Medicinos darbuotojai dėl kasdieninio kontakto su žmogaus organizmo skysčiais priskiriami didžiausios biologinių veiksnių rizikos grupei. Incidentų – mikrotraumų ir ekspozicijos krauju, rizika yra susijusi su kraujo keliu plintančiomis infekcijomis (HBV, HCV, ŽIV). Darbo tikslas: Nustatyti medicinos darbuotojų profesinių biologinių veiksnių riziką ir paplitimą Kauno medicinos universiteto klinikų chirurgijos profilio skyriuose. Tyrimo metodika. Vykdytas retrospektyvinis tyrimas 2006 m. 1-6 mėnesių, duomenys rinkti Kauno medicinos universiteto klinikų chirurgijos profilio skyriuose. Atlikta anketinė apklausa. Išdalintos 347 anoniminės anketos, atsako dažnis 89,6 % (311). Statistiniam duomenų apdorojimui naudotas SPSS 11.0 programinis paketas. Rezultatai. 64,5% respondentų patyrė mikrotraumą, 71,1 % – ekspoziciją biologiniais skysčiais, mikrotraumą, ir ekspoziciją patyrė 39,6% darbuotojų. Visais mikrotraumų atvejais buvo sužeistos rankos, ekspozicijų metu 63% respondentų apsitaškė sveiką odą, 20% – akis. Dažniausiai darbuotojai apsitaškė krauju (60%). Gydytojai mikrotraum��� dažniausiai patyrė operacijų metu (79,3%), slaugytojos – apruošdamos instrumentus (35,1%), pagalbiniai darbuotojai – tvarkydami atliekas (75,8%). Gydytojai dažniausiai susižeidė chirurgine adata (72,4%), slaugytojos – injekcine adata (72,4%), pagalbiniai darbuotojai – stiklu (60,6%). 86% respondentų nebuvo pasiskiepiję HB vakcina. Mikrotraumų metu 14,5%, ekspozicijų metu 5% respondentų asmeninių apsaugos... [toliau žr. visą tekstą] / The health care workers are attributed to the highest biological factors risk group, as they daily come into contact with fluids of human body. Risk of incidents – sharps injuries and blood exposure – is related to the infections, spread by blood (HBV, HCV, HIV). Aim of the study. Determine the professional biological risk factors for health care workers and their incidence in the surgical departments of Kaunas Medical University Hospital. Methods. Retrospective study of 1-6 months of year 2006 was performed; data was collected in the surgical departments of Kaunas Medical University Hospital. Anonymous questionnaire survey was performed. 347 questionnaires were distributed; rate of response was 89.6% (311). SPSS 11.0 software was used for statistical data processing. Results. 64.5% of respondents had experienced sharps injury, 71.1% were exposed to the biological fluids, and 39.6% of workers had experienced the injury and the exposure. The hands were injured during all the sharps injury cases; 63% of respondents were drabbled by blood on the healthy skin and 20 % were drabbled into the eyes during the blood exposure. In most cases worker were drabbled by blood (60%). Physicians mostly experience the sharps injury during the surgery (79.3%), nurses – during the preparation of instruments (35.1%), supporting staff – disposing the waste (75.8%). Commonly physicians were injured by the surgical needle (72.4%), nurses – by needlestick (72.4%), and the supporting staff – by glass... [to full text]

Darbe pateikiamas „Klaipėdos gelžbetonio“ gamyklos teritorijos, esančios Danės upės prieigose, konversijos siūlymas. Atlikus istorinę, urbanistinę teritorijos analizę, teritorijoje siūloma vystyti visuomeninę-komercinę funkciją. Vizualiai įvertinus esamų pastatų konstrukcinių elementų susidėvėjimą, siūloma teritoriją išvalyti, o konstrukciniu požiūriu vertingus elementus integruoti į naujų pastatų struktūrą, kaip buvusios teritorijos panaudos ženklus. Detalizuojamas ekspozicijų centro reprezentacinis korpusas tampa pagrindine komunikacine komplekso ašimi. Jame projektuojamos bendrosios (vestibiuliai, laikinos ekspozicijos), aptarnavimo (viešojo maitinimo, techninės ir kt.) ir specializuotos (konferencijų, priėmimų, prezentacijų) patalpos, papildančios teritorijoje esančių ekspozicijų salių korpusus. Darbą sudaro grafinė medžiaga ir tekstinė dalis: įvadas, analitinė tiriamoji, eksperimentinė dalys ir priedai. / Thesis proposes solution of territorial conversion of “Klaipėdos gelžbetonis” factory, which stands on the bank of Danė River. Carried out historical and urban territorial analysis suggested that territory should be reserved for public-commercial use. Visual evaluation of constructional elements of present buildings resulted to necessity of clearing the site. Only few valuable elements were integrated into structure of new buildings, maintaining signs of former function. Detailed representational pavilion of exposition center acts as main communicational axis of whole ensemble. There are proposed premises for general-purpose (lobbies, temporary expositions), services (restaurants, technical stuff, locker-rooms, etc.) and special-purpose (conferences, presentations, etc.), which complement permanent expositional spaces. Structure of thesis: introduction, analytical section, experimental section, references and extras.

Lietuvos ir Latvijos muziejų misija yra kaupti, saugoti, restauruoti, tirti, eksponuoti bei populiarinti materialines, dvasines kultūros vertybes ir gamtos objektus. Šiame darbe siekiama aptarti siauresnes muziejaus veiklos sritis, tokias kaip eksponavimas bei populiarinimas, kurias būtų galima priskirti pažintinei muziejaus misijai. Šiame darbe didelis dėmesys skiriamas priešistorės, kaip tam tikro laikotarpio perteikimui ir suvokimui. Reikėtų pažymėti, kad žiemgalių gentis istorinių aplinkybių įtakojama, palengva asimiliavosi su lietuvių ir latvių tautomis, todėl su jos kultūra įmanoma susipažinti tik archeologinių tyrimų dėka. Darbe nagrinėjama archeologijos mokslo (kaip šaltinio, suteikiančio informacijos apie tiriamąją gentį) ir muziejaus (kaip priemonės, padedančios atkurti žiemgalių genties materialinę bei dvasinę kultūrą) santykis. Aptarus žiemgalių materialinės kultūros ypatumus pastebimas šios genties materialinės kultūros panašumas su kitomis baltų gentimis. Tai lemia bendra žemgalių ir kitų baltų genčių kilmė. Todėl tarpgentinis materialinės kultūros panašumas nėra atsitiktinis. Visgi, laidosenos ypatybės (įkapių dėjimo tvarka, mirusiojo kūno padėties orientacija) šią gentį išskiria iš kitų baltų genčių. Siekiant išsiaiškinti Žiemgalos regiono muziejų požiūrį į genties paveldą buvo atlikta istorinės Žiemgalos regiono muziejų ekspozicijų analizė, kuriai, remiantis teritorinio atitikimo, profilio tinkamumo ir archeologinės ekspozicijos buvimo muziejuje... [toliau žr. visą tekstą] / The mission of Lithuanian and Latvian museums is to gather, save, renew, explore, exibit and popularize the material and spiritual values of the culture and nature objects as well. In this research work the goal is to discuss more narrow spheres of museum activity, such as display and popularization. These spheres could be attributed to the cognitive museum mission. A huge attention has been shown to the prehistory which was necessary in order to convey and understand a particular period. It should be noted that the tribe of semigallia, by the influence of historical factors, leisurely assimilated with lithuanian and latvian nations. Consequently, it is possible to familiarize with the culture of semigallian only by the help of archaeological research. The relation between archaeology and museum has been analysed in this work. The archaeology has been denoted as the source that provides the information about the tribe that is analysed and the musuem is described as an implement that is needed to restore the material and sprititual culture of the tribe of semigallia. After discussing the cultural peculiarities of semigallians it has been noted the similarities of material culture between this tribe and other balts tribes. It has been influenced by the same origin so the similarity of the intertribal material culture is not accidental. However, some burial features like the order of placing the shroud and the orientation of body position separates this tribe from other balts... [to full text]

Tyrimo objektas – etnografinio muziejaus kaip ugdymo erdvės funkcionavimas. Tyrimo tikslas – pasitelkus Lietuvos liaudies buities muziejuje taikomų eksponavimo formų, priemonių, rengiamų edukacinių programų analizę, atskleisti etnografinio muziejaus kaip ugdymo erdvės funkcionavimo specifiką. Tikslui įgyvendinti siekiama šių uždavinių: 1. išsiaiškinti prioritetines muziejų veiklos kryptis Lietuvos muziejų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose ir atskleisti Lietuvos liaudies buities muziejaus veiklos prioritetų ištakas bei kaitą; 2. nustatyti eksponavimo formų Lietuvos liaudies buities muziejuje specifiką; 3. ištirti mokymo bei mokymosi neformalioje Lietuvos liaudies buities aplinkoje galimybes; 4. išsiaiškinti, ar esama komercijos elementų savitoje Lietuvos liaudies buities muziejaus edukacinėje programoje – tradicinėse šventėse; 5. atskleisti ugdymo medijų naudojimo muziejuose kaitą ir tos kaitos pasekmes ugdymo procesui. Paskutiniais dešimtmečiais pasaulinėje praktikoje ugdymas yra laikomas yra visų muziejų veiklos pagrindu. Nors Lietuvos muziejų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose bei Lietuvos liaudies buities muziejaus statute daugiau akcentuojamos paveldosauginės muziejaus kaip institucijos funkcijos, atgavus nepriklausomybę, muziejus pradėjo teikti pirmenybę edukacinei veiklai. Nuo 1991 metų čia rengiamos veikiančios ekspozicijos, kuriose eksponatai naudojami pagal paskirtį. Jos ne tik suteikia lankytojui didesnes išmokimo bei susipažinimo su praeities kontekstu... [toliau žr. visą tekstą] / Subject of investigation: The functioning of the ethnographic museum as an educational space. Goal of investigation: To determine the specific nature of the functioning of the ethnographic museum as an educational space through an analysis of the forms and methods of exhibition and educational programs of the Open Air museum of Lithuania. The following tasks were pursued to implement this goal: 1. to determine the fundamental direction of priority activities of museums in documents regulating the activity of Lithuanian museums and to determine the source and changes of priority activities at the Open Air museum of Lithuania; 2. to determine the specific character of forms of exhibition at the Open Air museum of Lithuania; 3. to examine the prospects for learning and teaching within the informal environment of Open Air museum of Lithuania; 4. to determine whether there are commercial elements in the educational program of the Open Air museum of Lithuania, during traditional celebrations; 5. to elucidate changes in the use of educational media at museums and the effects of those changes on the educational process. Over the preceding decades in global practice education has been considered the foundation for all museum activities. Although laws regulating the activities of Lithuanian museums and the statute of the Open Air museum of Lithuania place greater emphasis on the heritage protection functions of the museum as an institution, following Lithuanian independence the museum... [to full text]

SUMMARY Public Health Management MANAGEMENT OF MOTORWAY TRANSPORT–GENERATED NOISE IMPACT ON HEALTH AND QUALITY OF LIFE IN LITHUANIA Žibutė Chmieliauskienė Scientific work supervisor Prof., Dr. Habil. Žilvinas Padaiga Kaunas University of Medicine, Faculty of Public Health, Department of Social Medicine. Kaunas, 2005.- 100p. Aim of the study – to investigate the process of managing transport-generated noise impact on human health and quality of life in Lithuania. Objectives: 1) to generalize investigations of managing motorway transport-generated noise identification, impact on human health and quality of life, 2) to assess the impact of the motorway AI Vilnius- Kaunas on the health of local residents and the effects on quality of life, 3) to give recommendations for the management and control of motorway-generated noise. Expected results: Justification of the management of transport-generated noise impact on human health. Methods of investigation. In order to assess motorway transport-generated noise impact on human health and quality of life the motorway AI (IX B) Vilnius – Kaunas was selected and the neighboring residential farmsteads. In each noise level zone at the interval of 5 dBA the residential farmsteads were identified: 1) respondents, living within the zone of the increased traffic noise ≥55dBA (in a day time), and 2) respondents, living within the zone of permissible traffic noise <55dBA (control group). The questionnaire inquiry was carried out, the total... [to full text]

Temos aktualumas. Ilgą laiką pagrindinė muziejų funkcija buvo žmonijos atminties saugojimas ir perdavimas ateities kartoms. Tačiau šiuo metu yra neabejojama, kad muziejai atlieka daug platesnį vaidmenį visuomenėje. Lankytojai muziejuje turiningai leidžia laisvalaikį, susitinka ir bendrauja su savo draugais ar artimaisiais. Jie ne tik apžiūri eksponatus, grožisi, džiaugiasi jais, bet ir semiasi žinių. Muziejai jau pradeda segmentuoti lankytojus ir kiekvienam apsibrėžtam segmentui stengiamasi pasiūlyti skirtingas paslaugas. Tokiu būdu išaiškėja ir mažiausiai dėmesio mūsų muziejuose susilaukiantis segmentas – šeima. Daugelyje Lietuvos muziejų paslaugos šeimoms yra tuščia ir menkai užpildyta niša, kuri dar tik dėliojasi iš pavienių projektų, vykdomų įvairiuose muziejuose, kaip naujai kuriama mozaika. Mokslinė problema yra ta, kad Lietuvoje nėra mokslinių tyrimų apie šeimą ir muziejų, jų tarpusavio santykių potencialą ir realijas. Taigi, tyrimo objektu pasirinktas šeimos ir muziejaus santykis. Darbo tikslas buvo atskleisti šeimos ir muziejaus sąveiką bei pateikti mokslines rekomendacijas, kaip šią sąveiką vystyti. Darbo uždaviniai: atskleisti šiuolaikiškos šeimos ir modernaus muziejaus sampratas; išanalizuoti šeimos ir muziejaus santykio problematiką; išnagrinėti šeimos mokymosi muziejuje specifiką ir reikšmę. Tyrimo metu naudoti tiek kiekybiniai, tiek kokybiniai empiriniai tyrimo metodai: šeimomis muziejuose besilankančių tėvų anketavimas; edukacinę veiklą Lietuvos muziejuje... [toliau žr. visą tekstą] / Actuality of the Theme. The main function of museums for a long time was to preserve the memory of humanity and to transmit it to future generations. However, today there are no doubts that museums play a much broader role in the society. Visitors in museum spend their leisure time in a meaningful way, meet their friends and communicate with them. They not only examine the exhibits, admire and enjoy them, but also acquire knowledge. Museums are starting to segment their visitors and they try to propose various differentiated services for every particular pre-defined segment. Thus, it was clarified that the family is a segment, which gets least attention in our museums. In many Lithuanian museums services for families serve as an empty niche which is like a puzzle, which fiddles around like a new mosaic from solitary projects in various museums of the country. Scientific problem is the absence of research undertakings related to the issues of family and museum, the potential and reality of their correlation in Lithuania. So the object of the research was chosen the relation between family and museum. The purpose of the project was to reveal the reciprocity of family and museum and to suggest the scientific recommendations for its development. The goals of the project were: to reveal the concepts of the contemporary family and the modern museum; to traverse the problematic of the family and museum reciprocity; to scrutinize the peculiarities and importance of families’ learning... [to full text]