Darbo tema „Šiaulių regiono gyvenviečių tinklas vėlyvajame geležies amžiuje“. Tyrimo tikslas – nustatyti intensyvaus naudojimo arealus Šiaulių apskrityje vėlyvajame geležies amžiuje ir hipotetiškai hierarchiškai juos sugrupuoti, t. y. pagal tam tikrus bruožus nustatyti, kurios regiono teritorijos tuo metu galėjo vadintis centrinėmis ekonominio ir karinio pajėgumo atžvilgiu, o kurios didesnės įtakos regionui neturėjo. Nors reikia pažymėti, kad regionas greičiausiai tuo metu dar nebuvo politiškai ir ekonomiškai organizuotas, tačiau centrinių teritorijų formavimosi procesas jau neabejotinai buvo vyko. Archaiškų bendruomenių gyvenviečių tinklui tirti visų pirma pasitelkiamas kartografinis tyrimo metodas, kuomet visi žinomi tyrinėjamo laikotarpio archeologiniai objektai, liudijantys gyvenvietės buvimą, yra sužymimi žemėlapyje, o vėliau išskiriamos jų sankaupos. Vėliau šių sankaupų sudedamos dalys nagrinėjamos pagal tam tikrus kriterijus (piliakalnių aukštis, kapų įkapių skaičius ir pan.), kurie atspindi ta vieta besinaudojusios bendruomenės pajėgumą. Tam visų pirma reikia sukurti šaltinių bazę ir ją susisteminti. / The topic is „The pattern of Šiauliai region settlements in Late Iron Age“. The aim is to exclude Šiauliai regions‘s habits of intensive use in Late Iron Age and hypothetically them hierarchically grouped. What means what according certain characteristics to determine which areas of the region at that time was called the central of economic and military strength and witch ones did not have significant impact on the region. Although should be noted that likely region of Šiauliai was not yet politically and economically orginized, but the process of central areas formation undoubtebly has been held. First of all, cartographic research method has been chosen for the investigation of the pattern of the settlements of archaic communities, when all known archeological objects of the period under investigation, demonstrating the presence of the settlement, are mapped on the map and later their accumulations are distinguished. Later the components of these accumulations are analysed according to certain criteria (height of the mounds, the number of cerements in graves and etc.), which reflect the capability of the community by which that place was used. But first of all it is necessary to develop the base of sources and to systematize it. In Lithuania this type of research has been introduced only recently thus their prospects are still large, as the base of sources is constantly being supplemented (new archeological objects are discovered and also previously found and known objects... [to full text]