Das Ziel unserer Arbeit besteht in der Analyse von archäologischen Verarbeitungsschlacken und von Wandfragmenten aus den 15.-17. Jahrhunderten, die während der Rekonstruktion des Gediminas-Prospekts 2002 in Vilnius entdeckt wurden, sowie von ähnlichen archäologischen Objekten, die während der Ausgrabungen 2003 in der Siedlung Lieporių, Kreis Šiauliai, gefunden wurden. Als Untersuchungsmethoden wurden spektroskopische Analyse, optische Mikroskopie und Röntgenphasen-Analyse eingesetzt. Die Form, die chemische und Phasenzusammensetzung sowie die Mikrostruktur sind charakteristisch für die metallurgischen Schlacken, die sich in Ausherzherden herausbilden, und hat die Voraussetzung bestätigt, dass es sich dabei um die Verarbeitungsschlacken handelt. Röntgenphasen- und Mikrostrukturuntersuchungen haben gezeigt, dass in den Schlacken vom Gediminas-Prospekt Fayalit, Magnetit und Eisen oxide-hydroxide vorherrschen, während in den Schlacken aus der Siedlung Lieporių Fayalit und Wüstit vorherrschen. Die Wände von Ausheizherden auf dem Gediminas-Prosopekt und in der altertümlichen Siedlung Lieporių wurden aus der Mischung gestaltet, die sich zum wesentlichen Teil aus Quarz, einer kleinen Menge von Tonmineralien und Feldspaten zusammensetzt. Man vermutet, dass die Schlacken des Gediminas-Prospekts bei der Reinigung von Luppen und die Lieporių-Schlacken beim Heißschmieden und Schweißen entstanden sind. Aufgrund von Angaben der chemischen und Phasenanalyse kann man davon ausgehen, dass... [to full text]

Mūsų seniausios istorijos šaltiniai išblaškyti. Kaimyninių šalių metraštininkai kartais tuos pačius dalykus vadindavo skirtingais vardais. Lakoniškai užrašyti faktai gali būti įvairiai aiškinami, o kartais užrašytos žinios prieštarauja viena kitai. Daug painiavos baltų genčių istorijoje yra sukėlę ir jotvingiai. Jų vardas rusų ir lenkų metraščiuose minimas rašant apie šių šalių kunigaikščių kovas, bandant pavergti jotvingius, priversti juos mokėti duoklę, padaryti savo valdiniais, taip pat minimas jotvingių plėšikavimas Rusios ir Lenkijos žemėse. Nuo XIX a. pradžios istorikams ir istorinės geografijos tyrinėtojams iš naujo teko aiškintis, kas buvo tie jotvingiai, sūduviai, poleksėnai, dainaviai-kur jie gyveno. Kalbininkai pamažu nustatė, kad jotvingiai buvo baltų genčių grupė, kad jų kalba (sprendžiant iš vietovardžių ir asmenvardžių) bus buvusi artima prūsų kalbai. Todėl jie skiriami vakarų baltų grupei. Tačiau pripažįstama, kad jų kalba yra giminiška ir lietuvių kalbai. Tik pasirodžius istorikų St.Zajączkowskio, A. Kaminskio, V. Pašutos, archeologų J.Antoniewicziaus, J.Jaskanio, M.Kaczynskio, J.Okulicziaus, V.Sedovo, kalbininkų K.BūgosV.Mažiulio, J.Nalepos ir kitų darbams įsivyravo nuomonė, kad jotvingių genčių grupę sudarė 4 stambesnės gentys:jotvingiai, dainaviai, polekėnai ir sūduviai. Aš savo darbu siekiau parodyti savotiška visuomenės pjūvį, jotvingių santykius su savo kaimynais lietuviais, rusais, lenkais, prūsais ir kryžiuočiais. Laikotarpis pasirinktas istorinę... [toliau žr. visą tekstą] / Sources on our most ancient history are scattered historians neighbouring countries one and the same things name different names. Briefly written down facts can on a miscellaneous speaks and sometimes records contradict the friend another a lot of mess in history of balts tribes have brought the jatviagians B the name in Russian and Polish chronicles is mentioned describing military campaigns of princes in this countries aspiring to enslave jatviagians, to force them to pay, to make their submitted. From the beginning of XIX century to historians and researchers of historical geography who again was necessary to find out these jatviagians where they lived. Linguists have established that jatviagians were group of the Baltic tribes, that their language is close to Prussian language. Therefore they belong to western balts. But admits, that their language родственнен to the Lithuanian language Only after there were works of historians, St.Zajaczkowskio, A. Kaminskio, V. Pasutos archeologists E.Antoniewicziaus, J.Jaskanio, M.Kaczynskio, J.Okulicziaus, V.Sedovo linguists K.BugosV.Maziulio, J.Nalepos and others, it was accepted jatviagians to divide into 4 groups:jotvingiai, dainaviai, polekėnai and sūduviai.. In the work I have shown a cut societies jatviagians, their attitudes with neighbours Lithuanians, Russian, Poles and crusaders The chosen period XIII very narrow in historical scale. Its choice was defined... [to full text]

Disertacijoje aptariama kultūrinių sluoksnių kaip šaltinio Klaipėdos XVI–XVIII a. infrastruktūros ir urbanistikos raidos problematika. Tiriamas laikotarpis apima laikotarpį nuo XVI a. pradžios (t. y. Klaipėdos miesto įsikūrimas dabartinio senamiesčio vietoje) ir baigiant XVIII a. antrąja puse, kuomet miesto urbanistinė struktūra įgauna pilnaverčio naujųjų laikų miesto vaizdą. Darbo pagrindą sudaro Klaipėdos miesto pastatų dendrochronologinio datavimo duomenys, archeologinių tyrinėjimų ataskaitos bei archeologijos ir istorijos pirminiai ir antriniai šaltiniai, kurie vertinami stratigrafijos, bihevioristinės archeologijos bei pasaulio sistemos teorijų požiūriais. / In the present study, the topic of cultural layers as the source of the 16th–18th century Klaipėda infrastructure and urban development evolution has been discussed. The researched period comprises the early 16th century (i. e. Klaipėda city founding in the location of the present old town) and up to the second half of the 18th century, when urban structure of the city obtains the image of a full-fledged city of the Modern Age. The basis of this study consists of dendrochronological dating information related to Klaipėda city buildings, archaeological investigation reports as well as archaeological and historical historiography, which has been analyzed with reference to stratigraphy, behavioral archaeology and the World System theories approach.

Pasaulyje sparčiai besivystančios informacinės technologijos (IT) neaplenkia ir archeologijos mokslo. Vis dažniau archeologai naudoja įvairias kompiuterines programas ne tik archeologinės medžiagos dokumentavimui, vaizdavimui ar rekonstrukcijai, bet ir žmonių veiklos, buities, gyvenimo aplinkos rekonstrukcijai ar modeliavimui. Šis uždavinys reikalauja atlikti kelių etapų analizę ir išsiaiškinti radinių kilmę, tipą, originalumą ir paskirtį. Turint šią informaciją, galime daug sužinoti apie žmonių, kurie naudojosi tais daiktais žinias, turėtus įrankius, papročius, emigraciją ir daug kitos informacijos. Žinių kiekis apie senovę priklauso nuo radinių ir mūsų gebėjimų juos analizuoti. Šiame darbe yra pristatomas vienas iš puodų šukių analizės metodų - sukimo ašies radimas. Tai yra pirmasis ir esminis tokio tipo radinių analizės etapas, nes nuo jo rezultatų priklauso kitos radinio analizės - profilio linijos radimas, simetriškumo tikrinimas, segmantacijos realizavimas, objektų tipologija, rekonstrukcija ir galiausiai - žmonių gyvenimo analizė. Klaidos šiame etape turi lemiamos reikšmės kitiems analizės etapams, o gautos žinios gali suklaidinti tiriant senovės žmonių kultūrą ir jų paplitimą bei migraciją. Darbe yra aptariami sukimo ašies radimo metodai, jų privalumai ir trūkumai, pateikiami pavyzdžiai. / The world is rapidly developing information technology (IT) exist in archaeological science. Increasingly, archaeologists use various computer programs not only for documentation of archaeological material, or the depiction of reconstruction, but human activity, lifestyle, environmental reconstruction and modeling. This task requires a multi-step analysis of the findings and to clarify the origin of the type of originality and purpose. With this information, we can learn a lot about the people who used the objects of knowledge at the tools, customs, emigration, and much other information. Amount of knowledge about ancient artifacts and depends on our ability to analyze them. This paper has presented one of the pottery shards of methods of analysis – estimation of the axis of rotation. This is the first of its kind and an essential step in the analysis finds, because it captures the results of another analysis - Finding the profile lines, symmetry checks, realization of segmentation, object typology, reconstruction, and finally - an analysis of people's lives. Errors at this stage is critical for other steps in the analysis and the knowledge generated is likely to mislead the investigation of ancient human cultures and their distribution and migration. The paper discusses the rotation axis of the detection methods, their advantages and disadvantages, are examples.

Remiantis komparatyvistiniu, aprašomuoju analitiniu, sintezės, apibendrinimo metodais darbe analizuojamos archeologinio paveldo pažinimo sklaidos ir gaivinimo galimybės ir perspektyvos Lietuvoje. Sąlygiškai darbą galima skirtyti į dvi dalis: pirmojoje nagrinėjami teoriniai aspektai, o antrojoje pateikiama praktinių archeologinio paveldo animavimo įžvalgų. Siekiant akcentuoti visuomenės įsitraukimą ir aktyvų dalyvavimą archeologinio paveldo apsaugoje, darbe kaip paveldo pažinimo sklaidos ir gaivinimo sinonimas vartojamas animavimo terminas. Tyrimo objektu pasirinkus archeologinį paveldą, jo santykį su visuomene, siekiama aptarti archeologinio paveldo specifiką, išryškinti vertes ir reikšmę šiuolaikinės visuomenės tvariai raidai bei išskirti metodus, padedančius optimaliai įgyvendinti interaktyvumo programą ir skatinančius užmegzti dialogą su visuomene. Šiuos reikalavimus atitinka eksperimentinė archeologija. Todėl darbe apžvelgiamos jos praktikavimo ištakos, kategorijos ir sklaida Lietuvoje bei išskiriamos eksperimento metodo taikymo perspektyvos archeologijoje. Viena jų – gyvosios archeologijos festivaliai, įvairios edukacinės programos, kurių atsiradimą ir gausėjimą paskatino bandymas padaryti visuomenę aktyvia dalyve. Kaip esminė dialogo su bendruomene forma darbe įvardinama archeologinio parko idėja, įvertinami šio animavimo metodo privalumai ir trūkumai, charakterizuojamos potencialios archeologinių parkų vietovės Lietuvos teritorijoje; atsižvelgiant į objekto išlikimo... [toliau žr. visą tekstą] / Using a set of general methods which include comparative analysis and synthesis of scientific literature this paper discusses issues of recognition, promotion and rehabilitation of archaeological heritage, the perspectives and opportunities of its use in Lithuania. Basically this work can be divided into two main parts: the one with theoretical analysis of various approaches and the other orientated towards practical recommendations and suggestions of possible animation work in regional parks. Seeking to define the vital importance of involvement and participation of society in the process of conservation, the overall term animation is adopted and used as synonym for recognition, promotion and rehabilitation concept. Considering the relationship between archaeological heritage and society as the main subject of this research, the specifics of archaeological heritage and importance of sustainable development to modern society is reviewed in the work. One of the tasks is to separate out the methods which provide optimal conditions of interactive communication and stimulate the engagement in dialogue with communities. Experimental archaeology meets such requirements. Therefore the genesis, development, categories of experimental archeology and promotion of this tendency in Lithuania are defined, alongside the perspectives of practical use of experiment in archaeology are reflected. Good examples of interaction are various educational programs and archaeological festivals, which... [to full text]

Šio darbo objektas – dvaras, kuris suvokiamas kaip aiškiai atsiskyręs nuo valstiečių sodybų, valdomas bajoro žemvaldžio, pajėgaus našiau nei iki šiol ūkininkauti, statančio puošnius namus, veisiančio parkus bei sodus ir naudojančio valstiečių darbo jėgą savo ūkio išlaikymui. Šio darbo tikslas surinkti informaciją apie archeologinius dvarų tyrinėjimus Lietuvoje, išskirti juos į atskirus laikotarpius (pirmoji nepriklausoma Lietuva, sovietmetis, dabartinė nepriklausoma Lietuva), palyginant dvarų tyrimų skaičių, jų suintensyvėjimą bei dvarų ištirtumą minėtais atskirais laikotarpiais. Taip pat pamėginti paanalizuoti tyrimų, o taip pat ir jų nebuvimo, priežastis, apžvelgti dvarų išsaugojimo teisinę pusę bei vykdomus konkrečius jų išsaugojimo darbus. Darbo uždaviniai, susiję su iškelto tikslo pasiekimu būtų kuo didesnės dvarviečių duomenų bazės surinkimas, informacijos apie archeologiškai tirtas dvarvietes surinkimas, šių dviejų duomenų bazių palyginimas, sudarant žemėlapius bei atskirą archeologiškai tirtų dvarviečių sąrašą, o taip pat dvarų tyrimų ir apsaugos skirtingais laikotarpiais apžvelgimas. Atlikus tyrimą paaiškėja, kad dvarų paveldas visais šiame darbe nagrinėjamais laikotarpiais buvo ganėtinai apleistas. Tiek pirmojoje nepriklausomoje Lietuvoje, tiek sovietmečiu, valstybė neskyrė tinkamo dėmesio jų apsaugai. Abejais laikotarpiais to priežastys buvo ideologinės. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę buvo paveldėta ir visiškai nuskurdinta dvarų kultūra, tačiau per primuosius... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this study is a manor, which is determined as significantly outstanding at peasants’ houses, managed by feudal nobleman; this nobleman efficiently manages the farming, builds elaborate manors, plants parks and gardens and uses peasants as working power for maintaining his manor. The objective of this study is to collect information about archaeological investigations of Lithuanian manors, to allot them into stages (Interwar Lithuania, Soviet period, contemporary Lithuania) by comparing the number of manors’ investigations, their intensity and depth in each stage. Also the reasons of the presence, as well as absence of the investigations, the juridical aspect of saving the manors and certain saving works underway are intended to be reviewed and analysed. The aims of this study are the following: preparation of data basis of manors, collection of information about archaeologically investigated manors, comparison of these two databases by preparing maps and a list of archaeologically investigated manors, and review of manors’ investigations and ward in various periods. After research it can be maintained, that manor heritage in all periods has been quite neglected. Both in Interwar and Soviet Lithuania the government did not pay sufficient attention for ward of manors. In both periods the reasons had an ideological background. After restoring of independence Lithuania inherited a neglected manor culture; during the first decades of independence manor heritage fell... [to full text]

Vilniaus miesto pradžios taškas yra 1323 m., kuomet LDK kunigaikštis Gediminas rašė laiškus vakarų Europos pirkliams bei amatininkams. Tačiau ir iki to šioje teritorijoje egzistavo tam tikra kultūra su savo dvasiniu, materialiniu bei socialiniu palikimu. Tai atspindi archeologinė medžiaga. Pagrindinė šio darbo problema – temos neištirtumas bei nemažos dalies archeologinių paminklų sunykimas. Nemažai archeologinių paminklų buvo tiesiog sunaikinti plečiantis miestui. Nors Vilniaus miesto istorijos laikotarpis iki XIII a. yra gana problematiškas tiek ištirtumo, tiek istoriografijos atžvilgiu, tačiau teigti, kad tuo laikotarpiu šioje teritorijoje nebuvo nieko, būtų klaidinga. Tai liudija nors ir negausūs, bet vis dėl to esantys archeologiniai duomenys. Apie žmonių vykdytą ūkinę veiklą dabartinio Vilniaus miesto teritorijoje galima kalbėti jau nuo paleolito. Įvairiose miesto vietose rastas titnaginis inventorius. Akmens amžiaus pėdsakų galima aptikti Lietuvos Respublikos prezidentūros teritorijoje, Gudelių – Lenkiškių pilkapyne, pavienių atsitiktinių radinių aptikta priemiesčiuose. Teritorijoje, kurioje yra ir dabartinis Vilniaus miestas, susiformavo brūkšniuotosios keramikos kultūra su jai būdinga keramika brūkšniuotu paviršiumi. Ši kultūra vėliau tapo Rytų Lietuvos pilkapių kultūra, su jai būdingai laidojimo paminklais pilkapiais. Vilniaus teritorijoje aptikti X – XII a. piniginiai lobiai rodo, kad jau tuo metu Vilniaus teritorijoje buvo išsivysčiusi tam tikra piniginė sistema... [toliau žr. visą tekstą] / The beginning of Vilnius is often dated year 1323. When the grand duke of Lithuania Gediminas wrote inviting letters to the merchants and craftsmen of Western Europe. However archaeological material shows that before that there was a specific culture with its distinctive heritage. The main problem of this work is that the topic isn`t researched enough. And that in process of time many archaeological objects might have been destroyed. Although the period of this topic is problematic enough in many aspects saying that there was nothing in Vilnius area till middle- ages isn`t correct. Archaeological findings tell something else. First people in Vilnius area appeared in late Paleolithic. In various places of Vilnius some flint artefacts were found. In the Palace of President area, in some layers of barrows of Gudeliai – Lenkiskes traces of Stone Age people were found. As well as in the suburbs. The culture of lined pottery appeared in the territory of Eastern Lithuania. Including Vilnius. Later in the same area the culture of eastern Lithuanian burial mounds appeared. In modern Vilnius there were left few objects belonging to this culture: Gudeliu – Lenkiskiu burials, Staviskiu burials, Zvirbliu burials. Hoards found in the territory of Vilnius show that at 10th -12th centuries there already was developed money system. And some trade connections with merchants from far distant countries. The shrouds of Zvirbliai burials show far distant connections as well. In latest burials... [to full text]

Lietuvos ir Latvijos muziejų misija yra kaupti, saugoti, restauruoti, tirti, eksponuoti bei populiarinti materialines, dvasines kultūros vertybes ir gamtos objektus. Šiame darbe siekiama aptarti siauresnes muziejaus veiklos sritis, tokias kaip eksponavimas bei populiarinimas, kurias būtų galima priskirti pažintinei muziejaus misijai. Šiame darbe didelis dėmesys skiriamas priešistorės, kaip tam tikro laikotarpio perteikimui ir suvokimui. Reikėtų pažymėti, kad žiemgalių gentis istorinių aplinkybių įtakojama, palengva asimiliavosi su lietuvių ir latvių tautomis, todėl su jos kultūra įmanoma susipažinti tik archeologinių tyrimų dėka. Darbe nagrinėjama archeologijos mokslo (kaip šaltinio, suteikiančio informacijos apie tiriamąją gentį) ir muziejaus (kaip priemonės, padedančios atkurti žiemgalių genties materialinę bei dvasinę kultūrą) santykis. Aptarus žiemgalių materialinės kultūros ypatumus pastebimas šios genties materialinės kultūros panašumas su kitomis baltų gentimis. Tai lemia bendra žemgalių ir kitų baltų genčių kilmė. Todėl tarpgentinis materialinės kultūros panašumas nėra atsitiktinis. Visgi, laidosenos ypatybės (įkapių dėjimo tvarka, mirusiojo kūno padėties orientacija) šią gentį išskiria iš kitų baltų genčių. Siekiant išsiaiškinti Žiemgalos regiono muziejų požiūrį į genties paveldą buvo atlikta istorinės Žiemgalos regiono muziejų ekspozicijų analizė, kuriai, remiantis teritorinio atitikimo, profilio tinkamumo ir archeologinės ekspozicijos buvimo muziejuje... [toliau žr. visą tekstą] / The mission of Lithuanian and Latvian museums is to gather, save, renew, explore, exibit and popularize the material and spiritual values of the culture and nature objects as well. In this research work the goal is to discuss more narrow spheres of museum activity, such as display and popularization. These spheres could be attributed to the cognitive museum mission. A huge attention has been shown to the prehistory which was necessary in order to convey and understand a particular period. It should be noted that the tribe of semigallia, by the influence of historical factors, leisurely assimilated with lithuanian and latvian nations. Consequently, it is possible to familiarize with the culture of semigallian only by the help of archaeological research. The relation between archaeology and museum has been analysed in this work. The archaeology has been denoted as the source that provides the information about the tribe that is analysed and the musuem is described as an implement that is needed to restore the material and sprititual culture of the tribe of semigallia. After discussing the cultural peculiarities of semigallians it has been noted the similarities of material culture between this tribe and other balts tribes. It has been influenced by the same origin so the similarity of the intertribal material culture is not accidental. However, some burial features like the order of placing the shroud and the orientation of body position separates this tribe from other balts... [to full text]

Darbo tema „Šiaulių regiono gyvenviečių tinklas vėlyvajame geležies amžiuje“. Tyrimo tikslas – nustatyti intensyvaus naudojimo arealus Šiaulių apskrityje vėlyvajame geležies amžiuje ir hipotetiškai hierarchiškai juos sugrupuoti, t. y. pagal tam tikrus bruožus nustatyti, kurios regiono teritorijos tuo metu galėjo vadintis centrinėmis ekonominio ir karinio pajėgumo atžvilgiu, o kurios didesnės įtakos regionui neturėjo. Nors reikia pažymėti, kad regionas greičiausiai tuo metu dar nebuvo politiškai ir ekonomiškai organizuotas, tačiau centrinių teritorijų formavimosi procesas jau neabejotinai buvo vyko. Archaiškų bendruomenių gyvenviečių tinklui tirti visų pirma pasitelkiamas kartografinis tyrimo metodas, kuomet visi žinomi tyrinėjamo laikotarpio archeologiniai objektai, liudijantys gyvenvietės buvimą, yra sužymimi žemėlapyje, o vėliau išskiriamos jų sankaupos. Vėliau šių sankaupų sudedamos dalys nagrinėjamos pagal tam tikrus kriterijus (piliakalnių aukštis, kapų įkapių skaičius ir pan.), kurie atspindi ta vieta besinaudojusios bendruomenės pajėgumą. Tam visų pirma reikia sukurti šaltinių bazę ir ją susisteminti. / The topic is „The pattern of Šiauliai region settlements in Late Iron Age“. The aim is to exclude Šiauliai regions‘s habits of intensive use in Late Iron Age and hypothetically them hierarchically grouped. What means what according certain characteristics to determine which areas of the region at that time was called the central of economic and military strength and witch ones did not have significant impact on the region. Although should be noted that likely region of Šiauliai was not yet politically and economically orginized, but the process of central areas formation undoubtebly has been held. First of all, cartographic research method has been chosen for the investigation of the pattern of the settlements of archaic communities, when all known archeological objects of the period under investigation, demonstrating the presence of the settlement, are mapped on the map and later their accumulations are distinguished. Later the components of these accumulations are analysed according to certain criteria (height of the mounds, the number of cerements in graves and etc.), which reflect the capability of the community by which that place was used. But first of all it is necessary to develop the base of sources and to systematize it. In Lithuania this type of research has been introduced only recently thus their prospects are still large, as the base of sources is constantly being supplemented (new archeological objects are discovered and also previously found and known objects... [to full text]

Kultūros paveldo kontrolė 1990 – 2006 m. Mokslinės studijos „Kultūros paveldo kontrolė 1990 – 2006 m.“ darbo objektas yra kultūros paveldo kontrolė – viena iš trijų pagrindinių (kurias be kontrolės sudaro apskaita ir paveldotvarka) kultūros paveldo išsaugojimo funkcijų. Pagrindinis darbo tikslas yra ištirti ir išanalizuoti kultūros paveldo kontrolės funkcijos raidą nuo 1990 m., pažymint pagrindines kiekvieno laikotarpio problemas ir specifiškumą. Šis darbas yra pirmasis mėginimas apžvelgti kultūros paveldo kontrolės funkciją orientuojantis į centrines šalies kultūros paveldo valdžios institucijas. Bendrais bruožais apibūdinant darbą reikia išskirti, jog iš kultūrinio sąjūdžio gimusi Kultūros paveldo inspekcija kontroliavo pagrindinius to meto paveldosaugos procesus, o jos įkūrimas akivaizdus paminklosaugos sampratoje įvykusio lūžio pagal vakarų Europos nuostatas etapas. Priėmus Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą, kultūros paveldo kontrolės funkciją perima KVAD su apsaugos kontrolės tarnyba, tačiau 1997 m. mėginant gerinti nepalankią kontrolės būklę, įsteigiamas Urbanistikos ir kultūrinio kraštovaizdžio skyrius, kas neigiamai atsiliepė į nagrinėjamos funkcijos administravimą. Tuo tarpu 2005 m. KPD įkurtas naujas kontrolės skyrius, šiandien derinantis veiklą su Departamento teritoriniais padaliniais ir 2003 m. įkurtas Policijos departamento Kultūros ir meno vertybių vagysčių tyrimo poskyris, kuris atsakingas už nusikaltimus kultūros ir meno vertybėms, leidžią... [toliau žr. visą tekstą] / Cultural Heritage Control in 1990 – 2006 An object of the scientific study “Cultural Heritage Control 1990 – 2006” lies in a control of cultural heritage which is an essential of three functions for the preservation of the cultural heritage. The point of the work is to examine and analyze the development of control function of the cultural heritage from 1990 focusing on the main problems and particularities of each period. This study reviews the control function of the cultural heritage orienting towards the central ruling institutions of the cultural heritage. Worth to mention that an Inspection of cultural heritage has originated from the cultural movement and supervised the main process of heritage of that time. It was legislated a preservation act of real cultural values, and the Department of Preservation of Cultural Values (DPCV) took over a control function of the cultural heritage. Yet in 1997, to improve negative state of control there was founded a Department of cultural townscape, however it influenced the administration of analyzing function negatively. Whereas in 2005 a new control department of Cultural heritage has been established. Presently it coordinates a work with territorial subdivisions of the Department. In 2003 a subdivision for researching stolen cultural and art values near the Police department has been established. It was responsible for the prevention of crimes of cultural and art values. Thus a conclusion should be drawn that an efficiency of... [to full text]