Darbo tema „Šiaulių regiono gyvenviečių tinklas vėlyvajame geležies amžiuje“. Tyrimo tikslas – nustatyti intensyvaus naudojimo arealus Šiaulių apskrityje vėlyvajame geležies amžiuje ir hipotetiškai hierarchiškai juos sugrupuoti, t. y. pagal tam tikrus bruožus nustatyti, kurios regiono teritorijos tuo metu galėjo vadintis centrinėmis ekonominio ir karinio pajėgumo atžvilgiu, o kurios didesnės įtakos regionui neturėjo. Nors reikia pažymėti, kad regionas greičiausiai tuo metu dar nebuvo politiškai ir ekonomiškai organizuotas, tačiau centrinių teritorijų formavimosi procesas jau neabejotinai buvo vyko. Archaiškų bendruomenių gyvenviečių tinklui tirti visų pirma pasitelkiamas kartografinis tyrimo metodas, kuomet visi žinomi tyrinėjamo laikotarpio archeologiniai objektai, liudijantys gyvenvietės buvimą, yra sužymimi žemėlapyje, o vėliau išskiriamos jų sankaupos. Vėliau šių sankaupų sudedamos dalys nagrinėjamos pagal tam tikrus kriterijus (piliakalnių aukštis, kapų įkapių skaičius ir pan.), kurie atspindi ta vieta besinaudojusios bendruomenės pajėgumą. Tam visų pirma reikia sukurti šaltinių bazę ir ją susisteminti. / The topic is „The pattern of Šiauliai region settlements in Late Iron Age“. The aim is to exclude Šiauliai regions‘s habits of intensive use in Late Iron Age and hypothetically them hierarchically grouped. What means what according certain characteristics to determine which areas of the region at that time was called the central of economic and military strength and witch ones did not have significant impact on the region. Although should be noted that likely region of Šiauliai was not yet politically and economically orginized, but the process of central areas formation undoubtebly has been held. First of all, cartographic research method has been chosen for the investigation of the pattern of the settlements of archaic communities, when all known archeological objects of the period under investigation, demonstrating the presence of the settlement, are mapped on the map and later their accumulations are distinguished. Later the components of these accumulations are analysed according to certain criteria (height of the mounds, the number of cerements in graves and etc.), which reflect the capability of the community by which that place was used. But first of all it is necessary to develop the base of sources and to systematize it. In Lithuania this type of research has been introduced only recently thus their prospects are still large, as the base of sources is constantly being supplemented (new archeological objects are discovered and also previously found and known objects... [to full text]

Mokslinių darbų, teoriškai ar praktiškai akcentuojančių periferingumo tematiką išties yra nemažai, tačiau iki šiol nėra aiškiai ir galutinai apibrėžta periferinio regiono samprata, be to, retai kalbama apie periferizacijos procesą ar nustatomas regionų periferingumo laipsnis. Periferijos tyrimuose jaučiamas geografinio-kompleksinio požiūrio į periferiją trūkumas. Mokslų integracija analizuojant pasirinktą problemą yra viena pagrindinių rekomendacijų, kadangi siauras požiūris į periferiją nebeatitinka šių dienų aktualijų, nes stabdo ne tik objekto sampratos vystymąsi, bet ir apriboja pačios periferijos kaip teritorinio reiškinio pažinimo galimybes. Šiuo moksliniu darbu siekiama užpildyti trūkstamą periferingumo tyrimų nišą ir prisidėti prie periferijos kompleksinės geografinės sampratos vystymo. Disertacijoje periferijos kompleksinis vertinimas atliekamas remiantis septyniais vertinimo aspektais: pasiekiamumo, demografiniu, socialiniu, ekonominiu, kultūriniu, politiniu bei gamtiniu. Šis disertacinis darbas – tai bandymas, apjungiant įvairių sričių rodiklius, pateikti kompleksinį požiūrį į periferiją, remiantis statistikos rodiklių reikšmėmis išskirti skirtingo periferingumo laipsnio periferinius regionus Lietuvos teritorijoje. / There are a lot of scientific papers, which theoretically or practically accentuate the topic of peripherality, however, the conception of peripheral region is not still clearly and finally defined, moreover, it is rarely talked about the process of peripheralisation or the level of peripherality of region is determined. It is felt the lack of the geographic-complex view to the periphery. While analyzing the selected problem the integration of sciences is one of the main recommendations as the narrow attitude to the periphery does not conform to the topicalities of these days because it stops not only the development of conception of object but also limits the cognitive possibilities of periphery itself as the territorial phenomenon. By this scientific paper it is tried to fill the deficient part of researches on peripherality and add to the development of complex geographical conception of periphery. In the dissertation thesis the complex evaluation is performed taking into account seven aspects: dislocation, demographic, social, economic, cultural, political and natural. This dissertation paper is an attempt to present the complex attitude to the periphery while including the indicators of various fields, with reference to the values of statistical indicators to distinguish the peripheral regions of different level peripherality in the territory of Lithuania.

Mokslinių darbų, teoriškai ar praktiškai akcentuojančių periferingumo tematiką išties yra nemažai, tačiau iki šiol nėra aiškiai ir galutinai apibrėžta periferinio regiono samprata, be to, retai kalbama apie periferizacijos procesą ar nustatomas regionų periferingumo laipsnis. Periferijos tyrimuose jaučiamas geografinio-kompleksinio požiūrio į periferiją trūkumas. Mokslų integracija analizuojant pasirinktą problemą yra viena pagrindinių rekomendacijų, kadangi siauras požiūris į periferiją nebeatitinka šių dienų aktualijų, nes stabdo ne tik objekto sampratos vystymąsi, bet ir apriboja pačios periferijos kaip teritorinio reiškinio pažinimo galimybes. Šiuo moksliniu darbu siekiama užpildyti trūkstamą periferingumo tyrimų nišą ir prisidėti prie periferijos kompleksinės geografinės sampratos vystymo. Disertacijoje periferijos kompleksinis vertinimas atliekamas remiantis septyniais vertinimo aspektais: pasiekiamumo, demografiniu, socialiniu, ekonominiu, kultūriniu, politiniu bei gamtiniu. Šis disertacinis darbas – tai bandymas, apjungiant įvairių sričių rodiklius, pateikti kompleksinį požiūrį į periferiją, remiantis statistikos rodiklių reikšmėmis išskirti skirtingo periferingumo laipsnio periferinius regionus Lietuvos teritorijoje. / There are a lot of scientific papers, which theoretically or practically accentuate the topic of peripherality, however, the conception of peripheral region is not still clearly and finally defined, moreover, it is rarely talked about the process of peripheralisation or the level of peripherality of region is determined. It is felt the lack of the geographic-complex view to the periphery. While analyzing the selected problem the integration of sciences is one of the main recommendations as the narrow attitude to the periphery does not conform to the topicalities of these days because it stops not only the development of conception of object but also limits the cognitive possibilities of periphery itself as the territorial phenomenon. By this scientific paper it is tried to fill the deficient part of researches on peripherality and add to the development of complex geographical conception of periphery. In the dissertation thesis the complex evaluation is performed taking into account seven aspects: dislocation, demographic, social, economic, cultural, political and natural. This dissertation paper is an attempt to present the complex attitude to the periphery while including the indicators of various fields, with reference to the values of statistical indicators to distinguish the peripheral regions of different level peripherality in the territory of Lithuania.