Savo šalyje turime unikalų XIX-XX amžių sandūroje pastatytą militaristinės architektūros paveldą – Kauno žiedinę fortinę tvirtovę. Tačiau daugelis šios tvirtovės statinių yra apleisti, kelia grėsmę visuomenės saugumui. Pagrindinė problema – visuomenės požiūris į militaristinį paveldą. Būtina keisti visuomenės supratimą ir įrodyti, kad šį paveldą galima pritaikyti savoms reikmėms, o tai kur kas naudingiau nei okupaciją primenantys kraupūs griuvėsiai. Baigiamajame darbe analizuojami analogiški statiniai, kurie atsikratė šiurpios praeities pėdsakų ir šiuo metu tarnauja žmonėms. Įvertinami nagrinėjamo Kauno tvirtovės 5-ojo forto vertingi elementai, istoriniai architektūrinės struktūros pakitimai, konstrukcijų techninė būklė, paminklosauginiai reikalavimai. Pagal atliktą analizę ieškoma architektūrinių priemonių išsaugoti apleistus 5-ojo forto slėpinius, prikelti juos naujam gyvenimui ir pritaikyti naujai paskirčiai. Darbą sudaro 7 dalys: įvadas, analitinė dalis, duomenų apie pastatą apibendrinimas, pastato architektūrinis bei konstrukcijų techninės būklės įvertinimas, tyrimo medžiagos apdorojimas, architektūriniai bei konstrukciniai pastato renovacijos siūlymai, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 111 p. teksto be priedų, 215 iliustr., 1 lent., 44 informaciniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai. / In our country we have a sample of unique militaristic architectural heritage built at the turn of XIX-XX centuries - Kaunas circular fortress. However, many of the buildings of the fortress are abandoned and cause a threat to public safety. The main problem is the public attitude to the militaristic heritage. It is necessary to change the public's understanding and to demonstrate that this heritage can be adapted for their own purposes which is much more beneficial than the gloomy ruins that remind of occupation. Similar structures which were freed from traces of grisly past and currently serve the people are analyzed in the final work. The valuable elements of the historic architectural changes of the structure, structural condition, and memorial preservation requirements of the Kaunas Fortress 5th fort are also evaluated. According to the performed analysis, it is searched for architectural measures to preserve the abandoned 5th fortress mysteries, to raise them to new live and to adapt for new uses. Work consists of 7 parts: introduction, analytical part, the summary on the data of the building, technical evaluation of architectural and building construction, processing of the study materials, architectural design and building renovation proposals, references. Thesis consist of: 111 p. text without appendixes, 215 pictures, 1 table, 44 bibliographical entries. Appendixes included.

Šis darbas supažindina su tamsiojo turizmo fenomenu, kuris Lietuvos akademiniame pasaulyje dar nėra nagrinėtas. Darbe pristatoma tamsiojo turizmo samprata ir formų įvairovė, visuomenėje daug diskusijų keliantys šios turizmo krypties etiniai aspektai bei didėjančio populiarumo prielaidos. Taip pat iškeliama tamsiojo paveldo problematika, jį išskiriant kaip tam tikrą disonuojančio paveldo grupę. Darbe įvertinama dabartinė tamsiojo paveldo situacija Lietuvoje, išryškinant tvarkybos problemas ir lyginant tamsiojo paveldo pateikimo turizmui praktikas su teorinėje literatūroje rekomenduojamomis bei kritikuojamomis. Išsamiai analizuojamas gana ryškaus tamsiojo paveldo objekto – Kauno tvirtovės fortų – atvejis, įvertinant šio objekto reikšmę, dabartinę tvarkybą ir tai lemiančias priežastis. Kadangi iš visų devynių išlikusių Kauno tvirtovės fortų turizmui pritaikyti tik du (VII ir IX), kuriuose vystoma muziejinė veikla, įvertinamos tamsiojo paveldo reprezentacijos juose: tiriama šių dviejų Kauno tvirtovės fortų vykdoma veikla ir jos atitikimas užsienio autorių pateiktiems tamsiojo paveldo pritaikymo turizmui principams. / The paper introduces the new phenomena of dark tourism that has not ever been analyzed in Lithuanian academic literature. The notion of dark tourism and the variety of its forms is represented. This paper also analyzes the reasons of increasing popularity of dark tourism in postmodern society and the ethical points of dark tourism. This paper concentrates on assessment of Lithuania‘s dark heritage and explains the reasons, why this heritage is in such condition. The main focus is on Kaunas Fortress which is an outstanding example of dark heritage in Lithuania. The representation of dark heritage in Kaunas VII and Kaunas IX museums are compared and also the Lithuanian tourist‘s motivation of visiting the dark sites is analyzed.