Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, gelbėdamiesi nuo antrosios sovietų okupacijos, į Vakarų Europą pasitraukė dešimtys tūkstančių Lietuvos gyventojų. Šių emigrantų banga skyrėsi nuo ankstesnių dėl to, kad šie emigrantai sudarė aukšto išsilavinimo, tautinėje Lietuvoje subrendusių bei tautiškai angažuotų tarpukario Lietuvos šviesuolių žiedą. Darbe nagrinėjami trys svarbiausi dipuku išgyventi laikotarpiai – tai Lietuva sovietų ir nacių okupacijų metu, gyvenimas ir kultūros padėtis pasitraukus į Vakarų Europos DP stovyklas ir tolimesnis etapas Vakaruose. Tiek senajai lietuvių emigrantų kartai – grynoriams, tiek – dipukams, gyvenant išeivijoje, ypač svarbi buvo religija. Religija jiems iš dalies asociavosi su tautiniu identitetu. Tik skirtingai nuo grynorių, dipukai, savo tarpe turėdami daugybę menininkų, savają tapatybę stipriai išreiškė vizualioje kūryboje. Matant, kad kai kurios lietuvių bažnyčios imamos griauti, yra aktualu kuo greičiau ištirti bažnytinėje dailėje, architektūroje ir jos dekoracijose dipukų paliktą tapatybės suvokimą. Sakralinė kūryba, pasireiškianti per religinius vaizdinius dailėje, stipriai pradėjo reikštis nuo pirmųjų dienų DP stovyklose. Vienas pirmųjų buvo plačiai imtas mene naudoti lietuvių tautodailės elementas – Rūpintojėlis, kuris tapo vienu iš pagrindinių simbolių, išreiškiančių lietuviškumą bei išeivijos patiriamus vargus dėl Tėvynės praradimo. Rūpintojėlį ikonografijoje lydėjo Lietuvos globėjas Šv. Kazimieras, Švc. Mergelė Marija... [toliau žr. visą tekstą] / At the end of the Second World War, thousands of Lithuanians immigrated to the countries of the Western Europe, escaping the second occupation of the Soviet Union. This wave of immigrants was different because it consisted of persons who matured and acquired education in an independent Lithuanian state and were substantial in forming its intellectual elite. The thesis analyses three main periods of displaced persons: Lithuania under the Soviet and Nazi occupations; the life and culture of displaced persons after their escape to the camps in the Western countries; and their further life in the West. Both the older generation of Lithuanian immigrants and displaced persons had strong feelings towards religion. They associated religion with their national identity. The generation of displaced persons, which in its circles had a lot of artists, strongly expressed their identity in visual arts. Upon seeing that many Lithuanian churches are about to be demolished, it is very important to analyze the perceptions (still manifest in the sacral art), architecture and its decorations created by the displaced persons. Sacral art, expressed through religious imagery in visual arts, was present from the first days of displaced persons camps. One of the first widely used symbols in the art was the figure of Pensive Christ. It became one of the main symbols, expressing Lithuanian identity and the burdens of displaced persons who had left their native country. Pensive Christ was accompanied... [to full text]

Bakalauro darbe, metodologiškai remiantis literatūros ir muzikos sąveikos istorija ir teorija, siekiama išanalizuoti dviejų šiuolaikinės lietuvių poezijos autorių – A. A. Jonyno ir G. Grajausko – tekstams būdingą muzikalumą. Šio darbo objektas – A. A. Jonyno eilėraščių rinktinė „Krioklys po ledu“ (1997) ir G. Grajausko poezijos rinkinys „Kaulinė dūdelė“ (1999). Tiriamoji darbo problema – kaip muzikalumas reiškiasi A. A. Jonyno ir G. Grajausko poezijos semantikoje ir poetikoje, kuo ypatinga muzikalumo raiška, ar šių autorių poezijoje galima aptikti teorijoje išskirtų, įvairius aspektus apimančių, muzikos ir poezijos jungčių. Teorinėje darbo dalyje nagrinėjama literatūros ir muzikos istorija bei teorija, muzikos ir poezijos jungčių prasminė bei funkcinė įvairovė, literatūros ir muzikos sąveikos dominantės. Darbe remtasi literatūros ir muzikos santykio metodu, naudotasi V. Daujotytės, V. Kubiliaus, R. Brūzgienės, V. Bobrovskio ir kitų autorių mokslinių tyrimų įžvalgomis. Teorijoje išskiriami šie sąveikos aspektai: garsinis žodžio pavidalas, daiktinė žodžio reikšmė, žodinis junglumo aspektas, intonacinis žodžio aspektas, vertybinis žodžio intencionalumas, kompozicinis aspektas, fonetikos ir sintaksės aspektai. Tiriamojoje dalyje nagrinėjama, kaip ir koks muzikalumas formuoja A. A. Jonyno eilėraščių poetiką ir semantiką, poeto kūrybos muzikalumas nagrinėjamas fonetinės, leksinės bei sintaksinės, ritminės intonacinės, kompozicinės ir žanrinės raiškos požiūriu. Ypač didelis... [toliau žr. visą tekstą] / In the Bachelor’s Thesis one tries to analyze the musicality typical for texts of two modern Lithuanian poetry authors – A. Jonynas and G. Grajauskas – methodologically basing upon theory and history of music and literature interaction. The object of this Thesis is the selection of A. Jonynas’ poems “Krioklys po ledu” (“Waterfall under Ice”) (1997) and G. Grajauskas’s collection of poetry “Kaulinė dūdelė” (“Bone Pipe”) (1999). Scientific problem of the work is the way the musicality is expressed in semantics and poetics of A. Jonynas and G. Grajauskas; the peculiarity of musicality expression; weather the connections of music and poetry distinguished theoretically and covering various aspects can be found in the poetry of these authors. History and theory of music and literature, notional and functional variety of music and poetry connection, dominant of literature and music interaction are studied in the theoretical part of the Thesis. While working on the Thesis one based upon the method of literature and music connection, insights of scientific researches of V. Daujotytė, V. Kubilius, R. Brūzgienė, V. Bobrovsky and other authors. The following aspect of interaction are distinguished in the theory: sound form of the word, material meaning of the word, verbal aspect of valency, intonation aspect of the word, value intentionality of the word, compositional aspect, aspect of phonetics and syntax. The practical part of the Thesis studies the following aspect:... [to full text]