Lietuvai, kaip ir kitoms Rytų Europos valstybėms, XX amžiuje teko patirti kelis politinės santvarkos lūžius, po kurių kaskart įvykdavo paveldo vertybių perkainojimas. Fiziniai bei nematerialūs Rusijos imperijos, Tarybų Sąjungos, tautinių mažumų praeities pėdsakai šiandien kelia rimtus iššūkius Lietuvos paveldosaugai, kuriai tenka laviruoti tarp objektyvių profesinių principų ir visuomenės bei kai kurių politinių jėgų daromo spaudimo atmesti „svetimą“ paveldą. Kaip tokiais atvejais elgiasi Lietuvos paveldosaugininkai? Ar jie turi pakankamai įgūdžių ir įrankių suvaldyti paveldo konfliktus? Kokios didžiausios problemos, su kuriomis jie susiduria šiame procese? Kaip tas problemas būtų galima išspręsti? Kaip visuomenė vertina paveldosaugininkų vykdomą politiką „svetimo“ palikimo atžvilgiu? Kokios nuostatos disonuojančio paveldo reprezentavimo atžvilgiu laikosi muziejai ir kitos kultūros paveldą pristatančios šalys? Į šiuos klausimus pagrįstai atsakyti gali mokslinis tyrimas. Darant prielaidą, jog būdingiausius disonuojančio paveldo Lietuvoje problemos bruožus gali atskleisti vieno pasirinkto miesto disonuojančio paveldo situacijos analizė, tyrimui pasirinktas Kauno miestas. Tyrimo objektas: Disonuojančio paveldo Kauno mieste politikos, administravimo, apsaugos ir sklaidos problemos. Tyrimo tikslas: Disonuojančio paveldo Kauno mieste problemų konceptualizavimas ir praktinių rekomendacijų joms spręsti pateikimas. Tyrimo uždaviniai: 1. Konceptualizuoti Kauno tvirtovės, žydų tautinės... [toliau žr. visą tekstą] / Notorious removal of the „Bronze soldier“ monument in Estonia in 2007 and serious political tensions that followed warned the neighbouring states that cultural heritage issues may spontaneously become a cause for an international conflict. Those events inspired the main question of this research work – is Lithuanian heritage preservation service able to control tensions that heritage causes? The object of research: problems of policy, management, preservation and spread of dissonant heritage in Kaunas. The purpose of research: conceptualization of problems caused by dissonant heritage in Kaunas and setting forth practical recommendations. The goals of research: 1. Conceptualization of heritage preservation problems caused by Kaunas fortress, Jewish and soviet legacies; 2. Displaying social opinion on the issues of Kaunas dissonant heritage by means of the social research method; 3. Defining of Kaunas museums attitude towards the dissonant heritage; 4. Verification of the „time distance“ contribution role in the management of heritage-based conflicts; 5. Setting forth practical recommendations on the heritage–preservation policy. The thesis combines several integrated researches: case studies, social- and resource research. The analysis ellucidates the sharpest aspects of the dissonant heritage problem in Kaunas. Kaunas fortress, built by Russian empire, is a huge complex of defensive, administrative and household buildings and systems. After the I world war the complex lost... [to full text]

Šis darbas supažindina su tamsiojo turizmo fenomenu, kuris Lietuvos akademiniame pasaulyje dar nėra nagrinėtas. Darbe pristatoma tamsiojo turizmo samprata ir formų įvairovė, visuomenėje daug diskusijų keliantys šios turizmo krypties etiniai aspektai bei didėjančio populiarumo prielaidos. Taip pat iškeliama tamsiojo paveldo problematika, jį išskiriant kaip tam tikrą disonuojančio paveldo grupę. Darbe įvertinama dabartinė tamsiojo paveldo situacija Lietuvoje, išryškinant tvarkybos problemas ir lyginant tamsiojo paveldo pateikimo turizmui praktikas su teorinėje literatūroje rekomenduojamomis bei kritikuojamomis. Išsamiai analizuojamas gana ryškaus tamsiojo paveldo objekto – Kauno tvirtovės fortų – atvejis, įvertinant šio objekto reikšmę, dabartinę tvarkybą ir tai lemiančias priežastis. Kadangi iš visų devynių išlikusių Kauno tvirtovės fortų turizmui pritaikyti tik du (VII ir IX), kuriuose vystoma muziejinė veikla, įvertinamos tamsiojo paveldo reprezentacijos juose: tiriama šių dviejų Kauno tvirtovės fortų vykdoma veikla ir jos atitikimas užsienio autorių pateiktiems tamsiojo paveldo pritaikymo turizmui principams. / The paper introduces the new phenomena of dark tourism that has not ever been analyzed in Lithuanian academic literature. The notion of dark tourism and the variety of its forms is represented. This paper also analyzes the reasons of increasing popularity of dark tourism in postmodern society and the ethical points of dark tourism. This paper concentrates on assessment of Lithuania‘s dark heritage and explains the reasons, why this heritage is in such condition. The main focus is on Kaunas Fortress which is an outstanding example of dark heritage in Lithuania. The representation of dark heritage in Kaunas VII and Kaunas IX museums are compared and also the Lithuanian tourist‘s motivation of visiting the dark sites is analyzed.