Lietuvai, kaip ir kitoms Rytų Europos valstybėms, XX amžiuje teko patirti kelis politinės santvarkos lūžius, po kurių kaskart įvykdavo paveldo vertybių perkainojimas. Fiziniai bei nematerialūs Rusijos imperijos, Tarybų Sąjungos, tautinių mažumų praeities pėdsakai šiandien kelia rimtus iššūkius Lietuvos paveldosaugai, kuriai tenka laviruoti tarp objektyvių profesinių principų ir visuomenės bei kai kurių politinių jėgų daromo spaudimo atmesti „svetimą“ paveldą. Kaip tokiais atvejais elgiasi Lietuvos paveldosaugininkai? Ar jie turi pakankamai įgūdžių ir įrankių suvaldyti paveldo konfliktus? Kokios didžiausios problemos, su kuriomis jie susiduria šiame procese? Kaip tas problemas būtų galima išspręsti? Kaip visuomenė vertina paveldosaugininkų vykdomą politiką „svetimo“ palikimo atžvilgiu? Kokios nuostatos disonuojančio paveldo reprezentavimo atžvilgiu laikosi muziejai ir kitos kultūros paveldą pristatančios šalys? Į šiuos klausimus pagrįstai atsakyti gali mokslinis tyrimas. Darant prielaidą, jog būdingiausius disonuojančio paveldo Lietuvoje problemos bruožus gali atskleisti vieno pasirinkto miesto disonuojančio paveldo situacijos analizė, tyrimui pasirinktas Kauno miestas. Tyrimo objektas: Disonuojančio paveldo Kauno mieste politikos, administravimo, apsaugos ir sklaidos problemos. Tyrimo tikslas: Disonuojančio paveldo Kauno mieste problemų konceptualizavimas ir praktinių rekomendacijų joms spręsti pateikimas. Tyrimo uždaviniai: 1. Konceptualizuoti Kauno tvirtovės, žydų tautinės... [toliau žr. visą tekstą] / Notorious removal of the „Bronze soldier“ monument in Estonia in 2007 and serious political tensions that followed warned the neighbouring states that cultural heritage issues may spontaneously become a cause for an international conflict. Those events inspired the main question of this research work – is Lithuanian heritage preservation service able to control tensions that heritage causes? The object of research: problems of policy, management, preservation and spread of dissonant heritage in Kaunas. The purpose of research: conceptualization of problems caused by dissonant heritage in Kaunas and setting forth practical recommendations. The goals of research: 1. Conceptualization of heritage preservation problems caused by Kaunas fortress, Jewish and soviet legacies; 2. Displaying social opinion on the issues of Kaunas dissonant heritage by means of the social research method; 3. Defining of Kaunas museums attitude towards the dissonant heritage; 4. Verification of the „time distance“ contribution role in the management of heritage-based conflicts; 5. Setting forth practical recommendations on the heritage–preservation policy. The thesis combines several integrated researches: case studies, social- and resource research. The analysis ellucidates the sharpest aspects of the dissonant heritage problem in Kaunas. Kaunas fortress, built by Russian empire, is a huge complex of defensive, administrative and household buildings and systems. After the I world war the complex lost... [to full text]

Magistro darbo objektas – skaitmenintas kultūros paveldas viešosiose bibliotekose. Darbo tikslas – nustatyti naujas kultūros paveldo sklaidos galimybes elektroninėje viešiųjų bibliotekų erdvėje. Siekiant užsibrėžtų tikslų, magistro darbe iškeliami šie uždaviniai:  apžvelgti skaitmeninto kultūros paveldo politiką Europoje ir Lietuvoje  apžvelgti Europos geros praktikos pavyzdžius skleidžiant kultūros paveldą elektroninėje erdvėje  ištirti Lietuvos viešųjų bibliotekų padėtį pristatant skaitmenintą kultūros paveldą.  išnagrinėti esmines kultūros paveldo valdymo elektroninėje aplinkoje komponentus  aptarti įvairius skaitmeninimo ypatumus viešosiose bibliotekose Skaitmeninimas yra naujas kultūros paveldo valdymo metodas, kuris liečia ne tik organizavimo procesus, bet ir teikiamų paslaugų įvairovę ir formas. Pastarasis dešimtmetis pasižymi kultūros paveldo valdymo perversmais. Kultūros paveldo valdymo iniciatyvos glaudžiai siejasi su pastangomis sukurti bendrą Europos informacinę erdvę. 2001 metais buvo suformuluoti Lundo principai,, kurie skatino Europos Komisiją ir ES nares imtis koordinuoti kultūros paveldo skaitmeninimą ir prieigos organizavimą. Nustačius kultūros paveldo skaitmeninimo ir jo pateikimo vartotojams spragas, jų šalinimo būdus, buvo imtasi konkrečių veiksmų. Pradėti ir įvykdyti ne vienas projektas skirtas vietinėms kultūros paveldo institucijoms dalyvauti skaitmeninimo srityje: tokie kaip Pulman, Calimera ir kt. Siekiant... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of the Master‘s Thesis is the digitalization of cultural heritage in public libraries. The purpose of the Master’s Thesis is the establishment of new possibilities of dissemination of cultural heritage in the electronic environment of public libraries. With a view to achieving the established purposes, the Master’s Thesis tackles the following tasks: overview of the policy of the digitalized cultural policy in Europe and Lithuania, survey of European best practices related with the dissemination of cultural heritage in the electronic environment, examination of the Lithuanian public libraries’ capacity for presentation the digitalized cultural heritage, description of a number of digitalization features in public libraries. Digitalization is a new method of cultural heritage management that includes not only organization processes but also the diversity and forms of the provided services. The last decade is known for the revolution in the way cultural heritage is managed. Cultural heritage management initiatives are closely related with the attempts to develop a common European information environment. The year 2001 saw the formulation of the Lund principles have urged the European Commission and EU member states to undertake the coordination of digitalization of and provision of access to cultural heritage. Having identified the drawbacks in digitalization and public delivery of cultural heritage and having established the ways of eliminating these drawbacks... [to full text]

Tyrimo tikslas yra išanalizuoti Prienų rajono saugomų ir rekreacinių teritorijų tvarkymą ir naudojimą, aptarti, kuo unikalus šis rajonas. Tyrimo objektas yra Prienų rajono saugomos ir rekreacinės teritorijos. Tyrimo uţdaviniai: 1. Išanalizuoti Prienų rajono saugomų ir rekreacinių teritorijų infrastruktūros pritaikymą. 2. Aptarti Prienų rajono turizmo galimybes. 3. Atlikti anketinę apklausą, siekiant įvertinti saugomų teritorijų problemas, būklę bei nustatyti saugomų teritorijų rinkimų aktualumą. Tyrimo metodika. Tyrimui atlikti taikomi literatūros šaltinių analizės, statistinių duomenų analizės ir anketinės apklausos metodai. Siekiant ištirti saugomų ir rekreacinių teritorijų planavimą, saugojimą ir naudojimą, atlikta Prienų rajono saugomų teritorijų analizė, aptarta rekreacinės teritorijos. Pateikiami anketinės apklausos rezultatai. Tyrimo rezultatai: * pirmoje dalyje išsamiai išanalizuotos Prienų rajono saugomos teritorijos; * antroje dalyje aptartos turizmo galimybės, išanalizuota Prienų rajono dvarų duomenų bazė, nustatyta, kad 70 proc. rajono dvarų nėra naudojami, rekonstruota tik Daugšiagirės buvusi dvaro sodyba, atskleisti rajono unikalūs poţymiai: aukščiausias Lietuvos maumedis, dvikamienis ąţuolas, 46 saugomos teritorijos ir kt.; * trečioje dalyje atlikta anketinė apklausa, pagal apklausos duomenis nustatytos saugomų teritorijų problemos, lankymosi prieţastys, nustatyta geriausių saugomų teritorijų rinkimų būtinumas ir vertinimo kriterijai. Pagrindinės... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of research is to analyse the clearing and usage of the protected and recreational territories in Prienai district and discuss wherewith this district is unique. The subject of research is protected and recreational territories in Prienai district. The tasks of research: 1. To analyse the infrastructure adjustment of protected and recreational territories in Prienai district. 2. To discuss the tourism facilities in Prienai district. 3. To accomplish the survey seeking to evaluate the problems of protected territories, conditions and identify the relevance of protected territories selection. The methodology of research: Accomplish the research there were used methods of literature sources analysis, statistical data analysis and questionnaire survey analysis. Seeking to investigate the planning, protection and usage of protected and recreational territories, there were accomplished Prienai district protected terrritories analysis, discussed recreational territories. There is presented the results of questionnaire survey – protected territories vacationing approach to these territories and possibility to arrange protected territories selection. The results of research: ● There were thoroughly analysed Prienai district protected territories in the first part of work; ● In the second part of work, there was discussed tourism facilities, analysed Prienai district basis of estate data, it was revealed, that 70 percent district‘s estates are not used, only... [to full text]

In traditional way of thinking, culture heritage objects are reconstructing in physical way. Sometimes it is very expensive and complex task. Complex for few reasons: first of all usually we have no all necessary information about cultural heritage object; it calls lack of information (drafts, drawings and so on) and second usually experts disagree about how it must look in real world. This postgraduate thesis trying to show how it is possible virtual reconstruction of cultural heritage objects with Virtual Reality Modeling Language. VRML now is most advance virtual reality technology and day by day is developing. These theses consist from two parts. This paper describes some concepts how it is possible to use VRML in reconstruction of cultural heritage and second part represents real example of such possibility. It can be found at http://www.museum.virtualage.org One thing is very important. It is not necessary reconstruct a model like it was. Virtual Reality can give possibility to look at different models, interpretations, materials and so on. It means that it can help us to reconstruct a physical object, to reach more objective tasks in reconstruction of cultural heritage. Another benefit projects like this is to expand traditional concept of museum, where besides real museum we can find virtual museums and we can visit from a web. It means the new concepts of cultural education and learning. Finally, it is very good example how very different kinds of science can go... [to full text]

Pagrindinis darbo tikslas – išanalizuoti nekilnojamojo kultūros paveldo objektų rekonstrukcijos strategijos politiką bei įvertinti jos efektyvumą, apžvelgti užsienio šalyse esamas sąlygas nekilnojamojo kultūros paveldui išsaugoti, pateikti pasiūlymus Lietuvos kultūros paveldo objektų rekonstrukcijos strateginei būklei pagerinti. Atlikta SWOT analizė, apibendrinanti ir sujungianti išorinės aplinkos ir išteklių analizės rezultatus, suklasifikuojant nekilnojamojo kultūros paveldo strategiją lemiančius veiksnius į keturias grupes: stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės. Šiame darbe bus taip pat aptariama nekilnojamojo kultūros paveldo dabartinė būklė ir jų išsaugojimo bei rekonstrukcijos strategija. Darbą sudaro 6 dalys: įvadas, apžvalginis skyrius,analitinė – metodinė dalis, mokslinė – tyriamoji dalis, išvados ir pasiūlymai, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 60 p. teksto be priedų, 22 iliustr., 14 lent., 62 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai. / The main aim of this graduation – analyse of reconstruction strategy policy of objects of the real estate of a cultural heritage and estimate it’s efficiency, review available conditions in foreign countries to protect of a real estate of a cultural heritage also to present suggestions to make better strategy of reconstruction of objects of the real estate of a cultural heritage. Acted a comprehensive analyses of the SWOT, summarized and conjoint the external environments and analysis of resouces results, classified subjects who determine organizations strategy in four groups: strengths, weaknesses, opportunities and threats. There will be consideration of the real estate of a cultural heritage present conditions, it’s preservation and strategy of reconstruction. Structure: introduction, review chapter, analytical-methodical section, scientific-research section, conclusions and suggestions, references. Thesis consist of: 60 p. text without extras, 22 pictures, 14 tables, 62 bibliographical entries. Appendixes included.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę naujos gyvenimo normos smarkiai paveikė ir kultūros paveldo apsaugos sritį. Buvusi sovietinė paminklosaugos sistema buvo įvertinta kaip neatitinkanti naujų Lietuvos siekių. Dar 1988 metais susikūręs Lietuvos persitvarkymo Sąjūdis aktyviai domėjosi istorine Lietuvos praeitimi, kėlė jos palikimo apsaugos problemas, analizavo paminklosaugos veiklą. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe radikaliai keitėsi valstybės bei jos piliečių požiūris į kultūros paveldą. Tyrimo objektas – nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas bei su juo susiję teisės aktai. Darbo tikslas – kiek galima išsamiau išanalizuoti nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą ir palyginti jį su 1994 metais priimtu Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymu. Darbo uždavininiai: 1. Išnagrinėti Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos naujos redakcijos įstatymo priėmimą. 2. Palyginti 1994 metais priimtą Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą su 2004 m. priimtu naujos redakcijos įstatymu. 3. Apžvelgti poįstatyminius teisės aktus. 4. Išnagrinėti problemas, susijusias su įstatymo įgyvendinimu. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. kovo 13 d. patvirtino Valstybinės paminklosaugos komisijos ir Kultūros ministerijos parengtą kultūros paveldosaugos sistemos pertvarkymo koncepciją, numatančią per 2001-2002 metus parengti naują Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą. 2004 metų rugsėjo 28 dieną naujos redakcijos Nekilnojamojo kultūros paveldo... [toliau žr. visą tekstą] / Law of Immovable Cultural Heritage: Issuing and Analysis of Coherent Legislation SUMMARY When Lithuania retrieved her independence, the new life norms strongly affected protection of the inheritance. Former Soviet memorial security was evaluated as incongruous with Lithuanian reaches. Still in 1988 the movement created in Lithuania was interested in her historical past and raised problems associated with security of the heritage, analyzed its work. The opinion of the public changed radically. The object of the research – the law on protection of immovable cultural heritage and acts associated with it. The aim of the work – to analyze properly the law on protection of immovable cultural properties and compares it with the law of 1994. The task of the work: 1. to analyze an acceptance of the new law on protection of immovable cultural properties; 2. to compare the law of 1994 with the new law on protection of immovable cultural properties accepted in 2004; 3. to overlook under juridical acts of the law; 4. to analyze problems associated with implementation of the law. On the 13th of May in 2001 the government of Lithuanian Republic confirmed conception prepared by memorial security committee and Cultural ministry, which intended to create new security law of immovable cultural properties during 2001 – 2002. On the 28th of September in 2004 that law was accepted. It had been prepared for three years and was necessary for independent Lithuanian Republic. It was committed for the... [to full text]

Santrauka: Teminėje kartografijoje Lietuvos kultūros paveldo vertybių kartografavimas retas reiškinys. Teminių žemėlapių pastarąja tematika išleidžiama vienetai. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių kartografinė raiška dažnai tampa tam tikrų žemėlapių turinio kompleksine dalimi, tačiau ne esmine informacija. Lietuvoje gausu išlikusių įvairaus tipo ir paskirties kultūros paveldo objektų (siekia keliolika tūkstančių). Nauji moksliniai tyrimai didina ir taip gausų nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių skaičių. Atsiranda poreikis informaciją pristatyti visuomenei tiek pažintiniais, tiek mokslo tikslais, bei siekiant plėtoti kultūrinį turizmą. Todėl darbo tema „Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų vaizdavimo ypatumai teminėje kartografijoje“ – aktuali šių laikų realijoms. Mokslinio darbo tikslas – atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo objektų vaizdavimo teminiuose žemėlapiuose analizę ir įvertinti šios informacijos kartografinės raiškos galimybes teminių žemėlapių sudaryme ir leidyboje. Analizę sudarė paveldosaugos raidos etapų apžvalga, egzistuojančios kultūros paveldo vertybių informacinės sistemos vertinimas (neigiami ir teigiami jos aspektai), kartografinių leidinių, kuriuose kartografuojamos kultūros paveldo vertybės apžvalga, kultūros paveldo objektų kartografinės raiškos įvertinimas (ženklų sudarymo principai, stilistiniai ypatumai, būdingos sudarymo klaidos, ženklų atpažinimo vertinimas ir t.t.), teminio kultūros paveldo žemėlapio sudarymo tyrimas (kultūros paveldo... [toliau žr. visą tekstą] / Summary: The cartography of objects of the immovable culture heritage in the thematic cartography is a rare phenomenon. Very few thematic maps on the latter topic have been issued. The cartographic expression of the immovable culture heritage often becomes a complex part of content of particular maps, yet not an essential piece of information. There is quite a few different type and purpose cultural heritage objects (their amount reaches several thousand). New scientific research increases the plentiful number of valuables of the immovable culture heritage. A need arises to introduce the information to society both, for educational and scientific purpose, seeking to develop cultural tourism. Therefore the topic of the paper “The peculiarities of presentment of objects of the immovable culture heritage in the thematic cartography” remains relevant for the realities of the present times. The goal of the scientific paper is to carry out an analysis of the presentment of objects of the immovable culture heritage in the thematic maps. The analysis consisted of an overview of stages of the heritage protection process, the assessment of existing information system of valuables of the cultural heritage, the assessment of cartographic presentment of objects of the cultural heritage (principles for forming signs, stylistic peculiarities, characteristic mistakes, assessment of the recognition of signs, etc.), an investigation into the formation of a thematic map of the cultural heritage... [to full text]

Sakralinio paveldo objekto pritaikymas piligriminiam turizmui. Baigiamajame magistro darbe analizuojama sakralinių erdvių tematika, apžvelgiami jų pritaikymo turizmo reikmėms aspektai, pateikiama klasifikacija, charakteristikos, apžvelgiama sakralinių kultūros paveldo objektų raida ir jos ypatumai, piligriminio turizmo samprata ir svarbiausi Lietuvos piligriminio turizmo objektai. Sąlyginai darbą galima skirstyti į dvi dalis: pirmojoje nagrinėjami teoriniai aspektai, o antrojoje pateikiama pasiūlymų kaip pritaikyti sakralinio paveldo objektus piligriminiam turizmui, įvertinamos alternatyvos, atliekamas anketinis tyrimas, siekiant išsiaiškinti lankytojų nuomonę apie Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblio pritaikymo piligriminiam turizmui galimybes ir ištirti lankytojų demografinius bei socialinius rodiklius, lankantis Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje. Tyrimo objektu pasirinkti sakralinio paveldo objektai, o baigiamojo darbo tikslas yra: išanalizuoti ir įvertinti Kelmės rajono Tytuvėnų miestelio Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir bernardinų vienuolyno pritaikymo piligriminiam turizmui galimybes ir įvertinti šiame objekte besilankančių asmenų motyvus, lūkesčius ir jų išpildymo galimybes, pritaikant objektą piligriminiam turizmui. Praktiniai sakralinio kultūros paveldo objektų pritaikymo piligriminiam turizmui pasiūlymai formuluojami atlikus Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno pritaikymo piligriminiam turizmui studiją. Apžvelgus piligriminio turizmo sampratą ir... [toliau žr. visą tekstą] / Adjustment of sacred objects to pilgrim tourism. At the final master's work sacred spaces and subjects are analyzed, an overview of their application needs of the tourism aspects, the classification, characteristics, an overview of the sacred objects of cultural heritage development and its features, the concept of pilgrim tourism and the Lithuanian most important pilgrimage tourism objects are provided in this work. Conditionally work can be divided into two parts: the first is dedicated to theoretical aspects, while the second provides suggestions as to adapt the sacral cultural heritage to pilgrim tourism, evaluation of alternatives, a questionnaire survey to ascertain the opinion of visitors Tytuvėnai ensemble of churches and monasteries adaptation to pilgrim tourism and visitors to explore the demographic, social and motivation indicators, visits to churches and Tytuvėnai monastery ensemble. Investigation to choose the cultural heritage of sacral objects, and the final objective is: based on the acquired theoretical knowledge, to analyze and assess the town of Kelme district Tytuvėnai St. Mary's Church and Bernadine monastery adaptation to pilgrim tourism opportunities and to assess the reasons for people visiting the site, the fulfillment of their aspirations and opportunities, using the object for pilgrim tourism. Practical sacral objects subordinate to the cultural adaptation of pilgrim tourism proposals formulated by the church and monastery of Tytuvėnai monastery... [to full text]

Magistrantūros studijų baigiamasis darbas, 65 puslapiai, 28 paveikslai, 4 lentelės, 42 literatūros šaltiniai, lietuvių kalba. Atlikto tyrimo objektas: Metelių regioninio parko sodybos ir pavieniai pastatai. Tyrimo tikslas – ištirti, kaip laikomasi norminiuose dokumentuose nustatytų sąlygų bei žemės ir kito nekilnojamojo turto naudojimo apribojimų ir kokia užstatytų teritorijų įtaka regioninio parko kraštovaizdžiui. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti, kaip laikomasi regioniniame parke nustatytų nekilnojamojo turto naudojimo sąlygų bei apribojimų; 2. Išanalizuoti, kokią įtaką užstatytos teritorijos turi regioninio parko kraštovaizdžiui; 3. Įvertinti sodybų būklę Metelių regioniniame parke ir šių sodybų savininkų nuomonę apie jiems taikomus teritorijų naudojimo apribojimus. Tyrimo metodai: literatūros šaltinių analizė, empirinis pažinimo metodas – stebėjimas, anketinė apklausa. Gauti duomenys apdoroti matematiniais statistiniais metodais ir pateikti lentelėse bei grafikuose. Tyrimo rezultatai parodė, kad iš analizuojamų 73 sodybų 49,3 proc. atitinka nustatytus apsaugos reglamento reikalavimus. 77,7 proc. šių sodybų yra įsikūrusios Barčių ir Obelninkų kaimuose bei Metelių miestelyje. 6,8 proc. sodybų, neatitinka regioninio parko apsaugos reglamento nustatymų. Net 43,8 proc. sodybų yra apleistų ir nebegyvenamų. Daugiausiai apleistų sodybų (62,5 proc.) yra Buckunų ir Nakruniškės kaimuose. Užstatytos teritorijos, kurios sudaro tik 2,3 proc. bendro parko ploto, šio parko... [toliau žr. visą tekstą] / Final work of University Master Studies: 65 pages, 28 pictures, 4 tables, 42 references, the Lithuanian language. Subject of the research: homesteads and individual buildings in the Meteliai Regional Park. Aim of the research: to investigate compliance with the conditions and use-restrictions of land and other real estate laid down in regulatory documents, as well as the impact of the built-up areas on the Regional Park landscape. Objectives of the research: 1. To determine compliance with the conditions and limitations of the real estate usage in the Regional Park; 2. To analyse the impact of the built-up areas on the Regional Park landscape; 3. To assess the conditions of messuages and their owners’ opinion about the land-use restrictions in the Regional Park. Research methods: review of sources of scientific literature, empirical knowledge (observation), questionnaire. The obtained data were processed using mathematical-statistical methods. The results are presented in tables and graphs. Research results: The results show that 49.3 per cent of the alysed homesteads meet the Protection Regulation Requirements. 77.7 per cent of these dwellings are located in the villages of Barčiai and Obelninkai and in the townsip of Meteliai. 6.8 per cent of homesteads don’t comply with the regulations for the Regional Park protection. Even 43.8 per cent homesteads are abandoned and desolate. Most abandoned homesteads (62.5 per cent) are located in the villages of Buckūnai and... [to full text]

Heritage protection during the Soviet period is a phenomenon which involves the origins of some aspects of contemporary Lithuanian heritage protection. This period itself is evaluated in Lithuanian historiography in a contradictory way: on the one hand, it is proud of the achievements and it envisages resistanced, on the other hand, it tells about the biggest damage to heritage and Moscow dictate. The following question arises: What part of the present heritage protection is of “Lithuanian” origin and what part is the “Soviet” one? It is the subject that is analyzed in the dissertation. The traditional perspective – historical practices of the heritage, principles, divisions of conceptions into “good” and “bad” is rejected; instead of this, the ideological origins of that time heritage protection and the expressions of the ideas themselves are analyzed. The main subject of the research is the idea which is understood in the broadest sense, comprising the spheres of theory and practice, official and unofficial concepts, realized and unrealized plans. It is stated that the freedom to choose the ideological models of the heritage protection during the Soviet period depended on the sphere of the heritage protection: some of them were completely monopolized by Moscow, the others had the conditional freedom. It determined heterogeneous ideological origins of that time Lithuanian heritage protection. The most favourable environment for the Lithuanian will and self to spread was the... [to full text] / Sovietmečio paveldosauga yra reiškinys, kuriame glūdi kai kurių dabartinės Lietuvos paveldosaugos aspektų ištakos. Pati sovietmečio paveldosauga lietuviškoje istoriografijoje vertinama prieštaringai: viena vertus, didžiuojamasi pasiekimais ir įžvelgiama „konspiracinė rezistencija“, kita vertus, kalbama apie didžiausius paveldo nuostolius ir Maskvos diktatą. Kyla klausimas, kiek šios dabarties paveldosaugos ištakos yra „lietuviškos“, o kiek „sovietinės“ prigimties. Būtent tai ir nagrinėjama disertacijoje. Čia atsisakoma tradicinės perspektyvos – istorinių paveldosaugos praktikų, principų, sampratų dalijimo į „geras“ ir „blogas“; vietoj to gilinamasi į to meto paveldosaugos idėjines ištakas bei pačių idėjų raiškas. Idėja, pagrindinis šio tyrimo objektas, suprantama plačiausia prasme, apimant teorijos ir praktikos, oficialių ir neoficialių konceptų, realizuotų ir neįgyvendintų sumanymų sferas. Disertacijoje konstatuojama, kad paveldosaugos idėjinių modelių pasirinkimo laisvė sovietmečiu priklausė nuo paveldosaugos sferos: vienos jų buvo visiškai monopolizuotos Maskvos, kitoms suteikta sąlyginė laisvė. Tai lėmė to meto Lietuvos paveldosaugos idėjinių ištakų nevienalytiškumą. Palankiausia terpė lietuviškosios valios ar savasties skleidimuisi buvo paveldotvarkos elgsenos. Būtent čia laisviausiai galėjo reikštis tradiciniai (dar ikisovietiniais metais atsiradę) lietuvių tapatumo modeliai. Taip pat atskleidžiama, kad paveldosaugos idėjiniai modeliai Lietuvoje sovietmečiu gyvavo... [toliau žr. visą tekstą]