “body image” in the context of eating disorders. The goals of the thesis are to analyze sociological conception of identity, features of development and expression of a young person; to analyze challenges of the consumer-oriented society on the identity and values of a young man and influence on the “body image“ formation; to analyze peculiarities and causes of eating disorders of a young person and the outcomes in the modern society; to make a sociological research allowing to clear out the point of view of youth towards relations among eating disorders, the “body image” and personal identity. The object of the analysis is expression of a young person and the “body image” in the context of eating disorders. The subject of the analysis is the evaluation of the three groups of informants and one group having eating disorders. The methods of the thesis are the analysis of scientific, statistic and publicistic literature; questionnaire survey and interview. Theoretical basis of the analysis. If the whole life is like theatre, as stated by E. Goffman, and we are always concentrated on a role, isn’t there a risk to lose the real I? In order not to get lost among various templates of social behavior, which are imposed by the environment in order to satisfy its expectations, the personal identity helps. This concept expresses the ability of a person to characterize him/her by... [to full text]

Darbo tikslas: Išsiaiškinti kaip vyksta Punsko kovo 11-osios licejaus lietuviškumo ugdymas. Lietuviškumo ugdymas ypatingai svarbus tautinėms mažumoms. Lietuviškumo ugdymas – sunkus darbas, reikalaujantis nuolatinio dėmesio ir pastangų. Tam tikra prasme tai – kaip ir vertybių ugdymas. Tyrimo problema: Nagrinėjant tautinio tapatumo kūrimo ir savikūros procesus, ypač svarbi problema tampa nūdienos svetur gyvenančių lietuvių bendruomenių – lietuviškumo ugdymas mokyklose. Kaip puoselėti lietuviškumą svetur? Šis klausimas aktualus ne tik Lenkijos lietuviams, bet visoms lietuviškoms mokykloms veikiančioms už Lietuvos valstybės ribų. Pasirinkta tema yra mažai tyrinėta, o tai ir nulemia temos naujumą ir išskirtinumą. Tyrimo uždaviniai: 1. Išnagrinėti teorines tautos, tautiškumo, nacionalizmo sampratas, tautinio tapatumo ir lietuviškumo ugdymo prielaidas. 2. Išanalizuoti tautinių mažumų švietimo gimtąja kalba galimybes Lenkijos Respublikoje. 3. Ištirti Punsko Kovo 11-osios licėjaus moksleivių nuomonę apie lietuvių savybes, jų tautinio tapatumo charakteristiką. 4. Išanalizuoti ir palyginti mokinių ir mokytojų pažiūrį į lietuviškumo ugdymą Punsko Kovo 11- oios licėjuje. Tyrimo hipotezės: 1. Kalba yra pagrindinis tautiškumą nusakantis požymis, todėl Punsko Kovo 11–osios licejuje stipriai puoselėjama gimtoji kalba ir jos ugdymas. 2. Mokinių ir mokytojų požiūris į lietuviškumo ugdymą yra panašus. 3. Mokytojai tautiškumo ir lietuviškumo sąvokas apibrėžią vartojant tradiciškumo... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian education is especially important for lithuanian national minority. Lithuanian education – very hard work requiring constant effort and attention. In a sense – it is valor development. Analyzing startups and self-building processes in ethnical identity, an important issue for Lithuanian communities living outside of Lithuania becomes an education in schools. How to keep Lithuanian roots, language, culture alive while living outside the country? This question is relevant not only to the Lithuanian minority in Poland, but to all existing Lithuanian schools outside Lithuania. Study challenges: 1. Examine the theoretical concepts of nation, nationalism. Examine the ethnic identity assumptions. 2. Analyze the opportunities for ethnic minorities to education in their native language. 3. Study Punsko Kovo 11 High school student’s opinion about properties of their national identity characteristics. 4. Analyze and comprise pupils and teachers view on Lithuanian education in Punsko Kovo 11 High School. The study hypotheses: 1. Language is the main defining feature of the nation, so therefore Punsko Kovo 11 HighSchool is putting strong empathies on teaching Lithuanian language and keep using it. 2. Pupils and teachers approach to the Lithuanian education is similar. 3. Teachers express Lithuanian identity using the concepts of culture, ethnicity, ethnical holidays and language. Reasearch data shows that the language is the main factor defining nationality... [to full text]

Magistriniam darbe analizuojama Lietuvos lenkų jaunimo socialinė integracija i pilietinis aktyvumas. Teorinėje dalyje analizuojama etninės mažumos, etninio tapatumo ir integracijos sampratos, detaliau nagrinėjama lenkų etninė mažuma Lietuvoje, jos pilietinis aktyvumas ir socialinė integracija, lenkų stereotipai Lietuvos visuomenėje. Etniniam tapatumui būdinga sudėtinga struktūra, jam būdingi keli pagrindiniai komponentai: priklausimas tautai, etninė savimonė, kalbos vartojimas, kultūra. Šie komponentai išsamiau aptarti darbe. Didelis dėmesys yra skiriamas integracijos sampratai. Kalbant apie socialinę integraciją negalima pamiršti ir socialinio dalyvavimo sąvokos. Būtent socialinis dalyvavimas nulemia lenkų socialinės integracijos raišką. Darbe smulkiau analizuojamas lenkų socialinis dalyvavimas Lietuvos visuomenės gyvenime ir jų integraciją per politiką ir pilietybę, per švietimą, per darbo rinką, per lenkiškas laisvanoriškas organizacijas. Aptariant šiuos aspektus remiamasi tiek Europos - etnologo M. Kal‘avský, V. Bačová, E. K. Francis, Š. Hernová, J.Mucha ir kt., tiek Lietuvos tyrinėtojų darbais. Lietuvoje apie tautines mažumas, tautinį tapatumą ir integraciją rašė N.Kasatkina, T.Leončikas, V.Beresnevičiūtė, M.Taljūnaitė, N.Statkus, R.Motuzas irk t. todėl remtasi šių tyrinėtojų darbais. Antroje darbo dalyje pateikiama lenkų jaunimo kokybinio tyrimo duomenų analizė. Tyrime dalyvavo dvi informantų grupės – lenkiškose nevyriausybinėse organizacijose... [toliau žr. visą tekstą] / The work is aimed at presenting analysis of social intergation of Lithuanian Poles' Youth and the role of civic activity in this process. In the fisrt, theoretical part, of the work there are discussed conceptions of the ethnic minority, integration and ethnic identity, This part also includes an analysis of the Lithuanian Poles’ minority, its civic activity and integration. The structure of ethnic identity is complex: it consists of belonging to nation, ethnic consciousness, the language, culture. In the work all these conponents are discussed in detail. An particular attention is payed to the conception of integration and the role of social activity in this process. Social activity determines the integration of Poles‘ in Lithuania: such aspects of social acitivity as participation in politics, polish civic organization, issues of education in native language, nationality are discussed in the work. In the work is analysing Poles‘s social activity by the politics, nationality, education, polish organizations. Discussing these dimensions I refer to such authors as M. Kal‘avský, V. Bačová, E. K. Francis, Š. Hernová, J.Mucha as well as works of Lithuanian researchers’. namely N.Kasatkina, T.Leončikas, V.Beresnevičiūtė, M.Taljūnaitė, N.Statkus, R.Motuzas. In the second, empirical part of the work there are presented results of qualitative research on social integration of Lithanian Poles‘ Youth. In the research there were conducted 18 in-depth semi-structured... [to full text]

The lack of research of the identity phenomenon in Lithuania that open up the opportunities to look into the problem of physical, social, psychological and spiritual nature from a holistic perspective, the problem being alcohol dependence and convalescence, hinders the identification of the preconditions of the identity (re)construction processes. The aim of this thesis is to devise a grounded theory on the peculiarities of (re)construction of identity of alcohol-dependent individuals during a period of abstinence. To this effect, the version of the grounded theory method by K. Charmaz employed in the thesis is combined with the following theoretical research preconditions: the fundamentals of the theory of social constructionism by P. Berger and T. Luckmann, A. Giddens’ concept of the reflexive self, E. Goffman’s concept of stigma and H. Hermans’ concept of the dialogical identity. Two underlying components of the identity construct of alcohol-dependant individuals who live in abstinence emerge in the devised grounded theory: (a) the dual axis of the identity reconstructed in the story and (b) the dimensions that describe it: temporality, self-image, embodiment, value/spiritual dimension, social dimension and dilemma of free will. In the stories the duality of identity, which marks the social dimension of identity construction and which is an important precondition for the (re)construction of identity in abstinence, manifests itself in the dialogue of dependent “self” and... [to full text] / Tapatumo fenomeno tyrimų, atveriančių galimybes iš holistinės perspektyvos pažvelgti į fizinio, socialinio, psichologinio ir dvasinio pobūdžio problemą – priklausomybės nuo alkoholio vystymąsi ir sveikimą – stoka Lietuvoje apsunkina prielaidų apie šių asmenų tapatumo (at)kūrimo procesus identifikavimą. Disertacijos tikslas – sukurti grindžiamąją teoriją apie priklausomų nuo alkoholio asmenų tapatumo (re)konstravimo ypatumus blaivybės periodu. Tam pasitelkta K. Charmaz grindžiamosios metodologijos versija derinama su teorinėmis darbo prielaidomis – P. Berger ir T. Luckmann socialinio konstrukcionizmo teorijos nuostatomis, A. Giddens refleksyvaus tapatumo E. Goffman stigmos ir H. Hermans dialoginio tapatumo koncepcijomis. Sukurtoje grindžiamojoje teorijoje išryškėja du pamatiniai nuo alkoholio priklausomų, bet blaivybėje gyvenančių asmenų, tapatumo konstrukto komponentai: (a) duali pasakojime rekonstruojamo tapatumo ašis ir (b) ją apibūdinantys matmenys: laikiškumas, savivaizdis, įkūnytumas, vertybių/dvasinis matmuo, socialinis matmuo ir laisvos valios dilema. Pasakojimuose tapatumo dualumas, kuris žymi tapatumo konstravimo socialinį matmenį ir yra svarbi prielaida tapatumui (at)kurti blaivybėje, reiškiasi priklausomo „aš“ ir blaiviojo „aš“ dialogu, taip integruojant gyvenimo pokyčius iki blaivybės periodo ir po jo. Siekiant tapatumo vientisumo ir integralumo, dualiam tapatumo konstruktui suteikiamos vertybinės gairės ir iškeliami socialiai pageidaujami tikslai, kompensuojamas... [toliau žr. visą tekstą]

In order to respect cultural identity (i.e. to preserve the existing identity and to reveal its potential) the information regarding the particular identity should be considered during the preparation of a particular project. However, as the estimation of the present situation shows, in urban design, the information about the individual characteristics has not yet been formalized to a necessary degree. Architects should consider the possibilities offered by new information technologies (i.e. digital models of localities and database included into the so-called GIS – Geographical Information Systems) both for the determination of the locus’ cultural identity and for its respectation. Obviously, the orientation toward the application of the formalized information models of locus is purposeful. Although the majority of the authors claim that the environmental design should necessarily involve the estimation of the context and consideration of the local factors affecting the structural intention, they do not introduce clear instrumental tools and do not reveal sufficiently how to embody it in practice. The term identity is often employed to define the essential features of localities and architectural objects, which should be preserved and protected, in a word, respected. Locality is the concept pointing to both natural and relative territorial units of various types that are significant in relevant architectural contexts. The term identity is accompanied by the word cultural in... [to full text]

In order to respect cultural identity (i.e. to preserve the existing identity and to reveal its potential) the information regarding the particular identity should be considered during the preparation of a particular project. However, as the estimation of the present situation shows, in urban design, the information about the individual characteristics has not yet been formalized to a necessary degree. Architects should consider the possibilities offered by new information technologies (i.e. digital models of localities and database included into the so-called GIS – Geographical Information Systems) both for the determination of the locus’ cultural identity and for its respectation. Obviously, the orientation toward the application of the formalized information models of locus is purposeful. Although the majority of the authors claim that the environmental design should necessarily involve the estimation of the context and consideration of the local factors affecting the structural intention, they do not introduce clear instrumental tools and do not reveal sufficiently how to embody it in practice. The term identity is often employed to define the essential features of localities and architectural objects, which should be preserved and protected, in a word, respected. Locality is the concept pointing to both natural and relative territorial units of various types that are significant in relevant architectural contexts. The term identity is accompanied by the word cultural in... [to full text]