Lietuvių ir latvių literatūra bendrame pasaulio literatūros kontekste išsiskiria kaip unikali terpė, išauginusi savitą rašytojų kartą. Skaudi abiejų šalių istorinė patirtis leido kurtis ypatingai literatūrinei erdvei, reprezentuojančiai baltų kultūrą, jos raidą, vystymosi tendencijas ir formas. Supančiota sovietmečio ideologinių pančių lietuvių ir latvių literatūra stengėsi nenutolti nuo tikrojo meno sampratos, kurio nevaržytų jokie ideologiniai rėmai ir kuriame neliktų būtino tikrovės vaizdavimo bei iškreiptos vertybių sistemos. XX a. antrosios pusės baltų literatūroje kaip itin saviti ir novatoriški iškyla Saulius Šaltenis, Visvaldis Lamas ir Margeris Zarinis. Tai rašytojai, kurie naujai ir moderniai pažvelgia tiek į patį istorinį laiką, tiek į pačią literatūrą. Kritikuodami to meto ideologiją, jie kuria netikėtą meninių ieškojimų ir išraiškos priemonių kupiną sistemą. Atskleisdami absurdišką to meto tikrovę, sutrūkinėjusius žmonių tarpusavio santykius, pakitusią individo savivoką, autoriai į savo kūrybinį lauką įveda groteską ir ironiją kaip būdą pasipriešinti naujai santvarkai ir nevaržomai leidžia kalbėti apie draudžiamus dalykus. Latvių rašytojas V. Lamas vienas pirmųjų savo kūriniuose atskleidžiantis absurdišką sovietmečio sistemos gyvenimo modelį ir parodantis suluošintą individo būtį. Drąsus ir kritiškas žvilgsnis į to meto realybę atveria skaudžias ir tragiškas individo dvasines patirtis. Moderniosios lietuvių prozos pradininkas S. Šaltenis savo kūryboje aprėpia... [toliau žr. visą tekstą] / Both Lithuanian and Latvian prosaic creation work is being distinquished as breeding-grounds of unique litterateur generation in context of whole global literature. The Balts culture and its developing tendency forms were represented and overspread throughout a pecular literature in accordance with grievous historical experiences in these countries. While being fettered by the Soviet ideology, Lithuanian and Latvian prosaists tried not to alienate from the conception of valued art, so they have their ideological framework in requirements to disclose a misunderstanding human value system of the ‘real‘ Soviet regime. The latest time of 20th century in the Balts literature is defined as an uprise of prominent prosaists having their own trend-setting characters: Saulius Saltenis, Visvaldis Lamas and Margeris Zarinis. These authors are characterized as individuals with their new and modern approaches both into the same historical time and literature. In criticizing the ideological system of the Soviet regime, an unexpected search in expressive art system is being composed. The unreasonal viewpoints of the reality, human bust-ups, and changed standpoints into a personal self-image are being described by the authors with some methods of art expressions, i.e. grotesque and irony, as the ways of human resistance against the new regime and unallowed level. A Latvian writer V. Lamas it is noteworthy said to be the first prosaist whose description of a human existence and an... [to full text]