Muziejinė edukacija yra naujas ir daug dėmesio tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje susilaukiantis reiškinys. Šiame bakalauro darbe pagrindinis dėmesys yra skiriamas Lietuvos (remiantis Kauno miesto muziejų pavyzdžiu) muziejų edukacinės veiklos tendencijoms, siekiant ištirti muziejinės edukacijos, kaip vienos iš šiuo metu daugiausiai dėmesio susilaukiančių muziejinės veiklos sričių, raidos, teorinę, praktinę ir metodologinę sritis. Šiandien, muziejinę edukaciją galima apibrėžti kaip mokymosi galimybę muziejaus aplinkoje, naudojant tam tikrus bendravimo su lankytojų auditorija būdus (edukacinės raiškos formos) ir mokymo metodus. Šiuolaikinės muziejinės edukacinės veiklos sampratos sklaidos atskaitos tašku Lietuvoje laikomi 1991 m., kai buvo perimta nauja muziejinės edukacijos samprata, susiformavusi pasaulyje XX a. pabaigoje. Didelis indėlis į muziejų edukacinės sampratos plėtotę įneštas į šią veiklą įsitraukus Atviros Lietuvos fondui, Lietuvos muziejų asociacijai ir 1997 m. prie jos įkurtai Švietimo sekcijai. Jų dėka pradedami rengti pirmieji seminarai, konferencijos, projektai, analizuojantys Lietuvos muziejų edukacinės veiklos plėtros galimybes. 1996 – 1999 m. Lietuvos muziejų edukacinės veiklos organizavimas pasižymi jos orientavimu į mokyklas. Laikotarpis nuo 2002 – 2003 m. iki 2009 m. taip pat sąlyginai pasižymi naujomis idėjomis. Prie tokių naujovių galima priskirti idėjų perimamumą iš Europos šalių muziejų, nuolat keliamą klausimą dėl edukacinės veiklos skalės... [toliau žr. visą tekstą] / Museum education is a new phenomenon that gains a lot of attention in Lithuania and worldwide as well. In this work the main focus is concentrated to the tendencies of the educational activities of Lithuanian museums (on the basis of the museums of Kaunas city). The main object - extend museum education as one of the most popular museum activity evolutionary, theoretical, practical and methodology researches fields. Today museum education we can to characterize that the learning opportunity in museum, using some special communication with museum visitors audience ways (education expression forms) and learning methods. The spread point of the conseption of the educational acitivies of modern museum in Lithuania is regarded to be the year of 1991 when a new museum conseption that formed worldwide in the end of XX century was applied. A significant contribution to the development of the educational conception of museums started after the Open Lithuania fund, the Association of Lithuania museums and finally the Education section, that was established in 1997, began to paricipate in this activity. Courtesy of them, the first seminars, conferences and projects have been arranged. They participate in analysing the possibilities of the development of educational activity of Lithuanian museums. During 1996 – 1999 that kind of educational activity of Lithuanian museums is focused on schools. The period between 2002 – 2003 and until 2009 is also considered as a period of new ideas... [to full text]

Muziejaus edukacinė veikla, kaip mokslinio tyrimo objektas, ypač Lietuvoje, yra dar labai mažai nagrinėta, taigi disertacinis muziejinės edukacijos tyrimas yra reikšmingas tolimesnei muziejinės edukacijos plėtrai. Tyrimui atlikti pasirinkta klasikinės grindžiamosios teorijos strategija, suteikianti tyrėjui galimybę, konceptualizuojant tyrimo duomenis, „iškelti“ teoriją, atskleidžiančią pagrindinį rūpestį ir paaiškinančią, kaip jis yra sprendžiamas. Tyrime taikyti duomenų rinkimo metodai (interviu, stebėjimas, neformalūs pokalbiai, virtualūs komentarai, rašinėliai, piešiniai, dokumentai) ir klasikinės grindžiamosios teorijos procedūrų taikymas padėjo atskleisti, kad pagrindinį rūpestį muziejinėje edukacijoje kelia nuobodulys. Nuobodulio problema muziejinėje edukacijoje yra sprendžiama nardinančiu interaktyvumu, kurio pagrindu ir suformuota grindžiamoji teorija: Nardinantis interaktyvumas muziejinėje edukacijoje. Šioje teorijoje yra atskleidžiami plūduriavimo ir pasinėrimo procesai, paaiškinantys šiuolaikinę muziejinę edukaciją. Plūduriavimą, kaip paviršinės muziejinės edukacijos procesą, atskleidžia nuobodulio rato įsukimas, kai sprendžiant nuobodulio problemą, siekiama išvengti nuobodulio aktyvinimu, kuris veda prie perdozavimo ir lemia grįžimą į pradinę nuobodulio būseną. Tuomet muziejaus lankytojas tarsi plūduriuoja muziejinės edukacijos paviršiuje, kas veda prie dalinio ir laikino nuobodulio problemos sprendimo bei skatina muziejaus lankytojus ateityje labiau vengti... [toliau žr. visą tekstą] / Museum education as the subject of scientific research has been little analyzed, especially in Lithuania, thus, the dissertation research on museum education is significant for further development of museum education. The strategy of classic grounded theory was selected for research. It provides the possibility to researcher to “emerge” the theory, which reveals the main concern and explains how it is solved, by conceptualizing the data of research. The data collection methods (interviews, observation, informal conversations, virtual comments, essays, drawings, documents), used in research, and application of procedures of classic grounded theory helped to reveal that the main concern in museum education is boredom. The problem of boredom in museum education is solved by submerging interactivity on the basis of which the grounded theory is formed: submerging interactivity in museum education. The processes of floating and immersing, which explain a modern museum education, are revealed in this theory. Floating as process of superficial museum education is disclosed by turning the wheel of boredom (when solving the boredom problem, it is sought to avoid boredom by activation, which leads to overdosing and results in return to initial condition of boredom). Then it seems that museum visitor floats on the surface of museum education, which leads to partial and temporal solving of boredom problem and promotes museum visitors to avoid museum even more in the future. Immersing... [to full text]

Museum education as the subject of scientific research has been little analyzed, especially in Lithuania, thus, the dissertation research on museum education is significant for further development of museum education. The strategy of classic grounded theory was selected for research. It provides the possibility to researcher to “emerge” the theory, which reveals the main concern and explains how it is solved, by conceptualizing the data of research. The data collection methods (interviews, observation, informal conversations, virtual comments, essays, drawings, documents), used in research, and application of procedures of classic grounded theory helped to reveal that the main concern in museum education is boredom. The problem of boredom in museum education is solved by submerging interactivity on the basis of which the grounded theory is formed: submerging interactivity in museum education. The processes of floating and immersing, which explain a modern museum education, are revealed in this theory. Floating as process of superficial museum education is disclosed by turning the wheel of boredom (when solving the boredom problem, it is sought to avoid boredom by activation, which leads to overdosing and results in return to initial condition of boredom). Then it seems that museum visitor floats on the surface of museum education, which leads to partial and temporal solving of boredom problem and promotes museum visitors to avoid museum even more in the future. Immersing... [to full text] / Muziejaus edukacinė veikla, kaip mokslinio tyrimo objektas, ypač Lietuvoje, yra dar labai mažai nagrinėta, taigi disertacinis muziejinės edukacijos tyrimas yra reikšmingas tolimesnei muziejinės edukacijos plėtrai. Tyrimui atlikti pasirinkta klasikinės grindžiamosios teorijos strategija, suteikianti tyrėjui galimybę, konceptualizuojant tyrimo duomenis, „iškelti“ teoriją, atskleidžiančią pagrindinį rūpestį ir paaiškinančią, kaip jis yra sprendžiamas. Tyrime taikyti duomenų rinkimo metodai (interviu, stebėjimas, neformalūs pokalbiai, virtualūs komentarai, rašinėliai, piešiniai, dokumentai) ir klasikinės grindžiamosios teorijos procedūrų taikymas padėjo atskleisti, kad pagrindinį rūpestį muziejinėje edukacijoje kelia nuobodulys. Nuobodulio problema muziejinėje edukacijoje yra sprendžiama nardinančiu interaktyvumu, kurio pagrindu ir suformuota grindžiamoji teorija: Nardinantis interaktyvumas muziejinėje edukacijoje. Šioje teorijoje yra atskleidžiami plūduriavimo ir pasinėrimo procesai, paaiškinantys šiuolaikinę muziejinę edukaciją. Plūduriavimą, kaip paviršinės muziejinės edukacijos procesą, atskleidžia nuobodulio rato įsukimas, kai sprendžiant nuobodulio problemą, siekiama išvengti nuobodulio aktyvinimu, kuris veda prie perdozavimo ir lemia grįžimą į pradinę nuobodulio būseną. Tuomet muziejaus lankytojas tarsi plūduriuoja muziejinės edukacijos paviršiuje, kas veda prie dalinio ir laikino nuobodulio problemos sprendimo bei skatina muziejaus lankytojus ateityje labiau vengti... [toliau žr. visą tekstą]

Temos aktualumas. Ilgą laiką pagrindinė muziejų funkcija buvo žmonijos atminties saugojimas ir perdavimas ateities kartoms. Tačiau šiuo metu yra neabejojama, kad muziejai atlieka daug platesnį vaidmenį visuomenėje. Lankytojai muziejuje turiningai leidžia laisvalaikį, susitinka ir bendrauja su savo draugais ar artimaisiais. Jie ne tik apžiūri eksponatus, grožisi, džiaugiasi jais, bet ir semiasi žinių. Muziejai jau pradeda segmentuoti lankytojus ir kiekvienam apsibrėžtam segmentui stengiamasi pasiūlyti skirtingas paslaugas. Tokiu būdu išaiškėja ir mažiausiai dėmesio mūsų muziejuose susilaukiantis segmentas – šeima. Daugelyje Lietuvos muziejų paslaugos šeimoms yra tuščia ir menkai užpildyta niša, kuri dar tik dėliojasi iš pavienių projektų, vykdomų įvairiuose muziejuose, kaip naujai kuriama mozaika. Mokslinė problema yra ta, kad Lietuvoje nėra mokslinių tyrimų apie šeimą ir muziejų, jų tarpusavio santykių potencialą ir realijas. Taigi, tyrimo objektu pasirinktas šeimos ir muziejaus santykis. Darbo tikslas buvo atskleisti šeimos ir muziejaus sąveiką bei pateikti mokslines rekomendacijas, kaip šią sąveiką vystyti. Darbo uždaviniai: atskleisti šiuolaikiškos šeimos ir modernaus muziejaus sampratas; išanalizuoti šeimos ir muziejaus santykio problematiką; išnagrinėti šeimos mokymosi muziejuje specifiką ir reikšmę. Tyrimo metu naudoti tiek kiekybiniai, tiek kokybiniai empiriniai tyrimo metodai: šeimomis muziejuose besilankančių tėvų anketavimas; edukacinę veiklą Lietuvos muziejuje... [toliau žr. visą tekstą] / Actuality of the Theme. The main function of museums for a long time was to preserve the memory of humanity and to transmit it to future generations. However, today there are no doubts that museums play a much broader role in the society. Visitors in museum spend their leisure time in a meaningful way, meet their friends and communicate with them. They not only examine the exhibits, admire and enjoy them, but also acquire knowledge. Museums are starting to segment their visitors and they try to propose various differentiated services for every particular pre-defined segment. Thus, it was clarified that the family is a segment, which gets least attention in our museums. In many Lithuanian museums services for families serve as an empty niche which is like a puzzle, which fiddles around like a new mosaic from solitary projects in various museums of the country. Scientific problem is the absence of research undertakings related to the issues of family and museum, the potential and reality of their correlation in Lithuania. So the object of the research was chosen the relation between family and museum. The purpose of the project was to reveal the reciprocity of family and museum and to suggest the scientific recommendations for its development. The goals of the project were: to reveal the concepts of the contemporary family and the modern museum; to traverse the problematic of the family and museum reciprocity; to scrutinize the peculiarities and importance of families’ learning... [to full text]

Tyrimo objektas – etnografinio muziejaus kaip ugdymo erdvės funkcionavimas. Tyrimo tikslas – pasitelkus Lietuvos liaudies buities muziejuje taikomų eksponavimo formų, priemonių, rengiamų edukacinių programų analizę, atskleisti etnografinio muziejaus kaip ugdymo erdvės funkcionavimo specifiką. Tikslui įgyvendinti siekiama šių uždavinių: 1. išsiaiškinti prioritetines muziejų veiklos kryptis Lietuvos muziejų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose ir atskleisti Lietuvos liaudies buities muziejaus veiklos prioritetų ištakas bei kaitą; 2. nustatyti eksponavimo formų Lietuvos liaudies buities muziejuje specifiką; 3. ištirti mokymo bei mokymosi neformalioje Lietuvos liaudies buities aplinkoje galimybes; 4. išsiaiškinti, ar esama komercijos elementų savitoje Lietuvos liaudies buities muziejaus edukacinėje programoje – tradicinėse šventėse; 5. atskleisti ugdymo medijų naudojimo muziejuose kaitą ir tos kaitos pasekmes ugdymo procesui. Paskutiniais dešimtmečiais pasaulinėje praktikoje ugdymas yra laikomas yra visų muziejų veiklos pagrindu. Nors Lietuvos muziejų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose bei Lietuvos liaudies buities muziejaus statute daugiau akcentuojamos paveldosauginės muziejaus kaip institucijos funkcijos, atgavus nepriklausomybę, muziejus pradėjo teikti pirmenybę edukacinei veiklai. Nuo 1991 metų čia rengiamos veikiančios ekspozicijos, kuriose eksponatai naudojami pagal paskirtį. Jos ne tik suteikia lankytojui didesnes išmokimo bei susipažinimo su praeities kontekstu... [toliau žr. visą tekstą] / Subject of investigation: The functioning of the ethnographic museum as an educational space. Goal of investigation: To determine the specific nature of the functioning of the ethnographic museum as an educational space through an analysis of the forms and methods of exhibition and educational programs of the Open Air museum of Lithuania. The following tasks were pursued to implement this goal: 1. to determine the fundamental direction of priority activities of museums in documents regulating the activity of Lithuanian museums and to determine the source and changes of priority activities at the Open Air museum of Lithuania; 2. to determine the specific character of forms of exhibition at the Open Air museum of Lithuania; 3. to examine the prospects for learning and teaching within the informal environment of Open Air museum of Lithuania; 4. to determine whether there are commercial elements in the educational program of the Open Air museum of Lithuania, during traditional celebrations; 5. to elucidate changes in the use of educational media at museums and the effects of those changes on the educational process. Over the preceding decades in global practice education has been considered the foundation for all museum activities. Although laws regulating the activities of Lithuanian museums and the statute of the Open Air museum of Lithuania place greater emphasis on the heritage protection functions of the museum as an institution, following Lithuanian independence the museum... [to full text]