Muziejaus edukacinė veikla, kaip mokslinio tyrimo objektas, ypač Lietuvoje, yra dar labai mažai nagrinėta, taigi disertacinis muziejinės edukacijos tyrimas yra reikšmingas tolimesnei muziejinės edukacijos plėtrai. Tyrimui atlikti pasirinkta klasikinės grindžiamosios teorijos strategija, suteikianti tyrėjui galimybę, konceptualizuojant tyrimo duomenis, „iškelti“ teoriją, atskleidžiančią pagrindinį rūpestį ir paaiškinančią, kaip jis yra sprendžiamas. Tyrime taikyti duomenų rinkimo metodai (interviu, stebėjimas, neformalūs pokalbiai, virtualūs komentarai, rašinėliai, piešiniai, dokumentai) ir klasikinės grindžiamosios teorijos procedūrų taikymas padėjo atskleisti, kad pagrindinį rūpestį muziejinėje edukacijoje kelia nuobodulys. Nuobodulio problema muziejinėje edukacijoje yra sprendžiama nardinančiu interaktyvumu, kurio pagrindu ir suformuota grindžiamoji teorija: Nardinantis interaktyvumas muziejinėje edukacijoje. Šioje teorijoje yra atskleidžiami plūduriavimo ir pasinėrimo procesai, paaiškinantys šiuolaikinę muziejinę edukaciją. Plūduriavimą, kaip paviršinės muziejinės edukacijos procesą, atskleidžia nuobodulio rato įsukimas, kai sprendžiant nuobodulio problemą, siekiama išvengti nuobodulio aktyvinimu, kuris veda prie perdozavimo ir lemia grįžimą į pradinę nuobodulio būseną. Tuomet muziejaus lankytojas tarsi plūduriuoja muziejinės edukacijos paviršiuje, kas veda prie dalinio ir laikino nuobodulio problemos sprendimo bei skatina muziejaus lankytojus ateityje labiau vengti... [toliau žr. visą tekstą] / Museum education as the subject of scientific research has been little analyzed, especially in Lithuania, thus, the dissertation research on museum education is significant for further development of museum education. The strategy of classic grounded theory was selected for research. It provides the possibility to researcher to “emerge” the theory, which reveals the main concern and explains how it is solved, by conceptualizing the data of research. The data collection methods (interviews, observation, informal conversations, virtual comments, essays, drawings, documents), used in research, and application of procedures of classic grounded theory helped to reveal that the main concern in museum education is boredom. The problem of boredom in museum education is solved by submerging interactivity on the basis of which the grounded theory is formed: submerging interactivity in museum education. The processes of floating and immersing, which explain a modern museum education, are revealed in this theory. Floating as process of superficial museum education is disclosed by turning the wheel of boredom (when solving the boredom problem, it is sought to avoid boredom by activation, which leads to overdosing and results in return to initial condition of boredom). Then it seems that museum visitor floats on the surface of museum education, which leads to partial and temporal solving of boredom problem and promotes museum visitors to avoid museum even more in the future. Immersing... [to full text]

Museum education as the subject of scientific research has been little analyzed, especially in Lithuania, thus, the dissertation research on museum education is significant for further development of museum education. The strategy of classic grounded theory was selected for research. It provides the possibility to researcher to “emerge” the theory, which reveals the main concern and explains how it is solved, by conceptualizing the data of research. The data collection methods (interviews, observation, informal conversations, virtual comments, essays, drawings, documents), used in research, and application of procedures of classic grounded theory helped to reveal that the main concern in museum education is boredom. The problem of boredom in museum education is solved by submerging interactivity on the basis of which the grounded theory is formed: submerging interactivity in museum education. The processes of floating and immersing, which explain a modern museum education, are revealed in this theory. Floating as process of superficial museum education is disclosed by turning the wheel of boredom (when solving the boredom problem, it is sought to avoid boredom by activation, which leads to overdosing and results in return to initial condition of boredom). Then it seems that museum visitor floats on the surface of museum education, which leads to partial and temporal solving of boredom problem and promotes museum visitors to avoid museum even more in the future. Immersing... [to full text] / Muziejaus edukacinė veikla, kaip mokslinio tyrimo objektas, ypač Lietuvoje, yra dar labai mažai nagrinėta, taigi disertacinis muziejinės edukacijos tyrimas yra reikšmingas tolimesnei muziejinės edukacijos plėtrai. Tyrimui atlikti pasirinkta klasikinės grindžiamosios teorijos strategija, suteikianti tyrėjui galimybę, konceptualizuojant tyrimo duomenis, „iškelti“ teoriją, atskleidžiančią pagrindinį rūpestį ir paaiškinančią, kaip jis yra sprendžiamas. Tyrime taikyti duomenų rinkimo metodai (interviu, stebėjimas, neformalūs pokalbiai, virtualūs komentarai, rašinėliai, piešiniai, dokumentai) ir klasikinės grindžiamosios teorijos procedūrų taikymas padėjo atskleisti, kad pagrindinį rūpestį muziejinėje edukacijoje kelia nuobodulys. Nuobodulio problema muziejinėje edukacijoje yra sprendžiama nardinančiu interaktyvumu, kurio pagrindu ir suformuota grindžiamoji teorija: Nardinantis interaktyvumas muziejinėje edukacijoje. Šioje teorijoje yra atskleidžiami plūduriavimo ir pasinėrimo procesai, paaiškinantys šiuolaikinę muziejinę edukaciją. Plūduriavimą, kaip paviršinės muziejinės edukacijos procesą, atskleidžia nuobodulio rato įsukimas, kai sprendžiant nuobodulio problemą, siekiama išvengti nuobodulio aktyvinimu, kuris veda prie perdozavimo ir lemia grįžimą į pradinę nuobodulio būseną. Tuomet muziejaus lankytojas tarsi plūduriuoja muziejinės edukacijos paviršiuje, kas veda prie dalinio ir laikino nuobodulio problemos sprendimo bei skatina muziejaus lankytojus ateityje labiau vengti... [toliau žr. visą tekstą]

Tėvystės tyrimai, apimantys socialinės lyties aspekto nagrinėjimą, Lietuvoje vis dar fragmentiški. Vyriškumo aspektas tėvystės tyrimuose svarbus, nes dažnai paaiškina tėvystės praktikas, grįstas galios santykiais tarp vyrų ir moterų šeimoje bei vyrų santykio su vaikais pobūdį. Šeimos modelio pokyčiai nuo tradicinės link modernios šeimos Lietuvoje demografų pastebimi po 1990 m. Nepriklausomybės atkūrimo. Vienas iš modernios šeimos bruožų – įvairėjančios šeimos formos, sąlygojančios tėvystės praktikų įvairovę. Disertacijoje nagrinėjamos skirtingo socialinio statuso bei skirtingų šeimos formų vyrų tėvystės patirtys bei gilinamasi į jų tėvo vaidmens sampratą. Disertacijos tikslas - sukurti grindžiamąją teoriją, atskleidžiančią vyrų, turinčių mažų vaikų tėvystės patirtis ir praktikas. Tam pasitelkta A. Strausso ir J. Corbin (1996) grindžiamosios teorijos versija. Tyrimo rezultatai interpretuojami pasitelkiant teorines darbo prielaidas - R. Connell (1987) hegemoninio vyriškumo teoriją, T. Coleso (2008) mozaikinio vyriškumo interpretaciją, H. Novotny (1981) emocinio kapitalo sampratą, L. Adkins (2004) ir P. Bourdieu (1977) kritinio refleksyvumo koncepcijas. Sukurtoje grindžiamojoje teorijoje išryškėja, kad šiuolaikinis tėvas vis labiau verčiamas būti sąmoningu ryšyje su vaikais ir vaikų motina. Jo sąmoningumą skatina tiek išorinės struktūrinės aplinkybės: išsilavinimas ar darbas susijęs su ugdymo klausimais, prieinama ekspertinė literatūra vaikų ugdymo klausimais, šeimos santykių... [toliau žr. visą tekstą] / Researches of fatherhood involving gender dimension, are still fragmentary in Lithuania. The aspect of masculinity in fatherhood researches is important, because it often explains fathering practices based on power relations between men and women in the family and the relationship nature of men with their children. Demographers observe family model changes from traditional to modern family in Lithuania since the restoration of Independence in 1990. An increasingly diverse family forms is one of the modern family attributes allowing a variety of fathering practices. The dissertation examines fathering experiences of men with different social status and diverse types of family as well as looks into the men’s conception of the father role. Objective of the thesis - to create a Grounded theory, revealing men with young children fathering experiences and practices according to A. Strauss and J. Corbin (1996) Grounded theory version. The results are interpreted by means of theoretical assumptions - R. Connell (1987) theory of hegemonic masculinity, T. Coles (2008) interpretation of the mosaic masculinity, H. Novotny (1981) concept of emotional capital, L. Adkins (2004) and P. Bourdieu (1977) concepts of critical reflexivity. The results of Grounded theory reveal that the contemporary father is progressively enforced to be conscious in relations with the child and the mother. His awareness is stimulated both by external structural factors, such as education or work associated to the... [to full text]

The lack of research of the identity phenomenon in Lithuania that open up the opportunities to look into the problem of physical, social, psychological and spiritual nature from a holistic perspective, the problem being alcohol dependence and convalescence, hinders the identification of the preconditions of the identity (re)construction processes. The aim of this thesis is to devise a grounded theory on the peculiarities of (re)construction of identity of alcohol-dependent individuals during a period of abstinence. To this effect, the version of the grounded theory method by K. Charmaz employed in the thesis is combined with the following theoretical research preconditions: the fundamentals of the theory of social constructionism by P. Berger and T. Luckmann, A. Giddens’ concept of the reflexive self, E. Goffman’s concept of stigma and H. Hermans’ concept of the dialogical identity. Two underlying components of the identity construct of alcohol-dependant individuals who live in abstinence emerge in the devised grounded theory: (a) the dual axis of the identity reconstructed in the story and (b) the dimensions that describe it: temporality, self-image, embodiment, value/spiritual dimension, social dimension and dilemma of free will. In the stories the duality of identity, which marks the social dimension of identity construction and which is an important precondition for the (re)construction of identity in abstinence, manifests itself in the dialogue of dependent “self” and... [to full text] / Tapatumo fenomeno tyrimų, atveriančių galimybes iš holistinės perspektyvos pažvelgti į fizinio, socialinio, psichologinio ir dvasinio pobūdžio problemą – priklausomybės nuo alkoholio vystymąsi ir sveikimą – stoka Lietuvoje apsunkina prielaidų apie šių asmenų tapatumo (at)kūrimo procesus identifikavimą. Disertacijos tikslas – sukurti grindžiamąją teoriją apie priklausomų nuo alkoholio asmenų tapatumo (re)konstravimo ypatumus blaivybės periodu. Tam pasitelkta K. Charmaz grindžiamosios metodologijos versija derinama su teorinėmis darbo prielaidomis – P. Berger ir T. Luckmann socialinio konstrukcionizmo teorijos nuostatomis, A. Giddens refleksyvaus tapatumo E. Goffman stigmos ir H. Hermans dialoginio tapatumo koncepcijomis. Sukurtoje grindžiamojoje teorijoje išryškėja du pamatiniai nuo alkoholio priklausomų, bet blaivybėje gyvenančių asmenų, tapatumo konstrukto komponentai: (a) duali pasakojime rekonstruojamo tapatumo ašis ir (b) ją apibūdinantys matmenys: laikiškumas, savivaizdis, įkūnytumas, vertybių/dvasinis matmuo, socialinis matmuo ir laisvos valios dilema. Pasakojimuose tapatumo dualumas, kuris žymi tapatumo konstravimo socialinį matmenį ir yra svarbi prielaida tapatumui (at)kurti blaivybėje, reiškiasi priklausomo „aš“ ir blaiviojo „aš“ dialogu, taip integruojant gyvenimo pokyčius iki blaivybės periodo ir po jo. Siekiant tapatumo vientisumo ir integralumo, dualiam tapatumo konstruktui suteikiamos vertybinės gairės ir iškeliami socialiai pageidaujami tikslai, kompensuojamas... [toliau žr. visą tekstą]

Atsižvelgiant į Lietuvos gyventojų amžiaus struktūros pokyčius ir prognozuojamas tendencijas ateityje – vyriausiųjų gyventojų gausėjimą, vidurinės ir jauniausios dalies mažėjimą – Lietuvą galima priskirti prie labiausiai senėjančių šalių pasaulyje, taip pat galima prognozuoti vyresnio amžiaus asmenų ilgalaikės socialinės globos poreikio augimą. Tyrimas, analizuojantis socisaliai globojamų vyresnio amžiaus asmenų gyvenimo kokybę institucinės socialinės globos kontekste, atliktas laikantis konstruktyvistinės grindžiamosios teorijos nuostatų (Charmaz, 2006). Sukurta grindžiamoji teorija atskleidžia socialiai globojamų vyresnio amžiaus asmenų, gyvenančių ilgalaikės socialinė globos įstaigose, subjektyvios gyvenimo kokybės veiksnius. Siekiant suprasti lietuviškos ilgalaikės socialinės globos specifiką, buvo tiriama, kaip kinta gyvenimo kokybės vertinimas gyvenant ilgalaikės socialinės globos įstaigoje, kaip yra išgyvenama krizės patirtis, susijusi su gyvenimo vietos ir būdo pasikeitimu. Grindžiamojoje teorijoje atskleisti septyni gyvenimo kokybės veiksniai. „Galėjimas“ yra ašinė kategorija, suprantama kaip galėjimo atlikti svarbias veiklas, galėjimo palaikyti santykius su reikšmingais asmenimis reali išraiška ar pojūtis. Rezultatus lyginant su artimos metodologijos rėmuose atliktais tyrimais užsienio šalyse, nustatyta, kad kai kurie atskleisti gyvenimo kokybės veiksniai iš dalies sutampa, tačiau taip pat buvo atskleisti gyvenimo kokybės elementai, išskiriantys Lietuvos atvejį iš... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian society is aging and need for social services is contsanly increasing. Therefore it is important to understand the increasing role of care services for elderly people, which allows living longer and enjoying better quality of life. Elderly people (+65) who become socially dependent have possibility to move to the residential care institution. The scenario of moving into long-term care institution has big impact on life quality of elderly person. Constructivist grounded theory methodology (Charmaz, 2006) allows to reach field of long-term residential care and analyse subjective quality of life, values and attitudes of elderly socially dependent residents. In the process of constructing grounded theory seven factors of life quality were identified. In the process of data analysis three models of adaptation to new status of socially dependent person and resident of residential home were identified. Research participants experience crisis while changing the living place and moving into residential care home. “Capability” is the main analytical category. Social care institutions and care professional should be aware of the need of methods and skills to effectively manage crises. Results show that such factors as are found in most foreign research areas despite of cultural and social contexts. In Lithuanian society specific factors of life quality is identified.

The encounter with death and death anxiety are quite popular themes, which have been researched in the science of psychology for a long time. On the other hand, the research is criticized for frequent simplification of this phenomenon, lack of deeper analysis and understanding, while the concepts are not always used in an accurate manner. After operationalizing the definition of death anxiety, the concept of finality of life is used in research, which is grounded on unique philosophical position and enables to explore the interested phenomenon in a new way, as well as to look at its experiences in a different manner. The method of grounded theory (GT) was selected for research, which allows exploring the interested phenomenon in a comprehensive manner, identifying its essential points and features, and presenting a theoretical model that explains it. 17 healthy subjects of both genders of 22 – 45 year old and four additional subjects, who expanded the research field, participated in research. 2 in-depth interviews were conducted with each of them, they wrote a diary on the researched theme. The collected data were analyzed, according to the principles of classic GT, and the central component of theory – the core category – striving to live more valuably – was distinguished. It is revealed how this theory solves and explains the main concern – inevitability of death. Substantive categories were also revealed, for example: negotiating reality of life and negotiating changes in... [to full text] / Sandūra su mirtimi bei mirties nerimas psichologijos moksle yra pakankamai populiarios ir seniai tyrinėjamos temos. Kita vertus, tyrinėjimai susilaukia kritikos dėl to, kad dažnai šį reiškinį supaprastina, tyrimams trūksta gilesnės analizės bei supratimo, o sąvokos ne visuomet tiksliai vartojamos. Operacionalizavus mirties nerimo apibrėžimą, šiame tyrime naudojamas gyvenimo baigtinumo terminas, kuris grindžiamas savita filosofine pozicija ir leidžia naujai įvertinti dominantį fenomeną bei kitu kampu pažvelgti į jo patyrimą. Tyrinėjimui pasirinktas grindžiamosios teorijos (GT) metodas, kuris leidžia įvairiapusiškai ištirti dominantį reiškinį, išskirti jo esmines vietas ir savybes bei pateikti jį aiškinantį teorinį konstruktą. Tyrime dalyvavo 17 jaunų ir sveikų 22-45 metų abiejų lyčių tiriamųjų bei keturi papildomi tiriamieji, kurie praplėtė tyrimo lauką. Su kiekvienu jų buvo atlikti 2 giluminiai interviu, jie rašė dienoraštį tyrinėjama tema. Surinkti duomenys buvo analizuojamai pagal klasikinės GT principus ir išskirtas centrinis teorijos komponentas - esminė kategorija – siekis gyventi vertingiau. Atskleidžiama, kiek ši sukurta teorija išsprendžia ir paaiškina pagrindinį rūpestį - mirties neišvengiamumą. Atskleistos ir papildomos kategorijos, kaip: derėjimasis su mirties realybe ir derėjimasis su gyvenimo pokyčiais. Sukurta teorija, pristatoma tiek naratyvų, tiek grafinio paveikslėlio pavidalu, suteikia galimybę geriau suprasti, ką išgyvena jauni suaugusieji, patirdami... [toliau žr. visą tekstą]

Sandūra su mirtimi bei mirties nerimas psichologijos moksle yra pakankamai populiarios ir seniai tyrinėjamos temos. Kita vertus, tyrinėjimai susilaukia kritikos dėl to, kad dažnai šį reiškinį supaprastina, tyrimams trūksta gilesnės analizės bei supratimo, o sąvokos ne visuomet tiksliai vartojamos. Operacionalizavus mirties nerimo apibrėžimą, šiame tyrime naudojamas gyvenimo baigtinumo terminas, kuris grindžiamas savita filosofine pozicija ir leidžia naujai įvertinti dominantį fenomeną bei kitu kampu pažvelgti į jo patyrimą. Tyrinėjimui pasirinktas grindžiamosios teorijos (GT) metodas, kuris leidžia įvairiapusiškai ištirti dominantį reiškinį, išskirti jo esmines vietas ir savybes bei pateikti jį aiškinantį teorinį konstruktą. Tyrime dalyvavo 17 jaunų ir sveikų 22-45 metų abiejų lyčių tiriamųjų bei keturi papildomi tiriamieji, kurie praplėtė tyrimo lauką. Su kiekvienu jų buvo atlikti 2 giluminiai interviu, jie rašė dienoraštį tyrinėjama tema. Surinkti duomenys buvo analizuojamai pagal klasikinės GT principus ir išskirtas centrinis teorijos komponentas - esminė kategorija – siekis gyventi vertingiau. Atskleidžiama, kiek ši sukurta teorija išsprendžia ir paaiškina pagrindinį rūpestį - mirties neišvengiamumą. Atskleistos ir papildomos kategorijos, kaip: derėjimasis su mirties realybe ir derėjimasis su gyvenimo pokyčiais. Sukurta teorija, pristatoma tiek naratyvų, tiek grafinio paveikslėlio pavidalu, suteikia galimybę geriau suprasti, ką išgyvena jauni suaugusieji, patirdami... [toliau žr. visą tekstą] / The encounter with death and death anxiety are quite popular themes, which have been researched in the science of psychology for a long time. On the other hand, the research is criticized for frequent simplification of this phenomenon, lack of deeper analysis and understanding, while the concepts are not always used in an accurate manner. After operationalizing the definition of death anxiety, the concept of finality of life is used in research, which is grounded on unique philosophical position and enables to explore the interested phenomenon in a new way, as well as to look at its experiences in a different manner. The method of grounded theory (GT) was selected for research, which allows exploring the interested phenomenon in a comprehensive manner, identifying its essential points and features, and presenting a theoretical model that explains it. 17 healthy subjects of both genders of 22 – 45 year old and four additional subjects, who expanded the research field, participated in research. 2 in-depth interviews were conducted with each of them, they wrote a diary on the researched theme. The collected data were analyzed, according to the principles of classic GT, and the central component of theory – the core category – striving to live more valuably – was distinguished. It is revealed how this theory solves and explains the main concern – inevitability of death. Substantive categories were also revealed, for example: negotiating reality of life and negotiating changes in... [to full text]

Lietuvoje įstatymais garantuojamas lygių galimybių užtikrinimas bei sąlygų studijuoti sudarymas aukštosiose mokyklose, tačiau realybėje neįgalieji susiduria su įvairaus pobūdžio kliūtimis, siekdami lygiaverčių studijų ir išsilavinimo. Šios disertacijos tikslas – sukurti grindžiamąją teoriją apie neįgaliųjų studentų dalyvavimą Lietuvos aukštosiose mokyklose. Siekta atsakyti į klausimus, kaip neįgalieji studentai įgyvendina veiksnumą, dalyvaudami studijų procese aukštosiose mokyklose? Kaip vyksta studijų sąlygų kūrimas institucijoje, sąveikaujant neįgaliajam ir akademinės bendruomenės nariams? Kaip keičiasi neįgaliųjų studentų tapatumas dalyvaujant aukštojoje mokykloje? Kokybinio tyrimo strategija pasirinkta Grindžiamoji teorija ir atlikti 32 pusiau struktūruoti interviu su skirtingą negalią turinčiais studentais. Pritaikant metodologines procedūras sukurta grindžiamoji teorija apie neįgaliųjų studentų dalyvavimą Lietuvos aukštosiose mokyklose. Ši teorija atskleidžia, jog neįgaliųjų studentų dalyvavimas prasideda dėl dalyvavimo apribojimų institucijoje ir neįgaliųjų lygiavertiškumo siekio – dėl šių priežasčių neįgalieji pagal savo pajėgumus pradeda šalinti dalyvavimo apribojimus. Sukurta grindžiamoji teorija apie neįgaliųjų studentų dalyvavimą Lietuvos aukštosiose mokyklose nagrinėjama per A. Giddenso struktūracijos teorijos prizmę, neįgalumo modelius bei tapatumo kitimą. Sukurtoji teorija patvirtina A. Giddenso struktūracijos pagrindinę idėją, jog neįgalieji studentai... [toliau žr. visą tekstą] / Equal opportunities to study in higher education institutions for disabled people are guaranteed by national legislation. However, in practice students with disabilities face various kind of problems while pursuing for education. The goal of this dissertation is to create a grounded theory about disabled students participation in Lithuanian higher education institutions. The research questions were formulated: how are disabled students implementing their agency while participating in the study process in higher education institutions? How does the creation of studying conditions take place in higher education institutions regarding the interaction between disabled students and the members of the academic community? How does the disabled student’s identity change during participation in higher education? The Grounded Theory was chosen here as the methodology of qualitative research. There have been conducted 32 semi-structured interviews with students having different kind of disabilities. Grounded theory about disabled students’ participation in Lithuanian higher education institutions was created. This theory does reveal that the reasons of disabled students‘ individual acts are the restrictions of participation in institutions as well as their aspiration of equality. Disabled students are starting to eliminate the restrictions of participation according to their capacities. Empirical data is analyzed in the light of A. Giddens‘ theory of structuration, models of disability... [to full text]

Equal opportunities to study in higher education institutions for disabled people are guaranteed by national legislation. However, in practice students with disabilities face various kind of problems while pursuing for education. The goal of this dissertation is to create a grounded theory about disabled students participation in Lithuanian higher education institutions. The research questions were formulated: how are disabled students implementing their agency while participating in the study process in higher education institutions? How does the creation of studying conditions take place in higher education institutions regarding the interaction between disabled students and the members of the academic community? How does the disabled student’s identity change during participation in higher education? The Grounded Theory was chosen here as the methodology of qualitative research. There have been conducted 32 semi-structured interviews with students having different kind of disabilities. Grounded theory about disabled students’ participation in Lithuanian higher education institutions was created. This theory does reveal that the reasons of disabled students‘ individual acts are the restrictions of participation in institutions as well as their aspiration of equality. Disabled students are starting to eliminate the restrictions of participation according to their capacities. Empirical data is analyzed in the light of A. Giddens‘ theory of structuration, models of disability... [to full text] / Lietuvoje įstatymais garantuojamas lygių galimybių užtikrinimas bei sąlygų studijuoti sudarymas aukštosiose mokyklose, tačiau realybėje neįgalieji susiduria su įvairaus pobūdžio kliūtimis, siekdami lygiaverčių studijų ir išsilavinimo. Šios disertacijos tikslas – sukurti grindžiamąją teoriją apie neįgaliųjų studentų dalyvavimą Lietuvos aukštosiose mokyklose. Siekta atsakyti į klausimus, kaip neįgalieji studentai įgyvendina veiksnumą, dalyvaudami studijų procese aukštosiose mokyklose? Kaip vyksta studijų sąlygų kūrimas institucijoje, sąveikaujant neįgaliajam ir akademinės bendruomenės nariams? Kaip keičiasi neįgaliųjų studentų tapatumas dalyvaujant aukštojoje mokykloje? Kokybinio tyrimo strategija pasirinkta Grindžiamoji teorija ir atlikti 32 pusiau struktūruoti interviu su skirtingą negalią turinčiais studentais. Pritaikant metodologines procedūras sukurta grindžiamoji teorija apie neįgaliųjų studentų dalyvavimą Lietuvos aukštosiose mokyklose. Ši teorija atskleidžia, jog neįgaliųjų studentų dalyvavimas prasideda dėl dalyvavimo apribojimų institucijoje ir neįgaliųjų lygiavertiškumo siekio – dėl šių priežasčių neįgalieji pagal savo pajėgumus pradeda šalinti dalyvavimo apribojimus. Sukurta grindžiamoji teorija apie neįgaliųjų studentų dalyvavimą Lietuvos aukštosiose mokyklose nagrinėjama per A. Giddenso struktūracijos teorijos prizmę, neįgalumo modelius bei tapatumo kitimą. Sukurtoji teorija patvirtina A. Giddenso struktūracijos pagrindinę idėją, jog neįgalieji studentai... [toliau žr. visą tekstą]