Muziejaus edukacinė veikla, kaip mokslinio tyrimo objektas, ypač Lietuvoje, yra dar labai mažai nagrinėta, taigi disertacinis muziejinės edukacijos tyrimas yra reikšmingas tolimesnei muziejinės edukacijos plėtrai. Tyrimui atlikti pasirinkta klasikinės grindžiamosios teorijos strategija, suteikianti tyrėjui galimybę, konceptualizuojant tyrimo duomenis, „iškelti“ teoriją, atskleidžiančią pagrindinį rūpestį ir paaiškinančią, kaip jis yra sprendžiamas. Tyrime taikyti duomenų rinkimo metodai (interviu, stebėjimas, neformalūs pokalbiai, virtualūs komentarai, rašinėliai, piešiniai, dokumentai) ir klasikinės grindžiamosios teorijos procedūrų taikymas padėjo atskleisti, kad pagrindinį rūpestį muziejinėje edukacijoje kelia nuobodulys. Nuobodulio problema muziejinėje edukacijoje yra sprendžiama nardinančiu interaktyvumu, kurio pagrindu ir suformuota grindžiamoji teorija: Nardinantis interaktyvumas muziejinėje edukacijoje. Šioje teorijoje yra atskleidžiami plūduriavimo ir pasinėrimo procesai, paaiškinantys šiuolaikinę muziejinę edukaciją. Plūduriavimą, kaip paviršinės muziejinės edukacijos procesą, atskleidžia nuobodulio rato įsukimas, kai sprendžiant nuobodulio problemą, siekiama išvengti nuobodulio aktyvinimu, kuris veda prie perdozavimo ir lemia grįžimą į pradinę nuobodulio būseną. Tuomet muziejaus lankytojas tarsi plūduriuoja muziejinės edukacijos paviršiuje, kas veda prie dalinio ir laikino nuobodulio problemos sprendimo bei skatina muziejaus lankytojus ateityje labiau vengti... [toliau žr. visą tekstą] / Museum education as the subject of scientific research has been little analyzed, especially in Lithuania, thus, the dissertation research on museum education is significant for further development of museum education. The strategy of classic grounded theory was selected for research. It provides the possibility to researcher to “emerge” the theory, which reveals the main concern and explains how it is solved, by conceptualizing the data of research. The data collection methods (interviews, observation, informal conversations, virtual comments, essays, drawings, documents), used in research, and application of procedures of classic grounded theory helped to reveal that the main concern in museum education is boredom. The problem of boredom in museum education is solved by submerging interactivity on the basis of which the grounded theory is formed: submerging interactivity in museum education. The processes of floating and immersing, which explain a modern museum education, are revealed in this theory. Floating as process of superficial museum education is disclosed by turning the wheel of boredom (when solving the boredom problem, it is sought to avoid boredom by activation, which leads to overdosing and results in return to initial condition of boredom). Then it seems that museum visitor floats on the surface of museum education, which leads to partial and temporal solving of boredom problem and promotes museum visitors to avoid museum even more in the future. Immersing... [to full text]

Museum education as the subject of scientific research has been little analyzed, especially in Lithuania, thus, the dissertation research on museum education is significant for further development of museum education. The strategy of classic grounded theory was selected for research. It provides the possibility to researcher to “emerge” the theory, which reveals the main concern and explains how it is solved, by conceptualizing the data of research. The data collection methods (interviews, observation, informal conversations, virtual comments, essays, drawings, documents), used in research, and application of procedures of classic grounded theory helped to reveal that the main concern in museum education is boredom. The problem of boredom in museum education is solved by submerging interactivity on the basis of which the grounded theory is formed: submerging interactivity in museum education. The processes of floating and immersing, which explain a modern museum education, are revealed in this theory. Floating as process of superficial museum education is disclosed by turning the wheel of boredom (when solving the boredom problem, it is sought to avoid boredom by activation, which leads to overdosing and results in return to initial condition of boredom). Then it seems that museum visitor floats on the surface of museum education, which leads to partial and temporal solving of boredom problem and promotes museum visitors to avoid museum even more in the future. Immersing... [to full text] / Muziejaus edukacinė veikla, kaip mokslinio tyrimo objektas, ypač Lietuvoje, yra dar labai mažai nagrinėta, taigi disertacinis muziejinės edukacijos tyrimas yra reikšmingas tolimesnei muziejinės edukacijos plėtrai. Tyrimui atlikti pasirinkta klasikinės grindžiamosios teorijos strategija, suteikianti tyrėjui galimybę, konceptualizuojant tyrimo duomenis, „iškelti“ teoriją, atskleidžiančią pagrindinį rūpestį ir paaiškinančią, kaip jis yra sprendžiamas. Tyrime taikyti duomenų rinkimo metodai (interviu, stebėjimas, neformalūs pokalbiai, virtualūs komentarai, rašinėliai, piešiniai, dokumentai) ir klasikinės grindžiamosios teorijos procedūrų taikymas padėjo atskleisti, kad pagrindinį rūpestį muziejinėje edukacijoje kelia nuobodulys. Nuobodulio problema muziejinėje edukacijoje yra sprendžiama nardinančiu interaktyvumu, kurio pagrindu ir suformuota grindžiamoji teorija: Nardinantis interaktyvumas muziejinėje edukacijoje. Šioje teorijoje yra atskleidžiami plūduriavimo ir pasinėrimo procesai, paaiškinantys šiuolaikinę muziejinę edukaciją. Plūduriavimą, kaip paviršinės muziejinės edukacijos procesą, atskleidžia nuobodulio rato įsukimas, kai sprendžiant nuobodulio problemą, siekiama išvengti nuobodulio aktyvinimu, kuris veda prie perdozavimo ir lemia grįžimą į pradinę nuobodulio būseną. Tuomet muziejaus lankytojas tarsi plūduriuoja muziejinės edukacijos paviršiuje, kas veda prie dalinio ir laikino nuobodulio problemos sprendimo bei skatina muziejaus lankytojus ateityje labiau vengti... [toliau žr. visą tekstą]