Mūsų seniausios istorijos šaltiniai išblaškyti. Kaimyninių šalių metraštininkai kartais tuos pačius dalykus vadindavo skirtingais vardais. Lakoniškai užrašyti faktai gali būti įvairiai aiškinami, o kartais užrašytos žinios prieštarauja viena kitai. Daug painiavos baltų genčių istorijoje yra sukėlę ir jotvingiai. Jų vardas rusų ir lenkų metraščiuose minimas rašant apie šių šalių kunigaikščių kovas, bandant pavergti jotvingius, priversti juos mokėti duoklę, padaryti savo valdiniais, taip pat minimas jotvingių plėšikavimas Rusios ir Lenkijos žemėse. Nuo XIX a. pradžios istorikams ir istorinės geografijos tyrinėtojams iš naujo teko aiškintis, kas buvo tie jotvingiai, sūduviai, poleksėnai, dainaviai-kur jie gyveno. Kalbininkai pamažu nustatė, kad jotvingiai buvo baltų genčių grupė, kad jų kalba (sprendžiant iš vietovardžių ir asmenvardžių) bus buvusi artima prūsų kalbai. Todėl jie skiriami vakarų baltų grupei. Tačiau pripažįstama, kad jų kalba yra giminiška ir lietuvių kalbai. Tik pasirodžius istorikų St.Zajączkowskio, A. Kaminskio, V. Pašutos, archeologų J.Antoniewicziaus, J.Jaskanio, M.Kaczynskio, J.Okulicziaus, V.Sedovo, kalbininkų K.BūgosV.Mažiulio, J.Nalepos ir kitų darbams įsivyravo nuomonė, kad jotvingių genčių grupę sudarė 4 stambesnės gentys:jotvingiai, dainaviai, polekėnai ir sūduviai. Aš savo darbu siekiau parodyti savotiška visuomenės pjūvį, jotvingių santykius su savo kaimynais lietuviais, rusais, lenkais, prūsais ir kryžiuočiais. Laikotarpis pasirinktas istorinę... [toliau žr. visą tekstą] / Sources on our most ancient history are scattered historians neighbouring countries one and the same things name different names. Briefly written down facts can on a miscellaneous speaks and sometimes records contradict the friend another a lot of mess in history of balts tribes have brought the jatviagians B the name in Russian and Polish chronicles is mentioned describing military campaigns of princes in this countries aspiring to enslave jatviagians, to force them to pay, to make their submitted. From the beginning of XIX century to historians and researchers of historical geography who again was necessary to find out these jatviagians where they lived. Linguists have established that jatviagians were group of the Baltic tribes, that their language is close to Prussian language. Therefore they belong to western balts. But admits, that their language родственнен to the Lithuanian language Only after there were works of historians, St.Zajaczkowskio, A. Kaminskio, V. Pasutos archeologists E.Antoniewicziaus, J.Jaskanio, M.Kaczynskio, J.Okulicziaus, V.Sedovo linguists K.BugosV.Maziulio, J.Nalepos and others, it was accepted jatviagians to divide into 4 groups:jotvingiai, dainaviai, polekėnai and sūduviai.. In the work I have shown a cut societies jatviagians, their attitudes with neighbours Lithuanians, Russian, Poles and crusaders The chosen period XIII very narrow in historical scale. Its choice was defined... [to full text]

Lietuvių ir latvių literatūra bendrame pasaulio literatūros kontekste išsiskiria kaip unikali terpė, išauginusi savitą rašytojų kartą. Skaudi abiejų šalių istorinė patirtis leido kurtis ypatingai literatūrinei erdvei, reprezentuojančiai baltų kultūrą, jos raidą, vystymosi tendencijas ir formas. Supančiota sovietmečio ideologinių pančių lietuvių ir latvių literatūra stengėsi nenutolti nuo tikrojo meno sampratos, kurio nevaržytų jokie ideologiniai rėmai ir kuriame neliktų būtino tikrovės vaizdavimo bei iškreiptos vertybių sistemos. XX a. antrosios pusės baltų literatūroje kaip itin saviti ir novatoriški iškyla Saulius Šaltenis, Visvaldis Lamas ir Margeris Zarinis. Tai rašytojai, kurie naujai ir moderniai pažvelgia tiek į patį istorinį laiką, tiek į pačią literatūrą. Kritikuodami to meto ideologiją, jie kuria netikėtą meninių ieškojimų ir išraiškos priemonių kupiną sistemą. Atskleisdami absurdišką to meto tikrovę, sutrūkinėjusius žmonių tarpusavio santykius, pakitusią individo savivoką, autoriai į savo kūrybinį lauką įveda groteską ir ironiją kaip būdą pasipriešinti naujai santvarkai ir nevaržomai leidžia kalbėti apie draudžiamus dalykus. Latvių rašytojas V. Lamas vienas pirmųjų savo kūriniuose atskleidžiantis absurdišką sovietmečio sistemos gyvenimo modelį ir parodantis suluošintą individo būtį. Drąsus ir kritiškas žvilgsnis į to meto realybę atveria skaudžias ir tragiškas individo dvasines patirtis. Moderniosios lietuvių prozos pradininkas S. Šaltenis savo kūryboje aprėpia... [toliau žr. visą tekstą] / Both Lithuanian and Latvian prosaic creation work is being distinquished as breeding-grounds of unique litterateur generation in context of whole global literature. The Balts culture and its developing tendency forms were represented and overspread throughout a pecular literature in accordance with grievous historical experiences in these countries. While being fettered by the Soviet ideology, Lithuanian and Latvian prosaists tried not to alienate from the conception of valued art, so they have their ideological framework in requirements to disclose a misunderstanding human value system of the ‘real‘ Soviet regime. The latest time of 20th century in the Balts literature is defined as an uprise of prominent prosaists having their own trend-setting characters: Saulius Saltenis, Visvaldis Lamas and Margeris Zarinis. These authors are characterized as individuals with their new and modern approaches both into the same historical time and literature. In criticizing the ideological system of the Soviet regime, an unexpected search in expressive art system is being composed. The unreasonal viewpoints of the reality, human bust-ups, and changed standpoints into a personal self-image are being described by the authors with some methods of art expressions, i.e. grotesque and irony, as the ways of human resistance against the new regime and unallowed level. A Latvian writer V. Lamas it is noteworthy said to be the first prosaist whose description of a human existence and an... [to full text]

Bakalauro darbas „Protėvių aidas” atspindi šių dienų aktualijas, paliesdamas visuomenei svarbų klausimą apie mūsų senovės baltų kostiumą. Nagrinėjamos aprangos dalys ir fragmentai šių dienų aplinkoje, aiškinamasi kaip baltiškumo simboliai atsispindi drabužių kolekcijose. Analizė buvo atliekama siekiant geriau susipažinti su senovės baltų apranga ir suprojektuoti moteriškų drabužių kolekciją. Pirmame skyriuje analizuojami baltų aprangos istoriniai ypatumai, moterų drabužiai, papuošalų nešiojimas kaip pagrindinis dekoro elementas. Antrame darbo skyriuje nagrinėjami archeologų, filosofų, menininkų pagrindimai, argumentai apie baltų kultūros problemas. Argumentuojami dizainerių pasisakymai apie baltiško kostiumo interpretavimą šiandien. Trečiajame skyriuje pateikiamos įvairios baltų kostiumo refleksijos lietuvių kostiumo dizainerių kūryboje, menininkų kūrybinių darbų pavyzdžiai, bei įvairių autorių sukurtos drabužių kolekcijos. Ketvirtame skyriuje pristatomi lininių drabužių ansamblių vizualūs baltiško kostiumo meniniai ieškojimai, formų, faktūrų, simbolių, kolorito ypatumų analizė, siekiant tai interpretuoti drabužių kolekcijoje, pagrindžiama idėja, pateikiami eskizai, projektai, technologiniai mėginiai, aprašomas drabužių ansamblių kūrimo procesas – konstravimas, modeliavimas, siuvimas. Pateikiamos įvykdytų drabužių modelių fotografijos ir numatomas kolekcijos pristatymas. Penktame skyriuje aptariamos sukurtos drabužių kolekcijos realizavimo galimybės, pateikiama... [toliau žr. visą tekstą] / The Bachelor’s Work “The Echo of the Ancestors” reflects the urgent problems of recent time. It touches upon a subject of the ancient Baltic costume. The parts and the fragments of the clothes are analyzed in the modern surroundings. It is explained how the Baltic symbols are reflected in the collections of clothes. Analysis was made in order to find out more information about the ancient Baltic clothes and to design the collection of female clothes. Historic features of the Baltic female clothes, wearing jewelry as the main element of decoration are analyzed in the first chapter of this work. The main arguments about the problems of the Baltic culture given by archeologists, philosophers and artists are given in the second chapter of this work. The designers’ attitude towards the modern interpretation of the Baltic costume is also disclosed here. Different reflections of the Baltic costume in the creative works of Lithuanian costume designers, the examples of creative works and collections of different authors are described in the third chapter. Presentation of the linen collection of clothes by showing artistic search for Baltic costume is given in the fourth chapter. There is also analysis of peculiarities of form, texture, symbols and colors in order to interpret it in the clothes collection there is a well-founded idea. Sketches, projects and technological samples are presented. The process of creation of clothes ensemble (construction... [to full text]