Kultūros paveldo kontrolė 1990 – 2006 m. Mokslinės studijos „Kultūros paveldo kontrolė 1990 – 2006 m.“ darbo objektas yra kultūros paveldo kontrolė – viena iš trijų pagrindinių (kurias be kontrolės sudaro apskaita ir paveldotvarka) kultūros paveldo išsaugojimo funkcijų. Pagrindinis darbo tikslas yra ištirti ir išanalizuoti kultūros paveldo kontrolės funkcijos raidą nuo 1990 m., pažymint pagrindines kiekvieno laikotarpio problemas ir specifiškumą. Šis darbas yra pirmasis mėginimas apžvelgti kultūros paveldo kontrolės funkciją orientuojantis į centrines šalies kultūros paveldo valdžios institucijas. Bendrais bruožais apibūdinant darbą reikia išskirti, jog iš kultūrinio sąjūdžio gimusi Kultūros paveldo inspekcija kontroliavo pagrindinius to meto paveldosaugos procesus, o jos įkūrimas akivaizdus paminklosaugos sampratoje įvykusio lūžio pagal vakarų Europos nuostatas etapas. Priėmus Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą, kultūros paveldo kontrolės funkciją perima KVAD su apsaugos kontrolės tarnyba, tačiau 1997 m. mėginant gerinti nepalankią kontrolės būklę, įsteigiamas Urbanistikos ir kultūrinio kraštovaizdžio skyrius, kas neigiamai atsiliepė į nagrinėjamos funkcijos administravimą. Tuo tarpu 2005 m. KPD įkurtas naujas kontrolės skyrius, šiandien derinantis veiklą su Departamento teritoriniais padaliniais ir 2003 m. įkurtas Policijos departamento Kultūros ir meno vertybių vagysčių tyrimo poskyris, kuris atsakingas už nusikaltimus kultūros ir meno vertybėms, leidžią... [toliau žr. visą tekstą] / Cultural Heritage Control in 1990 – 2006 An object of the scientific study “Cultural Heritage Control 1990 – 2006” lies in a control of cultural heritage which is an essential of three functions for the preservation of the cultural heritage. The point of the work is to examine and analyze the development of control function of the cultural heritage from 1990 focusing on the main problems and particularities of each period. This study reviews the control function of the cultural heritage orienting towards the central ruling institutions of the cultural heritage. Worth to mention that an Inspection of cultural heritage has originated from the cultural movement and supervised the main process of heritage of that time. It was legislated a preservation act of real cultural values, and the Department of Preservation of Cultural Values (DPCV) took over a control function of the cultural heritage. Yet in 1997, to improve negative state of control there was founded a Department of cultural townscape, however it influenced the administration of analyzing function negatively. Whereas in 2005 a new control department of Cultural heritage has been established. Presently it coordinates a work with territorial subdivisions of the Department. In 2003 a subdivision for researching stolen cultural and art values near the Police department has been established. It was responsible for the prevention of crimes of cultural and art values. Thus a conclusion should be drawn that an efficiency of... [to full text]

Išaugęs visuomenės vaidmuo paveldosaugoje paskatino ieškoti būdų ir metodų, kurių pagalba būtų nustatytas ir vystomas ryšys, realizuojantis valstybės strategijos saugoti kultūros paveldą ir visuomenės poreikio jį pažinti, patenkinimą. Šiame kontekste išryškėja komunikacijos reikšmė paveldosaugoje ir jos paslauga – viešieji ryšiai, aktualizuojantys išorinę komunikaciją ir įgyvendinantys anksčiau įvardintą tikslą. Nors viešieji ryšiai sėkmingai taikomi daugelyje veiklos sričių, tačiau jų atsiradimas ir veikimas Lietuvos paveldosaugoje yra pradinėse stadijose, todėl reikalingas išsamus jų tyrimas. Magistro darbo tikslas – išsiaiškinti komunikacijos reikšmės suvokimą ir aktualizavimą Lietuvos kultūros paveldosaugoje, išryškinant viešųjų ryšių veiklos metodų taikymo atvejus ir galimybes. Šiam tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai: 1. Nustatyti bei įvertinti komunikacijos reikšmę šiuolaikinėje paveldosaugoje ir viešųjų ryšių veiklos metodų taikymo paveldosaugos veikloje teorines galimybes; 2. Įvertinti komunikacijos reikšmės suvokimą ir aktualizavimą Lietuvos kultūros paveldo politiką reglamentuojančiuose strateginiuose dokumentuose; 3. Išanalizuoti ir įvertinti praktikoje taikomus viešųjų ryšių metodus paveldosaugoje ir jų efektyvumą. Magistro darbo tyrimo objektas – viešųjų ryšių metodai, taikytini pristatant Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą visuomenei. Tyrimo metodai. Komunikacijos reikšmė šiuolaikinėje paveldosaugoje, viešųjų ryšių metodų taikymo paveldosaugoje... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of master’s thesis – to identify the importance of communication in Lithuania’s cultural heritage conservation, highlighting public relations’ methods and their opportunities. The following tasks to reach the aim are: 1.To identify the importance of communication in modern cultural heritage conservation; 2.To identify the use and theoretic opportunities of public relations’ method in cultural heritage conservation; 3.To value communication’s importance and actuality in the main strategic documents of Lithuanian cultural heritage conservation policy; 4.To analyze and value the public relations’ methods that are applied in practice and their efficiency. The object of research – public relations’ methods, that are applied in order to spread information of Lithuania’s immovable cultural heritage to society. Analysis methods of the official documents, historical, comparative, descriptive, empiricial and sociological analysis methods were used in order to reach the aim and tasks of master’s thesis. As a result, it can be claimed, firstly, the importance of communication in cultural heritage conservation is associated with to two things – the role of society in cultural heritage conservation is increased, also, the meaning of information society is appeared. It means, that society need to get enough information to recognize and interpret its cultural heritage. So, there should be found a solution that will satisfy both – government’s, that is interested to preserve cultural... [to full text]

Šiame darbe aptariamas nekilnojamųjų kultūros vertybių (sutr. NKV) valdytojų vaidmuo Lietuvos kultūros paveldo apsaugos sistemoje (nuo 1990 m.). Jie yra itin svarbūs jos dalyviai. Pagrindinė valdytojų pareiga yra rūpintis NKV išsaugojimu ir būti atsakingiems už jų išlikimą. Darbe detalizuotos atskiros temos dalys: NKV valdytojo traktavimas galiojančiuose teisės aktuose (įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose) ir jo dalyvavimas praktiniame paveldosaugos lygmenyje. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, radikaliai pasikeitė nuosavybės santykiai. Daugelis NKV tapo privačia nuosavybe. Įgyvendinant dalinę restituciją, nemažai sakralinio paveldo objektų sugrąžinta teisėtiems savininkams - religinėms bendrijoms. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyta, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Pagrindiniuose su NKV apsauga ir valdymu susijusiuose teisės aktuose yra nustatytos valdytojo teisės ir pareigos, sureguliuoti jo ir valstybės teisiniai santykiai, numatyti nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja ypatumai. Kritiniu atveju valstybė galinti pasinaudoti NKV priverstinio išpirkimo teise ar paimti ją visuomenės poreikiams. Valdytojams turi būti išmokamos trijų rūšių kompensacijos, su jais sudaromos apsaugos sutartys, nustatančios abipusius įsipareigojimus. Deja, ne viskas vyksta taip sklandžiai kaip kad norėtųsi. Iki šiol stringa kompensavimo valdytojams mechanizmas, nėra realizuojamos įstatymų... [toliau žr. visą tekstą] / This work discusses the role of managers (owners) of cultural heritage objects in the Cultural Heritage Protection System of Lithuania (since 1990). The main duty of managers (owners) is to take care of the preservation of an objects of cultural heritage and to be responsible for their survival. The work is divided into two parts: one of them – the treatment of the Manager (Owner) in law and the other – his presence in the practical level of the cultural heritage protection. There were radical changes of ownership after Lithuania regained its independence. Many of the cultural heritage objects became the private property. According to the partial restitution many objects of the sacral heritage were returned to the lawful owners – religious sodalities. The Constitution of the Republic of Lithuania assigns that the historical, archaeological and cultural objects of State importance shall belong by the right of exclusive ownership to the Republic of Lithuania. The main legal acts which concern the cultural heritage protection and its keeping rules determine the rights and duties of manager (owner), regulate legal relations between manager (owner) and State and cover the peculiarities of property‘s keeping, usage and disposal. At the critical point the State can use the right to redeem the cultural heritage object from manager (owner) compulsively or take it for public needs in accordance with the procedure laid down by laws. The managers (owners) have right to get compensation... [to full text]

The object of the research is the process of patrimonialisation in the state heritage protection by converting cultural material remains into heritage. To reveal it, the aspect of assessing monuments of the past is referred to which is expressed when material remains are recognised as valuable and protected by the state. The present paper synthesizes the history of Soviet and post-Soviet heritage records referring more to the principle of values than institutional principle. The methods and principles of attributing values to the objects of cultural heritage during the processes of patrimolisation are described. As the result the pragmatic approach to the formation of monument lists possessing including both Soviet or Lithuanian nationalistic ideological approach features was stated, as well as links to the Western heritage protection theoretical thought were shown and formation principles of associative/symbolic, informational, esthetical and economic were described. After regaining of independence the bigger attention to older, pre-Soviet objects of heritage to ensure legitimation of statehood was traced, and the rise of new – social and economical – cultural heritage values is observed. / Disertacijos objektas yra verčių formavimo procesai valstybinėje paveldosaugoje įpaveldinant kultūros palikimą. Jam atskleisti remiamasi palikimo vertinimo aspektu, kuris atsispindi senieną pripažįstant vertinga ir saugoma valstybės. Disertacijoje nagrinėjama kultūros paveldo apskaita sovietinėje ir posovietinėje Lietuvoje remiantis ne instituciniu, o vertybiniu modeliu. Atskleidžiami įpaveldinimo procesų metu vystančio verčių priskyrimo kultūros palikimo objektams metodai ir principai. Darbe konstatuojamas sovietmečiu paminklų apskaitoje vyravęs pragmatinis – parodomasis verčių formavimo principas savyje turintis ir sovietinės, ir lietuviškosios nacionalistinės ideologijos aspektų, parodomos jo sąsajos su Vakarų paminklosauga, atskleidžiami asociatyvinių/simbolinių, informacinių, estetinių bei ekonominių verčių formavimo ypatumai. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę stebimas paveldo objektų „senėjimas“ atsisakant „neseno“ sovietmečio palikimo prioritetą teikiant kuo senesniam paveldui siekiant legitimuoti Lietuvos valstybingumą, taip pat amžių sankirtoje konstatuojama naujų – socialinių ir ekonominių – paveldo verčių aktualizavimo pradžia.

Dovine River basin is a big contrast region. The south basin part falls into Suduva highlands and the north part falls into Uznemune lowland. This has very big influence to basin recreational distribution and development. The north basin part where is Zuvintas biosphere reserve with wetland complex and arable territory determine very low recreational activity and the south basin part with big lake and powerful landscape determine highly condition of recreation and tourism formation. Very important component of recreational potential of Dovine River basin is 33 lakes. Only big lakes Dusia, Simnas and Giluitis uses for recreation. The forested of Dovine River basin is only 23%, but these forest are very valuable. The biggest forest is Bukta, Kalniskes, Bijotai. There are 987 vegetal species, whereof 66 species are very protected and written into Lithuanian Red book and 5 species are European importance. There are 76 natural and cultural objects. Uneven recreational resources distribution, determine different basin tourism development. The north part of Dovine River basin with cultural heritage uses for cognitive tourism and the south basin part with big lakes and powerful landscape uses for rest tourism. The situation of tourist source of Dovine River basin is very good, because it situated between big Lithuanian cities Alytus and Marijampole. This influence very good condition of recreational facility. The recreation function of Dovine River basin is really versatile... [to full text]

Disertacijos objektas yra verčių formavimo procesai valstybinėje paveldosaugoje įpaveldinant kultūros palikimą. Jam atskleisti remiamasi palikimo vertinimo aspektu, kuris atsispindi senieną pripažįstant vertinga ir saugoma valstybės. Disertacijoje nagrinėjama kultūros paveldo apskaita sovietinėje ir posovietinėje Lietuvoje remiantis ne instituciniu, o vertybiniu modeliu. Atskleidžiami įpaveldinimo procesų metu vystančio verčių priskyrimo kultūros palikimo objektams metodai ir principai. Darbe konstatuojamas sovietmečiu paminklų apskaitoje vyravęs pragmatinis – parodomasis verčių formavimo principas savyje turintis ir sovietinės, ir lietuviškosios nacionalistinės ideologijos aspektų, parodomos jo sąsajos su Vakarų paminklosauga, atskleidžiami asociatyvinių/simbolinių, informacinių, estetinių bei ekonominių verčių formavimo ypatumai. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę stebimas paveldo objektų „senėjimas“ atsisakant „neseno“ sovietmečio palikimo prioritetą teikiant kuo senesniam paveldui siekiant legitimuoti Lietuvos valstybingumą, taip pat amžių sankirtoje konstatuojama naujų – socialinių ir ekonominių – paveldo verčių aktualizavimo pradžia. / The object of the research is the process of patrimonialisation in the state heritage protection by converting cultural material remains into heritage. To reveal it, the aspect of assessing monuments of the past is referred to which is expressed when material remains are recognised as valuable and protected by the state. The present paper synthesizes the history of Soviet and post-Soviet heritage records referring more to the principle of values than institutional principle. The methods and principles of attributing values to the objects of cultural heritage during the processes of patrimolisation are described. As the result the pragmatic approach to the formation of monument lists possessing including both Soviet or Lithuanian nationalistic ideological approach features was stated, as well as links to the Western heritage protection theoretical thought were shown and formation principles of associative/symbolic, informational, esthetical and economic were described. After regaining of independence the bigger attention to older, pre-Soviet objects of heritage to ensure legitimation of statehood was traced, and the rise of new – social and economical – cultural heritage values is observed.

Natūralus gamtinis kraštovaizdis dažnai yra naikinamas, keičiamas, arba sukuriamas naujas kultūrinis kraštovaizdis. Esant tokiai situacijai, būtina išsaugoti teritorijas, turinčias ekologinę, socialinę bei kultūrinę reikšmę. Įvertinta Šiaulių apskrityje esančių kraštovaizdžio vertybių naudojimo ir apsaugos sistema bei jų tvarkymo organizavimas. Analizės rezultatai parodė, kad problematiškiausios yra kultūros paveldo ir gamtos vertybių teritorijos. Vykstant žemės grąžinimo procesams, savavališkų statybų invazijai, dėl žmonių žemo ekologinės savimonės lygio, šios teritorijos gali prarasti vertybinį funkcionavimo pagrindą, skatinti didesnę ar mažesnę natūralaus kraštovaizdžio biodegradaciją. Norint apsaugoti kraštovaizdžio vertybių kultūrinę vertę, sustabdyti gamtinio kraštovaizdžio nykimą gamtinio karkaso bei saugomose teritorijose, atliekamas Šiaulių apskrities generalinio plano koncepcijos strateginių pasekmių vertinimas; rengiami saugomų teritorijų planavimo dokumentai; kompleksiškai organizuojama saugomų teritorijų priežiūra; vykdomi NATURA 2000 saugomų teritorijų tinklo gamtotvarkiniai projektai. / Natural landscape very often is being destroyed, replaced or created as a new cultural landscape. In such a situation it is very important to preserve areas, which has got it’s own ecological, social and cultural significance. The main purpose of this work is to estimate the valuable landscape’s, located in Šiauliai district, usage, protection system and how it’s regulation is being organized. As results of the analysis show, the biggest problems meet cultural heritage and valuable natural areas. While land rehabilitation is being in progress, illegal building is being held, because of people misbehavior, these areas may loose they own natural values, bigger or smaller natural landscape destruction may began. Trying to protect natural landscape’s cultural values, stop its disappearance and destruction in natural frame and conservation areas, general (long term) plan concept ional strategies consequences in Šiauliai district estimation is being held, conservation areas planning documents being created, conservation areas completed supervision being organized, NATURA 2000 conservation area’s network landscape management projects being arranged.

Social cohesion is an important priority of the development both on Lithuanian and EU level. It is addressed to a human being, to the reduction of social differences between people, their groups and regions. Elaboration of tourism, including adaptation of the manors for tourism needs, is one of the priority directions of Lithuanian countryside development in order to ensure economical welfare and social cohesion. Elaboration of the manors as tourism objects must be linked with their integration into society life of local community. The goal of this research project was to define key principles of modern manor development strategy – principles, that would ensure, besides economical aspects of the manor elaboration, satisfying of social and cultural expectation of local society, would set grounds for an manors to became an example of most advanced forms of economical activities and social policy application. In this work an exploratory, qualitative research aiming to estimate relations between the manor and local society and their expectations towards the manor, was carried out. As a result, two possible alternatives for the manor development were settled and based on this a vision of the modern manor future and main strategic development principles to strive for this vision presented. The research has proved, that at present time the main expectation of the local society related to the manor is a minimum – that is, to have former facilities and parks of the manor rebuilt... [to full text]

Lietuvos paveldosaugos pradmenys įžvelgiami jau XIX amžiuje. Būtent tada inteligentijos sluoksniuose pastebimas aktyvesnis susidomėjimas kultūros paveldu, jo supratimu bei apsauga. Taigi, paveldosaugos sistema yra palyginus jauna sritis, su kiekviena diena vis labiau prasiskverbianti į visuomeninį gyvenimą ir tampanti neatsiejama jo dalimi. Vis dažniau informacijos sklaidos tarnyba nagrinėja kultūros paveldo apsaugos aktualijas. Deja, nedaug dėmesio skiriama kultūrinio palikimo išsaugojimo ištakoms bei pioneriams-romantikams, dirbusiems šitoje srityje susižavėjimo Vilniaus krašto kultūros palikimu vardan, įžvelgusiems jo istorinę, tautinę ir ideologinę svarbą. Lietuvos paveldosaugos srityje ypač nusipelnė Lietuvos mokslo draugija (toliau – LMD) ir Vilniaus mokslo bičiulių draugija (toliau – VMBD). Jos susikūrė 1907 m., lygiagrečiai veikė visą tarpukarį. Draugijų veiklos sritys ir tikslai panašus. Abiejų organizacijų nariai aktyviai ir entuziastingai stengėsi išsaugoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) kultūrinį palikimą. Tik XX a. pradžioje politinė situacija, padalijusi Lietuvos žemes į dvi stovyklas, sukėlė, kaip rašoma draugijų susirašinėjimo dokumentuose, dirbtinę konfrontaciją. Lietuvos istoriografijoje LMD darbai susilaukė daugiai dėmesio, negu VMBD. Apie Draugiją daug žinių suteikia Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomi dokumentai, veiklos ataskaitos. Vertinga yra VMBD surinkta ikonografija, naudojama šių dienų specialistų. Apie VMBD veiklą... [toliau žr. visą tekstą] / First steps of the heritage preservation in Lithuania are penetrated in 19th century. Greater interest in cultural heritage, its comprehension and preservation among eggheads it is noticed namely then. So, the system of heritage preservation is comparably a young sphere, which momentarily day-after-day infiltrates into a social life and becomes integrant. Cultural heritage preservation topicalities are more frequently examined presently by the mass media. Unfortunately, not enough attention is paid to fountainhead of the cultural heritage, as well as to pathfinders-romanticists who worked in this field fascinated by Vilnius region cultural heritage and envisaged its historical, ethnic and ideological significance. Science Society of Lithuania (further – SSL) and Vilnius science mates’ union (VSMU) in the field of heritage preservation have commanded notably. Societies were established in 1907 and functioned in parallel during the whole inter-war period. Goals and activity fields of both societies were alike. Members of both societies actively and enthusiastically attempted to retain the cultural heritage of the Grand Duchy of Lithuania (GDL). And only at the beginning of 20th century when Lithuania under influence of political situation was divided into two camps, an artificial contrariety aroused between them, as is known from the correspondence of the societies. Works of SSL attained more attention of the Lithuania’s historiography than works of VSMU. Documents, activity... [to full text]

Idėja pradėti rengti Europos paveldo dienas gimė Prancūzijoje 1984 metais. Jos iniciatorius – Prancūzijos kultūros ministras Jack Lang. Per keletą metų šis renginys išplito po daugelį Europos šalių ir pasidarė toks populiarus, jog nuo 1991 metų Europos Tarybai inicijavus ir parėmus Europos Sąjungai visoje Europoje imta rengti Europos paveldo dienos. EPD renginiai skirti visuomenei, siekiant ją supažindinti su kultūros paveldu, parodyti tai, kas visuomenei neprieinama arba aktualizuoti vienokią ar kitokią kultūros paveldo sritį. Labiausiai, tikimąsi šia programa sudominti moksleivius ir paskatintii juos domėtis savo šalies kultūra, istorija. Ta proga Europos Taryba bendradarbiaudama su Katalonijos (Ispanija) kultūros paveldo specialistais nuo 1995 – ųjų rengia vaikų tarptautinį fotografijos konkursą “Kultūros paveldas fotografijoje”. Konkurse dalyvauti taip pat gali visos jaunimo grupės pateikusios europinį projektą, atitinkantį keliamus reikalavimus. Lietuva šiame tarptautiniame fotografijos konkurse dalyvauja nuo 1999 – ųjų metų jau aštuonerius metus. Išrinkti geriausieji darbai siunčiami į tarptautinį turą Ispanijoje, Barselonoje. Visos nugalėjusios fotografijos publikuojamos Europos Tarybos leidžiamame kataloge, kuris yra platinamas 50 valstybių. EPD atidarymo ceremonija sukviečia daug radijo ir televizijos kompanijų iš įvairių Europos šalių – geresnės reklamos turizmui negalima tikėtis. Tai yra įspūdingas lankytojų ir dalyvių skaičiumi renginys. Besidomintys kultūros... [toliau žr. visą tekstą] / The French Minister of Culture suggested extending to a European level the “Monuments’ Open Doors” initiative launched in France in 1984. Several European countries, such as The Netherlands, Luxemburg, Malta, Belgium, the United Kingdom (Scotland) and Sweden soon set up similar events. In 1991, the Council of Europe officially launched the European Heritage Days (EHDs) with the support of the European Commission. In 1999, this initiative became a joint action of the Council of Europe and the European Commission. Throughout Europe, during the weekends of September, the European Heritage Days open the doors of numerous monuments and sites, many of them usually closed to the public, allowing Europe’s citizens to enjoy and learn about their shared cultural heritage and encouraging them to become actively involved in the safeguard and enhancement of this heritage for present and future generations. Today, the European Heritage Days can be considered an essential instrument for fostering a tangible experience of European culture and history in addition to raising the awareness of the public about the multiple values of our common heritage and the continuous need for its protection. All 49 States parties to the European Cultural Convention actively take part in the initiative and the number of annual visitors is now estimated to be around 20 million at more than 30,000 participating monuments and sites. The EHDs have succeeded in stimulating civil society’s participation, the... [to full text]