Vis labiau ryškėja XXI amžiaus pasaulinė tendencija – globalizacija. Vykstant esminėms permainoms socialinėje, politinėje, ekonominėje ir teisinėje srityse, visose visuomenės grupėse vyksta persiorientavimo ir prisitaikymo prie naujų gyvenimo sąlygų procesas, apimantis vertybių transformaciją ir su tuo susijusius pažiūrų, gyvensenos, elgesio normų bei pačios elgsenos pokyčius. Įtakojama šių veiksnių, transformuojasi ir tautinio identiteto sistema. Jaunimo požiūris į tautinį tapatumą Lietuvoje nėra visapusiškai ištirtas. Mokslinių šios srities tyrimų nedaug. Todėl, tai skatina gilintis į tautinio tapatumo problemas, mėginant atskleisti būdingus šiuolaikinio tautinio tapatumo bruožus, veiksnius ir aplinkybes, kurie yra svarbūs asmens tapatybės formavimuisi. Darbo tikslas - ištirti jaunimo tautinę asmens tapatumo sampratą globalizacijos sąlygomis ir jos raišką per vertybių sferą, dvasinę gyvenimo dimensiją. Darbo uždaviniai: 1. Aptarti etnoso, tautos kaip dorovinių vertybių sistemos svarbą asmenybės vertybinių principų formavimuisi; 2. Išryškinti šiuolaikinės socialinės-kult�����rinės aplinkos įtaką besimokančio jaunimo vertybių kaitai; 3. Ištirti vyresniųjų klasių moksleivių vertybines nuostatas, žvelgiant tautinio savęs identifikavimo aspektu. Tyrimo metodai: 1. Mokslinės literatūros analizė; 2. Vyresniųjų klasių moksleivių anketinė apklausa; 3. Kiekybinė empirinių duomenų analizė. Atliktas Lietuvos jaunimo tautinio tapatumo sampratos tyrimas rodo, kad... [toliau žr. visą tekstą] / Globalization as a world-wide phenomenon has proceeded rapidly in the XXI century. As substantial changes are taking place in social, political, economical and legal spheres, as a consequence, the process of interorientation and adaptation towards new life conditions is in progress in all groups of society, i.e. including the transformation of values and other shifts concerning attitudes, lifestyle, the norms of behavior and its changes. Virtually, a system of national identity is transforming under the influence of the mentioned factors. The youth view towards national identity has not been under detailed investigation, though. Indeed, many scientific questions remain open to be debated over. Therefore, it stimulates to go deeper into the issues of national identity trying to reveal typical nowadays features of national identity as well as factors and circumstances which are crucial for the formation of each individual identity. The aim of the research is to investigate the comprehension of national identity of young people in the process of globalization and evaluate its expression through the field of values and psychical life dimension. The objectives of this study are as follows: 1. To dispute the importance of ethnos and nation as a system of moral values forming individual’s moral code; 2. To obviously demonstrate the influence of contemporary social-cultural conditions for value change of youth still being in the process of studying; 3. To analyse... [to full text]

Darbo tikslas: Išsiaiškinti kaip vyksta Punsko kovo 11-osios licejaus lietuviškumo ugdymas. Lietuviškumo ugdymas ypatingai svarbus tautinėms mažumoms. Lietuviškumo ugdymas – sunkus darbas, reikalaujantis nuolatinio dėmesio ir pastangų. Tam tikra prasme tai – kaip ir vertybių ugdymas. Tyrimo problema: Nagrinėjant tautinio tapatumo kūrimo ir savikūros procesus, ypač svarbi problema tampa nūdienos svetur gyvenančių lietuvių bendruomenių – lietuviškumo ugdymas mokyklose. Kaip puoselėti lietuviškumą svetur? Šis klausimas aktualus ne tik Lenkijos lietuviams, bet visoms lietuviškoms mokykloms veikiančioms už Lietuvos valstybės ribų. Pasirinkta tema yra mažai tyrinėta, o tai ir nulemia temos naujumą ir išskirtinumą. Tyrimo uždaviniai: 1. Išnagrinėti teorines tautos, tautiškumo, nacionalizmo sampratas, tautinio tapatumo ir lietuviškumo ugdymo prielaidas. 2. Išanalizuoti tautinių mažumų švietimo gimtąja kalba galimybes Lenkijos Respublikoje. 3. Ištirti Punsko Kovo 11-osios licėjaus moksleivių nuomonę apie lietuvių savybes, jų tautinio tapatumo charakteristiką. 4. Išanalizuoti ir palyginti mokinių ir mokytojų pažiūrį į lietuviškumo ugdymą Punsko Kovo 11- oios licėjuje. Tyrimo hipotezės: 1. Kalba yra pagrindinis tautiškumą nusakantis požymis, todėl Punsko Kovo 11–osios licejuje stipriai puoselėjama gimtoji kalba ir jos ugdymas. 2. Mokinių ir mokytojų požiūris į lietuviškumo ugdymą yra panašus. 3. Mokytojai tautiškumo ir lietuviškumo sąvokas apibrėžią vartojant tradiciškumo... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian education is especially important for lithuanian national minority. Lithuanian education – very hard work requiring constant effort and attention. In a sense – it is valor development. Analyzing startups and self-building processes in ethnical identity, an important issue for Lithuanian communities living outside of Lithuania becomes an education in schools. How to keep Lithuanian roots, language, culture alive while living outside the country? This question is relevant not only to the Lithuanian minority in Poland, but to all existing Lithuanian schools outside Lithuania. Study challenges: 1. Examine the theoretical concepts of nation, nationalism. Examine the ethnic identity assumptions. 2. Analyze the opportunities for ethnic minorities to education in their native language. 3. Study Punsko Kovo 11 High school student’s opinion about properties of their national identity characteristics. 4. Analyze and comprise pupils and teachers view on Lithuanian education in Punsko Kovo 11 High School. The study hypotheses: 1. Language is the main defining feature of the nation, so therefore Punsko Kovo 11 HighSchool is putting strong empathies on teaching Lithuanian language and keep using it. 2. Pupils and teachers approach to the Lithuanian education is similar. 3. Teachers express Lithuanian identity using the concepts of culture, ethnicity, ethnical holidays and language. Reasearch data shows that the language is the main factor defining nationality... [to full text]

The goal of this work is to analyse how identity is represented in recent novels by writers of Lithuanian origin living outside the homeland, using a methodology that combines literary, cultural and sociological approaches. With renewed independence in 1990, emigration has strongly increased, as have the number of literary works that refer to problems of identity. The object of the analysis is five novels by three writers: Irena Mačiulyte-Guilford‘s Glebys, 2003 ( The Embrace, l999), Antanas Šileika‘s Bronzinė moteris, 2009 ( Woman in Bronze, 2004) and Pogrindis, 2012 ( Underground, 2011), and Valdas Papievis‘ Vienos vasaros emigrantai, 2009 and Eiti, 2010. Papievis, who grew up in Soviet Lithuania, has continued writing in Lithuanian since settling in Paris in 1995, while the other two writers are second-generation Canadian Lithuanians writing in English. The protagonists of all the novels live between more than one identity. To understand their problems, in addition to postcolonial concepts like mimicry, hybridity and the in-between, and the narratological theory of possible worlds, sociological approaches to identity are also used: the imaginary community, identity negotiations, possible selves and social and collective memory. These help distinguish similarities and differences among the novels; their protagonists may be trapped by historical forces (Pogrindis) or feel they can never reconcile confronting identities (Glebys), or may find a creative solution (Bronzinė... [to full text] / Šios disertacijos tikslas – išanalizuoti tapatumo problematikos akcentus bei kaitą pasirinktų lietuvių išeivių/emigrantų svetur rašytuose literatūriniuose tekstuose. Disertacijos tematika nubrėžia probleminius klausimus, kurių išsamesnis atskleidimas neapseina be tarpdisciplininio teorinio pagrindimo. Taikomas sociologinis metodas, istorinės ir kultūrinės prieigos, kai kurie dekonstrukcijos elementai. 1990 m., Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, ženkliai pagausėjo emigracija į kitas šalis, kas iš dalies tapo impulsu kūrybai užsienio šalyse. Šio darbo objektas – lietuvių rašytojų išeivijoje parašyti romanai: Valdo Papievio „Vienos vasaros emigrantai“ (2003 m.) bei „Eiti“ (2010 m.), Irenos Mačiulytės-Guilford „Glėbys“ (2003 m.) ir Antano Šileikos „Bronzinė moteris“ (2009 m.) bei „Pogrindis“ (2012 m.) ir tapatumo išraiškos būdai juose. Valdas Papievis gimė ir pradėjo savo kūrybinį kelią Lietuvoje iki persikėlimo į Paryžių 1995 m. Tuo tarpu du kiti autoriai – antrosios kartos Kanados lietuviai, rašantys jau anglų kalba. Visų analizuojamų romanų protagonistų būtis balansuoja tarp kelių tapatumų. Analizuojant tapatumo problematiką aktualizuota vietos pakeitimo svarba, liminalios erdvės samprata, kito kategorija. Taikomos tokios sąvokos, kaip slenkstis, kultūrinė briauna, kultūrinio hibridiškumo terminas, dalinio subjekto kategorija, naratologinė galimų pasaulių teorija, sociologinės prieigos, galimų tapatybių teorija, kolektyvinės ir socialinės atminties fenomenas. Minėtos teorinės... [toliau žr. visą tekstą]

Šios disertacijos tikslas – išanalizuoti tapatumo problematikos akcentus bei kaitą pasirinktų lietuvių išeivių/emigrantų svetur rašytuose literatūriniuose tekstuose. Disertacijos tematika nubrėžia probleminius klausimus, kurių išsamesnis atskleidimas neapseina be tarpdisciplininio teorinio pagrindimo. Taikomas sociologinis metodas, istorinės ir kultūrinės prieigos, kai kurie dekonstrukcijos elementai. 1990 m., Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, ženkliai pagausėjo emigracija į kitas šalis, kas iš dalies tapo impulsu kūrybai užsienio šalyse. Šio darbo objektas – lietuvių rašytojų išeivijoje parašyti romanai: Valdo Papievio „Vienos vasaros emigrantai“ (2003 m.) bei „Eiti“ (2010 m.), Irenos Mačiulytės-Guilford „Glėbys“ (2003 m.) ir Antano Šileikos „Bronzinė moteris“ (2009 m.) bei „Pogrindis“ (2012 m.) ir tapatumo išraiškos būdai juose. Valdas Papievis gimė ir pradėjo savo kūrybinį kelią Lietuvoje iki persikėlimo į Paryžių 1995 m. Tuo tarpu du kiti autoriai – antrosios kartos Kanados lietuviai, rašantys jau anglų kalba. Visų analizuojamų romanų protagonistų būtis balansuoja tarp kelių tapatumų. Analizuojant tapatumo problematiką aktualizuota vietos pakeitimo svarba, liminalios erdvės samprata, kito kategorija. Taikomos tokios sąvokos, kaip slenkstis, kultūrinė briauna, kultūrinio hibridiškumo terminas, dalinio subjekto kategorija, naratologinė galimų pasaulių teorija, sociologinės prieigos, galimų tapatybių teorija, kolektyvinės ir socialinės atminties fenomenas. Minėtos teorinės... [toliau žr. visą tekstą] / The goal of this work is to analyse how identity is represented in recent novels by writers of Lithuanian origin living outside the homeland, using a methodology that combines literary, cultural and sociological approaches. With renewed independence in 1990, emigration has strongly increased, as have the number of literary works that refer to problems of identity. The object of the analysis is five novels by three writers: Irena Mačiulyte-Guilford‘s Glebys, 2003 ( The Embrace, l999), Antanas Šileika‘s Bronzinė moteris, 2009 ( Woman in Bronze, 2004) and Pogrindis, 2012 ( Underground, 2011), and Valdas Papievis‘ Vienos vasaros emigrantai, 2009 and Eiti, 2010. Papievis, who grew up in Soviet Lithuania, has continued writing in Lithuanian since settling in Paris in 1995, while the other two writers are second-generation Canadian Lithuanians writing in English. The protagonists of all the novels live between more than one identity. To understand their problems, in addition to postcolonial concepts like mimicry, hybridity and the in-between, and the narratological theory of possible worlds, sociological approaches to identity are also used: the imaginary community, identity negotiations, possible selves and social and collective memory. These help distinguish similarities and differences among the novels; their protagonists may be trapped by historical forces (Pogrindis) or feel they can never reconcile confronting identities (Glebys), or may find a creative solution (Bronzinė... [to full text]

Darbo tema − Gimtoji kalba kaip tautinio tapatumo išsaugojimo prioritetas (trijų kartų įžvalgos). Temos aktualumas ir problema. Gimtoji kalba yra viena iš svarbiausių tautinio tapatumo tęstinumo gijų. Tai ne vien skambūs žodžiai, tai gyvenimo patirtis, tautos dvasios šaltinis, savitumas, kalbos bendrumo jausmas, kuris tampantis įsitikinimu darosi ir tautinio, dorovinio bei kultūrinio identiteto esminga dalimi. Kalbos vaidmuo yra išskirtinis. Sunku atrasti ką nors kitą nei kalba, kas būtų vienodai svarbus ir suvienytų visus tautinės ir politinės bendruomenės narius. Darbo tikslas − ištirti trijų kartų tautinius prioritetus: pasitelkus lyginamąją analizę atskleisti gimtosios (lietuvių) kalbos vaidmenį siekiant išsaugoti ir sustiprinti lietuvių tautinį tapatumą. Šiame magistro darbe bus analizuojamas tautinis tapatumas ir jo santykis su gimtąja kalba. Darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti lietuvių tautinį tapatumą (lietuvybę) atspindinčius elementus, jų raišką ir kaitą mūsų visuomenėje. 2. Atskleisti lietuvių tautinio tapatumo išlaikymo galimybes integruojantis į pasaulinę erdvę. 3. Ištirti gimtosios kalbos ir tautinio tapatumo santykį, apibrėžti lietuvių kalbą kaip lietuvybės požymį. 4. Išnagrinėti kalbines nuostatas ir savęs identifikavimo problemas globalizacijos akivaizdoje. 5. Išanalizuoti lietuvių tautiškumo, lietuvybės, lietuvių kalbos kaip dorovinių vertybių sistemos svarbą asmenybės vertybinių principų formavimuisi. 6. Atlikti kokybinį tyrimą ir sužinoti trijų kartų... [toliau žr. visą tekstą] / Topic of the thesis − Native Language as a Priority for Preserving National Identity (Insights of Three Generations). Relevance and problem of the topic. Native language is one of the most important links of continuity of national identity. It is not only high-sounding words but also life experience, source of national spirit, peculiarity and sense of belonging to the same linguistic community, which, while gradually turning into personal conviction, becomes an essential part of national, moral and cultural identity. The role of language is exceptional. It is hard to find any other element as important as the language itself, bringing all members of the national and political community into a single whole. The goal of the thesis − to examine national priorities of three generations; by means of comparative analysis, reveal the role of the native (Lithuanian) language in pursuit of preserving and strengthening Lithuanian national identity. Therefore, the Master’s thesis will address national identity and its relationship with the native language. Objectives of the thesis: 1. To analyse the elements reflecting Lithuanian national identity (Lithuanianhood), their expression and change in our society. 2. To reveal the possibilities for preserving Lithuanian national identity in the process of global integration. 3. To examine the relationship between native language and national identity; to define the Lithuanian language as an inherent feature of Lithuanianhood. 4. To... [to full text]