Darbo tikslas: Išsiaiškinti kaip vyksta Punsko kovo 11-osios licejaus lietuviškumo ugdymas. Lietuviškumo ugdymas ypatingai svarbus tautinėms mažumoms. Lietuviškumo ugdymas – sunkus darbas, reikalaujantis nuolatinio dėmesio ir pastangų. Tam tikra prasme tai – kaip ir vertybių ugdymas. Tyrimo problema: Nagrinėjant tautinio tapatumo kūrimo ir savikūros procesus, ypač svarbi problema tampa nūdienos svetur gyvenančių lietuvių bendruomenių – lietuviškumo ugdymas mokyklose. Kaip puoselėti lietuviškumą svetur? Šis klausimas aktualus ne tik Lenkijos lietuviams, bet visoms lietuviškoms mokykloms veikiančioms už Lietuvos valstybės ribų. Pasirinkta tema yra mažai tyrinėta, o tai ir nulemia temos naujumą ir išskirtinumą. Tyrimo uždaviniai: 1. Išnagrinėti teorines tautos, tautiškumo, nacionalizmo sampratas, tautinio tapatumo ir lietuviškumo ugdymo prielaidas. 2. Išanalizuoti tautinių mažumų švietimo gimtąja kalba galimybes Lenkijos Respublikoje. 3. Ištirti Punsko Kovo 11-osios licėjaus moksleivių nuomonę apie lietuvių savybes, jų tautinio tapatumo charakteristiką. 4. Išanalizuoti ir palyginti mokinių ir mokytojų pažiūrį į lietuviškumo ugdymą Punsko Kovo 11- oios licėjuje. Tyrimo hipotezės: 1. Kalba yra pagrindinis tautiškumą nusakantis požymis, todėl Punsko Kovo 11–osios licejuje stipriai puoselėjama gimtoji kalba ir jos ugdymas. 2. Mokinių ir mokytojų požiūris į lietuviškumo ugdymą yra panašus. 3. Mokytojai tautiškumo ir lietuviškumo sąvokas apibrėžią vartojant tradiciškumo... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian education is especially important for lithuanian national minority. Lithuanian education – very hard work requiring constant effort and attention. In a sense – it is valor development. Analyzing startups and self-building processes in ethnical identity, an important issue for Lithuanian communities living outside of Lithuania becomes an education in schools. How to keep Lithuanian roots, language, culture alive while living outside the country? This question is relevant not only to the Lithuanian minority in Poland, but to all existing Lithuanian schools outside Lithuania. Study challenges: 1. Examine the theoretical concepts of nation, nationalism. Examine the ethnic identity assumptions. 2. Analyze the opportunities for ethnic minorities to education in their native language. 3. Study Punsko Kovo 11 High school student’s opinion about properties of their national identity characteristics. 4. Analyze and comprise pupils and teachers view on Lithuanian education in Punsko Kovo 11 High School. The study hypotheses: 1. Language is the main defining feature of the nation, so therefore Punsko Kovo 11 HighSchool is putting strong empathies on teaching Lithuanian language and keep using it. 2. Pupils and teachers approach to the Lithuanian education is similar. 3. Teachers express Lithuanian identity using the concepts of culture, ethnicity, ethnical holidays and language. Reasearch data shows that the language is the main factor defining nationality... [to full text]

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, gelbėdamiesi nuo antrosios sovietų okupacijos, į Vakarų Europą pasitraukė dešimtys tūkstančių Lietuvos gyventojų. Šių emigrantų banga skyrėsi nuo ankstesnių dėl to, kad šie emigrantai sudarė aukšto išsilavinimo, tautinėje Lietuvoje subrendusių bei tautiškai angažuotų tarpukario Lietuvos šviesuolių žiedą. Darbe nagrinėjami trys svarbiausi dipuku išgyventi laikotarpiai – tai Lietuva sovietų ir nacių okupacijų metu, gyvenimas ir kultūros padėtis pasitraukus į Vakarų Europos DP stovyklas ir tolimesnis etapas Vakaruose. Tiek senajai lietuvių emigrantų kartai – grynoriams, tiek – dipukams, gyvenant išeivijoje, ypač svarbi buvo religija. Religija jiems iš dalies asociavosi su tautiniu identitetu. Tik skirtingai nuo grynorių, dipukai, savo tarpe turėdami daugybę menininkų, savają tapatybę stipriai išreiškė vizualioje kūryboje. Matant, kad kai kurios lietuvių bažnyčios imamos griauti, yra aktualu kuo greičiau ištirti bažnytinėje dailėje, architektūroje ir jos dekoracijose dipukų paliktą tapatybės suvokimą. Sakralinė kūryba, pasireiškianti per religinius vaizdinius dailėje, stipriai pradėjo reikštis nuo pirmųjų dienų DP stovyklose. Vienas pirmųjų buvo plačiai imtas mene naudoti lietuvių tautodailės elementas – Rūpintojėlis, kuris tapo vienu iš pagrindinių simbolių, išreiškiančių lietuviškumą bei išeivijos patiriamus vargus dėl Tėvynės praradimo. Rūpintojėlį ikonografijoje lydėjo Lietuvos globėjas Šv. Kazimieras, Švc. Mergelė Marija... [toliau žr. visą tekstą] / At the end of the Second World War, thousands of Lithuanians immigrated to the countries of the Western Europe, escaping the second occupation of the Soviet Union. This wave of immigrants was different because it consisted of persons who matured and acquired education in an independent Lithuanian state and were substantial in forming its intellectual elite. The thesis analyses three main periods of displaced persons: Lithuania under the Soviet and Nazi occupations; the life and culture of displaced persons after their escape to the camps in the Western countries; and their further life in the West. Both the older generation of Lithuanian immigrants and displaced persons had strong feelings towards religion. They associated religion with their national identity. The generation of displaced persons, which in its circles had a lot of artists, strongly expressed their identity in visual arts. Upon seeing that many Lithuanian churches are about to be demolished, it is very important to analyze the perceptions (still manifest in the sacral art), architecture and its decorations created by the displaced persons. Sacral art, expressed through religious imagery in visual arts, was present from the first days of displaced persons camps. One of the first widely used symbols in the art was the figure of Pensive Christ. It became one of the main symbols, expressing Lithuanian identity and the burdens of displaced persons who had left their native country. Pensive Christ was accompanied... [to full text]