Šiame darbe aptariamas nekilnojamųjų kultūros vertybių (sutr. NKV) valdytojų vaidmuo Lietuvos kultūros paveldo apsaugos sistemoje (nuo 1990 m.). Jie yra itin svarbūs jos dalyviai. Pagrindinė valdytojų pareiga yra rūpintis NKV išsaugojimu ir būti atsakingiems už jų išlikimą. Darbe detalizuotos atskiros temos dalys: NKV valdytojo traktavimas galiojančiuose teisės aktuose (įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose) ir jo dalyvavimas praktiniame paveldosaugos lygmenyje. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, radikaliai pasikeitė nuosavybės santykiai. Daugelis NKV tapo privačia nuosavybe. Įgyvendinant dalinę restituciją, nemažai sakralinio paveldo objektų sugrąžinta teisėtiems savininkams - religinėms bendrijoms. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyta, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Pagrindiniuose su NKV apsauga ir valdymu susijusiuose teisės aktuose yra nustatytos valdytojo teisės ir pareigos, sureguliuoti jo ir valstybės teisiniai santykiai, numatyti nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja ypatumai. Kritiniu atveju valstybė galinti pasinaudoti NKV priverstinio išpirkimo teise ar paimti ją visuomenės poreikiams. Valdytojams turi būti išmokamos trijų rūšių kompensacijos, su jais sudaromos apsaugos sutartys, nustatančios abipusius įsipareigojimus. Deja, ne viskas vyksta taip sklandžiai kaip kad norėtųsi. Iki šiol stringa kompensavimo valdytojams mechanizmas, nėra realizuojamos įstatymų... [toliau žr. visą tekstą] / This work discusses the role of managers (owners) of cultural heritage objects in the Cultural Heritage Protection System of Lithuania (since 1990). The main duty of managers (owners) is to take care of the preservation of an objects of cultural heritage and to be responsible for their survival. The work is divided into two parts: one of them – the treatment of the Manager (Owner) in law and the other – his presence in the practical level of the cultural heritage protection. There were radical changes of ownership after Lithuania regained its independence. Many of the cultural heritage objects became the private property. According to the partial restitution many objects of the sacral heritage were returned to the lawful owners – religious sodalities. The Constitution of the Republic of Lithuania assigns that the historical, archaeological and cultural objects of State importance shall belong by the right of exclusive ownership to the Republic of Lithuania. The main legal acts which concern the cultural heritage protection and its keeping rules determine the rights and duties of manager (owner), regulate legal relations between manager (owner) and State and cover the peculiarities of property‘s keeping, usage and disposal. At the critical point the State can use the right to redeem the cultural heritage object from manager (owner) compulsively or take it for public needs in accordance with the procedure laid down by laws. The managers (owners) have right to get compensation... [to full text]

Šio magistrinio darbo tikslas buvo identifikuoti veiksnius darančius įtaką privataus miško savininkų ir valstybinio miško valdytojų, miškininkavimo sprendimų priėmimui. Šio tikslo įgyvendinimui buvo atliktos kokybinės apklausos dviejuose tyrimo vietovėse: „Suvalkijoje“ ir „Žemaitijoje“. Duomenų analizei buvo pasitelkti kokybinės analizės metodai. Tyrimo metu buvo paklausti 29 respondentai: 18 privataus miško savininkų ir 11 valstybinių miškų valdytojų. Analizuojant duomenis buvo atskleisti veiksniai darantys įtaką privataus miško savininkų ir valstybinio miško valdytojų miškininkavimo sprendimams. Nustatyta, kad miškininkavimo sprendimų priėmimui įtakos turi vidiniai (įvairios motyvacijos ir tikslai) ir išoriniai veiksniai (gamtinės sąlygos, teisinis reguliavimas, visuomenės poreikiai). Remiantis darbo rezultatų analize buvo išskirtos keturios privataus miško savininkų miškininkavimo motyvacijų grupės: paslaugos; aplinkosauga; socialinės funkcijos; ekonomika. Atskleista, kad privataus miško savininkų miškininkavimo sprendimams įtaką daro grupė motyvacijų. Valstybinio miško valdytojų apklausų kokybinė analizė nustatyta, kad valstybinių miškų valdytojai vadovaujasi ne tik miškininkavimą reguliuojančiais dokumentais, bet jų darbo sprendimams įtaką daro asmeninis požiūris į miškininkavimą. Apklausų duomenys parodė visuomeninius, aplinkosauginius ir ekonominio efektyvumo, tikslus ir motyvacijas darančius įtaką valdytojų miškininkavimo sprendimams. Nustatyti išoriniai veiksniai... [toliau žr. visą tekstą] / In this master thesis, analysis was done to identify factors influencing the decision making process of private forest owners and state forest managers’. In order to identify these factors an interview method was used throughout, this involved qualitative inquiries into two research areas: “Suvalkija” and “Žemaitija”. Data analysis was also performed using qualitative methods. During the research, 29 interviews were conducted: 18 with private forest owners and 11 with state forest managers. Results of the analysis revealed the following main factors that affected the decision making process of private forest owners and state forest managers. The main factors were internal factors such as motivations and objectives. Fr main groups of motivations and objectives of private forest owners were found: amenities, environmental protection, social and economic. The study showed that usually there is not one but multiple motivations and objectives affecting the decision making process. Qualitative analysis of state forest managers’ interviews revealed that they make decisions not only following rules and regulations but also are driven by their individual view about forestry. The motivations and objectives of state forest managers that influenced the decision making process were as follows: societal, environmental protection, economic efficiency. In addition there were external factors that influenced the decision making process of both private forest owners and state forest managers... [to full text]