Pirmasis darbo skyrius: operatyvinės veiklos samprata ir jos subjektai. Antras darbo skyrius: baudžiamojo proceso ir operatyvinės veiklos santykis. Trečias darbo skyrius: Operatyvinės veiklos įstatymo kaip baudžiamojo proceso šaltinio problematika (šios srities teisės šaltinių hierarchijos problematika, operatyvinės informacijos panaudojimo procese galimybė ir kt. ). / Through the analysis of similarities and differences it was attempted to disclose the relation between criminal process and law of operativ activities in the proces disclosing the points of coexistence between them: how information gathered in operativ activities can be used in criminal process, the effects these subjects have for human rights and other related problematic topics.

SANTRAUKA Magistro darbo tema – Teisinio reguliavimo samprata ir ribos: įstatymo, neįstatymo ir “minkšto“ įstatymo problema (angl. - The Concept and the Limits of Legal Regulation: the Issue of Law, Non-Law and "Soft Law"). Šiame darbe analizuojami svarbiausi socialiniai reguliatoriai: objektyvioji teisė, moralė, papročiai, religija, organizacijų taisyklės ir t.t. Darbe objektyvioji teisė suprantama kaip socialinis reguliatorius, esantis valstybės dispozicijoje. Tyrime daugiausiai dėmesio skiriama teisinio reguliavimo sampratai bei jo riboms, problemiškam formaliosios ir neformaliosios teisės santykiui. Darbo pradžioje koncentruotai apibūdinamos socialinio reguliavimo poreikio priežastys. Toliau išsamiai analizuojama teisinio reguliavimo samprata, jo struktūra, pobūdis, kilmė bei kiti klausimai. Kartu pažymimi tie elementai, kurie apsprendžia teisinio reguliavimo ribas. Tyrime daugiausia dėmesio skiriama Lietuvoje mažai analizuojamam teisinio reguliavimo ribų klausimui, kuris itin svarbus nagrinėjant teisinį reguliavimą. Darbe teisinio reguliavimo ribų problema analizuojama giluminiu aspektu, t.y. aiškinamasi, ar tikrai valstybės valia apsprendžia minėtas ribas. Taip pat aptariami alternatyvūs elgesio reguliatoriai, jų tarpusavio santykis, o svarbiausia – įtaka teisiniam reguliavimui. / ZUSAMMENFASSUNG Das Thema der Magisterarbeit – die Konzeption der rechtlichen Regelung und die Grenze der rechtlichen Regelung: das Problem des Gesetzes, Ungesetzes und „Soft-law“. Das Thema lautet in Englischtext so: The concept of legal regulation and limits of it: the problem of law, non-law and soft-law. In dieser Arbeit werden die wichtigste soziale Regulatoren analysiert: objektives Recht, Moral, Sitten, Konfession, Reglementen des Organisationen und andere. Das objektive Recht wird in dieser Erforschung als soziale Regulatore, die das Staat in seine Disposition hat, verstanden. In dieser Arbeit ist die größte Aufmerksamkeit für die Konzeption der rechtlichen Regelung und ihre Grenze, für die Beziehung zwischen formale und informale Recht. Am Anfang der Arbeit wird in konzentrierter Form der Bedarfgrund der soziale Regelung charakterisiert. Weiter werden gründlich die Konzeption der rechtlichen Regelung, die Struktur, der Charakter, die Unsprung und andere Fragen, die mit der rechtlichen Regelung zusammenhängend sind, analysiert. Zusammen werden die Elementen, die die Grenze der rechtlichen Regelung entscheiden, notiertet. Der größte Abschnitt ist in dieser Arbeit über die Grenzen der rechtlichen Regelung. Diese Frage war sehr wenig in Litauen analysiert, obwohl die sehr wichtig ist, wenn über die rechtliche Regelung gesprochen ist. In dieser Arbeitsteil werden die Grenzen der rechtlichen Regelung in grundlegenden Aspekt analysiert: es wird illustrieren, ob es richtig... [to full text]

Magistro darbas nagrinėja vekselių civilinės apyvartos Lietuvoje teisinius aspektus. Darbe įvedama į problemos kontekstą pateikiant trumpą istorinę apžvalgą apie vekselius ir jų naudojimą Lietuvoje, užbaigiant prisijungimu prie 1930 m. Ženevos konvencijos dėl Vieningo įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo ir atnaujinto Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo bei poįstatyminių aktų priėmimu. Toliau aprašoma vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio prigimtis, tipinė vekselių apyvarta, nagrinėjamas vekselių atskyrimas nuo kitų panašias savybes turinčių instrumentų. Probleminėje darbo dalyje nagrinėjamos teorinės ir praktinės vekselių apyvartoje kylančios problemos, atsižvelgiant į įstatyminį reguliavimą, teisės doktriną bei teismų praktiką. Pradedama nuo vekselio formos problemų, vekselį išrašiusio subjekto trūkumų, ydingai (su trūkumais) atliktais įrašais vekselyje, išnagrinėjama įsakomojo vekselio galia mokėtojui. Toliau aptariamas vekselių su pasibaigusiu vienu iš terminų statusas, vekselio ir jo aptarnaujamo sandorio tarpusavio ryšys, dvigubo apmokėjimo (pagal vekselį ir pagal aptarnaujamo sandorio dokumentus) problema, išieškojimo pagal vekselį problemos. Darbas baigiamas įstatymo projekto, siūlančio atsisakyti užprotestuotų vekselių registro, kaip mažai naudingo, analize, ir argumentais paremtu pasiūlymu išplėsti tokį registrą iki neapmokėtų (pagal kuriuos išduoti vykdomieji įrašai) ir užprotestuotų vekselį registro, siekiant padidinti jo naudingumą. Darbe... [toliau žr. visą tekstą] / Vilnius University Master of Law thesis paper „Legal issues of using bills of exchange and promissory notes in civil circulation“ This Master of Law thesis paper is denoted to current legal issues of using bills of exchange and promissory notes in civil circulation. Paper starts with setting the context of the regulation for the bills of exchange and promissory notes, starting with short history and finishing with current laws – accession of Lithuania to the 1930 Geneva Convention providing a Uniform Law for Bills of Exchange and Promissory Notes and subsequent harmonization of the local Law for Bills of Exchange and Promissory Notes, following with supporting bylaws. Next is described the origin of bills of exchange and promissory notes as an stand-alone unilateral contract, typical civil circulation of bills of exchange and promissory notes, differences from the similar legal and financial instruments. In the main part of the thesis paper the theoretical and practical issues of the civil circulation of the bills of exchange and promissory notes are examined, according to statute law, academic papers and court ruling precedents. Starting points are issues with a form of bills of exchange and promissory notes, deficiencies of the subject of bills of exchange and promissory notes, deficiencies in the written clauses on the bills of exchange and promissory notes, and then the power of the bill of exchange (called “unconditional order to pay” in the Lithuanian language) to the... [to full text]

Magistro darbas nagrinėja vekselių civilinės apyvartos Lietuvoje teisinius aspektus. Darbe įvedama į problemos kontekstą pateikiant trumpą istorinę apžvalgą apie vekselius ir jų naudojimą Lietuvoje, užbaigiant prisijungimu prie 1930 m. Ženevos konvencijos dėl Vieningo įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo ir atnaujinto Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo bei poįstatyminių aktų priėmimu. Toliau aprašoma vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio prigimtis, tipinė vekselių apyvarta, nagrinėjamas vekselių atskyrimas nuo kitų panašias savybes turinčių instrumentų. Probleminėje darbo dalyje nagrinėjamos teorinės ir praktinės vekselių apyvartoje kylančios problemos, atsižvelgiant į įstatyminį reguliavimą, teisės doktriną bei teismų praktiką. Pradedama nuo vekselio formos problemų, vekselį išrašiusio subjekto trūkumų, ydingai (su trūkumais) atliktais įrašais vekselyje, išnagrinėjama įsakomojo vekselio galia mokėtojui. Toliau aptariamas vekselių su pasibaigusiu vienu iš terminų statusas, vekselio ir jo aptarnaujamo sandorio tarpusavio ryšys, dvigubo apmokėjimo (pagal vekselį ir pagal aptarnaujamo sandorio dokumentus) problema, išieškojimo pagal vekselį problemos. Darbas baigiamas įstatymo projekto, siūlančio atsisakyti užprotestuotų vekselių registro, kaip mažai naudingo, analize, ir argumentais paremtu pasiūlymu išplėsti tokį registrą iki neapmokėtų (pagal kuriuos išduoti vykdomieji įrašai) ir užprotestuotų vekselį registro, siekiant padidinti jo naudingumą. Darbe... [toliau žr. visą tekstą] / Vilnius University Master of Law thesis paper „Legal issues of using bills of exchange and promissory notes in civil circulation“ This Master of Law thesis paper is denoted to current legal issues of using bills of exchange and promissory notes in civil circulation. Paper starts with setting the context of the regulation for the bills of exchange and promissory notes, starting with short history and finishing with current laws – accession of Lithuania to the 1930 Geneva Convention providing a Uniform Law for Bills of Exchange and Promissory Notes and subsequent harmonization of the local Law for Bills of Exchange and Promissory Notes, following with supporting bylaws. Next is described the origin of bills of exchange and promissory notes as an stand-alone unilateral contract, typical civil circulation of bills of exchange and promissory notes, differences from the similar legal and financial instruments. In the main part of the thesis paper the theoretical and practical issues of the civil circulation of the bills of exchange and promissory notes are examined, according to statute law, academic papers and court ruling precedents. Starting points are issues with a form of bills of exchange and promissory notes, deficiencies of the subject of bills of exchange and promissory notes, deficiencies in the written clauses on the bills of exchange and promissory notes, and then the power of the bill of exchange (called “unconditional order to pay” in the Lithuanian language) to the... [to full text]

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas kaip viena iš valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų, teismas, iš bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų išsiskiria savo ypatinga paskirtimi – užtikrina Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje, konstitucinį teisėtumą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Konstitucinis Teismas sprendžia ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai. Teisės šaltinių hierarchijoje įstatymai išsiskiria savo norminiu pobūdžiu, ypatinga priėmimo tvarka, teisine galia, juose įtvirtintomis teisės normomis siekiama reguliuoti svarbiausius visuomeninius santykius. Atsižvelgiant į įstatymų reguliavimo srities apimtį, kuri yra labai plati, į tai, kad būtent įstatymais turi būti reguliuojami reikšmingiausi visuomeniniai santykiai, taip pat į tai, kad remiantis įstatymais priimami poįstatyminiai aktai, labai svarbu, kad įstatymai neprieštarautų konstituciniam reguliavimui, kad nepažeistų asmenų teisių ir teisėtų interesų, o juos užtikrintų, todėl Konstitucinio Teismo vaidmuo tikrinant šių tiesės aktų konstitucingumą yra labai reikšmingas. Konstitucinis Teismas pripažindamas įstatymus prieštaraujančiais Konstitucijai taip pašalina juos iš teisės sistemos. Tik Konstitucinis Teismas turi konstitucinius įgaliojimus oficialiai aiškinti Konstituciją. Teismo aiškinimas saisto visas teisės aktus leidžiančias bei teisę taikančias institucijas, taip pat ir Seimą. Šiame darbe tiriama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo... [toliau žr. visą tekstą] / The Constitutional Court of the Republic of Lithuania can be distinguished from the general competence and special courts for its particular purpose, i.e. it ensures the precedence of the Constitution within the legal system and the constitutional legitimacy. Following the Constitution of the Republic of Lithuania, the Constitutional Court resolves whether laws and other legal acts passed by the Seimas do not contravene the Constitution. Within the hierarchy of the sources of law, the laws stand out for the regulatory character, particular procedure of their adoption, legal effect. Considering the scope of the regulatory framework of the laws, which is really encompassing, or the fact that namely the laws should regulate the most relevant social relations and, furthermore, acknowledging the fact that the subordinate legislation is adopted following the laws, it is highly important that the laws do not contravene the constitutional regulation, do not infringe personal rights and lawful interests, but, on the contrary, ensures them. Consequently, during the verification of the constitutionality of the given legislation the Constitutional Court shall bear the role of great significance. Upon the recognition of the laws as inconsistent with the Constitution, the Constitutional Court also eliminates them from the legal system. Only the Constitutional Court is granted constitutional authorizations to give an official interpretation of the Constitution. Such judicial interpretation... [to full text]

Magistro darbo temos pavadinimas – Elektroninė leidyba: autorių teisių aspektai. Darbo tikslas yra išnagrinėti esamą autorių teisių, reguliuojančios elektroninę leidybą, reguliavimą, įvertinti, ar jis atitinka šiuolaikines ekonomines ir technologines tendencijas, palyginti nacionalinį, Europos Sąjungos ir įtaką turinčių kitų valstybių, ypatingai JAV, reguliavimą bei pasiūlyti reikalingus pokyčius teisiniame reguliavime arba tinkamą esamo reguliavimo aiškinimą. Elektroninės leidybos sąvoka yra nagrinėjama plačiai, įtraukiant ir elektroninių bibliotekų, darančių didelę įtaką tiek leidėjų ekonominiams interesams, tiek visuomenės poreikiui į lengvą kūrinių prieinamumą, klausimą. Nagrinėjami Lietuvos, Europos Sąjungos teisės aktai, turintys įtakos elektroninei leidybai bei elektroninių bibliotekų kūrimui. Pirmoje darbo dalyje nagrinėjamas nacionalinio reguliavimo tinkamumas besivystantiems elektroninės leidybos teisiniams santykiams – teisinio reguliavimo skirtumai tarp materialių ir nematerialių laikmenų, tarp tradicinių ir elektroninių knygų. Nagrinėjamas platinimo teisės išnaudojimo principo taikymas, knygų panauda bibliotekose, reglamentavimo ypatumai, atsirandantys dėl nematerialių formų nepatekimo į išleidimo sąvoką, reprografinio atgaminimo išimties taikymo aspektai. Patariama, kaip reikėtų pritaikyti leidybos sutartis, siekiant išlaikyti autorių ir leidėjų teisių pusiausvyrą elektroninėje leidyboje. Analizuojami nauji Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimai... [toliau žr. visą tekstą] / The title of this master's thesis is E-publishing: Aspects of Copyright. The purpose of this paper is to examine the current E-publishing copyright legislation, evaluate its compliance with modern-day economical and technological tendencies, compare national and European legislation, suggest the necessary changes or interpretations of current legislation. The term “E-publishing” is considered broadly and analysis includes digital libraries legislation and legal perspectives, which has a significant impact on both public interest and interests of copyright right holders – publishers and authors. Firstly, the national copyright legislation and its relevance to electronic publishing is analyzed – legal differences between tangible and intangible media, including differences between traditional and electronic books, rights exhaustions principle, book lending in libraries, photocopying exception, etc. Adaptations of publishing contracts necessary for E-publishing are suggested. The new wording of Law on Copyright and Related Rights and its compliance with E-publishing is analyzed, focusing on new copyright exemptions, especially reproduction of a work for teaching and scientific research purposes, allowing public libraries to make digital copies of books and make them available to the public by dedicated terminals on the premises of the said institutions. Finally, the digital libraries and their legislation as well as perspectives and suggestions are analyzed, including the famous... [to full text]

Lietuvai atgavus nepriklausomybę naujos gyvenimo normos smarkiai paveikė ir kultūros paveldo apsaugos sritį. Buvusi sovietinė paminklosaugos sistema buvo įvertinta kaip neatitinkanti naujų Lietuvos siekių. Dar 1988 metais susikūręs Lietuvos persitvarkymo Sąjūdis aktyviai domėjosi istorine Lietuvos praeitimi, kėlė jos palikimo apsaugos problemas, analizavo paminklosaugos veiklą. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe radikaliai keitėsi valstybės bei jos piliečių požiūris į kultūros paveldą. Tyrimo objektas – nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas bei su juo susiję teisės aktai. Darbo tikslas – kiek galima išsamiau išanalizuoti nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą ir palyginti jį su 1994 metais priimtu Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymu. Darbo uždavininiai: 1. Išnagrinėti Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos naujos redakcijos įstatymo priėmimą. 2. Palyginti 1994 metais priimtą Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą su 2004 m. priimtu naujos redakcijos įstatymu. 3. Apžvelgti poįstatyminius teisės aktus. 4. Išnagrinėti problemas, susijusias su įstatymo įgyvendinimu. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. kovo 13 d. patvirtino Valstybinės paminklosaugos komisijos ir Kultūros ministerijos parengtą kultūros paveldosaugos sistemos pertvarkymo koncepciją, numatančią per 2001-2002 metus parengti naują Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą. 2004 metų rugsėjo 28 dieną naujos redakcijos Nekilnojamojo kultūros paveldo... [toliau žr. visą tekstą] / Law of Immovable Cultural Heritage: Issuing and Analysis of Coherent Legislation SUMMARY When Lithuania retrieved her independence, the new life norms strongly affected protection of the inheritance. Former Soviet memorial security was evaluated as incongruous with Lithuanian reaches. Still in 1988 the movement created in Lithuania was interested in her historical past and raised problems associated with security of the heritage, analyzed its work. The opinion of the public changed radically. The object of the research – the law on protection of immovable cultural heritage and acts associated with it. The aim of the work – to analyze properly the law on protection of immovable cultural properties and compares it with the law of 1994. The task of the work: 1. to analyze an acceptance of the new law on protection of immovable cultural properties; 2. to compare the law of 1994 with the new law on protection of immovable cultural properties accepted in 2004; 3. to overlook under juridical acts of the law; 4. to analyze problems associated with implementation of the law. On the 13th of May in 2001 the government of Lithuanian Republic confirmed conception prepared by memorial security committee and Cultural ministry, which intended to create new security law of immovable cultural properties during 2001 – 2002. On the 28th of September in 2004 that law was accepted. It had been prepared for three years and was necessary for independent Lithuanian Republic. It was committed for the... [to full text]

Iki XIX amžiaus vidurio darbo laikas nebuvo ribojamas, tačiau 1935 m. TDO priėmė konvenciją Nr. 47 „Dėl darbo laiko sutrumpinimo iki 40 valandų per savaitę“ ir valstybės įsipareigojo trumpinti darbo laiką, kartu žiūrėdamos, kad nenukentėtų darbuotojų ir jų šeimų gyvenimo lygis. Lietuvos Respublikos DK 144 straipsnyje yra nustatoma 40 val. normali darbo savaitė, kuri gali būti viršijama iki 48 val. per savaitę tik viršvalandinių darbų atveju. Lietuvos Respublikos DK 151 str. numatyti atvejai, kada viršvalandiniai darbai yra leidžiami. Iš to matyti, kad viršvalandžiai Lietuvoje yra faktiškai uždrausti. Lietuvos Respublikos DK 152 str. numatytos nuostatos, nustatančios viršvalandinių darbų apribojimų atvejus, kai jie leidžiami ir viršvalandinių darbų trukmę. Lietuvos Respublikos DK 144 str. 4 d. numato kategorijas tam tikrų darbuotojų, kuriems darbo laikas gali būti iki 24 val. per parą. Šios kategorijos yra detalizuotos LR Vyriausybės nutarimu. Lietuvos Respublikos DK 145–146 straipsniuose yra nustatytos darbo laiko rūšys, kurios išskirtos pagal darbuotojų amžių, darbo režimą, darbo sąlygas ir kitus kriterijus, kuriuos detalizuoja LR Vyriausybės nutarimai. Lietuvos Respublikos DK 149 str. yra nuostatos, susijusios su suminės darbo laiko apskaitos taikymu, kurios taikymas Lietuvoje yra labai ribotas. Nakties darbą reglamentuojančios normos yra Lietuvos Respublikos DK 154 straipsnyje. Lietuvos Respublikos DK 155 straipsnyje išdėstytos normos yra susijusios su budėjimo rūšimis... [toliau žr. visą tekstą] / Till the middle of the XIXth century hours of work was unlimited. However in 22nd of June 1935 International Labour Organisation adopted ‚Forty-Hours Week‘ convenion No 47, where member states undertake to provide the working week to be progressively ruduced to the extend that guarantee decent standart of living for themselves and their families. In the article 144 of Labour Code of Lithuania is setted 40 hours working week, which may be exceed to 48 hours working week including overtime. In the article 151 of Labour Code of Lithuania is provided exceptional cases, when overtime could be done. As a metter of fact generaly overtime work is prohibited. There are exceptional cases named in the articles 150–152, when overtime is permited, number hours to be worked. In the article 144,4 named the specific categories of employees as well as persons on duty in permises may be up to 24 hours per day, which are detailed by Government regulations. In articles the 145–146 there is provided types of working time excluded depends on employees age, work conditions and other matter, which are detailed by Government regulatios as well. There are detailed provisions in the article 149 related to reference period of working time, which is application limitted. The regulations of night work is seted in the article 154. Article 155 provides regulations for on-call work. As in recomendations anounced by European Commision to separate on-call time from inactive part of on-call time and use... [to full text]

2008 m. gruodžio 21 d. priimtas Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas, kuris įgyvendino 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės praktikos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje. Tokiu būdu mūsų valstybėje pradėta reguliuoti apsauga nuo nesąžiningos komercinės praktikos, kenkiančios vartotojų ekonominiams interesams. Šio instituto teisinio reguliavimo ir taikymo problemos yra nagrinėjamos šiame darbe. Siekiant atskleisti apsaugos nuo nesąžiningos komercinės praktikos instituto itin glaudų ryšį su nesąžiningos konkurencijos teise, darbe pirmiausia pristatoma nesąžiningos komercinės praktikos draudimo teisinio reguliavimo genezė. Šios apžvalga yra itin svarbi, ypač atsižvelgiant į nagrinėjamo instituto naujumą Lietuvos teisinės sistemos kontekste. Darbe taip pat analizuojamos konkrečios nesąžiningos komercinės praktikos draudimo B2C santykiuose teisinio reguliavimo ir taikymo problemos. Kadangi Nesąžiningos komercinės praktikos direktyvai yra būdingas maksimalaus harmonizavimo pobūdis, darbe pakankamai daug dėmesio skiriama šio mechanizmo komplikuotumui, sąlygotam netinkamo jo pritaikymo nūdienos Europai, atskleisti. Direktyvos maksimalaus harmonizavimo pobūdis taip pat lemia poreikį kuo tiksliau apibrėžti direktyvos teisinio reguliavimo apimtį. Dėl šios priežasties darbe įvardijama su pastarosios nustatymu susijusi problematika, daugiau dėmesio skiriant „komercinės praktikos“ termino... [toliau žr. visą tekstą] / Directive 2005/29/EC concerning unfair B2C commercial practices in the internal market was adopted by the European Parliament and Council on 11 May 2005 and was implemented in Lithuania on 21 December 2007 as the Law on the Prohibition of Unfair Commercial Practices to Consumers. Thus our country began to regulate the protection against unfair commercial practices harming consumers’ economic interests. This paper deal with the problems of legal regulation and application of this institute. In respect that the area of harmonised law is so closely intertwined with the law of unfair competition, the paper first and foremost presents the genesis of unfair B2C commercial practices regulation in European Union. The novelty of unfair commercial practices institute in Lithuanian legal system makes this aspect much more important. The paper also examines the problems of legal regulation and application of prohibiting unfair commercial practices in B2C relationships. The Unfair Commercial Practices Directive provides for maximum harmonisation. This principle not only raised much concern in the legal literature but also yield a number of difficulties in the interpretation of the directive. For this reason, the paper focuses not only on the maximum harmonization mechanism but also on the scope of the Unfair Commercial Practices Directive which is particularly related with the latter. In this section the paper especially emphasizes the concept ‘commercial practices’ which covers a wide... [to full text]

Santrauka ISDA pagrindinė sutartis – viena svarbiausių šiuolaikinėje finansų rinkoje taikomų finansinių sutarčių. Pirmoji jos redakcija pasirodė 1992 metais, kai išvestinių finansinių priemonių sutarčių reglamentavimas dar tik pradėjo vystytis. Atsižvelgiant į tai, ISDA pagrindinė sutartis ir joje įtvirtintas baigiamosios užskaitos institutas turėjo didžiulę reikšmę pasaulio ekonomikos augimui ir paskatimo daugelį valstybių savo teisės sistemose pripažinti baigiamąją užskaitą. Tačiau Lietuvoje pirmieji šio teisės instituto pripažinimo žingsniai buvo žengti tik po įstojimo į Europos Sąjungą, priėmus Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymą. Šio darbo pirmojoje dalyje nagrinėjama ISDA pagrindinės sutarties sandara ir esminiai bruožai bei jos įtaka pasaulio ir Lietuvos privatinei teisei. Taip pat aptariamas sutarties atsiradimas ir tolesnė jos raida. Antrojoje darbo dalyje analizuojami du svarbiausi ISDA pagrindinės sutarties kredito rizikos išvestinių finansinių priemonių rinkose mažinimo mechanizmai – baigiamoji užskaita ir finansinio užtikrinimo susitarimai - ir juos įtvirtinančių normų santykis su Lietuvos Respublikos imperatyviomis teisės normomis. Be to, aptariama subjektų kompetencija sudaryti ISDA pagrindinę sutartį. / Summary The ISDA Master Agreement Provisions in the Context of Imperative Legal Norms of the Republic of Lithuania ISDA master agreement is one of the most important agreements in modern financial markets. The first edition of this agreement was published in 1992, when the development of documentation of derivatives had begun. Following to this ISDA master agreement and the close-out netting provisions of this agreement had significant impact to the growth of the world’s financial markets and lead to implementation of netting laws in many of the jurisdictions. However, first steps to introduce the close-out netting in Lithuanian law system had been done only after it became the member of European Union, when the Law of Collateral Agreements was adopted. The first part of the thesis deals with the issues, related to structure and evolution of ISDA master agreement and the significance of this document to the Lithuanian and world’s financial markets. The second part of the thesis deals with the analysis of two most important mechanisms of the credit risk reduction: close-out netting and collateral agreements. Moreover, it comments the legal capacity of legal subjects to enter ISDA master agreement.