Miestų archeologinio paveldo reprezentavimo koncepcija remiasi archeologinio paveldo saugojimu in situ, panaudojant konservavimo priemones ir, jei reikia, taikant rekonstrukcijos metodus bei pateikiant visuomenei tam tikrą objekto interpetaciją. Reprezentavimo proceso sudėtingumą lemia jame sąveikaujančios dalyvių grupės (politinio ir administracinio, ekonominio sektoriaus atstovai, įvairūs specialistai ir rangovai, miesto bendruomenė, kiti tarpininkai), kurios įtakoja galutinį rezultatą ir nusprendžia pagrindines paveldo vertes. Lietuvoje archeologinio paveldo reprezentavimo pavyzdžių galima pamatyti šešiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kėdainiuose, Biržuose ir Trakuose). Iš viso yra reprezentuojami 33 objektai, kurie sudaro 1,8 % visų tirtų objektų. Lietuvos miestų archeologinio paveldo reprezentavimo pagrindą sudaro archeologinių liekanų konservavimas in situ be funkcionalios pirminės paskirties tęstinumo. Tai populiariausias archeologinio paveldo reprezentavimo būdas, kuris plačiai taikomas ir Europoje. Lietuvoje proceso raidą galima suskirstyti į 4 pagrindinius laikotarpius: Lietuvos miestų archeologinio paveldo reprezentavimo ištakas nuo XIX a. vid. iki 1950 m. Lietuvos miestų archeologinio paveldo reprezentavimo pirmuosius bandymus 1951 – 1971 m. Lietuvos miestų archeologinio paveldo reprezentavimą 1972 – 1990 m. Šiuolaikinį Lietuvos miestų archeologinio paveldo reprezentavimą, kuris prasidėjo nuo 1990 m. ir tęsiasi iki šiol. / The concept of archeological heritage representation in the city is based on protecting archeological heritage in situ, by using conservation measures and, if needed, applying reconstruction methods. In that case the society receives a certain degree interpretation of a archelogical object. Complexity of representation process comes from numerous groups of people participating in it (political, administrative, economic sectors representatives, various specialists and contractors, the community of the city, other middlemen). Those groups influence the final outcome of the process and establish the main values of heritage. Examples of archelogical heritage representation in Lithuania can be seen in six cities (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Kėdainiai, Biržai and Trakai). There are total 33 objects being represented, which is only 1,8% of all researched objects. The basis off Lithuanian city archeological heritage representation is the conservation of archeological relics in situ without continuing the functionality of original purpose. This is the most popular method of archeological representation which is widely used in all of Europe. Development of representation process in Lithuania can be divided into four main periods: The origins of Lithuanian city archeological heritage representation from XIX century to 1950. The first attempts to represent archelogical heritage in 1951 – 1971. The representation of city archeological heritage in 1972 – 1990 . The modern representation of... [to full text]

Archeologinis paveldas sudaro subtilų, sunaikinimo grėsmėje esantį, baigtinį ir neatsinaujinantį kultūrinį klodą, todėl ieškoma įvairių prieigos taškų prie šio trapaus duomenų šaltinio apsaugos ir pristatymo, siekiant iki būtino minimumo apriboti intervencinius metodus naudojamus jo pažinimui ir įvertinimui bei žengiant link jo apsaugos in situ. Šiuolaikinė archeologinio paveldo valdymo koncepcija remiasi keturiais pagrindiniais teoriniais principais, kuriais deklaruojama, kad archeologinių ištekliai yra baigtinis, jautrus ir neatsinaujinantis kultūros turtas, įtakojamas jo paties reikšmingumo, reglamentuotas įstatymų bei esantis visuomenės interesų objektas. Šių faktų įsisavinimą didele dalimi įtakojo XX a. antros pusės ekologiniai judėjimai, kai aplinkosaugininkai įtvirtino suvokimą, kad nekontroliuojamas išteklių eksploatavimas gali turėti katastrofiškas pasekmes bei išaugęs gelbėjamosios archeologijos vaidmuo. Šio magistrinio darbo tikslas – atskleisti šiuolaikinę archeologinio paveldo valdymo koncepciją ir pasaulines jos tendencijas bei ištirti kaip šio proceso principai atsispindi Lietuvos archeologinio paveldo apsaugoje. Archeologinio paveldo valdymo procesą sudaro trys reikšmingiausi etapai: archeologinių išteklių identifikavimas, įvertinimas bei sprendimo dėl apsaugos būdo priėmimas, kurie remiasi dviem pagrindiniais principais: siekiu archeologinį paveldą išsaugoti in situ bei subalansavimo samprata: archeologinio paveldo integravimu į teritorijų planavimo... [toliau žr. visą tekstą] / Archeological heritage is dangered, finite and non-renewable resource. Therefore it has become clear that for a such sensible archaeological resources, archaeology needs new and different tools or approaches for minimizing destructive research methods and seeking preventive preservation. Contemporary archaeological heritage management conception is that new and mostly applicable approach of managing such resources. Active participation by the general public must form part of policies for the protection of the archaeological heritage. It is based on some core theoretical presumptions such as, that archaeological heritage is subject to assessment for its archaeological significance, governed by legislation and a matter of public concern. Archaeological heritage management process is composed of three core stages: identification, evaluation and decision-making of protection form, whiches relay on two important principals such as most of archaeological heritage must be preserve in situ and conception of sustainability. The main objective of this master degree thesis is to reveal contemporary archaeological heritage management conception and its universal tendencies and examine how these tendencies reflect in archeological heritage protection of Lithuania. In Lithuania archaeological heritage management only partly correspond to above-mentioned conception’s principals, despite that laws protecting cultural heritage are quite efective. One of reasons is the lack of systematic... [to full text]

Remiantis komparatyvistiniu, aprašomuoju analitiniu, sintezės, apibendrinimo metodais darbe analizuojamos archeologinio paveldo pažinimo sklaidos ir gaivinimo galimybės ir perspektyvos Lietuvoje. Sąlygiškai darbą galima skirtyti į dvi dalis: pirmojoje nagrinėjami teoriniai aspektai, o antrojoje pateikiama praktinių archeologinio paveldo animavimo įžvalgų. Siekiant akcentuoti visuomenės įsitraukimą ir aktyvų dalyvavimą archeologinio paveldo apsaugoje, darbe kaip paveldo pažinimo sklaidos ir gaivinimo sinonimas vartojamas animavimo terminas. Tyrimo objektu pasirinkus archeologinį paveldą, jo santykį su visuomene, siekiama aptarti archeologinio paveldo specifiką, išryškinti vertes ir reikšmę šiuolaikinės visuomenės tvariai raidai bei išskirti metodus, padedančius optimaliai įgyvendinti interaktyvumo programą ir skatinančius užmegzti dialogą su visuomene. Šiuos reikalavimus atitinka eksperimentinė archeologija. Todėl darbe apžvelgiamos jos praktikavimo ištakos, kategorijos ir sklaida Lietuvoje bei išskiriamos eksperimento metodo taikymo perspektyvos archeologijoje. Viena jų – gyvosios archeologijos festivaliai, įvairios edukacinės programos, kurių atsiradimą ir gausėjimą paskatino bandymas padaryti visuomenę aktyvia dalyve. Kaip esminė dialogo su bendruomene forma darbe įvardinama archeologinio parko idėja, įvertinami šio animavimo metodo privalumai ir trūkumai, charakterizuojamos potencialios archeologinių parkų vietovės Lietuvos teritorijoje; atsižvelgiant į objekto išlikimo... [toliau žr. visą tekstą] / Using a set of general methods which include comparative analysis and synthesis of scientific literature this paper discusses issues of recognition, promotion and rehabilitation of archaeological heritage, the perspectives and opportunities of its use in Lithuania. Basically this work can be divided into two main parts: the one with theoretical analysis of various approaches and the other orientated towards practical recommendations and suggestions of possible animation work in regional parks. Seeking to define the vital importance of involvement and participation of society in the process of conservation, the overall term animation is adopted and used as synonym for recognition, promotion and rehabilitation concept. Considering the relationship between archaeological heritage and society as the main subject of this research, the specifics of archaeological heritage and importance of sustainable development to modern society is reviewed in the work. One of the tasks is to separate out the methods which provide optimal conditions of interactive communication and stimulate the engagement in dialogue with communities. Experimental archaeology meets such requirements. Therefore the genesis, development, categories of experimental archeology and promotion of this tendency in Lithuania are defined, alongside the perspectives of practical use of experiment in archaeology are reflected. Good examples of interaction are various educational programs and archaeological festivals, which... [to full text]

Remiantis aprašomuoju - analitiniu, istoriniu, lyginamuoju, apklausos, atvejų analizės ir archeologinio paveldo kartografavimo metodais, darbe nagrinėjamas vidurio Žemaitijoje (Plungės, Telšių ir Šilalės savivaldybių teritorijoje) esančio archeologinio paveldo išteklių turistinis potencialas ir galimos vystymosi kryptys kultūrinio turizmo kontekste. Sąlygiškai darbas gali būti skirstomas į tris dalis: pirmojoje dalyje grindžiamas Žemaitijos regiono (kitų Lietuvos etnografinių regionų kontekste) kaip šios rūšies paveldo panaudojimo turizmui pasirinkimas. Jis apima tris pagrindinius poţiūrius: geografinį, istorinį ir etnoso. Antrojoje dalyje pristatomi vidurio Žemaitijoje esančio archeologinis paveldas, jo charakteringiausi bruožai ir buvusi funkcinė paskirtis. Turizmo paveldo ištekliai iliustruojami savarankiškai išskirto archeologinio paveldo kompleksų atvejais, jų galima panauda turizmui bei rekreacijai. Iš viso vietovėje išskirti 8 archeologinio paveldo objektų kompleksai. Trečiojoje darbo dalyje pristatoma teorinė, traktuojama valstybiniu mastu kultūrinio turizmo plėtros bazė, akcentuojamas dokumentuose išskirto Vidurio Žemaitijos arealo turistinis potencialas. Šioje dalyje pristatoma esama archeologinio paveldo būklės bei objektų lankymo (nelankymo) situacija, iš dalies tai lemiančius veiksnius. Šiame darbe nagrinėjami apsibrėžtame Žemaitijos regione esantys ikikrikščioniškųjų laikų objektai, atspindintys senųjų žemaičių kultūrą bei pasaulėžiūrą, jų kompleksiškumas... [toliau žr. visą tekstą] / According to a descriptive - analytical, historical, comparative, interview, case studies and archaeological heritage mapping techniques, there is pending in the middle of Samogitia (in Plungė, Telšiai and Šilalė municipalities) founded archaeological heritage resources, its tourist potential and possible directions of development in cultural tourism context. Work can be conditionally divided into the three parts: in the first part Samogitia’s region (in the other Lithuania’s ethnographic regions context) is based by arguments to use archeological heritage in the tourism of Lithuania. It includes three main approaches: geographical, historical and ethnos. The second part presents the middle Samogitia’s region archaeological heritage, its most characteristic features and past function. In the tourism usable archaeological heritage resources is illustrated independently abstracted complex of archaeological heritage cases, their future use for tourism and recreation. Totally there were identified eight sites of archaeological heritage facilities. The third part presents the theoretical base, considered in the state and municipalities levels: these documents are focused on the middle of Samogitia’s tourist potential. This part presents the current condition of archaeological heritage sites, its attendance situation and determinants of it. There are pending restricted Samogitia’s region’s pre-Christian time’s objects, that reflect the old world culture and Samogitians, their... [to full text]

Remiantis aprašomuoju – analitiniu, istoriniu, lyginamuoju, archeologiniu metodais, darbe nagrinėjamas LDK Nemuno piliakalnių gynybinės sistemos archeologinis ir istorinis ištirtumas, bei jo pritaikymo kultūriniam turizmui perspektyvos.Tyrimo objektu pasirinkta viena iš plačiausių archeologinio paveldo sričių – piliakalniai, kurie viduramžiais sudarė Nemuno upės gynybinę sistemą ir buvo pagrindinis gynybos ramstis kovose su Kryžiuočių ordinu. Išlikę piliakalniai yra galingos ir didingos Lietuvos istorijos liudytojai, kurie pasakoja apie šlovingas kovas ir mūšius.Didžioji dalis piliakalnių nėra pritaikyti turizmo reikmėms, turistų dėmesio nestokoja Seredžiaus, Veliuonos Sudargo piliakalnių kompleksai, tačiau visi likę – sunkiai pasiekiami, apaugę medžiais ir krūmais, vizualumas prastas. Tačiau ši piliakalnių sistema turi labai didelę istorinę ir archeologinę vertę, todėl būtina ją sudarančius piliakalnius įtraukti į kultūrinius įvykius (archeologinius festivalius, šventes) vykstančius Lietuvoje ir turistinius maršrutus. / By using descriptive - analytical, historical, comparative and archaeological methods this paper analyzes the archaeological and historical explorations of the defensive systems of the Grand Duchy of Lithuania Nemunas mounds and the possibilities to adapt it for cultural tourism. The main object of this analysis is one of the most extensive areas of archaeological heritage – mounds. In the Middle Ages they made up the defence system of Nemunas river and were the main pillar of defense while fighting against the Teutonic Order. The remaining mounds are the witnesses of the powerful and majestic history of Lithuania. The big part of the mounds are not yet suitable for tourism. Mound complexes of Seredžius, Veliuona and Sudargas are widely visited by tourists, but all the rest are hard to reach and not well maintained. However, this system of mounds are of great historical and archaeological importance, so it is necessary to make these mounds the centre of various cultural events that are taking place in Lithuania.