Lietuvių ir latvių literatūra bendrame pasaulio literatūros kontekste išsiskiria kaip unikali terpė, išauginusi savitą rašytojų kartą. Skaudi abiejų šalių istorinė patirtis leido kurtis ypatingai literatūrinei erdvei, reprezentuojančiai baltų kultūrą, jos raidą, vystymosi tendencijas ir formas. Supančiota sovietmečio ideologinių pančių lietuvių ir latvių literatūra stengėsi nenutolti nuo tikrojo meno sampratos, kurio nevaržytų jokie ideologiniai rėmai ir kuriame neliktų būtino tikrovės vaizdavimo bei iškreiptos vertybių sistemos. XX a. antrosios pusės baltų literatūroje kaip itin saviti ir novatoriški iškyla Saulius Šaltenis, Visvaldis Lamas ir Margeris Zarinis. Tai rašytojai, kurie naujai ir moderniai pažvelgia tiek į patį istorinį laiką, tiek į pačią literatūrą. Kritikuodami to meto ideologiją, jie kuria netikėtą meninių ieškojimų ir išraiškos priemonių kupiną sistemą. Atskleisdami absurdišką to meto tikrovę, sutrūkinėjusius žmonių tarpusavio santykius, pakitusią individo savivoką, autoriai į savo kūrybinį lauką įveda groteską ir ironiją kaip būdą pasipriešinti naujai santvarkai ir nevaržomai leidžia kalbėti apie draudžiamus dalykus. Latvių rašytojas V. Lamas vienas pirmųjų savo kūriniuose atskleidžiantis absurdišką sovietmečio sistemos gyvenimo modelį ir parodantis suluošintą individo būtį. Drąsus ir kritiškas žvilgsnis į to meto realybę atveria skaudžias ir tragiškas individo dvasines patirtis. Moderniosios lietuvių prozos pradininkas S. Šaltenis savo kūryboje aprėpia... [toliau žr. visą tekstą] / Both Lithuanian and Latvian prosaic creation work is being distinquished as breeding-grounds of unique litterateur generation in context of whole global literature. The Balts culture and its developing tendency forms were represented and overspread throughout a pecular literature in accordance with grievous historical experiences in these countries. While being fettered by the Soviet ideology, Lithuanian and Latvian prosaists tried not to alienate from the conception of valued art, so they have their ideological framework in requirements to disclose a misunderstanding human value system of the ‘real‘ Soviet regime. The latest time of 20th century in the Balts literature is defined as an uprise of prominent prosaists having their own trend-setting characters: Saulius Saltenis, Visvaldis Lamas and Margeris Zarinis. These authors are characterized as individuals with their new and modern approaches both into the same historical time and literature. In criticizing the ideological system of the Soviet regime, an unexpected search in expressive art system is being composed. The unreasonal viewpoints of the reality, human bust-ups, and changed standpoints into a personal self-image are being described by the authors with some methods of art expressions, i.e. grotesque and irony, as the ways of human resistance against the new regime and unallowed level. A Latvian writer V. Lamas it is noteworthy said to be the first prosaist whose description of a human existence and an... [to full text]

Vertybinių nuostatų formavimas dailės pamokose atskleidžiant baltų mitologijos bruožus ir vertybes. Tikslas Atskleisti baltų mitologijos bruožus ir vertybes, sudaryti prielaidas jų sklaidai vizualinėje raiškoje. Hipotezė Pažintis su baltų mitologija praplečia mokinių kūrybinės veiklos diapazoną, skatina vaizduotės ir kūrybiškumo ugdymą. Uždaviniai 1. Apžvelgti baltų mitologijos vietą šiuolaikinėje visuomenėje ir mokymo sistemoje. 2. Išnagrinėti mokslinę, metodinę literatūrą baltų mitologijos klausimais. 3. Naujų, patrauklių jaunimui tautiškumo jausenos, lietuviškos savimonės stiprinimo būdų paieška. 4. Sukurti vizualinius kūrinius, padedančius supažindinti mokinius su baltų mitologija. 5. Atlikti kokybinius – kiekybinius tyrimus, nustatant, kokios senosios baltų mitologijos vertybės atsispindi šiuolaikinio jaunimo sąmonėj 11 – 12 klasių mokinių tarpe. 6.Nustatyti pedagogų požiūrį į baltų mitologiją ir panagrinėti jos vietą dalykinėse programose. Kokybiniai tyrimai. Giluminio interviu metodas pasitarnavo: 1. Apžvelgiant pagrindinius visatos sąrangos principus Technologijos mokslų daktaras V. Dineika 2. Nustatant moksleivių sąmoningumo laipsnį. 10 klasės moksleivė, folkloristė J. Čičirkaitė 3. Įvardinant įdomiausias etnokultūros šventes,skleidžiant baltų mitologijos vertybes Etninių tradicijų puoselėtoja E. Plioplienė 4. Įvertinant etnokultūrossvarbą, formuojant miesto kultūrinį veidą Etnokultūros centro darbuotoja M. Liugienė 5. Pabrėžiant folklorinių... [toliau žr. visą tekstą] / The aim To reveal the features and values of the Balt mythology in order to envisual art. Hypotezis Knoing the Balt mythology ridens the horizons of studens activities, develops imaginations and creativity Mythology and religion are the highest level of spiritual life. That is why religions belief very often was the couse of historic events. It is difficult to perclive the essence of some phenomena without those studies. This is the key to understanding of the care of folk songs, fairy tales and even the elements of folklore ornaments.The Balts dides’t invent their alphabet, thei dides’t lieve their religions texsts and rithuals. We can judge abaut their religion and kults from short messages in the chronicles of neighbouring countries or the reminiscence of travellers. After Lithuania was baptised many old religions things turned into traditions and customs. There are not enough data to reconstruct separate religious systems of the Baltic tribes. Researchess are confident of the main differences in Lithuanian Latvian or Prusian believs. Some elements of Indoeuropean substrato f ontlook kan be tranced as there are featuhres of totems and the cults of femini goddesses. According to the starter of archeomythology dr. M. Gimbutienė this is heritage of the old Europe. Structurized religions system corres pouding the society orf that time had pean tribes, its hierarchy is based on the threesome of Gods. ,,the whole old culture whick we call folk, traditional or ethnic... [to full text]

Bakalauro darbas „Protėvių aidas” atspindi šių dienų aktualijas, paliesdamas visuomenei svarbų klausimą apie mūsų senovės baltų kostiumą. Nagrinėjamos aprangos dalys ir fragmentai šių dienų aplinkoje, aiškinamasi kaip baltiškumo simboliai atsispindi drabužių kolekcijose. Analizė buvo atliekama siekiant geriau susipažinti su senovės baltų apranga ir suprojektuoti moteriškų drabužių kolekciją. Pirmame skyriuje analizuojami baltų aprangos istoriniai ypatumai, moterų drabužiai, papuošalų nešiojimas kaip pagrindinis dekoro elementas. Antrame darbo skyriuje nagrinėjami archeologų, filosofų, menininkų pagrindimai, argumentai apie baltų kultūros problemas. Argumentuojami dizainerių pasisakymai apie baltiško kostiumo interpretavimą šiandien. Trečiajame skyriuje pateikiamos įvairios baltų kostiumo refleksijos lietuvių kostiumo dizainerių kūryboje, menininkų kūrybinių darbų pavyzdžiai, bei įvairių autorių sukurtos drabužių kolekcijos. Ketvirtame skyriuje pristatomi lininių drabužių ansamblių vizualūs baltiško kostiumo meniniai ieškojimai, formų, faktūrų, simbolių, kolorito ypatumų analizė, siekiant tai interpretuoti drabužių kolekcijoje, pagrindžiama idėja, pateikiami eskizai, projektai, technologiniai mėginiai, aprašomas drabužių ansamblių kūrimo procesas – konstravimas, modeliavimas, siuvimas. Pateikiamos įvykdytų drabužių modelių fotografijos ir numatomas kolekcijos pristatymas. Penktame skyriuje aptariamos sukurtos drabužių kolekcijos realizavimo galimybės, pateikiama... [toliau žr. visą tekstą] / The Bachelor’s Work “The Echo of the Ancestors” reflects the urgent problems of recent time. It touches upon a subject of the ancient Baltic costume. The parts and the fragments of the clothes are analyzed in the modern surroundings. It is explained how the Baltic symbols are reflected in the collections of clothes. Analysis was made in order to find out more information about the ancient Baltic clothes and to design the collection of female clothes. Historic features of the Baltic female clothes, wearing jewelry as the main element of decoration are analyzed in the first chapter of this work. The main arguments about the problems of the Baltic culture given by archeologists, philosophers and artists are given in the second chapter of this work. The designers’ attitude towards the modern interpretation of the Baltic costume is also disclosed here. Different reflections of the Baltic costume in the creative works of Lithuanian costume designers, the examples of creative works and collections of different authors are described in the third chapter. Presentation of the linen collection of clothes by showing artistic search for Baltic costume is given in the fourth chapter. There is also analysis of peculiarities of form, texture, symbols and colors in order to interpret it in the clothes collection there is a well-founded idea. Sketches, projects and technological samples are presented. The process of creation of clothes ensemble (construction... [to full text]

This paper explores the Swedish extradition of Balts who fought for the Axis powers in the Baltic eastern front during World War II. While previous research has focused on the fate of the detained, this study examines the political crisis that ensued from the extradition process. By employing a perspective of sovereignty, the study investigates the power struggle between the government, the Swedish press, and the parliament.   The theoretical framework of domestic sovereignty is utilised to analyse the power dynamics involved in the extradition. Drawing upon classical political thinkers, this study defines domestic sovereignty as the exclusive concentration of power within a central authority, without power-sharing among various entities. This concept differs from Westphalian sovereignty, where a central authority is independent from other sovereign states within its territory.   Through the lens of domestic sovereignty, this paper addresses two key questions. Firstly, it demonstrates that the prolonged and intensified extradition process resulted from the government's diminished ability to uphold domestic sovereignty. The press exerted influence over both the government and parliament, thereby creating a shared power structure. Secondly, the investigation suggests that the government proceeded with the extradition when it successfully reclaimed domestic sovereignty and reasserted itself as the sole authority.   To enhance the analysis, a critical discourse analysis is employed. This approach identifies the press as an influential agent capable of shaping public opinion and constituting discourse, rather than merely reflecting it. In this case, the press is recognised as a powerful actor engaged in a struggle for influence. The analysis incorporates text materials from four sources: newspaper articles covering the extradition, An interpellation in the Swedish parliament, documents from the foreign affairs committee of the parliament and government, and the diaries and notes of Swedish foreign minister Östen Undén.   Furthermore, the study investigates the parallels between domestic sovereignty and Westphalian sovereignty. As the government faced pressure from the Soviet Union, its Westphalian sovereignty was challenged, leading to it reclaiming its domestic sovereignty. This finding highlights the interconnectedness between these two forms of sovereignty in the context of the Swedish extradition of Balts during World War II.

This essay explores how and why the memory of the Baltic extradition in 1946 has been shaped and used in relation to the social democratic Swedish identity, trough the theory of cultural history. The method utilized is a qualitative content analysis of the 71 articles in Aftonbladet that discuss the term “baltutlämningen” between 1947-2022. Here, a theoretical and methodical device is presented and applied. The device outlines the Swedish identity by examining how the articles negotiate guilt to avoid shame, thus preserving the self-image.       The findings show that the remembrance of the Baltic extradition serves to cement an image that upholds the identity of the social democratic group as rational, humanitarian, and anti-fascist. Consequently, when Aftonbladet brought the memory to life in 1966 it was shaped to avoid anything that would cause shame by contradicting those values. Thus, the narrative came to portray the political right as guilty for the extradition, and the Balts’ unnecessary suffering during it. Later, the memory was used to reinforce the progressive and humane self-image by being used as a cautionary example, legitimizing current social democratic stances regarding questions of asylum, international relations, and war crime policies.           In the 2000’s a new discussion emerged alongside the previous narrative, as historians started questioning the facts and reassessing the feelings of guilt and shame. With the admission that fascist sympathizers may also have infiltrated the social democratic group, the historian debate joined the European narrative: promoting the international cause for democracy, through national self-evaluation, to combat intolerance and fascism globally. Thus, the memory of extradition of the Balts has come to connect the Swedish cause to the European one, maintaining the rational, humanitarian, and anti-fascist self-image.      From an identity perspective the recurring guilt-shame complex shows that the humanitarian and democratic values are desired, but not innate, aspects of Swedish identity. Furthermore, the study shows that guilt and shame have consistently been used as educational tools to shape the Swedish people, inside and outside the classroom.