Šio darbo tema - „Kauno rajono dvarų kaip turistų traukos centrų formavimo prielaidos“. Mokslinė problema: tik išanalizavus dvarų, kaip kultūrinio turizmo objektų istorijos formavimasi, architektūrinius paminklus ir kultūros vertybes, galima numatyti jų panaudojimą, kaip turistų traukos centrus. Darbo objektas - Žemaitkiemio ir Raudondvario dvarų, kaip turistų traukos centrų, formavimo prielaidos. Darbo tikslas - išanalizuoti dvarų, kaip turistų traukos centrų, formavimo prielaidas. Šiam tikslui pasiekti buvo iškelti tokie uždaviniai: 1. Išanalizuoti kultūrinio turizmo teorinius aspektus; 2. Apibūdinti Žemaitkiemio ir Raudondvario dvarus, kaip turistinius objektus; 3. I�����tirti dvarų pritaikymo galimybes pažintiniam kultūriniam turizmui; 4. Numatyti dvarų panaudojimo turizmui kryptis ir priemones. Pagrindinės išvados: 1. Paskutiniu metu labai didelę reikšmę įgauna kultūrinis turizmas, kaip viena iš turizmo rūšių turinti teigiamą poveikį aplinkai. Prognozuojama, kad ateityje pasauliniai šios šakos augimo tempai turėtų būti didesni negu bendrieji ekonomikos augimo tempai. 2. Baltijos šalyse populiari pažintinio kultūrinio turizmo forma – dvarai. Jie gali būti panaudojami kuo įvairiausioms veikloms, kurios nedaro esminės žalos pačiam dvarui. Aktyvi dvarų integracija į ekonomiką sudaro geresnes sąlygas Lietuvos dvarų išsaugojimui. 3. Atlikus Žemaitkiemio ir Raudondvario dvarų pritaikymo pažintiniam kultūriniam turizmui galimybių tyrimą, galime teigti, kad įvertinimai rodo ne... [toliau žr. visą tekstą] / Theme of the work – “PRESUMPTIONS OF KAUNAS REGION FORMATION OF ESTATES AS TOURIST ATTRACTION CENTER”. Scientific problem: just after the analysis of estates as formation of cultural tourism objects’ history, of architectural monuments and cultural values, it is possible to foresee their use as a tourist attraction center. Object of work - formation presumptions of Žemaitkiemis and Raudondvaris estates as tourist attraction centres. Objective of work- to analyze formation presumptions of estates as tourist attraction centers. To achieve this object such tasks were brought: 1. To analyze theoretical aspects of cultural tourism; 2. To describe estates of Zemaitkiemis and Raudondvaris as tourist objects; 3. To examine possibilities of estates’ use for cognitive cultural tourism; 4. To foresee trends and means of estates’ use. Main conclusions: 1. Recently, cultural tourism has gained a significant importance as one of the tourism types that has a positive influence on environment. It is forecasted that in the future the world pace of this subject should be faster than general paces of economic growth. 2. Popular cognitive cultural tourism form in the Baltic countries is estates. They can be used for a wide range of activities that do not make material harm to the estate itself. Active integration of estates into economy makes better conditions for preservation of Lithuanian estates. 3. Having done possibilities research of estates’ use for cognitive cultural tourism of... [to full text]

Šiandien Lietuvoje rūpinamasi tik vertingų dvarų ir jų kraštovaizdžio apsauga, jų tvarkymu. Susiduriama su daugeliu problemų, kaip lėšų trūkumas, tų dvarų ir jų kraštovaizdžio nepanaudojimas kultūriniam turizmui ir kt. Lietuva galėtų pasimokyti iš kitų užsienio valstybių, kurios bet kokia kaina siekia išsaugoti ir tvarkyti kultūros paveldo teritorijas taip, kad jos išliktų ateities kartoms. Viena iš tokių priemonių yra valstybinė –privati partnerystė. Šiame darbe atlikta Žemaitijos dvarų kraštovaizdžio tyrimai. Atliekant tyrimą naudotasi Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos statistiniais duomenimis. Tyrimo rezultate nustatyta, kad Žemaitijoje daugeliui dvarų reikalinga skubi pagalba. Iš trylikos pasirinktų Žemaitijos dvarų blogiausia padėtis yra buvusioje Burbiškių dvaro sodyboje. Tam, kad būtų išsaugoti dvarai ir juos supantis kraštovaizdis tikslinga parengti dvarų tvarkymo planus, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis. Juose, kaip pagrindinė priemonė apsaugoti buvusių dvarų teritorijas, būtų nustatytos apsaugos zonos. / These days we take care of manor houses the landscape protection and management which are precious. But any way we encounter with many problems, such like lack of resources manor houses and their landscape unpracticed in cultural tourism and many other reasons. Lithuania could learn from other foreign states which at any price ties to save and manage cultural heritage territories that they will survive for future generations. One of such means is state-private partnership. Here was done Samogitia manor houses landscape investigation in this paper. It was used cultural heritage department statistical records while doing this job. It was designate that in Samogitia many of manor houses needs fast aid. The worse condition from thirteen chosen manor houses in Samogitia is past Burbiškės manor homestead. To save manor houses and landscape around them advisable to prepare plans of manor management with reference to law attitudes of territory management. The main implement to save past manors territories would be set save zones.

Šio darbo objektas – dvaras, kuris suvokiamas kaip aiškiai atsiskyręs nuo valstiečių sodybų, valdomas bajoro žemvaldžio, pajėgaus našiau nei iki šiol ūkininkauti, statančio puošnius namus, veisiančio parkus bei sodus ir naudojančio valstiečių darbo jėgą savo ūkio išlaikymui. Šio darbo tikslas surinkti informaciją apie archeologinius dvarų tyrinėjimus Lietuvoje, išskirti juos į atskirus laikotarpius (pirmoji nepriklausoma Lietuva, sovietmetis, dabartinė nepriklausoma Lietuva), palyginant dvarų tyrimų skaičių, jų suintensyvėjimą bei dvarų ištirtumą minėtais atskirais laikotarpiais. Taip pat pamėginti paanalizuoti tyrimų, o taip pat ir jų nebuvimo, priežastis, apžvelgti dvarų išsaugojimo teisinę pusę bei vykdomus konkrečius jų išsaugojimo darbus. Darbo uždaviniai, susiję su iškelto tikslo pasiekimu būtų kuo didesnės dvarviečių duomenų bazės surinkimas, informacijos apie archeologiškai tirtas dvarvietes surinkimas, šių dviejų duomenų bazių palyginimas, sudarant žemėlapius bei atskirą archeologiškai tirtų dvarviečių sąrašą, o taip pat dvarų tyrimų ir apsaugos skirtingais laikotarpiais apžvelgimas. Atlikus tyrimą paaiškėja, kad dvarų paveldas visais šiame darbe nagrinėjamais laikotarpiais buvo ganėtinai apleistas. Tiek pirmojoje nepriklausomoje Lietuvoje, tiek sovietmečiu, valstybė neskyrė tinkamo dėmesio jų apsaugai. Abejais laikotarpiais to priežastys buvo ideologinės. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę buvo paveldėta ir visiškai nuskurdinta dvarų kultūra, tačiau per primuosius... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this study is a manor, which is determined as significantly outstanding at peasants’ houses, managed by feudal nobleman; this nobleman efficiently manages the farming, builds elaborate manors, plants parks and gardens and uses peasants as working power for maintaining his manor. The objective of this study is to collect information about archaeological investigations of Lithuanian manors, to allot them into stages (Interwar Lithuania, Soviet period, contemporary Lithuania) by comparing the number of manors’ investigations, their intensity and depth in each stage. Also the reasons of the presence, as well as absence of the investigations, the juridical aspect of saving the manors and certain saving works underway are intended to be reviewed and analysed. The aims of this study are the following: preparation of data basis of manors, collection of information about archaeologically investigated manors, comparison of these two databases by preparing maps and a list of archaeologically investigated manors, and review of manors’ investigations and ward in various periods. After research it can be maintained, that manor heritage in all periods has been quite neglected. Both in Interwar and Soviet Lithuania the government did not pay sufficient attention for ward of manors. In both periods the reasons had an ideological background. After restoring of independence Lithuania inherited a neglected manor culture; during the first decades of independence manor heritage fell... [to full text]

Šio darbo objektas yra Lucko (1507-1536 m.) ir Vilniaus (1536-1555 m.) vyskupo, kunigaikščio Pauliaus Alšėniškio dvaras ir klientūra. Šio darbo tikslas yra nustatyti Pauliaus Alšėniškio klientų ir dvariškių vietą XVI a. I pusės Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės visuomeninėje struktūroje. Naudodamiesi istoriografija apsibrėžėme keturias skirtingas patronato formas, atsispindėjusias Pauliaus Alšėniškio aplinkoje: asmeninį patronatą, regioninį patronatą, politinė klientūra bei bažnytinė klientūra. Darbo struktūrą parėmėme šiuo skirstymu. Šio darbo įžanginę dalį sudaro, įvadas, šaltinių ir literatūros apžvalga, teorinių patronato ir klientūros klausimų aptarimas. Darbo dėstomąją dalį sudaro penki skyriai. Pirmasis skyrius yra skirtas Pauliaus Alšėniškio dvaro problemoms: dvaro pareigūnų ir dvariškių identifikavimui bei kasdienio veikimo problemoms. Antrasis dėstymo dalies skyrius skirtas „regioniniam“ patronatui. Jame nagrinėjame pagrindinių Pauliaus Alšėniškio valdų – Alšėnų, Volpos ir Punios bajorų santykius su Pauliumi Alšėniškiu bei jų statusą valstybėje. Trečiasis dėstomosios dalies skyrius skirtas klientūrai siaurąja – politinio patronato prasme. Šiame skyriuje mes aptariame Pauliaus Alšėniškio klientus LDK didžiojo kunigaikščio dvare bei jų socialinio mobilumo klausimus. Ketvirtasis dėstomosios dalies skyrius skirtas Pauliaus Alšėniškio klientūra jo pagrindinėje veiklos sferoje – katalikų bažnyčioje. Šiame skyriuje mes identifikavome jo klientus dvasininkus Lucko ir... [toliau žr. visą tekstą] / The research object of this thesis is the court ant the clientage (client system) of duke, bishop of Lutsk (1507-1536) and Vilnius (1536-1555) Paul of Holshany. The aim of this research is to identify the status of courtiers and clients of Paulo f Holshany in the context of social structure of Grand Duchy of Lithuania (GDL). After reviewing newest historiographical positions on the subject of social structure of 16th century GDL, we have identified 4 different spheres of patronage (personal patronage, regional patronage, political patronage (clientage proper), and institutional patronage), which have been researched by other historians and therefore we have divided our work accordingly. This thesis begins with (review of sources and theoretical framework of patron-client relations). Main body of this work is divided into five chapters. The first chapter is dedicated to identifying the courtiers and members of the court of Paul of Holshany and the problems of the everyday existence of this institution. The second chapter is dedicated to the problems of regional patronage in the main landholdings of the duke-bishop – Volpa, Holshany and Punia. Third chapter is dedicated to the clientage proper – political clients of Paul of Holshany and the political influence he had in the GDL. The Fourth chapter explores the system of clientage that Paul of Holshany created in his main sphere of work – the Catholic Church. We dedicate this chapter to identify the church – clients in the... [to full text]